TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Žaliojo tilto „balvonų“ istorijoje taškas dar nededamas

2016 01 25 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Naujoji Valstybinės kultūros paveldo komisijos (VKPK) vadovė Evelina Karalevičienė ketina aktyviai domėtis sostinės Žaliojo tilto skulptūrų likimu. Specialistės teigimu, tai daryti įpareigoja šiuo metu galiojantys įstatymai.

Artimiausiu metu skulptūrų ateitį E. Karalevičienė ketina aptarti su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi. VPKP vadovė taip pat nusiteikusi savo akimis pamatyti, kokiomis sąlygomis sostinės savivaldybės įmonės „Grinda“ aikštelėje saugomi nukeltieji meno kūriniai. R. Šimašius neseniai užsiminė, kad naujų skulptūrų ant Žaliojo tilto statyti neplanuojama. Kaip ir restauruoti bei grąžinti senųjų. E. Karalevičienė nuogąstavo, kad tokia paminklų selekcija ateities kartoms esą paliks iškreiptą miesto vaizdą.

Ministro žodis – galutinis

Pasak E. Karalevičienės, Žaliasis tiltas ir jį puošusios sovietinės skulptūros šiandien teisiškai yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. „Pagal galiojančius teisės aktus tos skulptūros turėtų būti tvarkomos ir grąžintos į vietą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė VPKP vadovė. Todėl finansuoti šiuos darbus turėtų ne savivaldybė, o Kultūros paveldo departamentas (KPD) kartu su Kultūros ministerija. „Taip turėtų būti pagal dabartinius įstatymus, bet kaip bus, nežinia“, – teigė E. Karalevičienė.

Nenorint leisti lėšų restauravimui, esą pirmiausia reikėtų panaikinti skulptūrų valstybės saugomo objekto statusą. Tą padaryti galėtų tik prie KPD veikianti Vertinimo taryba, kurios sprendimą dar turi patvirtinti kultūros ministras. „Tik jis gali galutinai panaikinti valstybės saugomo objekto statusą“, – aiškino E. Karalevičienė. Ji priminė, kad Vertinimo taryba jau yra svarsčiusi šių skulptūrų statuso klausimą. Ekspertai tada konstatavo, kad skulptūros vertingos, o tiltas – išskirtinis, todėl objektą būtina saugoti.

Rūpi ateities kartos

E. Karalevičienė priminė, kad šis sostinės tiltas su visomis puošmenomis į Kultūros vertybių registrą buvo įrašytas ne sovietmečiu, o 1995-aisiais – jau nepriklausomybės metais. „Kažkodėl tuo metu niekas nesipiktino. Staiga paaiškėjo, kad skulptūros kelia grėsmę“, – stebėjosi naujoji VKPK vadovė. Be to, anot jos, prieš gerą dešimtmetį atlikta gyventojų apklausa taip pat atskleidė, kad dauguma vilniečių pritarė tilto skulptūrų išsaugojimui.

Nereikalingo šurmulio, E. Karalevičienės požiūriu, į šią istoriją esą įnešė KPD bei jo direktorės Dianos Varnaitės pozicija. Ši ne kartą yra pabrėžusi, kad Žaliojo tilto skulptūrų ansamblį vertina kaip amoralų paminklą sovietinei ideologijai, kurio neturėtų būti.

„Tik panaikinus šiuo metu esamą statusą, galima būtų diskutuoti, ką toliau su tomis skulptūromis daryti, – sakė E. Karalevičienė. – Yra ir Grūtas, ir Tuskulėnai. Kiek suprantu, ir priešininkai sutiktų, kad tie kūriniai stovėtų kitoje vietoje. Tačiau tai – jau kitas etapas“.

VKPK vadovė prisipažino pati nesuprantanti, kodėl „mes čia su daiktais turime pyktis“. Be to, pasak ekspertės, „tai lietuvių menininkų darbai, mūsų istorija, liudijanti tuo metu gyvenusius žmones“. „Mano, kaip paveldosaugininkės, rūpestis ir noras, kad ateities kartos paveldėtų kuo įvairiapusiškesnį miestą. Nes miestas – tai istoriją iliustruojanti knyga. Ar būtų įdomu, jei kitos kartos paveldėtų tik Vytauto, Gedimino, Dariaus ir Girėno skulptūras? Tai būtų iškraipytas miesto vaizdas“, – įsitikinusi E. Karalevičienė.

Tiltas ir taip gražus

Vilniaus meras R. Šimašius neseniai pareiškė, kad nebesvarstoma ant Žaliojo tilto statyti naujų skulptūrų, kurios pakeistų buvusius čia sovietinius „balvonus“. „Ta diskusija buvo labai intensyvi prieš nuimant skulptūras arba tik nuėmus. Dabar viskas yra gerokai aprimę ir, man atrodo, priežastis labai aiški: kad ir iš kurios pusės žiūrėsi, ten nelabai ko ir trūksta. Ateis laikas, kai galbūt tas klombas reikės labiau pritaikyti pagal dizainą, kad jos labiau tiktų prie tilto architektūros, bet iš principo, tokio matymo, kad būtinai ten reikėtų kažką pastatyti, to nėra“, – kalbėjo R.Šimašius. Jis taip pat patikino, kad Vilniaus savivaldybė neketina restauruoti ar grąžinti ant tilto čia buvusių sovietinių skulptūrų.

Kaip jau ne kartą rašyta, daugiau nei 60 metų ant sostinės Žaliojo tilto stovėjusios skulptūros buvo nukeltos praėjusių metų liepos mėnesį. Vilniaus valdžios teigimu, ekspertai nustatė, kad skulptūros yra avarinės būklės ir kelia pavojų saugumui. Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Vilniaus Žaliojo tilto buvo pastatytos 1952 metais. Jos yra įtrauktos į Kultūros vertybių registrą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"