TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Žaliojo tilto herojai būsimų merų negąsdina

2015 01 09 6:00
Jei sausio 13-ąją susirinksianti Kultūros paveldo vertinimo taryba duos sutikimą naikinti teisinę Žaliojo tilto skulptūrų apsaugą, bus žengtas žingsnis skulptūrų istorijos finalo link. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Dėl sostinės mero regalijų kautis pasirengusiems politikams Žaliojo tilto skulptūros kelia skirtingas emocijas. Vieniems sovietinių laikų palikimas visiškai netrukdo, kitiems - žadina norą jį kuo greičiau sunaikinti.

Griauti ir vežti į Grūtą arba restauruoti ir saugoti. Tokią sostinės Žaliojo tilto skulptūrų ateitį regi gausus būrys kandidatų, pretenduojančių tapti sostinės vadovais. LŽ kalbintų sovietinių simbolių simpatikų ir kritikų jėgos - apylygės.

Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė vylėsi, kad jau kitą savaitę Žaliojo tilto skulptūrų istorijoje bus žengtas žingsnis finalo link. Pasak jos, viskas priklausys nuo Kultūros paveldo vertinimo tarybos, kuri į posėdį rinksis sausio 13-ąją, verdikto. Jei sutikimas naikinti teisinę skulptūrų apsaugą būtų duotas, beliktų keli formalūs sprendimai. D. Varnaitė neatmetė galimybės, kad skulptūrų likimas paaiškės iki Kovo 11-osios – Nepriklausomybės 25-mečio minėjimo. D. Varnaitės teigimu, leidimas nukelti skulptūras, kad jas galima būtų restauruoti, Vilniaus savivaldybei buvo duotas pernai rudenį. Tačiau iki šiol jokių veiksmų nesiimta.

Sostinės nepuošia

Mykolas Majauskas. / LŽ archyvo nuotrauka

Skulptūrų nukėlimo šalininkas - konservatorius Mykolas Majauskas. “Pirmas mano darbas būtų jas nukelti. Tai turėjo būti padaryta jau vakar. Pakaks tyčiotis iš žmonių, kurie nukentėjo nuo sovietinio režimo”, - LŽ teigė kandidatas. Jo nuomone, visuomenė turi būti solidari su šiais žmonėmis.

Liberalų sąjūdžio atstovas parlamentaras Remigijus Šimašius prisipažino nejaučiąs didelio džiaugsmo, kai sostinės svečiai fotografuojasi prie šių beveik simboliu tapusių skulptūrų. “Jie išsiveža nuotraukas, kuriose Vilnius atrodo kaip posovietinis miestas. Mano manymu, tokie atributai nepuošia Vilniaus”, - LŽ tvirtino kandidatas į merus. Kartu jis sakė suprantąs kai kuriems žmonėms kylančią dilemą, esą negalima “ištrinti” viso sovietinio laikotarpio ir jo ženklų. “Turint galvoje, kad skulptūros yra pavojingos būklės, jas reikėtų išvežti restauruoti ir nebegrąžinti į buvusią vietą”, - racionalią, jo nuomone, išeitį siūlė R. Šimašius.

“Tvarkos ir teisingumo” kandidatas Seimo narys Petras Gražulis mano, kad Žaliąjį tiltą galėtų puošti Lietuvos didžiavyrių skulptūros. Juolab kad nė viena valdžia nesugebėjo Lukiškių aikštėje pastatyti paminklo žuvusiesiems už Lietuvos nepriklausomybę. “Gėda”, - LŽ sakė politikas. Sovietines tilto skulptūras, pasak jo, reikėtų atiduoti Grūto parkui.

Paminklas demagogams

Naglis Puteikis. / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Apie kandidatavimą į sostinės merus vakar pranešęs Seimo narys Naglis Puteikis mano, kad Žaliojo tilto skulptūras būtina palikti kaip paminklą Lietuvos politikų demagogijai. “Lietuvoje pilna pseudopatriotų, kurie, užuot įstoję į Šaulių sąjungą ir išsireikalavę iš politikų sukurti normalią krašto gynybos sistemą, užsiima tuščiomis kalbomis ir visą savo energiją skiria šioms skulptūroms šturmuoti”, - LŽ sakė kandidatas. Jo nuomone, šalies politikai yra unikalūs tuo požiūriu, kad pačius svarbiausius klausimus “užmaskuoja kova prieš Žaliojo tilto skulptūras”. “Užmušė žmogų prie baro, tačiau niekas nekelia klausimo, kad Lietuvoje veikia plačiausias Europoje alkoholio taškų tinklas. Žmonės neina prie parlamento su transparantais reikalaudami keisti tokią padėtį. Todėl tos skulptūros privalo būti. Tai yra bausmė gyventojams, renkantiems politikus, kurie užsiima nesvarbiais dalykais”, - ironizavo N. Puteikis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis tikino, kad Žaliojo tilto skulptūros jam netrukdo. “Aš užaugau prie jų. Manau, kad sostinėje yra svarbesnių problemų. Reikia tvarkyti daugiabučių rajonus, priemiesčius. Skulptūrų klausimas tikrai nėra tas, dėl kurio reikia diskutuoti”, - mano politikas.

Dabartinis sostinės meras Artūras Zuokas yra prisipažinęs nesąs skulptūrų griovimo šalininkas. “Manau, kad pas mus dar gajus homo sovieticus sindromas. Kaip žinome revoliucionieriai sovietmečiu labiausiai pasižymėjo kultūros, paminklų naikinimu. Manyčiau, jog šie paminklai šiandien turi svarbią simbolinę reikšmę, kad neužmirštume savo istorinės patirties ir ji visą laiką liudytų mums, ką turime branginti ir saugoti”, - yra sakęs A. Zuokas

Mato dvi "žaizdas"

Sostinės šeimininku panoręs tapti Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka įsitikinęs, kad visus sovietinius simbolius reikėtų “kultūringai demontuoti” ir išgabenti į Grūtą. “Vilniaus centras jiems tikrai netinkama vieta. Kiekvienas paminklas turi psichologinę aurą”, - LŽ teigė jis. Pasak kandidato, be Žaliojo tilto skulptūrų, Vilniuje egzistuoja ir kita “kultūrinė žaizda” – Lenkijos maršalo Juzefo Pilsudskio širdies kapas Rasų kapinėse. “Manau, kad tuos palaikus reikėtų subtiliai perlaidoti Krokuvoje, Vavelio pilyje. Nes tai dar labiau nei Žaliojo tilto skulptūros skatina lenkiškąjį šovinizmą”, - teigė J. Panka. Tuo metu V. Tomaševskis tokį siūlymą vertino kaip provokaciją. Pasak jo, Vilnius visada buvo daugiatautis ir daugiakultūris miestas.

Valdemaras Tomaševskis. / Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Socialdemokratų kandidatas į sostinės merus Gintautas Paluckas neabejoja, kad Žaliojo tilto skulptūros turėtų likti savo vietoje. “Mano pozicija paprasta – Vlado Mikėno, Broniaus Pundziaus kūriniai turi būti išsaugoti, restauruoti ir palikti ten, kur jie šiuo metu stovi”, - LŽ sakė politikas. Jis mano, kad ketinimai versti skulptūras nulemti dabartinių politinių bei geopolitinių procesų. “Pamatysite, praeis 10 metų ir vertinimai grįš į normalią vagą. Tie kūriniai bus vertinami kaip socialistinio realizmo pavyzdžiai”, - prognozavo G. Paluckas. Jis apgailestavo dėl savivaldos rinkimų dalyvių nusiteikimo “kultūrą paversti politika”. “Nemanau, kad tai yra teisinga”, - sakė jis.

Priimtų Grūtas

Keturios skulptūrinės kompozicijos, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant sostinės Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais. Skulptūros yra įtrauktos į saugomų kultūros vertybių registrą. Tai diktuoja tam tikras tokių objektų priežiūros taisykles. Nuo tada, kai buvo pastatytos, skulptūros nė karto nerestauruotos, tad dabar jų būklė apgailėtina. Sostinės savivaldybė keturis sykius skelbė skulptūrų atnaujinimo konkursą, tačiau visi buvo nesėkmingi.

LŽ jau rašė, kad priglausti Žaliąjį tiltą puošiančias stalinines skulptūras pasirengęs Grūto parkas. Jo steigėjas verslininkas Viliumas Malinauskas įsitikinęs, kad jos tikrai rastų savo vietą daugiau kaip šimto ideologizuotų paminklų ekspozicijoje po atviru dangumi. “Jei Vilniui skulptūrų nereikia, mielu noru jas priglausčiau. Gal net kokį Žaliąjį tiltą suręsčiau”, - LŽ yra sakęs V. Malinauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"