TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Žaliojo tilto skulptūroms "ne" taria ir jaunimas

2014 09 13 6:00
JKL nuotrauka

Už skulptūrų pašalinimą nuo Vilniaus Žaliojo tilto pasisakanti Jaunųjų konservatorių lyga (JKL) ragina šalies politikus pagaliau priimti sprendimus, kad sovietmečiu alsuojantys kūriniai būtų išbraukti iš saugomų kultūros vertybių registro.

Tokių ir panašių reikalavimų, pavyzdžiui, sovietinėms skulptūroms rasti vietos Grūto parke, anksčiau yra teikę ir politikai, ir nevyriausybinės organizacijos, tačiau kol kas reikiamus sprendimus delsiama priimti. Neva laukiama rudenį Valstybinės kultūros paveldo komisijos (VKPK) rengiamos mokslinės konferencijos rezultatų.

Neturi likti

JKL narių nuomone, Žaliojo tilto skulptūros neturėtų būti saugomos valstybės kaip kultūros paveldo objektai. „Akivaizdu, kad jos nėra tik meno kūriniai. Šios skulptūros - paminklas priespaudai, kuri daugelį metų mums buvo primesta. Jos nėra Lietuvos istorijos liudytojos, tai mūsų valstybę okupavusios ir išniekinusios užsienio jėgos prievarta priskirtos tvarkos simbolis. Jau trečią dešimtmetį gyvename laisvoje Lietuvoje ir manome, kad skulptūrų simbolikai ne vieta laisvos valstybės sostinės centre“, – kalbėjo JKL pirmininkė Agnė Kaniauskaitė. Anot pašnekovės, požiūris į Žaliojo tilto skulptūras itin aktualus šiuo geopolitiškai įtemptu laikotarpiu, todėl sprendimą dėl jų likimo turėtų priimti ne menotyrininkai, o Seimas. Jaunieji konservatoriai įsitikinę, kad tai būtų mūsų šalies politinės valios ir pilietinės pozicijos išraiška.

Kviečia fotografuotis ir rasti alternatyvų

Jaunieji konservatoriai ragina visuomenės narius nebūti abejingus ir išreikšti savo pilietinę poziciją bei pasirašyti peticiją dėl Žaliojo tilto skulptūrų panaikinimo. Ją ketinama teikti svarstyti Seimui jau šį rudenį. Peticijos tekstą galima rasti tinklalapyje vilniusgali.lt/peticija.

„Artimiausiu metu sostinės ir kitų Lietuvos miestų gatvėse aktyvūs piliečiai kvies pasirašyti peticiją. Siekiame surinkti 10 tūkst. parašų. Jie turėtų aiškiai parodyti visuomenės požiūrį į šias sovietinės realybės šmėklas laisvoje visuomenėje“, – teigė A. Kaniauskaitė. Pasak jos, JKL nariai taip pat pradėjo socialinių tinklų akciją - Vilniaus gyventojai ir svečiai kviečiami fotografuotis prie skulptūrų, dėti nuotraukas į socialinius tinklus ir pažymėti jas skiriamuoju ženklu „Balvonai“. Prie nuotraukų galima parašyti ir savo nuomonę apie sovietines skulptūras Vilniaus centre. Jaunieji politikai siekia kuo daugiau žmonių įtraukti į diskusiją apie galimas alternatyvas Žaliojo tilto skulptūroms.

Peticijų antplūdis

JKL – ne vienintelė nevyriausybinė organizacija, protestuojanti prieš bandymus išsaugoti Vilniaus Žaliojo tilto "puošmenas". Pagaliau apsispręsti ir nukelti daug diskusijų keliančias skulptūras prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo vadovybę, premjerą Algirdą Butkevičių, krašto apsaugos, užsienio reikalų, švietimo ir mokslo bei kultūros ministrus, įvairių institucijų vadovus jau paragino Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba. Parašus po peticija, reikalaujančia iš saugomų kultūros paminklų sąrašo išbraukti Vilniuje ant Žaliojo tilto sovietmečiu pastatytas keturias skulptūras, renka ir grupė iniciatyvių vilniečių. Ją žadama įteikti Vyriausybei. Dar vieną reikalavimą galima pasirašyti internetiniame peticijų puslapyje peticijos.com. Tai jau yra padarę per 3 tūkst. žmonių, ne tik vilniečių, bet ir kitų šalies miestų, miestelių bei kaimų gyventojų.

Gali tekti nukelti

VKPK pirmininkė Gražina Drėmaitė sakė, kad Vilniaus Žaliojo tilto skulptūrų likimas turėtų paaiškėti per mokslinę konferenciją, rengiamą šį rudenį. Tuomet savo nuomonę dėl šių skulptūrų likimo, jų meninės vertės išsakys paveldosaugininkai, menotyrininkai, dailėtyrininkai, menininkai, parlamentarai, visuomenės atstovai. Konferencijos išvados gali nulemti ne tik sostinės Žaliojo tilto, bet ir kitų sovietinio laikotarpio meno kūrinių ateitį.

Tačiau ne vienus metus abejonių dėl šių skulptūrų saugojimo tikslingumo neslepiantis Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis LŽ patikino, kad nesvarbu, ką nutars konferencijos dalyviai, skulptūras nuo Žaliojo tilto teks nukelti, nes jos kels pavojų praeiviams. Mat nuo pat 1952 metų, kai buvo pastatytos, skulptūros nė karto nerestauruotos. „Jų būklė apgailėtina. Tokios skulptūros, kokios yra dabar, negali stovėti ant tilto“, - aiškino K. Masiulis. Politikas pridūrė, kad joms restauruoti numatytus pinigus Vilniaus valdžia galėtų išleisti ir racionaliau, pavyzdžiui, skirti gatvėms tvarkyti. Todėl, K. Masiulio nuomone, išbraukti skulptūras iš saugomų kultūros vertybių sąrašo būtų priimtiniausia sprendžiant jų likimą.

Kitas parlamentaras konservatorius Mantas Adomėnas LŽ yra sakęs, kad Žaliojo tilto skulptūros prieštarauja Lietuvos konstitucinėms vertybėms, neigia Lietuvos valstybingumą ir žeidžia nuo totalitarinio režimo nukentėjusių žmonių jausmus, tad negali būti laikomos kultūros paveldo objektu. Sprendimą dėl skulptūrų nukėlimo turėtų priimti Vyriausybė, ne joms ant tilto - ne vieta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"