TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Žaliojo tilto skulptūros lieka

2015 02 10 11:17
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šiandien posėdžiavusi Nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo taryba pagaliau priėmė sprendimą dėl Žaliojo tilto skulptūrų – teisinė apsauga joms lieka.

Praėjusią savaitę pristatyta Kultūros paveldo centro (KPC) pozicija, kad teisinė apsauga Žaliojo tilto skulptūroms yra nereikalinga. Ji grįsta kultūros ministro Šarūno Biručio praėjusiais metais pasirašytu įsakymu, kuriuo nurodoma nevertinti objektų, kuriuose esama sovietinių ar nacistinių simbolių, sprendžiant dėl teisinės apsaugos. Taryba nepaisė KPC ekspertų medžiagos, patariamosios Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovybės nuomonės bei į posėdį susirinkusių interesantų pasisakymų – Seimo narių, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto tarybos, Lietuvos politinių kalinių sąjungos, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, jaunųjų krikščionių demokratų atstovų bei visuomenininkų, intelektualų – prašiusių nukelti skulptūras kuo greičiau. Po balsavimo susirinkusieji šaukė „Gėda, gėda“ ir „Paleisti tarybą“.

Vertinimo tarybos pirmininkas dr Romas Pakalnis balsavo už teisinės apsaugos panaikinimą, septyni kiti jos nariai (architektai Nijolė Kazakevičiūtė ir Vincas Brezgys, menotyrininkės dr. Dalia Klajumienė, dr. Nijolė Tumėnienė, dr. Marija Drėmaitė, istorikas dr. Gintautas Sliesoriūnas, archeologas dr. Gintautas Rackevičius) balsavo prieš. Jis apgailestavo dėl tokio kolegų sprendimo. Iš viso tarybą sudaro dešimt asmenų, iš kurių du nedalyvavo - istorikas dr. Šarūnas Liekis bei architektė Giedrė Filipavičienė.

Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Prie KPD Šnipiškių gatvėje buriavosi piketuotojai su tokiais plakatais, skelbiančiais: „Sovietosaugos homosovietikai, kiek dar saugosite okupanto balvonus?“, „Gana liūdėt prie savo brolių ir sesių, tėvų bei motinų kapų, pagaliau nutrenkime budelių stabus ir kruvinus jų kerzo batus nuo aikščių ir tiltų“, „Kas gina žalius „balvonus“, tas gina ir Putino teroristus“, „Kam nusikalstama ideologija ir teroras tampa kultūros ir meno vertybe?“.

KPD direktorė Diana Varnaitė, ne kartą pasisakiusi už sovietinių skulptūrų pašalinimą nuo Žaliojo tilto, portalui lzinios.lt sakė esanti nuliūdinta vertinimo tarybos sprendimo. „Kaip buvau įsitikinusi, taip ir tebesu, kad šios skulptūros yra antikonstituciniai simboliai, kurių paskirtis – įtvirtinti okupantų vertybes. Jos galėtų būti saugomos ekspozicijose, muziejuose, kad ir Grūto parke kaip skaudžios istorijos liudijimas. Šie monumentai akivaizdžiai nėra praėjusio laikotarpio ženklai, tai liudija ir aktyvus mūsų didžiosios kaimynės spaudimas“, – komentavo ji, pažymėdama, kad keturios socrealizmo stilistikos skulptūrinės grupės, kartu su tiltu kaip kompleksinis objektas į Kultūros vertybių registrą įtrauktos 1997 metais, nėra viešasis gėris. Ji priminė, kad Kaune klausimą dėl okupantų palikimo išspręsti pavyko kur kas paprasčiau. Praėjusių metų gruodį analogiška vertinimo taryba laikinojoje sostinėje panaikino teisinę apsaugą ant Aleksoto tilto esantiems sovietiniams simboliams, pasiūlė jų nenaikinti, o uždengti arba išvežti į Grūto parką. Anot D. Varnaitės, tai įrodo, kad Kaunas visuomet buvo lietuviškesnis miestas, taip pat jis „mažiau indoktrinuotas sovietinės ideologijos“.

Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

„Manau, kad ties tuo nesustosim. Pirmas uždavinys – pasitarti su Kultūros ministerija, kadangi kultūros ministro įsakymų buvo pakeisti vertinimo kriterijai dėl okupacinių simbolių. Faktas, kad vertinimo taryba ignoravo šį įsakymą. [...] Reikia nepamiršti ir to, kad skulptūrų būklė yra avarinė. Tai buvo konstatuota jau prieš kelerius metus. Romus žiūrėjimas į tai, kad tebestovi skulptūros, kurios gresia praeiviams, vaikštantiems ir pačiu tiltu, ir Neries pakrantėmis, irgi svarbus. Vilniaus miesto savivaldybė turėtų pagalvoti, kaip elgtis“, – apie ateities perspektyvą kalbėjo KPD direktorė. Ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad šiandien priimtas tarybos sprendimas reikalingas ir teisinio įvertinimo: „Čia kolizija susidarė, nes teisės aktas kalba vienaip, o sprendimas yra kitoks. Ką nors aiškiau bus galima pasakyti po konsultacijos su Kultūros ministerija“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"