TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ISTORIJA

Žaliojo tilto skulptūrų likimas paaiškės rudenį

2014 08 01 6:00
Skulptūros ant sostinės Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ginčams dėl nevienareikšmiškai vertinamų, visuomenę audrinančių Vilniaus Žaliojo tilto skulptūrų žadama padaryti galą jau rudenį. Specialistai viliasi, kad politiniai skersvėjai nenuvers sovietmečio kūrinių nuo pjedestalo, o politikų nuomonės šiuo klausimu skiriasi.

Spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje Valstybinė kultūros paveldo komisija (VKPK) rengs konferenciją. Joje šalies paveldosaugininkai, menotyrininkai, dailėtyrininkai, menininkai, parlamentarai ir visuomenės atstovai bus kviečiami aptarti sovietmečio Lietuvos kultūrinio paveldo išsaugojimo problemas, diktuojamas šių dienų realijos.

Konferencijos išvados gali nulemti sostinės Žaliojo tilto skulptūrų ir kitų sovietinio laikotarpio meno kūrinių ateitį. “Pribrendo laikas surengti rimtas diskusijas. Reikia sudėti visus taškus, kad pamatytume, ar esame kultūringa valstybė, ar ne”, - LŽ sakė VKPK pirmininkė Gražina Drėmaitė.

Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Būtina aiški pozicija

G. Drėmaitė prognozavo, kad konferencija bus sunki, nes problemų dėl sovietmečio meno yra nemažai. Pasak jos, renginį remia Kultūros paveldo departamentas (KPD), kurio žodis lemia, kas vertas vietos kultūros vertybių registre. VKPK pirmininkės nuomone, konferencijoje vyksiančias diskusijas turėtų vainikuoti rezoliucija ir joje išsakyta aiški pozicija dėl tolesnio sovietinio meno kūrinių saugojimo.

“Manau, bus įrodyta, jog nugriauti Žaliojo tilto skulptūras reikalauja mažuma. Dauguma pritaria tam, kad jos liktų kaip mūsų gyvenimo liudininkės, mūsų kultūros dalis. Aš to tikiuosi”, - kalbėjo G. Drėmaitė.

Dėl to, kad tilto skulptūros yra tokios varganos būklės, paveldosaugininkės nuomone, kalta Vilniaus miesto savivaldybė. Anot G. Drėmaitės, tų “humoristinių viešųjų pirkimų”, kuriuos merija skelbė, net neverta komentuoti. “Normalūs restauratoriai ima ir padaro. Žinoma, savivaldybė siūlė labai mažą kainą”, - teigė komisijos vadovė.

Ji prašys KPD sukviesti šalies restauratorius metalininkus ir aptarti, kaip būtų galima atnaujinti skulptūras. “Tai nėra neįmanoma misija. Tačiau kai viskas dar įvyniojama į politinį pamušalą, bėdų neišvengiama”, - pabrėžė G. Drėmaitė. Jei vis dėlto Žaliojo tilto skulptūros būtų atiduotos Grūto parkui, jos žodžiais, tai “būtų spjūvis mūsų dailininkams į veidą”.

Pavyzdys – Cheopso piramidės

KPD direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis teigė, jog svarbiausias konferencijos klausimas bus apsispręsti, ką daryti su tuo paveldu, su kuriuo Lietuva gyvena 50 metų. “Ar jis mums iš viso reikalingas, ar mes jį saugosime? Problemos bus nagrinėjamos kultūriniu požiūriu, bet politikos, žinoma, neišvengsime”, - spėjo LŽ pašnekovas.

Anot jo, praėjus keliems dešimtmečiams iš naujo įvertinti kultūrinį palikimą, jo perspektyvas verčia ir tarptautinės konvencijos. “Konferencija suteiks galimybę išsiaiškinti, kiek Lietuvai reikia sovietmečio paveldo. Man regis, negalima ištrinti iš istorijos to laikotarpio. Mūsų istorija jau buvo trinama sovietiniais metais”, - pažymėjo A. Degutis.

Jo įsitikinimu, atsisakius sovietinio paveldo atrodytų, kad "Lietuvoje 50 metų niekas negyveno, nedirbo ir nekūrė”. Todėl, A. Degučio nuomone, Žaliojo tilto skulptūros, kaip kultūrinio paveldo dalis, turi likti savo vietoje. “Lygiai taip pat galėčiau jūsų klausti: reikia ar nereikia saugoti Cheopso piramidžių, kurios pastatytos vergovinės santvarkos laikotarpiu? Pasaulis pasakė - reikia, nesvarbu, kad tuo metu žuvo šimtai tūkstančių vergų ir nebuvo demokratijos. Tai yra paveldas”, - kalbėjo vienas KPD vadovų. Ir pridūrė, kad šių klausimų nederėtų suplakti su politiniais.

Absoliutus blogis

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vicepirmininkas konservatorius Valentinas Stundys sako, kad žodį dėl skulptūrų likimo turėtų tarti būtent kultūros paveldo specialistai, įvertinę visas įmanomas aplinkybes - istorines, ideologines, kultūrines. “Reikalingas profesionalus požiūris, nes politikai paprastai užima ideologinę poziciją ir daugelį paveldo dalykų vertina per šią prizmę. Specialistų pozicija būtų visapusiškesnė ir turbūt patikimesnė”, - svarstė V. Stundys. LŽ paklaustas, ar šiuo atveju visuomenė norės girdėti profesionalų žodį, parlamentaras teigė manąs, jog “visuomenė pajėgi atsispirti tam tikroms emocijoms, gali elgtis racionaliai ir kritiškai”.

“Man jos neegzistuoja. Matau jas kaip režimo išraišką ir suvokiu, kad tai yra istorinio konteksto, nuo kurio niekur nepabėgsi, dalykai”, - asmeninę nuomonę apie Žaliojo tilto skulptūras išdėstė V. Stundys.

Tuo metu Seimo narė konservatorė Rasa Juknevičienė laikosi kur kas griežtesnės pozicijos. “Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste sovietiniai stabai ant Žaliojo tilto Vilniuje tampa absoliučiu blogiu ir nesusipratimu. Dabartinė Rusija yra blogio imperijos tęsinys, todėl Raudonosios armijos kario demonstravimas Vilniaus centre turi tokį pat atgrasų vaidmenį kaip Georgijaus juostelė ar Olego Gazmanovo "Padarytas SSRS". Molotovo-Ribbentropo pakto 75-metis ir Baltijos kelio jubiliejus rugpjūčio 23-iąją yra puiki proga visus tuos sukriošusius Kremliaus simbolius ryžtingai ir be jokių atsikalbinėjimų pašalinti”, - savo paskyroje socialiniame tinkle “Facebook” vakar parašė R. Juknevičienė.

Priimtų Grūtas

Kaip LŽ jau rašė, priglausti Žaliąjį tiltą puošiančias stalinines skulptūras pasirengęs Grūto parkas. Jo steigėjas verslininkas Viliumas Malinauskas įsitikinęs, kad jos tikrai rastų savo vietą daugiau kaip šimto ideologizuotų paminklų ekspozicijoje po atviru dangumi. “Jei Vilniui skulptūrų nereikia, mielu noru jas priglausčiau. Gal net kokį Žaliąjį tiltą suręsčiau”, - LŽ yra minėjęs V. Malinauskas.

Keturios skulptūrinės kompozicijos, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant sostinės Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais. Skulptūros yra įtrauktos į saugomų kultūros vertybių registrą. Tai diktuoja tam tikras tokių objektų priežiūros taisykles. Nuo tada, kai buvo pastatytos, skulptūros nė karto nerestauruotos, tad dabar jų būklė apgailėtina.

Sostinės savivaldybė keturis sykius skelbė skulptūrų atnaujinimo konkursą, tačiau visi buvo nesėkmingi. Kritikai sako, kad šios kompozicijos yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos. Išbraukus skulptūras iš registro, jas būtų galima nukelti. Bet prieš kelerius metus vertinimo tarybos specialistai paliko skulptūras kultūros vertybių registre.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"