Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
JURGOS VIRTUVĖ

Beržų sulos saldumas

 
2017 03 18 6:00
Aurelijaus Tvasko nuotrauka

Perkame sulą turgelyje, už visus tris eurus puslitriuką, nors atmintis paslaugiai atgamina triskar mažesnę kainą palaidotais litais. Ne bet kokią sulą – saldžiąją klevų, kuri vaikystėje buvo gardi lyg sirupas. Ragaujame. Tau saldu? Nesaldu. Ir man – ne.

Kai ateidavo sulos metas – ankstyvą pavasarį, dar iki galo nenutirpus sniegui palei pelkės upokšnį, skaidrų ir šaltą net karščiausią vasarą, ką jau bekalbėti apie pirmąsias saulėtas dienas – ties senu šuliniu rymantis beržas svyruoklis būdavo apkaišomas dešimtimis latakėlių. Mažosios kaimo gaujos skardelė smygsodavo pažeme, įbesta į storiausios žievės tarpą, ir varvindavo sulos ašaras į kerpių prilaikomą stiklainiuką.

Vyresniųjų indeliai, prisukti viela, kildavo vis aukščiau ir aukščiau, gal net iki pirmųjų šakų, ir mano diedukas netverdavo pykčiu, išvydęs pragręžtą beržo liemenį: ir kas per žmonės, kad gyvą medį šitaip. Bet po sulotekio visos duobelės ir skylutės būdavo užtaisomos moliu ar net cementu, ir beržas, apsitaisęs geltonais žirginiais, žaliais lapais, siūruodavo vėjyje plačiomis šakomis iki kito pavasario.

Ar buvo gardi ta sula? Turbūt taip, nors atsiduodavo netolimos pelkės kvapu ir paviršiuje plaukiojančios žievės nuobiromis, taip ir taikančiomis nutekėti į burną.

O gudresni savo indus nešdavo ne prie beržo, bet prie vienintelio tose apylinkėse klevo, išaugusio ant pylimėlio šalia geležinkelio. Ta sula, ištekėjusi iš saulės įšildyto medžio kamieno, būdavo išties saldi, o gal taip atrodydavo tik mums, dantis geliančių putokšlių neišlepintiems sovietmečio vaikams. Gurkšteli iš ratu leidžiamo stiklainiuko, vėsus skystis nuteka gerkle, ir atrodo, lyg ragautum pasaldintą ledokšnį. Arba klevo ašaras. Nors ko jam verkti, kai saulė šviečia iš visų jėgų, o snieguotuose pabaliuose jau skleidžiasi šalpusnių žiedeliai.

Kai kuriuose namuose sulos privarvindavo tiek, kad, supilstyta į kibiriukus, o dar dažniau – į stiklainius, ji būdavo pridengiama sudaigintomis avižomis ir įkišama į tamsiausią sandėliuko kampą. O vėliau, gerokai įrūgusi, ištraukiama jau vasaros kaitroje. Saldi. Labai saldi. Lyg džiaugsmo gurkšnis.

*

Na, o dabar – apie rimtesnius dalykus. Maistą. Kuris, pavasariui įsibėgėjant, vis lengvėja ir lengvėja, kol vidurvasarį virsta salotų žiupsneliu.

Pavasarį, žinoma, dar norisi šio to rimtesnio. Ne salotų – mišrainės, kurios didesnė porcija gali pakeisti ir pagrindinį patiekalą. Pavasarinę mišrainę gaminsime iš avinžirnių, dar sunkiai randančių kelią ant lietuvių stalo. O veltui – avinžirniai labai sotūs, baltymingi, skoniu kiek primena riešutus.

Šiam patiekalui galima naudoti džiovintus avinžirnius, kuriuos, kaip ir paprastus žirnius, prieš tai reikėtų gerai išmirkyti, o paskui virti, kol suminkštės. Yra ir paprastesnis kelias – nusipirkti dėželę konservuotų ankštinių. Belieka ją atidaryti, ir pagrindinis mišrainės komponentas – jau dubenyje.

Svieste pakepiname smulkiai kapotą svogūno galvą. Didžiausia klaida į mišrainę berti šviežią svogūną – jo aitrus skonis nustelbs visus kitus produktus, o patiekalas bemat pradės rūgti. Kepinti svogūnai įgauna saldų skonį, labai gerai derantį su kitais komponentais.

Kietai išverdame kiaušinius. Kietai – tai reiškia, kad į šaltą vandenį sudėti kiaušiniai po užvirimo kaitinami maždaug 5–7 minutes, ir jokiu būdu ne ilgiau. Taip verdamų kiaušinių trynys spėja sukrekėti, bet vis tiek lieka švelniai kreminis, o ilgiau kaitintų jis pernelyg sustandėja, įgaudamas nemalonią melsvą spalvą.

Dar susmulkiname rūkytą vištienos ketvirtuką. Galima naudoti bet kokią kitą virtą ar keptą mėsą, bet lengvas dūmo aromatas, kurį skleidžia rūkyta višta, šiuo atveju puikiai tinka. Supjaustome pusę gūžės traškių Iceberg salotų.

Avinžirnius sumaišome su kepintais svogūnais. Pagardiname žiupsneliu druskos ir grūstų juodųjų pipirų. Stambokais gabalėliais supjaustome kiaušinius. Apibarstome druska, klojame ant avinžirnių. Tada – sluoksnelis salotų, ant jų – smulkinta vištiena. Arba galima visus produktus sumaišyti – blogiau nuo to nebus.

Šią mišrainę gardiname alyvuogių aliejumi, sumaišytu su lašeliu citrinų sulčių. Mėgstantys riebiau užpilui gali sumaišyti šaukštą kokybiško majonezo su tokiu pačiu kiekiu natūralaus jogurto.

*

Antrasis patiekalas – keptas upėtakis su bazilikais. Tikrai taip – ši kvapi žolelė, kurios rūpestingos šeimininkės turi užsišaldę dar nuo rudens, puikiai dera ne tik su mėsa, bet ir su riebesne žuvimi.

Upėtakį nuskutame, išskrodžiame, išimame vidurius, iš galvos ištraukiame žiaunas. Šonuose maždaug kas du centimetrai padarome skersines įpjovas. Žuvies pilvą įtriname druskos ir baltųjų pipirų mišiniu.

Marinatui į trintų bazilikų masę įpilame alyvuogių aliejaus, šviežių citrinų sulčių, įspaudžiame česnakų. Pagardiname druska ir maltais baltaisiais pipirais. Šiuo mišiniu ištepame žuvies odą ir paliekame pusvalandžiui skoniams įsigerti.

Kepimo skardą aukštesniais kraštais išklojame dvigubu sluoksniu kepimo popieriaus. Įguldome upėtakį, į jo pilvą įdedame kelias riekeles citrinos ir pusę gabaliukais pjaustyto šalto sviesto. Likusį sviestą ir citrinos riekeles suguldome ant žuvies. Upėtakį apliejame stikline sauso baltojo vyno, sandariai užvyniojame popieriaus kraštus. Kepame 170 laipsnių orkaitėje maždaug 40 minučių, jei žuvis sveria kelis kilogramus, ir ne ilgiau kaip 20 minučių, jei upėtakis sveria apie kilogramą.

. . .

Avinžirnių salotos

1 skardinė (400 g) konservuotų avinžirnių

1 svogūnas

4 kiaušiniai

1 rūkytas vištienos ketvirtis

0,5 gūžės Iceberg salotų

Druskos, grūstų juodųjų pipirų

Užpilui:

2 v. š. alyvuogių aliejaus + 1 a. š. citrinos sulčių

Arba 1 v. š. majonezo + 1 v. š. natūralaus jogurto

Upėtakis su bazilikais

2 kg upėtakis

Pilvui įtrinti:

1 a. š. druskos

0,5 a. š. maltų baltųjų pipirų

Marinatui:

2 v. š. trintų bazilikų

3 skiltelės česnakų

2 v. š. alyvuogių aliejaus

0,5 citrinos sultys

1 v. š. druskos

1 a. š. maltų baltųjų pipirų

Taip pat:

50 g sviesto, kubeliais

0,5 citrinos, riekelėmis

1 stiklinė (200 g) sauso baltojo vyno

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
JURGOS VIRTUVĖ
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"