Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
JURGOS VIRTUVĖ

Pernelyg brangūs patiekalai

 
2017 04 01 6:00

Mama nebara, tiesiog konstatuoja: jūs labai daug išleidžiate maistui. Jauni dar, visko norisi, atsidūsėja. Jiedu su tėčiu gyvena taupiai, todėl neretai pietums srebia kopūstienę, išvirtą su geru gabalu šoninės. O paskui eina į daržą ir dirba iki pat sutemų. Mano mamos darže auga visokios gėrybės, tik piktžolės ne. Taip įsivaizduoja kaimynės, kurios nevalgo riebiai, todėl neturi jėgų kovoti su daržų okupantais.

Močiutės namuose irgi valgyta riebiai. Diedukas storai susipjaustydavo sriuboje virusio lašinio gabalą, gausiai aptepdavo ašarą spaudžiančiais krienais, jei savaitė pasitaikydavo po didelės šventės, ar pasidėdavo šalia gerai įrūgusį agurką, kąsdavo duonos, kąsdavo mėsos. Bryzelį, pasmeigęs šakute, ištiesdavo aplink zujantiems anūkams.

Ko nemėgo, tai pomidorų. Tiesiog nekentė tų saulėje gražiai įradusių saldžiašonių. Vos pamatęs, kartodavo tą pačią istoriją, kaip jau brandaus amžiaus pirmą kartą buvo jais pavaišintas, kando įsivaizduodamas, kad ragauja kažką neišpasakytai gardaus, bet pajuto tik vos salstelėjusį prėskumą, o nenaudėlė pomidoro odelė, kur buvus, kur nebuvus, taip ir prilipo prie gomurio. Lupo ją ir taip, ir anaip, įsikišęs pirštą burnon, kosėjo ir spjaudėsi, ir nuo tada į tokią niekam netikusią daržovę – vaisių žiūrėjo tik skersomis, labai negeromis akimis.

Mes pomidorus mėgome. Labai. Kai močiutės darže užderėdavo ne tokie dideli ir gražūs, kaip dabar parduotuvėse, bet mažučiai ir susisukę pomidoriukai, ji dosnia ranka pripjaustydavo dubenį, įberdavo stambiai kapotų svogūnų laiškų, gausiai uždėdavo net gestelėjusios nuo riebumo grietinės.

Šveisdavome net pasičepsėdami, o laimingiausiam būdavo leidžiama išlaižyti dubenį, kuriame teliūškuodavosi druska ir pipirais gausiai pagardintas skystimas, su grietine sumišę pomidorų sultys, palikdavusios baltus ūsus ant valgytojo lūpos.

Bet... Pomidorai sriuboje? Ar troškinyje? Ryžių pomidorinės paragavau tik mokyklos valgykloje, ir ji man, žinoma, baisiausiai nepatiko. Net labiau už perlinių kruopų viralą, kuris vaikystės namuose pasirodydavo karts nuo karto, močiutei papjovus vištą, ir gąsdindavo tiek nekenčiamomis melzganomis kruopomis, tiek melzganomis perekšlės kojomis aštriais nagais, styrodavusiomis iš dieduko lėkštės ir tik jo graužiamomis su tikru pasigardžiavimu, apčiulpiant mažiausią sanarėlį.

Kas yra tikras pomidorų padažas, sužinojau tik Nepriklausomybei atvėrus pasaulio duris. Pomidorų padažas, sakau, o ne ta juoda pasta, kuria buvo gadinami patiekalai mano nelaimingų draugų virtuvėse. Mūsų namuose tokio nesusipratimo nebuvo ir būti negalėjo, negi dar abejojate?

*

Pietums gaminame sotų daržovių troškinį. Su pomidorais, žinoma. Pirmiausia troškintuve ištirpiname sviestą. Tikrą, geltoną sviestą, o ne riebalų mišinį ar balzganą aliejų. Svieste apkepiname kubeliais pjaustytą svogūną, netrukus paskleidžiantį gardų salstelėjusį kvapą. Suberiame pusžiedžiais raikytas morkas, joms apkepus – smulkintus salierų stiebus, česnakus ir žiedeliais pjaustytą aitriosios paprikos ankštį, išvalytą nuo sėklų.

Jei namuose šaldiklio kamputyje dar glaudžiasi keli baravykai, į troškinį sumetame ir juos. Nuskutame didesnę saldžiąją papriką ir baklažaną. Paprikų odelė nuo kaitros tampa kieta, o baklažano – karti, todėl jas geriau pašalinti. Daržoves supjaustome dideliais gabalais, sudedame į puodą.

Ant apkepusių daržovių pilame karšto vandens, užberiame druskos, ožragių sėklų bei džiovintų meškinių česnakų. Atsargiai pamaišome, puodą uždengiame. Troškiname ant silpniausios kaitros 15 minučių, o tada suberiame perpus perpjautus vyšninius pomidoriukus, pakaitiname dar 10 minučių ir nukaičiame.

Šį troškinį galima gardinti grietine, tarkuotu sūriu, mocarela. Skanu kabinti užsikandant duonos rieke ar patiekti kaip garnyrą prie mėsos patiekalų.

*

Rimtesnis patiekalas, pareikalausiantis šiek tiek laiko – lėtai kepta kiaulienos nugarinė su azijietiškais „noodles“ makronais. Nors kartais atrodo, jog ilgai kepti mėsą – grynas laiko gaišimas, nuoširdžiai siūlau pabandyti: taip paruoštas kepsnys bus sultingas, išsaugos visas naudingas medžiagas, o šeimininkė, pašovusi mėsą į orkaitę, galės užsiimti kitais darbais.

Kiaulienos nugarinę supjaustome centimetro storio kepsniais. Marinatui sumaišome smulkintus česnakus, trintus bazilikus, džiovintus čiobrelius, raudonėlius, įberiame druskos, grūstų juodųjų pipirų, šliūkštelime alyvuogių aliejaus ir lašelį brendžio, minkštinančio mėsą.

Marinatu ištriname mėsos gabalus, uždengiame ir statome nakčiai į šaldytuvą. Kitą dieną kiaulieną iš vėsumos ištraukiame maždaug dvi valandos iki kepdami, kad mėsa šiek tiek sušiltų. Tada nuo kepsnių nuvalome marinato likučius ir apkepame mėsą gerai įkaitintame svieste maždaug po tris minutes iš abiejų pusių.

Kepsnius perkeliame ant sviestiniu popieriumi išklotos kepimo skardos, supilame ir keptuvėje likusį sviestą. Orkaitę įkaitiname iki 80–100 laipsnių, priklausomai nuo jos kaitrumo. Šauname mėsą ir kepame maždaug 2 valandas, kol suminkštėja. Jei turite kulinarinį termometrą, kepsnius tikrinkite juo – temperatūra iškepusios kiaulienos viduje turi siekti 70 laipsnių. Arba tikrinkite įbesdami šakutę – iš mėsos turi sunktis skaidrios sultys.

Ištrauktos iš orkaitės kiaulienos neskubėkite pjaustyti – geriau pridenkite aliuminio folijos lakštu ir palikite 10 minučių pailsėti. Per tą laiką kepsnio viduje esančios mėsos sultys tolygiai pasiskirstys, sudrėkindamos kiaulieną, o pjaustant iš karto, jos tiesiog ištekės.

Kol mėsa „ilsisi“, paruošiame ryžių makaronus. Vienus jų reikia šiek tiek pavirti, kitus pakanka užpilti verdančiu vandeniu ir kelias minutes luktelėti. Tiesiog skaitykite instrukcijas ant pakelio.

Kol makaronai brinksta, paruošiame pagardus. Keptuvėje įkaitiname šlakelį augalinio aliejaus. Jame apkepame plunksnelėmis pjaustytą pusę svogūno, suberiame šiaudeliais smulkintą maždaug trijų centimetro ilgio imbiero šaknies gabaliuką, išspaudžiame česnakus, sudedame pusės aitriosios paprikos griežinėlius.

Po kelių minučių pridedame 10 juostelėmis pjaustytų pievagrybių ir pusę plonomis juostelėmis raikytos raudonosios saldžiosios paprikos. Dar po kelių minučių, kai daržovės apkepa, viską vos vos pasūdome, įpilame du šaukštus austrių padažo, sudedame nukoštus makaronus. išmaišome ir tiekiame su kiauliena, apibarstę kapotomis šviežiomis petražolėmis arba kalendromis.

Daržovių troškinys

1 didelis svogūnas

1 morka

4 skiltelės česnakų

2 salierų stiebai

1 aitriosios paprikos ankštis be sėklų

1 didelė saldžioji paprika

1 baklažanas

4 šaldyti baravykai

10 vyšninių pomidoriukų

1 a. š. druskos

0,5 a. š. ožragės sėklų

1 a. š. džiovintų meškinių česnakų

0,5 stiklinės (100 g) karšto vandens

2 v. š. sviesto kepimui

Lėtai kepta kiaulienos nugarinė su „noodles“ makaronais

1 kg kiaulienos nugarinės

Marinatui:

4 skiltelės česnako

1 a. š. trinto baziliko

0,5 a. š. džiovintų čiobrelių

0,5 a. š. džiovintų raudonėlių

1 v. š. (nubrauktas) druskos

0,5 a. š. grūstų juodųjų pipirų

2 v. š. alyvuogių aliejaus

0,5 taurelės (20 g) brendžio

Garnyrui:

1 pakelis „noodles“ makaronų

2 v. š. aliejaus

0,5 svogūno

3 cm imbiero šaknies

3 skiltelės česnakų

0,5 aitriosios paprikos be sėklų

10 pievagrybių

0,5 saldžiosios raudonosios paprikos

1/3 a. š. druskos

2 v. š. austrių padažo

Šviežių petražolių arba kalendrų

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
JURGOS VIRTUVĖ
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"