TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

„Baltoscandia 2016“ vadovas: įvykdėme išsikeltus uždavinius

2016 08 31 11:56
Ekspedicijos dalyviai Šiauriausiame Europos taške. Vidmanto Balkūno nuotraukos

Visą rugpjūčio mėnesį aplink Baltijos jūrą keliavo pirmosios žygio per pasaulį „Misija Lietuva 100“ ekspedicijos „Baltoscandia 2016“ dalyviai. 

Buvo rengiami susitikimai su užsienio inteligentija, lietuvių bendruomenėmis, jų metu buvo pristatytas prof. Kazys Pakštas bei Baltoskandijos idėja, ieškomi ir fiksuojami lietuvybės pėdsakai ir kuriami dokumentiniai filmai, rašoma išplatintame pranešime žiniasklaidai.

Užsienio inteligentams pristatė Lietuvą

Visos ekspedicijos metu buvo surengtos net devynios konferencijos bei susitikimai skirtingų šalių universitetuose. „Tikiu, kad jos buvo labai vertingos. Aplankytų šalių mokslo bendruomenės atstovai noriai leidosi į diskusijas, domėjosi Baltoskandijos idėja, dalijosi savo patirtimi bei nuomonėmis. Atradome, kad nors gyvename labai skirtingose valstybėse, bet susiduriame su vienodomis ar panašiomis problemomis. Džiaugiamės, kad su kai kuriais pavyko užmegzti ir rimtesnius ryšius, kurie, galbūt, išaugs į bendrus projektus ateityje,“ – teigė Lietuvos geografų draugijos prezidentė Genovaitė Kynė.

Lietuvius užsienyje kvietė diskusijai

Žygio per pasaulį „Misija Lietuva 100“ vadovas Gintautas Babravičius teigė, kad vienas svarbiausių uždavinių – kurti artimą ryšį su užsienyje gyvenančiais lietuviais. „Tai – ne tik mūsų žygio uždavinys. Jis svarbus kiekvienam Lietuvos žmogui. Nešame Pasaulio Lietuvos idėją ir tikime, kad būtina stiprinti bendradarbiavimą, dalintis gerąja patirtimi ir nubraukti ribą tarp Lietuvoje gyvenančių lietuvių ir emigrantų. Nesvarbu, kur yra žmogus, jeigu jis jaučiasi esantis lietuvis – turime ieškoti kelių, kaip veikti kartu. Tai įrodė mūsų susitikimai su Bergene, Andoy saloje, Nordkape dirbančiais tautiečiais. Jie – aktyvūs, žingeidūs ir tikrai nepamiršę savo tėvynės. Atvirkščiai – ne vienas minėjo, kad svetur sukauptą patirtį svajoja perduoti ir stiprinti Lietuvoje,“ – pasakojo G. Babravičius.

Ekspedicijos akimirka.

Bendradarbiauja su užsienio kūrėjais

Ekspedicijos metu vyko intensyvūs filmavimo darbai. „Džiaugiuosi, kad mūsų komandai pavyko surinkti tikrai puikios vizualinės medžiagos. Ekspedicijos dalyvis Michael Mattig-Gerlach taip pat keliavo su sava filmavimo komanda, todėl jau dabar žinome, kad žiūrovų akis pasieks bent du filmai. M. Mattig-Gerlach kuria dokumentiką apie globalinį atšilimą, šį kūrinį rodys Vokietijos televizija „Detche Welle“. Taip pat planuojame ir fotografijų parodą,“ – pasakojo režisierius bei operatorius Ignas Veršinskas. Viso žygio per pasaulį metu 2017–2020 m. bus sukurti iki dvidešimties dokumentinių filmų, kurie sieks atkreipti dėmesį į globalinio atšilimo problemas, supažinti Lietuvą su pasauliu, jo kultūromis bei išskirtiniais vienu ar kitų tautų bruožais.

Ieškojo ir fiksavo lietuvybės pėdsakus

Vienas iš ekspedicijos dalyvių išsikeltų tikslų buvo rasti lietuvybės pėdsakus, išsibarsčiusius aplink Baltijos jūrą. „Kaip ir viso žygio per pasaulį metu, siekėme ne tik skleisti pasauliui žinią apie Lietuvą, bet ir atrasti vietas, kurios svarbios mūsų tautai. Danijoje esančioje Hamleto pilyje apsidžiaugėme išvydę didžiulį lietuviškų šaknų turinčio Jono Gielgudo (John Gielgud) portretą. Jis – geriausias XX a. Didžiosio Britanijos Šekspyro vaidmenų atlikėjas. Taip pat lankėmės Marienburgo pilyje, kurioje buvo kalintas kunigaikštis Kęstutis, su istorikais diskutavome apie tai, kad įtempti Hanzos miestų sąjungos bei Kalmaro unijos santykiai galėjo mūsų naudai pakreipti Žalgirio mūšio baigtį. Siekiame, kad lietuviai suprastų, jog, nors ir būdami nedidele tauta, esame svarbi pasaulio istorijos dalis,“ – teigė ekspedicijos dalyvė Evelina Razmutė.

Ruošėsi ekstremaliam trejų metų žygiui per pasaulį

„Misija Lietuva 100“ vadovas Gintautas Babravičius teigė, kad ši ekspedicija buvo itin naudinga ruošiantis žygiui per pasaulį. „Ne tik išmėginome techniką bei bendrą pasiruošimą, bet ir turėjome susitikimus, kurie – neįkainojama patirtis besiruošiant didžiajam žygiui. Pavyzdžiui, Taline susitikome su estų ekipažu, kurie šią žiemą mėgino įveikti bekelę iki Beringo sąsiaurio. Nors jiems nepavyko, tačiau jų pastabos bei patarimai yra aukso vertės. Mūsų tikslas – ne tik įveikti atstumą iki Beringo, bet ir patį sąsiaurį, prie visureigių pritvirtinus pontonus, o vėliau Aliaskos bekelėmis vasarą pasiekti civilizaciją. Šis uždavinys dar nėra pavykęs nei vienai komandai pasaulyje. Mūsų noras – sujungti du žemynus ir tai padaryti be pašalinės pagalbos. Į žygį per pasaulį iškeliaujame jau po metų. Svarbiausias uždavinys dabar – susitelkti į pasiruošimo darbus,“ – pasakojo G. Babravičius.

Apie „Misija Lietuva 100“

Tai – ekstremalus trejų metų žygis per pasaulį automobiliais. Jis skirtas Lietuvos Respublikos šimtmečiui paminėti. „Kviesime lietuvius visame pasaulyje vienytis ir švęsti valstybės jubiliejų, o švenčiant nepamiršti ir šviestis – ne tik domėtis mūsų praeitimi ir žmonėmis, kurie padėjo pamatus mūsų šaliai, bet ir tapti tais, kurių indėlis į Lietuvos ateitį bus svarbiausias ateinantį šimtmetį,“ – teigė žygio per pasaulį ambasadorius Algirdas Kaušpėdas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"