„Drum bun“ į Rumuniją

Aistė MASIONYTĖ aistes@lzinios.lt 2014-07-11 06:00
Aistė MASIONYTĖ
aistes@lzinios.lt
2014-07-11 06:00
Pakeliui per kalnuotąjį Rumunijos regioną Transilvaniją. Aistės Masionytės (LŽ) nuotraukos
Ru­mu­niš­kai „Drum bun“  – „Ge­ro ke­lio“. To­kių už­ra­šų ly­di­mi ap­va­žia­vo­me ne­ma­žą ša­lies da­lį, pra­dė­da­mi pa­jū­riu ir Du­no­jaus del­ta ša­lies ry­tuo­se, baig­da­mi Va­ka­rų Kar­pa­tais Tran­sil­va­ni­jo­je. Tad Ru­mu­ni­ja mums – to­li gra­žu ne vien tik Dra­ku­los ša­lis.

Ka­dan­gi į ke­lio­nę su­si­ruo­šė­me va­sa­rą, no­rė­jo­si pa­ma­ty­ti Ru­mu­ni­jos pa­jū­rį. Apž­val­gi­nis tu­ras pa­lei Juo­do­sios jū­ros ku­ror­tus už­truk­ti juo­se il­giau ne­su­vi­lio­jo, tad per­nak­vo­ję Ma­ma­jo­je, ku­ri ti­tu­luo­ja­ma po­pu­lia­riau­siu Ru­mu­ni­jos ku­ror­tu, pa­su­ko­me į šiau­rę.

Abi­pus ke­lio be­sid­rie­kian­čio­se ly­gu­mo­se su­ko­si dau­gy­bės vė­jo jė­gai­nių spar­nai. Vė­liau ma­tė­me ir sau­lės, hid­roe­lek­tri­nių, taip pat vie­nin­te­lę Ru­mu­ni­jos at­omi­nę elek­tri­nę, kur vei­kia ka­na­die­čių reak­to­riai, tad jos ne­si­ren­gia­ma už­da­ry­ti.

Pro ša­lį lėk­da­vo ne­ma­žai ru­mu­niš­kų au­to­mo­bi­lių “Da­cia”. Ma­ši­nų srau­te ne­re­tai ma­ty­da­vo­me ir ark­lių trau­kia­mą kai­miš­ką ve­ži­mą. Be­je, šią trans­por­to prie­mo­nę ru­mu­nai iš­ma­niai pri­tai­kė tu­riz­mui. Vė­liau te­ko ją iš­ban­dy­ti – sma­gu, nors, re­gis, dar taip ne­se­niai mums Lie­tu­vo­je tai ne­bu­vo jo­kia pra­mo­ga.

Va­ka­ri­nės ša­lies da­lies kai­muo­se ste­bi­no me­če­tės (dau­gu­ma ru­mu­nų – sta­čia­ti­kiai). Jos čia ne šiaip sau – anks­čiau šią kraš­to da­lį šimt­me­čius val­dė Os­ma­nų im­pe­ri­ja. Net 90 me­če­čių yra de­ši­nia­ja­me Du­no­jaus kran­te, ir tik vie­na, įsi­kū­ru­si Bu­ka­reš­te, – kai­ria­ja­me.

Van­dens keliu

Tul­čos mies­te iš mi­kroau­to­bu­so per­sė­do­me į lai­vą, pluk­dy­sian­tį mus po Du­no­jaus del­tą, di­džiau­sią Eu­ro­po­je upės del­tą, įtrauk­tą į UNES­CO pa­sau­li­nį na­tū­ra­laus pa­vel­do są­ra­šą.

Du­no­jaus del­ta – pui­ki vie­ta ra­miai, ne­skub­riai poil­siau­ti, žve­jo­ti, ste­bė­ti pa­ukš­čius. Jų čia gy­ve­na dau­giau nei 300 rū­šių. Plau­kiant gluos­nių ir ne­ndry­nų ap­sup­ta se­ną­ja Du­no­jaus va­ga la­biau­siai ste­bi­no pe­li­ka­nų gau­sa. Jiems šiuo­se van­dens plo­tuo­se, re­gis, iš­ties ge­ra.

Į ke­lio­nės tiks­lą – sa­vi­tą Du­no­jaus del­tos kai­me­lį Mi­la 23 (jis taip pa­va­din­tas pa­gal se­no­sios Du­no­jaus va­gos 23-ią­ją my­lią) mū­sų lai­vas nu­pluk­dė per pen­kias va­lan­das. Sa­ko, ka­te­riu šis kai­me­lis pa­sie­kia­mas per va­lan­dą. Ap­sis­to­jo­me jau­kia­me pen­sio­ne “Mi­la 23” ant upės kran­to, ska­na­vo­me sa­vi­nin­ko gur­ma­niš­kai pa­ga­min­tų iš upės ką tik iš­trauk­tų žu­vų. Jau­kia­me kai­me­ly­je pen­sio­nų yra ne vie­nas, pa­lei upę įsi­kū­rę vi­si trys ba­rai. Dau­ge­lio na­me­lių sto­gai deng­ti ne­ndrė­mis, iš jų pa­da­ry­tos ir aukš­tos tvo­ros, ri­bo­jan­čios siau­ru­tes gat­ve­les. Virš ne­di­de­lio ka­na­lo plaiks­to­si už­ra­šas “Mi­la 23 – čem­pio­nų kai­mas”, mat iš čia ki­lęs olim­pi­nis ka­no­jų spor­to čem­pio­nas.

Kai­me­ly­je gy­ve­na va­di­na­mų­jų li­po­va­nų – XVIII am­žiu­je iš Ru­si­jos nuo re­li­gi­nio per­se­kio­ji­mo pa­bė­gu­sių as­me­nų pa­li­kuo­nių. To­dėl su vie­ti­niais ga­li­ma su­si­kal­bė­ti ru­siš­kai, Mi­la 23 yra daug mė­ly­nai da­žy­tų na­mu­kų, to­kia ir čio­nykš­tė cerk­vė.

Ramet tarpeklis – įdomus išbandymas turistams.

Ki­tą­dien iš­plau­kė­me į La­tios kai­me­lį. Čia, sė­dę į ark­liu­kais kin­ky­tus ve­ži­mus, nu­ke­lia­vo­me į tam­sų miš­ką, ku­ris, pa­si­ro­do, yra se­niau­sias na­tū­ra­lus re­zer­va­tas Ru­mu­ni­jo­je. Dėl ja­me ap­tin­ka­mų at­og­rą­žų au­ga­li­jos rū­šių šis miš­kas dar va­di­na­mu su­btro­pi­niu. Bu­vo įdo­mu va­žiuo­ti (gal grei­čiau – plauk­ti) grun­ti­niu van­de­niu už­lie­tais miš­ko ke­liu­kais, o iš­trū­kus į švie­są pa­si­ti­ko smė­lin­gas ko­pas pri­me­nan­tys lau­kai.

Įžy­miau­sios pilys

Grį­žę į Tul­čą, pa­su­ko­me sos­ti­nės Bu­ka­reš­to link. Bu­ka­reš­tas, taip pat ki­ti se­ni mies­tai – Bra­šo­vas, Si­gi­šoa­ra, Si­biu, Al­ba Ju­li­ja ver­ti at­ski­rų pa­sa­ko­ji­mų, to­dėl šį­kart tik pa­mi­nė­si­me, jog šiuo­se mies­tuo­se rei­kė­tų už­truk­ti il­gė­liau, ne tik ap­lan­ky­ti įžy­my­bes, bet ir ne­sku­bant pa­si­vaikš­čio­ti sa­vo ma­lo­nu­mui.

Ker­tant Tran­sil­va­ni­ją bū­ti­na pa­ma­ty­ti gra­žią­ją Pe­le­šo pi­lį, esan­čią ne­to­li Si­na­jos, sak­so­niš­kos ar­chi­tek­tū­ros kal­nų ku­ror­to. Jau vi­sai ne­to­li tiks­lo su­sto­jus il­go­ko­je ma­ši­nų ei­lė­je pri­ėjęs ber­niu­kas pa­siū­lė krep­še­ly­je me­niš­kai su­dė­lio­tų avie­čių. Pa­na­šu į tai, kad šio­se kal­nuo­to­se vie­to­vė­se avie­čiau­ja ne tik vie­tos gy­ven­to­jai, bet ir meš­kos. Gi­das pa­sa­ko­jo, jog lo­kė su lo­kiu­ku ne­se­niai bu­vo už­su­ku­si ir į pa­čią Si­na­ją. Pa­si­ro­do, Ru­mu­ni­jo­je su­si­tel­kę net 60 proc. Eu­ro­pos meš­kų. Ne­to­li Pe­le­šo pi­lies pa­sta­ty­tas pa­mink­las šiai miš­kų gy­ven­to­jai, apy­lin­kė­se ren­gia­mi meš­kų ste­bė­ji­mo tu­rai.

Pe­le­šo pi­lį pir­ma­sis Ru­mu­ni­jos ka­ra­lius Ka­ro­lis I įkū­rė kaip sa­vo va­sa­ros re­zi­den­ci­ją. Grakš­taus si­lue­to 1873-1914 me­tais sta­ty­ta pi­lis, o grei­čiau – rū­mai, ža­vi sa­vi­tu, gau­siai me­džiu puo­štu in­ter­je­ru. Be­je, tai bu­vo pir­mo­ji pa­sau­ly­je pi­lis, tu­rė­ju­si mums da­bar įpras­tus ko­mu­na­li­nius pa­to­gu­mus, šil­dy­mą, elek­trą ir net lif­tą. Pe­le­šo pi­lis, taip pat Bu­ka­reš­te esan­tys ša­lies par­la­men­to rū­mai yra du Ru­mu­ni­jos ob­jek­tai, įtrauk­ti į kar­tą per me­tus rie­dan­čio Ry­tų eksp­re­so "Par­yžius-Stam­bu­las" marš­ru­tą.

Po ap­si­lan­ky­mo Pe­le­šo pi­ly­je ki­ta ka­ra­liš­ka nuo­sa­vy­bė – XIV am­žiu­je sta­ty­ta Bra­no pi­lis at­ro­do gan kuk­li. Ši se­na tvir­to­vė, ma­to­ma jau iš to­li, per am­žius bu­vo gy­ny­bi­nis pos­tas, sau­gan­tis ke­lią į Tran­sil­va­ni­ją. Da­bar ji gar­sė­ja kaip Dra­ku­los pi­lis, mat ai­rių ra­šy­to­jas Bra­mas Sto­ke­ris pa­si­nau­do­jo jos vaiz­dais kur­da­mas siau­bo ro­ma­ną apie gra­fą Dra­ku­lą.

Be­je, ti­kro­jo Dra­ku­los, o tiks­liau - Va­la­ki­jos val­dy­to­jo Vla­do Te­pe­so, ti­kro­ji re­zi­den­ci­ja bu­vo vi­sai ki­tur. Dra­ku­los le­gen­da iš­pli­to apie 1970-uo­sius, kai pi­ly­je ap­si­lan­kė ame­ri­kie­čių tu­ris­tai.

Po pi­lį ve­džio­jęs gi­das dau­giau­sia pa­sa­ko­jo apie Ru­mu­ni­jos ka­ra­liš­ką­ją po­rą – ka­ra­lių Fer­di­nan­dą ir ka­ra­lie­nę Ma­ri­ją, ku­riai šią pi­lį 1920-ai­siais pa­do­va­no­jo Bra­šo­vo mies­tas. Ka­ra­liš­ko­ji šei­ma, re­gis, ven­gė di­de­lio puo­šnu­mo ir pra­ban­gos. Be­je, au­ten­tiš­kų bal­dų čia nė­ra – juos pa­siė­mė vie­nas mu­zie­jus, pi­lies in­ter­je­ras aps­ta­ty­tas bal­dais, do­va­no­tais ka­ra­lie­nės Ma­ri­jos anū­ko, da­bar­ti­nio Bra­no pi­lies sa­vi­nin­ko.

Į tvir­to­ves pa­na­šios bažnyčios

Sak­so­nų ap­gy­ven­din­tiems Tran­sil­va­ni­jos kai­mams se­nais lai­kais nuo­lat grė­sė Os­ma­nų im­pe­ri­jos ir to­to­rių ant­puo­liai. Ap­sau­gai nuo jų tar­na­vo ir baž­ny­čios, ap­sup­tos aukš­tų mū­ro sie­nų su gy­ny­bi­niais bokš­tais, iš pa­žiū­ros pa­na­šios į pi­lis. Tran­sil­va­ni­jos mies­te­liuo­se ir kai­muo­se (Bier­tran, Cis­na­die, Cis­na­dioa­ra) to­kių baž­ny­čių ap­lan­kė­me ne vie­ną. Įdo­mu pa­si­vaikš­čio­ti mū­ri­nė­mis jų ga­le­ri­jo­mis, ap­žiū­rė­ti me­di­nius in­ter­je­rus, pa­kil­ti į bokš­tų vir­šū­nes, iš aukš­tai pa­sig­ro­žė­ti apy­lin­kių pa­no­ra­ma. Ypa­tin­gą įspū­dį pa­da­rė įtvir­tin­ta Cal­nic baž­ny­čia, įtrauk­ta į UNES­CO pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­šą (iš vi­so į šį są­ra­šą įtrauk­tos 7 to­kios Tran­sil­va­ni­jos baž­ny­čios). Aukš­tų mū­rų ap­sup­ta­me kie­me ža­liuo­ja ve­ja, žy­di ro­žės, o iš kuk­lios baž­ny­tė­lės lau­kan lie­ja­si pia­ni­no gar­sai.

Vie­na įdo­miau­sių sak­so­nų įtvir­tin­tų baž­ny­čių yra nuo­ša­lia­me, ra­my­be dvel­kian­čia­me Vis­kri kai­me. Baž­ny­čio­je įkur­tas ir et­nog­ra­fi­nio pa­vel­do mu­zie­jus. Pats kai­me­lis su pa­sta­tais yra taip pat tar­si eks­po­na­tas. Čia na­mą yra įsi­gi­jęs ir Ang­li­jos sos­to įpė­di­nis pri­ncas Char­le­sas.

Sarmizegetusa Regia. Senovės dakų šventyklų liekanos.

Kai Vis­kri gy­ve­nę sak­sai iš­vy­ko Vo­kie­ti­jon, į jų na­mus at­si­kė­lė či­go­nai. Tam­saus gy­mio va­de­lio­to­jai su ark­liais ir ve­ži­mais kaip tik bū­ria­vo­si kai­mo cen­tre, lauk­da­mi pa­si­va­ži­nė­ti no­rin­čių tu­ris­tų gru­pių.

Vis­kri gy­ven­to­jai da­ly­vau­ja spe­cia­lio­je užim­tu­mo prog­ra­mo­je, pa­gal ku­rią iš avių vil­nos ve­lia­mos šle­pe­tės. Mums pa­si­se­kė pa­ma­ty­ti šį pro­ce­są. Pa­ga­min­tas šle­pe­tes ga­li­ma įsi­gy­ti čia pat, gra­žio­je kai­mo so­dy­bo­je su ka­vi­nu­ke, o da­lis šių dir­bi­nių iš­siun­čia­ma į Vo­kie­ti­ją.

Tran­sil­va­ni­jos kai­mų ir mies­te­lių na­mams bū­din­ga tai, jog jie, iš­si­ri­kia­vę iš­il­gai gat­vės, pri­li­pę vie­nas prie ki­to, o du­rų ne­pa­ma­ty­si – įei­na­ma pro var­tus aukš­to­se ak­li­no­se tvo­ro­se, sle­pan­čio­se kie­mus nuo pra­ša­lai­čių žvilgs­nių. Už­tat ga­li­ma pa­sig­ro­žė­ti su­tvar­ky­to­mis pa­ke­lė­mis, ap­so­din­to­mis aukš­tais ro­žių krū­mais.

Pa­si­ro­do, ne vel­tui ru­mu­nai in­ter­ne­te juo­kau­ja apie gat­vė­mis sa­va­ran­kiš­kai vaikš­tan­čias kar­ves: esą tik Ru­mu­ni­jo­je ga­li­ma tai pa­ma­ty­ti. Mums bu­vo vi­sai sma­gu su­tik­ti to­kią ne­prik­lau­so­mą kar­vę, at­žings­niuo­jan­čią siau­ros mies­te­lio gat­vės vi­du­riu. Vė­liau ma­tė­me ir dau­giau to­kių ėji­kių.

Šis tas skanaus

Ne­to­li Si­biu mies­to yra Si­biel kai­me­lis, ku­rio gy­ven­to­jai už­sii­ma kai­mo tu­riz­mo vers­lu. Į vie­ną so­dy­bų už­su­ko­me par­agau­ti tra­di­ci­nių ša­lies val­gių. Šei­mi­nin­kė Chris­ti­na pa­tei­kė mums sar­ma­le – ru­mu­niš­kų ba­lan­dė­lių. Daž­niau­siai jie ga­mi­na­mi iš ko­pūs­tų, kar­tais – ir iš vy­nuo­gių la­pų. Sa­ko, kuo jie ma­žes­ni, tuo šei­mi­nin­kė ge­res­nė. Prie ba­lan­dė­lių pa­tei­kė ma­ma­li­gos – ku­ku­rū­zų ko­šės. Ši ko­šė ga­li bū­ti val­go­ma ir vie­toj duo­nos, ir su deš­ra ar mė­sa, kiau­ši­niu bei brin­za.

Brin­zos, sū­ro­ko sko­nio sū­rio, ga­li­ma par­agau­ti vi­sur. Sal­džią­ja brin­za va­di­na­mas pro­duk­tas ati­tik­tų mū­sų varš­kę. Val­gė­me ir mi­ci – tra­di­ci­nių mė­sos deš­re­lių. Ne kar­tą ska­na­vo­me cior­bos – par­ūgš­tin­tos sriu­bos iš mė­sos ir dar­žo­vių. O kaip­gi ne­pa­ra­ga­vus ru­mu­niš­ko vy­no. Gai­la, kad jis per ma­žai ži­no­mas, nors yra iš tie­sų ge­ras. Dau­gu­mą Ru­mu­ni­jos vy­nuo­gy­nų da­bar su­pir­kę už­sie­nie­čiai, ta­čiau nuo se­nų lai­kų gar­sė­jan­čių "Cot­na­ri" ir "Jid­vej" vy­no ga­my­ba, re­gis, dar vie­ti­nių ran­ko­se.

Tau­ti­nis ru­mu­nų pa­vel­das yra ir spi­ri­ti­nis gė­ri­mas tuj­ka, ga­mi­na­mas iš sly­vų, bei už jį ge­ro­kai stip­res­nė pa­lin­ka, ga­mi­na­ma iš įvai­rių vai­sių.

Sve­čiuo­se pas dakus

Mū­sų ke­lio­nės pla­nuo­se bu­vo ir Sar­mi­ze­ge­tu­sa Re­gia – se­no­vi­nės Da­ki­jos ka­ra­lys­tės sos­ti­nė su­nkiai pa­sie­kia­mo­je Kar­pa­tų kal­nų vie­to­je. Nors be­ne 20 ki­lo­me­trų iki šio is­to­ri­jos pa­mink­lo, įtrauk­to į UNES­CO pa­vel­do są­ra­šą, lė­tai dar­dė­jo­me vin­giuo­tu ir ak­me­nuo­tu ke­liu, pa­siek­ti šį tiks­lą ver­tė­jo. Marš­ru­ti­nių au­to­bu­sų į Sar­mi­ze­ge­tu­sa Re­gia nė­ra, tad pa­vie­niams tu­ris­tams dar su­nkiau ten nu­si­gau­ti.

Da­ki­jos vals­ty­bė ke­le­tą šimt­me­čių kles­tė­jo da­bar­ti­nės Ru­mu­ni­jos te­ri­to­ri­jo­je, kol ją už­ka­ria­vo Ro­mos im­pe­ra­to­riaus Tra­ja­no ve­da­mi le­gio­nai, su že­me su­ly­gi­nę ir da­kų sos­ti­nę Sar­mi­ze­ge­tu­sa Re­gia.

Da­bar šio­je vie­to­je ga­li­ma pa­ma­ty­ti se­no­vės da­kų gy­ny­bi­nių įtvir­ti­ni­mų bei šven­tyk­lų komp­lek­so lie­ka­nų. Vaiz­din­go­je, miš­kų ap­sup­to­je lau­ky­mė­je ant kal­no vir­šū­nės stūk­so kal­kak­me­nio ir an­de­zi­to lui­tų ei­lės. Ka­dai­se šie ak­me­nys bu­vo pa­grin­du šven­tyk­lų ko­lo­noms, nau­do­ti ki­toms reik­mėms. Čia yra ir au­ku­ras, ma­no­ma, at­li­kęs ir ka­len­do­riaus funk­ci­ją. Sar­mi­ze­ge­tu­sa Re­gia api­pin­ta le­gen­do­mis apie da­kų auk­są, ku­ris dar ir šian­dien rū­pi lo­bių ieš­ko­to­jams.

Ne­to­lie­se – Co­tes­ti, dar vie­na vie­ta, su­si­ju­si su da­kų pa­vel­du. Čia esan­čios da­kų tvir­to­vės lie­ka­nos ir­gi įtrauk­tos į UNES­CO pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­šą. Mums pa­si­se­kė – su­lin­dę po da­kų mū­rus den­gian­čiu sto­gu sau­giai ste­bė­jo­me kal­nuo­se užk­lu­pu­sį lie­tų.

Tūks­tant­me­tė pra­ei­tis įam­žin­ta ne­to­lie­se esan­čia­me De­vos mies­te. Įdo­mu, kad čia sto­vi pa­mink­lai ir da­kų val­do­vui De­ce­ba­lui, ir jų už­ka­riau­to­jui Tra­ja­nui.

Ra­met slė­nio įžymybės

Pa­siž­val­gy­mą po Ru­mu­ni­ją bai­gė­mė Ra­met slė­ny­je Tras­kė­jaus kal­nuo­se (Va­ka­rų Kar­pa­tai). Čia, įspū­din­go uo­lė­to kal­no pa­pė­dė­je, įsi­kū­ręs Ra­met mo­te­rų vie­nuo­ly­nas – vie­na se­niau­sių ir gar­siau­sių pi­lig­ri­mys­tės vie­tų ša­ly­je. Ga­li­ma da­ly­vau­ti Mi­šio­se, ste­bė­ti vie­nuo­lių kas­die­ny­bę, gro­žė­tis ap­lin­ka (čia ir ro­žy­nai, ir dar­že­liai, kur au­gi­na­mos dar­žo­vės, ir ka­pi­nai­tės, ir bi­čių avi­liai), o ga­liau­siai – tie­siog ra­miai il­sė­tis.

Tras­kė­jaus kal­nų pa­pė­dė­je gau­su gra­žiai su­tvar­ky­tų ir šiuo­lai­kiš­kai įreng­tų so­dy­bų. Bet ga­li­ma iš­vys­ti ir ti­piš­kų se­nų tvar­te­lių aukš­tais šiau­dų sto­gais, jie pri­me­na ra­ga­nos tro­be­les.

Ka­dan­gi rū­pė­jo iš­ban­dy­ti šio­je vie­to­vė­je siū­lo­mas ak­ty­vaus tu­riz­mo ga­li­my­bes, pa­si­rin­ko­me vie­ną marš­ru­tų – pa­si­vaikš­čio­ji­mą Ra­met tar­pek­liu (Chei­le Ra­me­tu­lui). Ėji­mas pa­lei aukš­tų uo­lų įrė­min­tą upe­lę ta­po vie­nu įsi­min­ti­niau­sių ke­lio­nės nuo­ty­kių.

Pa­dė­ję šį, pa­sku­ti­nį pliu­siu­ką, grį­žo­me į Bu­ka­reš­tą. Ki­tam kar­tui li­ko ša­lies šiau­rė­je esan­tys gar­sie­ji Bu­ko­vi­nos vie­nuo­ly­nai, Sa­pan­tos mies­te­lį iš­gar­si­nu­sios links­mo­sios ka­pi­nės, ki­ti pa­mink­lai.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tras so­cial­de­mo­kra­tas Juo­zas Ole­kas iš­sau­go­jo pos­tą. Tre­čia­die­nį į slap­tą bal­sa­vi­mą at­vy­ko vos 37 Sei­mo na­riai.
Že­mės ūkio mi­nis­trė „dar­bie­tė“ Vir­gi­ni­ja Bal­trai­tie­nė at­lai­kė opo­zi­ci­nių konservatorių su­reng­tą in­ter­pe­lia­ci­ją.
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma ir Ira­ko mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Hai­de­ras al-Aba­di su­ta­rė, kad į Ira­ką pa­pil­do­mai bus at­siųs­ta 600 JAV ka­rių, ku­rie pa­dės reng­ti Mo­su­lo puo­li­mą, sa­kė tre­čia­die­nį [...]
Egip­to par­ei­gū­nai an­tra­die­nį iš­kė­lė Vi­dur­že­mio jū­ro­je nu­sken­du­sį mig­ran­tų lai­vą ir iš­trau­kė ma­žiau­siai 33 la­vo­nus, o pra­ei­tą sa­vai­tę įvy­ku­sios tra­ge­di­jos pa­tvir­tin­tų aukų skai­čius pa­di­dė­jo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
16-asis Len­kų ki­no fes­ti­va­lis vyks spa­lio 6 – 16 die­no­mis pen­kiuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se – Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Ma­žei­kiuo­se ir Šal­či­nin­kuo­se. Len­ki­jos ins­ti­tu­to direktorius Mar­ci­nas Lapc­zyns­kis, [...]
Ak­to­riui, re­ži­sie­riui, bar­dui Kos­tui Smo­ri­gi­nui pa­skir­ta pir­mo­jo laipsnio vals­ty­bi­nė pen­si­ja.
Nau­jau­sias re­ži­sie­riaus Ig­no Miš­ki­nio dar­bas – tai tre­čia­sis jo pil­no me­tro fil­mas, po sėk­min­gai pa­si­ro­džiu­sių „Di­rin­gas“ ir „Ar­ti­mos švie­sos“.
Klai­pė­dos dra­mos tea­tras kvie­čia į prem­je­rą vai­kus – spa­lio 8 – 9 d. 12 val. tea­tras ro­dys spek­tak­lį pa­gal vie­ną gar­siau­sių pa­sau­ly­je kla­si­ki­nės vai­kų li­te­ra­tū­ros kny­gą – Ken­net­ho Gra­ha­me­‘o [...]
Ki­tų me­tų biu­dže­tas pla­nuo­ja­mas su ne­di­de­liu de­fi­ci­tu, ku­riam, kaip ti­ki­ma­si, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pri­tars, jei nau­ja­sis Dar­bo ko­dek­sas ir ki­ti so­cia­li­nės ap­sau­gos sis­te­mos pakeitimai bus pri­pa­žin­ti [...]
„Devs.LT“, ku­rian­ti dirb­ti­nio in­te­lek­to pa­grin­du vei­kian­čią prog­ra­muo­to­jų pa­ieš­kos plat­for­mą, jun­gia­si prie „Vil­nius Tech Park“ vers­lo vystymo par­tne­rių tink­lo. 
Baig­tas svar­bus Ve­liuo­nos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios (Jur­bar­ko raj.) tvar­ky­bos dar­bų eta­pas. Jo me­tu res­tau­ruo­ti Vy­tau­ti­ne va­di­na­mos baž­ny­čios pa­ma­tai ir fa­sa­dai. Šie­met [...]
Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba (VSAT) su­lai­kė tar­ny­bi­nį pa­sie­nie­čių šu­nį nu­šo­vu­sį Ar­vy­dą Koms­kį, ku­ris yra Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko Kęs­to Koms­kio ir Pa­gė­gių me­ro Virginijaus Koms­kio bro­lis.
Tre­čia­die­nį bu­vo pra­tęs­tas Lie­tu­vos mo­te­rų ran­ki­nio čem­pio­na­to star­to rung­ty­nės tarp Ute­nos dau­gia­funk­ci­nio spor­to cen­tro (DSC) ir Vil­niaus LEU „Švie­sa-Eg­lė“ ko­lek­ty­vų. Ute­nos DSC – Vil­niaus [...]
„Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te „Lie­tu­vos ry­tas“ na­muo­se po itin at­kak­lios ko­vos 68:66 pa­lau­žė Pa­ne­vė­žio „Liet­ka­be­lį“ ir iš­ko­vo­jo tre­čią pergalę iš ei­lės.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, be gim­to­sios kal­bos di­džio­ji dau­gu­ma lie­tu­vių mo­ka bent vie­ną už­sie­nio – pa­gal šią sta­tis­ti­ką esa­me vie­na iš pir­mau­jan­čių ša­lių Eu­ro­po­je. Vis dėl­to šiais lai­kais vie­nos [...]
Vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vos la­ze­ri­nių pro­duk­tų ir spren­di­mų tie­kė­jų „Al­tech­na R&D“ su­kur­ta itin plo­nų pjū­vių tech­no­lo­gi­ja šie­met pri­pa­žin­ta ge­riau­siu vers­lo ir moks­lo bend­ra­dar­bia­vi­mo [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Ti­ki­ma­si, jog jau ki­tais me­tais Lie­tu­vo­je bus įreng­ta kro­vi­ni­nėms trans­por­to prie­mo­nėms skir­tos ypač sau­gios sto­vė­ji­mo aikš­te­lės.
Vis dau­giau lie­tu­vių ryž­ta­si nuo­sa­vą au­to­mo­bi­lį įsi­gy­ti li­zin­gu. Li­zin­gu per­kan­čių nau­do­tus au­to­mo­bi­lius tur­gu­je ar iš­si­rink­tus in­ter­ne­to skel­bi­mų sve­tai­nė­se gy­ven­to­jų skaičius kas­met au­ga.
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
JAV ak­to­rius Ja­re­das Le­to pro­diu­suos fil­mą „War­ho­las“ ir vai­dins pa­grin­di­nį jo he­ro­jų. Juo­sto­je bus pa­sa­ko­ja­ma apie le­gen­di­nį po­pu­lia­rio­jo me­no pradininką An­dy War­ho­lą.
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami