"Misija Sibiras": kilnu ir prasminga

Antanas PABIRŽIS 2013-10-25 06:00
Antanas PABIRŽIS
2013-10-25 06:00
"Misija Sibiras 2013" archyvo nuotraukos
Tiu­me­nė. Tur­tin­ga ir šiuo­lai­kiš­ka Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos sri­tis, kur te­bė­ra da­le­lė mū­sų pra­ei­ties ir da­bar­ties. Smė­lio kau­bu­rė­liai, ku­riuos bet ka­da ga­li iš­sklai­dy­ti vė­jas. Jau­ni­mo pi­lie­tiš­ku­mą ir pa­trio­tiš­ku­mą ug­dan­tis pro­jek­tas „Mi­si­ja Si­bi­ras 2013” Pa­sau­lio lie­tu­vių vie­ny­bės die­ną į tau­tos tra­ge­di­jos ir tvir­ty­bės at­spin­džiu ta­pu­sį Si­bi­rą pa­ly­dė­jo dvy­lik­tą­ją eks­pe­di­ci­ją.

Į lie­tu­vių trem­ties ir ka­li­ni­mo vie­tas Tiu­me­nės link pa­ju­dė­jo trau­ki­nys su 16 jau­nų žmo­nių ko­man­da. Jie ten nie­ka­da nė­ra bu­vę, nei ma­tę tų vie­tų. Jie ne­abe­jin­gi Lie­tu­vos is­to­ri­nei at­min­čiai, ku­rią lai­kas ga­li pa­sig­lemž­ti bet ku­rią aki­mir­ką. Dvi sa­vai­tės lan­kant tuos, ku­rie ne­su­lau­kė pro­gos su­grįž­ti ir už­ge­so už tūks­tan­čių ki­lo­me­trų nuo gim­tų­jų na­mų. Tai - vi­sų mū­sų mi­si­ja.

At­vež­ti be nie­ko nepalūžo

Va­ka­rų Si­bi­ro ly­gu­mo­mis nu­sid­rie­ku­si Tiu­me­nės sri­tis – ne­pap­ras­tai der­lin­gas, klo­dus nau­din­gų­jų iš­ka­se­nų po že­me sle­pian­tis ir re­tai ap­gy­ven­din­tas kraš­tas. Ir nors Ru­si­jos im­pe­ri­jos val­do­vai lie­tu­vius čia prie­var­ta trė­mė dar nuo XVIII am­žiaus – Ta­do Kos­ciuš­kos, taip pat 1863 me­tų su­ki­li­mo da­ly­vius, taip ma­siš­kai, kaip so­vie­tų val­džia, to ne­da­rė nie­kas.

Krau­ją sting­dan­tis šal­tis, ba­das, dan­gų tem­dan­tys ma­ša­lų de­be­sys, są­my­šis ir iš­gąs­tis – štai to­kią Tiu­me­nę su­sto­jus eše­lo­nams 1948-1949 me­tais su­ti­ko trem­ti­niai. Šim­tai šei­mų iš bu­vu­sių Pa­gė­gių, Ši­lu­tės, Klai­pė­dos, Šiau­lių, Tel­šių, Ma­ri­jam­po­lės, Vil­ka­viš­kio ir Kau­no aps­kri­čių – be tei­sės su­grįž­ti.

Ta­čiau il­gus me­tus ru­se­nu­si lie­tu­vy­bė, sa­vi­tar­pio pa­gal­ba ir vi­sus vie­ni­ju­si vil­tis čia su­kū­rė nau­ją­ją Lie­tu­vą. Per ke­le­tą me­tų tan­kiau­siai lie­tu­vių ap­gy­ven­din­to­je Le­be­diov­kos gy­ven­vie­tė­je iš­dy­go „ban­di­tų gat­vė“. Kur ji – vie­ti­niai nė ne­mirk­te­lė­ję pirš­tu par­odys ir šian­dien. Lie­tu­vių kul­tū­ros cen­tras ir net or­ga­ni­zuo­tas pog­rin­dis, per­se­kio­tas ir gniauž­tas rep­re­si­nių ins­ti­tu­ci­jų. Ak­ty­viau­sie­ji su­šau­dy­ti už „Nau­jo­sios Lie­tu­vos“ kū­ri­mą.

Tradicinis kaimo vaizdas.

Dar gy­vi tų die­nų liu­di­nin­kai, vie­tos gy­ven­to­jai, su­tar­ti­nai tvir­ti­na: at­vež­ti be nie­ko, pa­leis­ti dy­ky­nė­se lie­tu­viai ne tik ne­pa­lū­žo. Na­gin­gi meis­trai su­si­ren­tė na­me­lius, prie jų už­vei­sė dar­žą, be ga­lo daug dir­bo, o iš dar­bų vi­sa­da trauk­da­vo su dai­no­mis. Kai iš­dy­go bib­lio­te­ka – jie skai­tė me­di­ci­nos, ma­te­ma­ti­kos, gam­tos moks­lų kny­gas. Tai bu­vo švie­siau­si pro­tai, miš­ką ker­tan­tys in­te­li­gen­tai. Jiems iš­lik­ti ir su­grįž­ti pa­dė­jo ti­kė­ji­mas vie­no ki­tu.

Ma­te­ria­li­nis perversmas

Tiu­me­nės sri­ties tuo pa­čiu var­du pa­va­din­ta sos­ti­nė – Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos naf­tos cen­tras. Nuo ta­da, kai 5-aja­me de­šimt­me­ty­je geo­lo­gai čia ap­ti­ko įspū­din­gus „juo­do­jo auk­so“ tel­ki­nius, šio re­gio­no gy­ve­ni­mas ėmė spar­čiai keis­tis. Da­bar iš­orė bliz­ga pra­ban­ga. Čia pat įsi­kū­rę ga­lin­giau­si naf­tos ir du­jų kon­cer­nai, o pre­ky­bos cen­trai pa­si­tin­ka va­ka­rie­tiš­ko­mis kai­no­mis. Tie­sa, be­ri­bė ma­te­ria­li­nė ba­zė ga­li ne vis­ką. Tiu­me­nė­je ne­stin­ga lai­kui ne­pa­val­džių re­lik­tų. Aikš­tė­se grės­min­gą vei­do mi­mi­ką iš­tai­sęs So­vie­tų Są­jun­gos krikš­ta­tė­vis Vla­di­mi­ras Le­ni­nas te­be­tie­sia ran­ką Va­ka­rų kryp­ti­mi, o prieš dau­giau nei dvi­de­šimt­me­tį su­by­rė­ju­sios im­pe­ri­jos pa­li­ki­mo il­gai dai­ry­tis ne­rei­kia. Kad ir vie­na pa­grin­di­nių sos­ti­nės gat­vių, pa­va­din­ta tau­tos „did­vy­rės“ Ma­ry­tės Mel­nin­kai­tės var­du. O pa­li­kus mies­tą, už­nu­ga­ry pa­si­lie­ka ir mar­mu­ri­niai ša­li­gat­vių bor­te­liai, ne­mo­ka­mas be­vie­lis in­ter­ne­tas bei pra­ban­gūs au­to­mo­bi­liai.

Ver­tes­ni už šim­tus kitų

Aš­tun­tus me­tus vyks­tan­čio pro­jek­to „Mi­si­ja Si­bi­ras“ 2013 me­tų jau­ni­mo eks­pe­di­ci­jos tiks­lu Tiu­me­nė ta­po ne­at­si­tik­ti­nai. Pa­sta­rą­jį kar­tą lie­tu­viai čia lan­kė­si prieš dau­giau nei de­šimt­me­tį. Nie­kas ne­bu­vo ti­kras, ar spar­čiai nyks­tan­čias, su­ny­ku­sias bu­vu­sias trem­ti­nių gy­ven­vie­tes te­be­žy­min­čias lie­tu­vių am­ži­no­jo poil­sio vie­tas pa­vyks ras­ti. Bu­vo aiš­ku vie­na – lau­ki­nių žvė­rių ir miš­ko kir­ti­mo tech­ni­kos kart­kar­tė­mis ap­lan­ko­mas ka­pi­nai­tes, ku­rio­se te­be­siil­si šim­tai lie­tu­vių, gam­ta ga­li pa­sig­lemž­ti bet ku­rią aki­mir­ką. Tad, dar ne­su­for­ma­vus eks­pe­di­ci­jos ko­man­dos, jai bu­vo iš­kel­ti ypač at­sa­kin­gi tiks­lai.

Lebediovkos kapinėse vaikinai kelia kryžių su Gedimino stulpais.

Įvei­ku­siems du at­ran­kos eta­pus, šim­tus juo­se da­ly­va­vu­sių Lie­tu­vos jau­nuo­lių, 16 ga­lu­ti­nės eks­pe­di­ci­jos ko­man­dos da­ly­vių pa­ti­kė­ta iš­sau­go­ti, įam­žin­ti at­mi­ni­mą tų, ku­riems grįž­ti ne­pa­vy­ko, ir pa­si­da­ly­ti sa­vo pa­tir­ti­mi Lie­tu­vo­je. Per­duo­ti itin svar­bią ži­nu­tę jau­na­jai kar­tai – pra­žu­vus ženk­lams, liu­di­jan­tiems mū­sų tau­tos vie­ny­bę, pra­žus da­lis mū­sų vi­sų. Į at­sa­kin­gą mi­si­ją jie iš­ly­dė­ti Pa­sau­lio lie­tu­vių vie­ny­bės die­ną, lie­pos 17-ąją.

Ku­li­me­so­vas – nie­ko nebeliko

Įvei­ku­si tris tūks­tan­čius ki­lo­me­trų, pa­li­ku­si liū­ties, žai­bų ir stip­raus vė­jo tal­žo­mą Tiu­me­nės mies­tą, eks­pe­di­ci­jos ko­man­da, ve­da­ma dau­giau nei dvi­de­šimt­me­tį Si­bi­ro pla­ty­bes lan­kan­čio Gin­tau­to Alek­nos, su­sto­jo pir­mo­jo­je sto­te­lė­je – Ku­li­me­so­ve.

„Dau­gu­ma at­vy­ku­sių­jų ne­si­ti­kė­jo to, ką iš­vy­do: ne­bu­vo jo­kių ant­ka­pių, jo­kių kry­žių, o apie ka­pus by­lo­jo tik ne­di­de­li iš­ki­lę kups­te­liai ar­ba vie­na ki­ta duo­bė, li­ku­si kam nors iš­si­ve­žus ar­ti­mų­jų pa­lai­kus į Lie­tu­vą. Vie­ti­niai pa­sa­ko­jo, jog čia ka­dai­se bu­vo gau­su gra­žiai rai­žy­tų kry­žių ir ka­pus ženk­li­nan­čių tvo­re­lių, ta­čiau ka­pai su­ny­ko, o ga­liau­siai vis­ką su­nai­ki­no miš­ko gais­ras", - pri­si­mi­nė eks­pe­di­ci­jos da­ly­vis Ma­tas Kas­pe­ra­vi­čius.

Dar prieš ke­lias­de­šimt me­tų bu­vu­sios ka­pi­nės vir­to miš­ku. To­je vie­to­je, kur anuo­met sto­vė­jo lie­tu­vių am­ži­no­jo poil­sio vie­tas žy­min­tys, į Lie­tu­vą at­gręž­ti kry­žiai, pra­sklei­dus sa­ma­nų pa­klo­tą iš­li­ko kau­bu­rė­liai. Tai vis­kas, kas iš­li­ko.

Trys die­nos dar­bo, ir kal­ne­lis ta­po švie­ses­nis. Sto­jo tvo­re­le apt­ver­tas kry­žius su len­te­le lie­tu­vių ir ru­sų kal­bo­mis: „Čia il­si­si lie­tu­vių trem­ti­niai“. „Už­lie­ja ma­lo­nus jaus­mas – at­vy­ko­me į rais­tą, iš­vyks­ta­me iš dai­liai su­tvar­ky­tų ka­pi­nai­čių su gra­žiu lie­tu­viš­ku kry­žiu­mi“, - aki­mir­ką stab­te­lė­ju­si su­si­mąs­tė ki­ta eks­pe­di­ci­jos da­ly­vė Lau­ra Žū­si­nai­tė. Da­bar čia sau­giau.

No­vyj Tap ir Lesnaja

To­liau­siai į Ry­tus nu­to­lu­si Tiu­me­nės sri­ties gy­ven­vie­tė – No­vyj Tap. „La­bas va­ka­ras! Kai­me mus pa­si­ti­ko Vla­di­mi­ras. Vi­sus nu­ste­bi­no pa­sis­vei­ki­nęs lie­tu­viš­kai. Ka­ro me­tais jis ku­rį lai­ką ka­lė­jo Aly­taus la­ge­ry­je. Pri­si­me­na dau­gy­bę ka­dai­se čia gy­ve­nu­sių lie­tu­vių. La­biau­siai me­na jų darbš­tu­mą ir di­džiau­sią keis­te­ny­bę... po il­gos dar­bo die­nos jie vi­sa­da grįž­da­vo trauk­da­mi dai­nas“, - at­si­mi­nė Lau­ra.

Kai bu­vo leis­ta grįž­ti, nė vie­no lie­tu­vio čia ne­be­li­ko. Jie iš­sku­bė­jo į Lie­tu­vą. Ta­čiau vie­tos gy­ven­to­jai ro­do į da­bar jau ne­vei­kian­čią spor­to sa­lę, pir­mą­ją mo­kyk­lą – vi­sa tai pa­sta­tė lie­tu­viai. Gy­ven­vie­tės ka­pi­nė­se vos du ap­leis­ti lie­tu­viš­kai ka­pai. Ant pa­svi­ru­sių kry­že­lių ne­iš­li­ko jo­kio už­ra­šo.

Tuo me­tu di­džiu­lė­se Les­na­jos gy­ven­vie­tės ka­pi­nė­se lie­tu­viš­ko ka­po ne­iš­li­ko nė vie­no - iš­ny­ko vi­sam lai­kui.

Lentelė, tikimasi, apsaugos kapinaites nuo piktų žmogaus kėslų.

Iš­gel­bė­tos pa­sku­ti­nę akimirką

Verch Ka­men­ka - nuo že­mės pa­vir­šiaus be pėd­sa­ko din­gu­si gy­ven­vie­tė. Iki jos ke­lią ži­no vos vie­nas ki­tas, o be spe­cia­lios tech­ni­kos jos pa­siek­ti ne­įma­no­ma. G.Alek­nos tvir­ti­ni­mu, to­kios pra­stos būk­lės ka­pi­nių jis ne­re­gė­jęs. Čia te­be­siil­si ke­lias­de­šimt lie­tu­vių trem­ti­nių.

„Vaiz­das su­kre­čia. Di­džiu­lės ka­pi­nės vi­du­ry­je tai­gos. Vos už ke­lių me­trų miš­ko ne­bė­ra. Čia ka­sa­mas smė­lis. Smė­lio kar­je­ras pra­ri­jo se­ną­ją Verch Ka­men­kos gy­ven­vie­tę. At­ro­do, kad toks pat li­ki­mas tu­rė­jo iš­tik­ti ir ka­pi­nes. Tie­sa, žo­dis „ka­pi­nės" čia reiš­kia ke­lias de­šim­tis ka­pų kau­bu­rė­lių. At­si­ra­dęs smė­lio kar­je­ras pa­kei­tė šios vie­tos mi­krok­li­ma­tą. Vi­sa ka­pi­nių te­ri­to­ri­ja pri­vers­ta di­džiu­lių pu­šų“, - pa­sa­ko­jo Jus­ti­nas Mar­cin­ka.

Ka­pi­nės – tai vie­nin­te­lė ža­lia sa­la, ap­link ku­rią nu­sid­rie­kę smė­lio ruo­žai. Jos iš­li­ko tik dėl smė­lio kar­je­ro dar­bi­nin­kų prie­ta­rin­gu­mo. Šio­je vie­to­je eks­pe­di­ci­jos da­ly­viai tu­rė­jo at­ras­ti dar­bi­nin­kams su­ręs­tus ba­ra­kus. Ta­čiau dėl be­si­muis­tan­čių gy­ven­to­jų nu­spręs­ta kol kas šios vie­tos ne­lies­ti.

Trys at­kak­laus dar­bo die­nos. Tik trak­to­riu­mi ir vie­tos gy­ven­to­jams pa­de­dant pa­vy­ko ka­pi­nes iš­lais­vin­ti iš miš­ko gniauž­tų. 160 me­trų sie­kian­tis ka­pi­nių pe­ri­me­tras ap­juos­tas čia pat su­ręs­ta tvir­ta tvo­re­le, o ka­dai­se dan­gų rė­mu­sių at­min­ties ženk­lų vie­to­je iš­ki­lo 4 me­trų aukš­čio kry­žius. Ant jo taip pat pri­kal­ta len­te­lė, žy­min­ti, kad čia ne pa­pras­čiau­sias miš­ko pa­klo­tas.

Ekspedicijos dalyvė kalbina čiabuvę B.Kamarauskienę. Greta prisėdo "Misija Sibiras" vedlys ir siela G.Alekna.

„Iš­vyks­tant į Le­be­diov­ką pa­sku­ti­nį­syk at­si­su­ku į ka­pi­nes. Vie­ni­šas kry­žius dar po­rą de­šim­čių me­tų sau­gos šią vie­tą. Fo­toa­pa­ra­to ne­tu­riu, to­dėl sten­giuo­si vaiz­dą iš­sau­go­ti at­min­ty­je. Jau­čiu, kad at­li­ko­me dar­bą iš šir­dies, kaip de­ra. Ši­tas jaus­mas taip pat ke­liaus į Lie­tu­vą. Ka­pi­nės lie­ka už po­sū­kio“, - tuo­met sa­vo die­no­raš­ty­je ra­šė Jus­ti­nas.

Le­be­diov­ka – tai pa­ti gy­ven­vie­tė, kur ka­dai­se drie­kė­si iš­ti­sos lie­tu­vių gat­vės. Gy­ven­vie­tės ka­pi­nė­se iš lie­tu­vių am­ži­no­jo poil­sio vie­tų te­li­ko pa­pras­čiau­sias šiukš­ly­nas. Čia su­vers­tos at­lie­kos. O po pus­die­nio į vir­šų vėl pa­sis­tie­bė su­kly­pę kry­žiai. Vie­nas jų – su Ge­di­mi­no stul­pais.

Li­ku­sios iš meilės

Taip apie sa­ve sa­kė pa­sku­ti­nės trem­ti­nių gy­ven­vie­tė­se su­tik­tos lie­tu­vės - Da­nu­tė Čer­niaus­kai­tė ir Bi­ru­tė Ka­ma­raus­kie­nė. Ši – par­ti­za­no du­kra, ki­lu­si iš Mar­cin­ko­nių (Va­rė­nos r.). Ja­lu­to­rovs­ko gy­ven­vie­tė­je li­ko drau­ge su da­bar jau mi­ru­siu yru Jo­nu Ka­ma­raus­ku. G.Alek­nos pa­sa­ko­ji­mu, tai vos tre­čia jam ži­no­ma po trem­ties ne­grį­žu­si šei­ma, ku­rio­je vy­ras ir žmo­na lie­tu­viai. „Čia bu­vo iš­trem­ti, čia gy­ve­no, ga­liau­siai su­si­tuo­kė, su­si­lau­kė vai­kų. Šie, su­kū­rę šei­mas, su­si­lau­kė sa­vų. Vė­liau lyg ir svars­tė grįž­ti, ta­čiau jų tė­vų jė­gos ėmė silp­ti, rei­kė­jo juos pri­žiū­rė­ti. Taip ir pa­si­li­ko. Nors da­bar tu­ri ne­to­lie­se gy­ve­nan­čią duk­te­rį, žen­tą ir anū­kų, mo­te­ris jau­čia­si vie­ni­ša. Nė vie­nas iš jų lie­tu­viš­kai nė žo­de­lio pa­sa­ky­ti ne­ga­li. O ji pa­ti taip gra­žiai kal­ba ne­pa­ki­tu­sia dzū­kų tar­me. Net šiur­pu­liu­kai ke­lis­kart per­bė­go kū­nu tai iš­gir­dus. Kai kal­bė­da­ma apie Lie­tu­vą Bi­ru­tė pra­vir­ko, gerk­lė­je su­si­da­ręs ka­muo­lys kva­pą užg­niau­žė ne vie­nam mū­sų. Ko­kie vis dėl­to lai­min­gi tu­rė­tų jaus­tis tu­rė­ju­sie­ji ga­li­my­bę su­grįž­ti į Tė­vy­nę ir grį­žę“, - su­si­ti­ki­mą pri­si­mi­nė Sil­vi­ja Gu­ze­ly­tė.

D.Čer­niaus­kai­tė – jau gi­mė Si­bi­re. Ji taip pa­tei­si­na sa­vo ne­no­rą vyk­ti į Lie­tu­vą, kur šiuo me­tu gy­ve­na vy­res­nio­ji se­suo. Su vy­ru ji įsi­kū­ru­si Tiu­me­nės mies­te. Lie­tu­viš­kai kal­ba su­nkiai, ta­čiau ku­ria apie Lie­tu­vą ei­les, o iš­vyks­tan­tiems da­ly­viams, be ki­tų lauk­tu­vių, įtei­kė tris nuo­trau­kas ir pra­šy­mą pa­dė­ti. Prieš dau­giau nei 50 me­tų nu­trū­ko ry­šiai su tuo­met bu­vu­sio­mis ge­riau­sio­mis drau­gė­mis, apie ku­rias ji pa­gal­vo­jan­ti kas­dien. Vie­ną jų, gy­ve­nan­čią Va­rė­no­je, pa­vy­ko ras­ti, ki­tos, nau­jau­sio­mis ži­nio­mis, gy­ve­nan­čios apie Ute­ną, – de­ja, ne.

Kil­ni ir prasminga

Nuo 2006 me­tų į Si­bi­rą vyks­tan­čios mū­sų jau­ni­mo eks­pe­di­ci­jos į kil­nią mi­si­ją lei­džia­si tik jai pri­jau­čian­čių, ge­ra­no­riš­kų žmo­nių pa­au­ko­to­mis lė­šo­mis. Šie­met lie­pos 17-ąją, Pa­sau­lio lie­tu­vių vie­ny­bės die­ną, iš­vy­ku­si jau­ni­mo eks­pe­di­ci­ja per dvi sa­vai­tes ap­lan­kė ir su­tvar­kė pen­ke­rias lie­tu­vių trem­ti­nių ka­pi­nes ir su­ti­ko tris Si­bi­re te­be­gy­ve­nan­čius lie­tu­vius. Eks­pe­di­ci­ja bai­gė­si, o ti­kro­ji mi­si­ja tik pra­si­de­da. Pa­grin­di­nis šio pro­jek­to tiks­las – jau­ni­mo pi­lie­tiš­ku­mo, pa­trio­tiš­ku­mo ir is­to­ri­nės at­min­ties puo­se­lė­ji­mas. Grį­žę iš Si­bi­ro da­ly­viai vi­sus me­tus įgy­ta ne­įkai­no­ja­ma pa­tir­ti­mi da­li­ja­si per su­si­ti­ki­mus su mo­kyk­lų, uni­ver­si­te­tų, ki­tų ug­dy­mo įstai­gų, mies­tų ir mies­te­lių bend­ruo­me­nė­mis, or­ga­ni­za­ci­jo­mis. Čia per­tei­kia­ma iš ten par­si­vež­ta ži­nu­tė. „Di­džiau­sias pa­li­ki­mas yra tin­ka­mai iš­auk­lė­ta jau­no­ji kar­ta, o ne ce­men­tas ir me­ta­las kry­žiui.“

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Joana  78.63.249.155 2015-10-29 20:51:40
Prasmingos yra šios kelionės jaunimui. Pamatyti, kaip gyveno, vargo tėvynainiai. Ir už nieką. Mane į šį, straipsnyje minimą gyvenvietę Tropinskas išvežė trijų metukų su senele. Be darbingo žmogaus, be pašalpų, be siuntinių iš Lietuvos (nebuvo kam siųsti). Esu labai dėkinga ekspedicijos vadovui Gintautui Aleknai už jo pasiaukojimą. O Lesnaja liko palaidota mano močiutė.
1 0  Netinkamas komentaras
Algis  78.60.63.188 2013-11-19 22:04:19
man tai tokios išvykos primena komjanuoliškas keliones į bamą sovietmečiu. skirtumas tik tame, kad dabar važiuoja dabartinių ponų vaikai - tik ideologija pasikeitė - daugiau niekas
2 2  Netinkamas komentaras
Buvęs tremtinys  78.62.3.94 2013-10-25 13:53:03
Trumpas jaunimo misijos apsilankymas Sibiro platybese vėl primena tą skaudų ir beviltiškai beteisį žmonių likimą, kai jie be pragyvenimo galimybių buvo nublokšti į sunkiai išgyvenamas gamtos ir represinės priežiūros sąlygas. Bet lietuviškas atkaklumas ir viltis, kad kada nors vistiek sugrišime į Lietuvą daugeliui padėjo sulaukti tų dienų. Nors sugrižome į visai kitą Lietuvą, kurioje sovietinė gyvensena gerokai pakeitė žmonių santykius, bet tai buvo gimtinės žemė ir dangus, kurie pagaliau prašvyto prieš dvidešimt penkius metus. Reikia džiaugtis, kad lietuviškas jaunimas nors trumpai aplanko tas vargų ir kančių bei Tėvynės ilgesio nugyventas vietas ir palieka savo pagarbos ženklus ant amžino atilsio vietų- kapinių, jas dar kiek įmanoma sutvarkydami, Ačiu Jiems, Tautos Vaikams.
15 0  Netinkamas komentaras
Penk­ta­die­nio va­ka­rą še­šio­li­kai sa­vi­val­dy­bių įteik­ti „Auk­si­nės kri­vū­lės“ ap­do­va­no­ji­mai už pasiekimus skir­tin­go­se sri­ty­se.
Po­li­ci­ja tei­gia pa­sie­ku­si rim­tų pos­lin­kių iki­teis­mi­nia­me ty­ri­me dėl pla­taus mas­to ki­ber­ne­ti­nių at­akų, šį pa­va­sa­rį įvyk­dy­tų prieš Lie­tu­vos valstybės ins­ti­tu­ci­jų tink­la­la­pius.
Če­ki­jos prem­je­ras pa­pra­šė bri­tų mi­nis­trės pir­mi­nin­kės The­re­sos May su­stab­dy­ti smur­tą prieš če­kus, anot Pra­hos, pra­si­ver­žian­tį po bri­tų rin­kė­jų pri­im­to spren­di­mo iš­sto­ti iš Eu­ro­pos Są­jun­gos, [...]
Jung­ti­nės Tau­tos penk­ta­die­nį pers­pė­jo, kad maž­daug 100 tūkst. žmo­nių yra įstri­gę Pie­tų Su­da­no Jė­jaus mies­te, ku­ria­me jiems trūks­ta maisto ir me­di­ka­men­tų.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šių­me­ti­nės Šven­to­jo Je­ro­ni­mo pre­mi­jos pa­skir­tos ver­tė­jai į pra­ncū­zų kal­bą Sta­sei Ba­nio­ny­tei-Ger­vie­nei ir lie­tu­vių li­te­ra­tū­rą į bul­ga­rų kal­bą ver­čian­čiai Antonijai Pen­če­vai, pra­ne­šė [...]
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
2015 me­tais kas tre­čias iš Lie­tu­vos emig­ra­vęs vy­ras bu­vo 19–26 me­tų am­žiaus, kas penk­tas – 27–34 me­tų am­žiaus. Pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, emig­ra­vu­sių 19–26 me­tų amžiaus vy­rų skai­čius [...]
2016 m. an­trą­jį ket­vir­tį tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų srau­tas į Lie­tu­vą di­dė­jo, o tie­sio­gi­nių Lie­tu­vos in­ves­ti­ci­jų srau­tas už­sie­ny­je ma­žė­jo, bend­ra­me pra­ne­ši­me skelbia Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos [...]
VšĮ At­ei­ties vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to 2016 me­tais at­lik­tas sa­vi­val­dy­bių kul­tū­ros įstai­gų veik­los ino­va­ty­vu­mo ty­ri­mas par­odė, kad pa­grin­di­nis bū­das ska­tin­ti ino­va­ci­jas regionų kul­tū­ros įstai­go­se [...]
Se­niau­siam Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio klu­bui, daug­kar­ti­niams Lie­tu­vos čem­pio­nams ir dau­giau­siai žai­dė­jų Lie­tu­vos rink­ti­nei iš­ug­džiu­siai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jai“ at­si­bo­do taiks­ty­tis su blo­go­mis sa­vo [...]
Rug­sė­jo mė­ne­sį pra­si­dė­jęs nau­ja­sis spor­ti­nių šo­kių se­zo­nas Lie­tu­vos at­sto­vams ža­da kaip niekada daug per­ga­lių.
Šių me­tų lie­pą su­si­tuo­kęs tris­de­šimt­me­tis bu­ši­do ko­vo­to­jas Ta­das Jon­kus at­vi­ras – šei­ma jam di­džiau­sias tur­tas.
„Šian­dien da­lin­siuo­si sa­vo pa­tir­ti­mi, kaip įveik­ti dep­re­si­ją, kaip ne­pa­si­duo­ti ir at­ras­ti ti­kė­ji­mą sa­vy­je. Ži­nau, kad Lie­tu­vo­je yra la­bai skau­di si­tua­ci­ja dėl didelio sa­vi­žu­dy­bių skai­čiaus. [...]
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Pa­gal Mė­gė­jų žve­jy­bos vi­daus van­de­ny­se tai­syk­les mar­gų­jų upė­ta­kių ne­ga­li­ma žve­jo­ti nuo spa­lio 1 d. iki gruo­džio 31 d., bet šį­syk drau­di­mas įsi­ga­lios spa­lio 3-ąją, praneša Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Kaip in­for­muo­ja Na­cio­na­li­nis transp­lan­ta­ci­jos biu­ras prie Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos, šie me­tai bus įsi­min­ti­ni dėl aki­vaiz­džiai ge­rė­jan­čios si­tua­ci­jos or­ga­nų donorystės ir transp­lan­ta­ci­jos [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami