TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

10 Europos miestų pasižvalgyti į art deco

2016 10 03 10:56
Palais de Chaillot fontanai Paryžiuje, art deco gimtajame mieste. Billo Rosso nuotrauka

XX amžiuje technologijų kaita ir progresas atsispindėjo art deco architektūroje. Šis stilius gimė Prancūzijoje, Pirmojo pasaulinio karo metais, ir lydėjo kino, džiazo, kokteilių bei automobilių atlenkiamais stogais erą. Negalėdami varžytis su JAV dangoraižių autoriais europiečiai ėmė kurti savaip, siekdami įtvirtinti art deco – ekstravagantiškos prabangos etaloną.

Stilių įvertino 1925 metų Tarptautinės dekoratyvinio ir pramoninio meno parodos, vykusios Paryžiuje, lankytojai bei dalyviai. To meto pastatams būdingi egzotiški fasadai geometriniais motyvais ir tautiniais elementais, simetriškos, sluoksniuotos formos su piramidėmis viršuje ir zigzagais.

Žaismingą, modernų ir rafinuotą stilių įkvėpė kubizmas bei futurizmas. Didelę įtaką turėjo ir 1922 metais atrastas Tutanchamono kapas, sukėlęs visuotinį susižavėjimą, inspiravęs didžiųjų Europos miestų architektus.

Paryžius

Piscine Pontoise, Paryžius. Art deco skiriamasis ženklas – architektūroje pabrėžiama prabanga./Francko Bohboto nuotrauka

Po Pirmojo pasaulinio karo Prancūzija nekantravo pademonstruoti savo sostinę, kurią atkūrė su ankstesne Paryžiaus didybe ir prabanga. Tam buvo rengiama 1925-ųjų paroda, kurios net du trečdaliai autorių – patys prancūzai, pristatę centrines universalines parduotuves. Šiandien, deja, dauguma anuomet taip vertintų fasadų išnyko.

Art deco palikimas jo gimtajame mieste – Chaillot rūmai, pastatyti 1937-aisiais, tais pačiais metais atidaryti Tokijo rūmai. Taip pat verta aplankyti kino teatrus: „Grand Rex“ ir „Louxor“, art deco baseiną „Piscine Pontoise“, kurį įrėmina persirengimo kabinų mėlynomis durimis koridoriai ir stiklinis stogas. Didžiausia meno kolekcija surinkta Ketvirto dešimtmečio muziejuje, įsikūrusiame Bulonėje-Bijankūre.

Kaunas

Kristaus Prisikėlimo bažnyčia Kaune. Laikinoji Lietuvos sostinė – pasaulyje žinomas ir UNESCO pripažintas art deco miestas./kaunoaleja.lt nuotrauka

„The Guardian“ art deco miestų sąraše Kaunas – antroje vietoje. Ir mūsų tai nestebina, kadangi intensyvi laikinosios sostinės plėtra vyko antrąjį-trečiąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį. Art deco buvo maišomas su baltiškais, tautiniais elementais, taip susiformavo savita šio stiliaus versija.

Kristaus Prisikėlimo bažnyčia Žaliakalnyje vienu savo gyvavimo etapu buvo tapusi ir vokiečių popieriaus sandėliu, ir rusų įkurta radijo gamykla „Banga“. Įšventinta ji buvo tik 2004 metais, per Kalėdas. Tai – aukščiausias dangoraižis, kokiu tik gali tapti bažnyčia.

Kauno centrinis paštas, „Pienocentro“ bendrovės rūmai Laisvės alėjoje, Karo muziejus – visus juos vienija art deco. Kaunas taip pat buvo pirmasis Rytų ir Vidurio Europos miestas, kuriam suteiktas UNESCO dizaino miesto statusas už jo tarpukario architektūrą.

Valensija

Casa Judia spalvotoje Valensijoje./Užsienio spaudos nuotraukos

Į Pirmąjį pasaulinį karą Ispanija nebuvo įsitraukusi, o architektūrines to meto tendencijas naudojo kitaip nei tai daryta likusioje Europos dalyje. Modernus dizainas dominavo Barselonoje, tad ir Valensijoje pasirinkta individuali architektūrinė stilistika, įkvėpta art deco. Vieną tokių puošnių, dekoratyvių namų – Casa Judía – sukūrė architektas Joanas Guardiola.

Valensijoje reikėtų pasivaikščioti tomis gatvėmis, kurios apstatytos šiuo laikotarpiu: Castellón (dvidešimtu numeriu pažymėtas pastatas ir yra Casa Judía), María Cristina ir Sueca, aplankyti Rotušės aikštę ir du kino teatrus: „Capitol“ bei „Rialto“.

Žymus industrinio art deco pavyzdys, „Bombas Gens“ fabrikas, 2014 metais sudegė, tačiau jau kitąmet atsidarys kaip menų centras.

Lisabona

Edeno teatro fasade vaizduojami vaidinantys aktoriai.

Vieni labiausiai stulbinančių art deco pavyzdžių turistus atveda į Lisaboną. Pagrindinėje miesto aikštėje dominuoja „Edeno“ teatras savo impozantišku fasadu. Jo viršutiniame frize vaizduojami stilizuoti aktoriai, vaidinantys prieš kameras kino aikštelėje. Teatro apačioje buvo įsikūrusi eilė parduotuvių, o pati kino salė būdavo pasiekiama tik užlipus ilga laiptų eile. Jau beveik tris dešimtmečius šis kino teatras yra uždarytas, vėliau buvo perkurtas į viešbutį. 1991 metais vokiečių režisierius Wimas Wendersas jame filmavo juostą „Iki pasaulio pabaigos“.

Traukinių stotis Cais do Sodré įžymi savo marmurinėmis, juodai baltomis kaip pianino klavišai grindimis. Rekonstrukcijos laukia „Mayer“ parkas, kuriame be karuselių, atrakcionų aikštės bei bokso ringo įsikūrę ir du kino teatrai. Be to art deco stilius matyti Nossa Senhora de Rosário bažnyčioje ir Nacionaliniame statistikos institute.

Londonas

„Hoover“ pastatas Londone.

Art deco – stilių įvairovė: zigzagai, geometrinės formos, taip pat – neonas ir betonas. O Londone yra visko. „Hoover“ pastatas pirmiausia buvo suprojektuotas kaip siurblių fabrikas, Antrojo pasaulinio karo metais čia gaminta tankų elektronika.

Televizijos centras „Broadcasting House“, „Palladium“ teatras, Senatas, „Carreras“ cigarečių gamykla, senieji „Daily Telegraph“ ir „Daily Express“ redakcijų pastatai – visi jie yra britų art deco variacijos. Tarpukariu plečiantis priemiesčių rajonams, čia išplėstas ir „Odeon“ kino teatrų tinklas. Jų fojė taip pat vyrauja šis istorinis stilius.

Maskva

Prabangi Majakovskaja metro stotis.

Vienoje didžiųjų sostinių art deco atrandamas po žeme. Sokolniki, Majakovskaja ir Oro uosto metro stotys buvo atidarytos iki 1930-ųjų kaip sovietų plano pastatyti labiausiai stulbinamą ir greičiausią metro sistemą pasaulyje dalis. Erdvės – milžiniškos kolonos, frizai, mozaikos, bareljefai, sietynai, bronzos skulptūros ir blizgios marmuro grindys.

Aukščiau žemės – savotiškas „Empire State Building“ variantas – Tarybų rūmai. 1937 metais pradėtas statybas nutraukė vokiečių invacija, ir projektas liko neįgyvendintas. Pastatas buvo išardytas, bet vėliau, po dar dešimties metų, pradėtas kitas dangoraižio projektas – „Septynių seserų“ kompleksas. Prieš porą metų Maskvoje atsidarė Art deco muziejus, kuriame – daugiau nei tūkstantis skulptūrų, meno kūrinių iš keleivinių garlaivių ir baldų.

Amsterdamas

„Tuschinski“ kino teatras Amsterdame./Alamy nuotrauka

Europiečių art deco niekad neatitiko amerikietiškos ekstravagancijos, bet Amsterdamo „Tuschinski“ kino teatras prie jos gali priartėti. Įmantri fojė nudažyta rudeniškomis spalvomis, o jas dar paryškina specialus apšvietimas. Kiti art deco kino teatrai: „Rialto“, „Movies“, buvęs „Ceintuur“, dabar apgyvendinęs kavos namus.

Olandų novatoriškas dizainas atsiskleidžia ir sostinės De Pijp rajone, kur art deco sumaišytas su plytine architektūra, įkvėpta ekspresionizmo. Nuo pat XX amžiaus pradžios čia vystėsi visai Europai įtaką dariusi Amsterdamo architektūros mokykla. Art deco atpažįstamas ir miesto stadione, kuris buvo pastatytas 1928-ųjų vasaros olimpinėms žaidynėms.

Bukareštas

„Telekomo“ rūmai (kairėje) Bukarešte.

Svarbiausias Bukarešto meno centras – baltai nudailintas „ArCub“ – yra ir žinomiausias art deco pastatas šalyje. Jo skiriamasis ženklas – prailginta langų eilė, kurią iš abiejų šonų supa du apvalūs, į laivo liuką panašūs langai.

Bukareštas buvo žinomas kaip mažasis Paryžius, ne tik dėl aktyvaus, įvairaus vietos kultūrinio gyvenimo, o ir todėl, kad turi savo Triumfo arką.

Tarpukariu miestas praturtėjo eksportuodamas naftą ir maistą, o šį laikotarpį vainikavo art deco statybos – būtent stilius simbolizavo ekonominę sėkmę. Puošnios parduotuvės Amzei aikštėje, „Telekomo“ rūmai ir gyvenamieji namai, jų durys, vartai, fontanai, laikrodžiai. Art deco čia – visur.

Berlynas

Ericho Mendelsohno Mossehaus, dabar – biurų pastatas (Berlynas)./Alamy nuotrauka

Vokietija buvo per vėlai pakviesta dalyvauti 1925-ųjų Tarptautinėje Paryžiaus parodoje, tad savo paviljoną pristatė 1937 metais. Neoklasikinis vokiečių monumentas su trimis banguojančiomis kolonomis viršuje vaizdavo svastiką, ant kurios – erelis. Tai buvo metas, kai Vokietija tiesė autostradą, masiškai gamino „Volkswagen“ automobilius, modernizmui tiko ir art deco įvaizdis. Berlyne Karlo H. Bröhano muziejus kaip tik dedikuotas art nouveau ir art deco.

Vėlyvojo art deco pavyzdys – architekto Ericho Mendelsohno Mossehaus pastatas, kuriame lenktos formos išlietos iš plieno ir užpildytos betonu. Žinoma, yra ir šio stiliaus kino teatras – „Delphi Filmpalast“, o Renesanso teatras atidarytas dar 1922 metais, ir yra laikomas vieninteliu art deco teatru Europoje.

Nica

Viduržemio jūros viešbutis Nicoje. Šį Prancūzijos pajūrio miestą išpopuliarino karalienė Viktorija./Atlantide Phototravel nuotrauka

Tik tuomet, kai karalienė Viktorija žiemas ėmė leisti Nicoje (čia atvykdavo su dar šimto žmonių palyda), šis Prancūzijos pajūrio miestas išpopuliarėjo kaip atostogų kurortas. Praėjusio amžiaus pradžioje jis jau klestėjo, o kiekvienas viešbutis ir gyvenamasis namas puošėsi art deco fasadais, marmuriniais atriumais, žalvariu.

Kadangi Nicoje įsikūrė „La Victorine“ kino studija, takas palei Viduržemio jūrą (Promenade des Anglais) visuomet buvo pilnas kino žvaigždžių, apsimuturiavusių kailiniais ir važinėjančių automobiliais atidengiamu stogu. Art deco pabrėžė ne tik XX amžiaus prabangą, bet ir modernumą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"