10 neatrastų Lietuvos perlų

Giedrė GRINKEVIČIŪTĖ 2015-05-06 09:20
Giedrė GRINKEVIČIŪTĖ
2015-05-06 09:20
Žeimių dvaras. Wikimedia Commons nuotraukos
Jei­gu nors kar­tą iš­si­žio­jo­te, kad Lie­tu­vo­je nė­ra ką pa­ma­ty­ti, ir tik už­sie­ny­je ga­li­ma iš­vys­ti šį tą įspū­din­go, skai­ty­da­mi šį straips­nį tu­rė­tu­mė­te su­si­mąs­ty­ti, ar sa­ko­te tie­są. Ka­dan­gi at­os­to­gos kai kam jau pra­si­dė­jo ar­ba vi­sai ne­tru­kus pra­si­dės, im­ki­te ir ap­lan­ky­ki­te de­šimt is­to­ri­nių Lie­tu­vos vie­tų, apie ku­rias bū­tų ga­li­ma par­ašy­ti ne vie­ną in­tri­guo­jan­tį ro­ma­ną.

Sa­pie­gų rū­mai nu­si­pur­to ca­ri­nės li­go­ni­nės dulkes

Ar ka­da pa­gal­vo­jo­te, kaip nau­jam gy­ve­ni­mui pri­ke­lia­mi rū­mai? Jei no­ri­te sa­vo aki­mis pa­ma­ty­ti rū­mų at­gi­mi­mą ir iš­girs­ti apie be­veik de­tek­ty­vi­nį res­tau­ra­to­rių dar­bą, už­su­ki­te į šiuo me­tu res­tau­ruo­ja­mus Sa­pie­gų rū­mus An­ta­kal­ny­je, Vil­niu­je. Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės (LDK) ka­riuo­me­nės vy­riau­sio­jo va­do, va­di­na­mo­jo et­mo­no, ir Vil­niaus vai­va­dos, Ka­zi­mie­ro Rad­vi­los, XVII a. pa­bai­go­je pa­sta­ty­ti rū­mai nu­si­pur­to ca­ri­nės li­go­ni­nės dul­kes. Res­tau­ra­to­riai po žings­nį ke­liau­ja link bu­vu­sios ba­ro­ki­nės rū­mų di­dy­bės, ku­rią iš kar­to su­nku pa­ste­bė­ti. Mat, rū­mai prieš daug me­tų bu­vo pert­var­ky­ti ca­ri­nės li­go­ni­nės reik­mėms.

Lie­tu­vos ban­kas - tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos perlas

Kau­nas gar­sus sa­vo tar­pu­ka­rio ar­chi­tek­tū­ra. Tiek daug nuo­sta­bių sta­ti­nių, kaip iš­si­rink­ti vie­ną? Na, jei ka­da pri­reik­tų į ban­ką, tai ko­dėl ne­už­su­kus į tą, į ku­rį pa­ten­ka­ma pro au­ten­tiš­kas be­si­su­kan­čias du­ris, mar­mu­ri­niais laip­tais pa­ky­la­ma į sa­lę, pil­ną švie­sos ir ap­sup­tą di­din­gų ko­lo­nų. Šis tar­pu­ka­rio is­to­riz­mo kū­ri­nys yra vie­no gar­siau­sių to me­to ar­chi­tek­tų, My­ko­lo Son­gai­los, dar­bas. Už­su­ki­te ir bū­ki­te nu­neš­ti at­gal į pir­mo­sios vals­ty­bės lai­ko­tar­pį.

Aukš­to­sios Fre­dos rū­mai Kaune

Daž­nas skun­džia­si, kad ke­liau­ti bran­gu, ta­čiau no­rint iš­vys­ti ką nors įdo­maus ne­bū­ti­na vyk­ti to­li. Už­su­kę į Aukš­to­sios Fre­dos ra­jo­ną, ga­li­te bū­ti nu­ste­bin­ti, nes čia ra­si­te Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Kau­no bo­ta­ni­kos so­dą, įkur­tą dar 1923 m., kla­si­cis­ti­nius Fre­dos dva­ro rū­mus, su iš­skir­ti­nio gro­žio par­ku bei žel­dy­nais. Rū­muo­se gy­ve­no pir­ma­sis Kau­no tvir­to­vės ko­men­dan­tas. Šio­je vie­to­vė­je per­si­pi­na skir­tin­gi is­to­ri­jos lai­ko­tar­piai: kai dar bu­vo sta­to­mi puo­šnūs dva­rai, kai Lie­tu­vo­je ca­ri­nės Ru­si­jos įsa­ky­mu bu­vo pra­dė­ta sta­ty­ti Kau­no tvir­to­vė ir jau Ne­prik­lau­so­my­bės lai­ko­tar­piu įkur­tas bo­ta­ni­kos so­das. Tiek mū­sų ša­lies is­to­ri­jos vin­gių su­si­pi­na šia­me pa­ly­gin­ti ne­di­de­lia­me že­mės lo­pi­nė­ly­je.

Ap­tru­pė­jęs, bet vis dar di­din­gas Bel­ve­de­rio dvaras

Ke­liau­jant pui­kiai vi­siems ži­no­mu Pa­ne­mu­nės pi­lių marš­ru­tu, daž­nas taip ir lie­ka ne­ap­lan­kęs įspū­din­gos Bel­ve­de­rio dva­ro so­dy­bos, apie ku­rią rek­la­ma nu­ty­li. Ita­liš­kos vi­los ti­po, ro­man­tiz­mo lai­ko­tar­pio rū­mai, nors ir pa­lies­ti lai­ko, ap­tru­pė­ję ir ge­ro­kai ap­ga­din­ti, pa­lik­ti ne­rū­pes­tin­gų sa­vi­nin­kų, vis dar iš­lai­kęs sa­vo ža­ve­sį ir au­ten­tiš­ką lai­ko dva­sią. Šis dva­ras ne­ga­li pa­si­gir­ti įspū­din­ga is­to­ri­ja, ta­čiau lan­ky­to­jai, ku­rie ieš­ko­da­mi nuo­ty­kių, at­kly­do į jo prie­igas, vien­bal­siai tvir­ti­no, kad dva­ro dva­sia, tie­siog, už­bu­rian­ti ir nu­ke­lian­ti į di­di­kų lai­kus.

Zervynos.

XIX ir XX am­žiaus san­dū­ro­je su­stin­gęs Zer­vy­nų kaimas

Kaip šian­dien at­ro­do mū­sų gy­ve­na­mie­ji na­mai? Funk­cio­na­lios vie­na į ki­ta pa­na­šios dė­žu­tės? O kur, ne taip jau se­nai gy­ve­no mū­sų pro­tė­viai? Jei no­ri­te iš­vys­ti, kaip at­ro­dė mū­sų pro­tė­vių na­mai, už­su­ki­te į pa­mink­li­nį Zer­vy­nų kai­mą Va­rė­nos ra­jo­ne. Tra­di­ci­nė kai­mo ar­chi­tek­tū­ra ir iš­pla­na­vi­mas, leis jums pa­si­jus­ti lyg grį­žus lai­ko ma­ši­na į de­vy­nio­lik­to ir dvi­de­šim­to am­žiaus san­dū­rą, tik ma­žos de­ta­lės pri­mins, kad jūs tik tu­ris­tas pra­ei­ties pa­li­ki­me.

Nu­švi­ti­mas akims - Tra­kų Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ap­si­lan­ky­mo bažnyčia

Nuo šios XV a. pa­sta­ty­tos gar­sių Lie­tu­vos val­do­vų lai­kus me­nan­čios baž­ny­čios tu­ris­tus nu­vi­lio­ja be­ne lan­ko­miau­sia ir gar­siau­sia Lie­tu­vo­je Tra­kų sa­los pi­lis. Gal jie ne­ži­no, ko­kia ypa­tin­ga yra ši šven­to­vė, ku­rios sta­ty­bą fun­da­vo pats Vy­tau­tas Di­dy­sis. Lai­kui bė­gant, įga­vu­si ba­ro­ki­nę iš­vaiz­dą, nio­ko­ta per ka­rus ir ki­tus ne­ra­mu­mus, Tra­kų Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ap­si­lan­ky­mo baž­ny­čia nie­ka­da ne­bu­vo už­da­ry­ta ar ne­nau­do­ta pa­gal pa­skir­tį. Gal nuo ne­lai­mių ją ap­sau­go­jo Die­vo Mo­ti­nos Lie­tu­vos Glo­bė­jos pa­veiks­las, sa­vo ste­buk­lin­go­mis ga­lio­mis gar­sė­jan­tis dar nuo XVI a. 2006 me­tais res­tau­ruo­jant baž­ny­čią, bu­vo ati­deng­tos vie­nin­te­lės Lie­tu­vo­je XV a. bi­zan­ti­nio sti­liaus fres­kos. Tai­gi, ka­da tik ke­liu va­žiuo­si­te pro Tra­kus, lai ne­ver­kia iš skaus­mo šir­dis, gai­li aša­rė­lė lai skruos­tų ne­plau­na, o Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ap­si­lan­ky­mo baž­ny­čia bū­na nu­švi­ti­mas akims.

Lie­tu­viš­ka Mo­na Li­za Troš­kū­nų Švč. Tre­jy­bės bažnyčioje

Ke­liau­jant no­ri­me per kuo trum­pes­nį lai­ką pa­ma­ty­ti kiek ga­li­ma dau­giau. Tad už­su­kę į Anykš­čius, ne­pra­leis­ki­te pro­gos pa­si­va­ži­nė­ti siau­ruo­ju ge­le­žin­ke­liu, va­di­na­muo­ju „siau­ru­ku“, jo bė­giai ve­da pro vie­ną se­niau­sių Lie­tu­vos krikš­čio­niš­kų cen­trų, ku­ria­me vie­nu me­tu gy­ve­no pats Mai­ro­nis. Troš­kū­nai - gar­sūs bu­vu­siu Ber­nar­di­nų vie­nuo­ly­nu ir ba­ro­ki­ne Švč. Tre­jy­bės baž­ny­čia. Po res­tau­ra­ci­jos nau­jai nu­švi­tęs vie­nuo­ly­nas ir baž­ny­čia lan­ky­to­jus trau­kia ste­buk­lin­gu lai­ko­mu XVI a. Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos pa­veiks­lu „Ma­do­na su kū­di­kiu“. Pa­sta­ra­sis nuo­lat aki­mis se­ka šven­to­vės lan­ky­to­jus kaip ir gar­sio­ji Leo­nar­do da Vin­či „Mo­na Li­za“.

Pa­si­jus­ki­te ti­kru dva­ri­nin­ku Žei­mių dvare

Ma­no­ma, kad tai vie­nas se­niau­sių dva­rų Lie­tu­vo­je, į ku­rį at­vy­kęs ir žvelg­da­mas nuo dva­ro laip­te­lių į lau­kus, ga­li pa­si­jus­ti ti­krų ti­kriau­siu dva­ri­nin­ku. Dva­ro pa­va­di­ni­mas pa­mi­nė­tas dar 1319 me­tais, ka­da ne­to­li jo Ge­di­mi­nas su­triuš­ki­no įsi­ver­žu­sius kry­žiuo­čius. Spė­ja­ma, kad šian­dien ma­to­mi kla­si­ciz­mo sti­liaus rū­mai pa­sta­ty­ti XVIII a. pa­bai­go­je. Vi­sa­me dva­ro so­dy­bos komp­lek­se iš­li­kę ga­na daug dva­ro sta­ti­nių, to­kių, kaip ark­li­dės, ku­rios vis dar nau­do­ja­mos pa­gal pir­mi­nę pa­skir­tį. Šian­dien dva­re vyk­do­mos įvai­rios edu­ka­ci­nės prog­ra­mos ir kul­tū­ri­niai ren­gi­niai.

Dva­si­nės ra­my­bės į Pa­žais­lio vienuolyną

Pažaislio vienuolyno bažnyčia.

Kau­no Pa­žais­lio vie­nuo­ly­no an­samb­lis yra vie­nin­te­lis Lie­tu­vo­je ba­ro­ki­nės aši­nės kom­po­zi­ci­jos pa­vyz­dys, taip pat lai­ko­mas vie­nu ge­riau­sių bran­džio­jo ba­ro­ko pa­vyz­džių vi­so­je Šiau­rės ir Ry­tų Eu­ro­po­je. Vie­nuo­ly­no sta­ty­bų me­ce­na­tas, LDK kanc­le­ris Kris­tu­pas Zig­man­tas Pa­cas, grį­žęs po stu­di­jų Ita­li­jo­je nu­spren­dė čia įkur­ti ka­mal­du­lių vie­nuo­ly­ną. Įgy­ven­din­ti sa­vo idė­jai jis pa­sik­vie­tė ar­chi­tek­tų, ta­py­to­jų ir skulp­to­rių iš Ba­ro­ko gim­ti­nės Ita­li­jos. So­viet­me­čiu vie­nuo­ly­no pa­skir­tis kei­tė­si, jis bu­vo ta­pęs ir li­go­ni­ne, ir ar­chy­vu. Šian­dien čia įsi­kū­ru­sios Šv. Ka­zi­mie­ro kong­re­ga­ci­jos se­se­rys, dėl ku­rių tę­sia­ma vie­nuo­ly­no res­tau­ra­ci­ja, taip pat vei­kia ne­di­de­lis vieš­bu­tis. Jo kam­ba­riai įreng­ti itin as­ke­tiš­kai, to­dėl ieš­kan­tys dva­si­nės ra­my­bės ga­li pa­si­jus­ti tar­si ti­kro­je vie­nuo­ly­no ce­lė­je.

Varnē – Že­mai­tė­jės šėrdis

Var­niai - vie­na se­niau­sių gy­ven­vie­čių Lie­tu­vo­je, čia ras­ta ak­mens am­žiaus sto­vyk­lų lie­ka­nų. Šia­me mies­te, įsi­kū­ru­sia­me Že­mai­ti­jos cen­tre, gy­ve­no ir kū­rė gar­siau­si ša­lies ra­šy­to­jai: Si­mo­nas Dau­kan­tas, Mo­tie­jus Va­lan­čius, An­ta­nas Ba­ra­naus­kas, Mi­ka­lo­jus Dauk­ša, is­to­ri­kas Mo­tie­jus Strji­kovs­kis čia par­ašė „Len­ki­jos, Lie­tu­vos, Že­mai­čių ir vi­sos Ru­si­jos kro­ni­ką“. Jei no­ri­te pa­si­vaikš­čio­ti tais pa­čias ta­kais, ku­rias ka­dai­se vaikš­ti­nė­jo mū­sų is­to­ri­jos kū­rė­jai, už­su­ki­te į Var­nius.

Tai­gi, pa­si­čiup­ki­te že­mė­la­pį, pa­si­žy­mė­ki­te šias „ne­nu­val­kio­tas“ is­to­ri­nes Lie­tu­vos vie­tas ir pir­myn į ke­lio­nę. Juk ne­vel­tui sa­ko­ma, kad ge­ros at­os­to­gos ma­tuo­ja­mos ne bran­gaus oma­ro Ka­na­rų sa­lo­se kai­na, o pa­tir­tais įspū­džiais ir aki­mis už­fik­suo­to­mis aki­mir­ko­mis.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
dažniau  178.16.45.164 2015-05-18 11:12:17
keliaukime PO LIETUVĄ tai gal labiau mylėsime ir puoselėsime tai ką turime TVARKYTI dar yra labai daug KĄ tik nenaikinkim
3 0  Netinkamas komentaras
varge  78.56.29.199 2015-05-08 07:48:59
Varge, koks menkutis rašinėlis. Po porą atsitiktinių eilučių apie kiekvieną vietą, vos kelios prastai parinktos nuotraukos.
1 5  Netinkamas komentaras
Dau­gu­ma par­ti­jų at­sto­vų la­biau­siai ko­rum­puo­to­mis lai­ko že­mėt­var­kos ins­ti­tu­ci­jas, po­li­ti­nes par­ti­jas ir sa­vi­val­dy­bes, o ko­rup­ci­ją lai­ko vie­na iš opiau­sių prob­le­mų ša­ly­je, ro­do „Trans­pa­ren­cy [...]
Sei­mo na­riai siū­lo grą­žin­ti vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mo sta­tu­są ke­tu­riems ži­ny­bi­niams ap­do­va­no­ji­mams – Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės kū­rė­jų sa­va­no­rių me­da­liui, Šau­lių žvaigž­dei, Šau­lių žvaigž­dės [...]
Prieš­in­gai nei ma­nė dau­ge­lis ana­li­ti­kų ir eks­per­tų, Naf­tą eks­por­tuo­jan­čių ša­lių or­ga­ni­za­ci­jos (OPEC) na­rės tre­čia­die­nį Al­žy­re ne­ti­kė­tai, vi­sos rin­kos ir sa­vo pačių nuo­sta­bai, su­ge­bė­jo [...]
Šve­di­jo­je nuo 2018 me­tų bus grą­žin­ta vi­suo­ti­nė ka­ro prie­vo­lė, pra­ne­šė gy­ny­bos ministras Pe­te­ris Hultq­vis­tas.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Ka­dai­se, so­viet­me­čiu, tai bu­vo mies­te­lio ar kai­mo kul­tū­ros na­mai, ku­riuos sta­tant bu­vo sie­kia­ma už­gož­ti vie­tos baž­ny­čią. Da­bar kai ku­rie jų te­be­vei­kia, ki­ti ap­leis­ti, o kai kurių pa­tal­po­mis nau­do­ja­si [...]
16-asis Len­kų ki­no fes­ti­va­lis vyks spa­lio 6 – 16 die­no­mis pen­kiuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se – Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Ma­žei­kiuo­se ir Šal­či­nin­kuo­se. Len­ki­jos ins­ti­tu­to direktorius Mar­ci­nas Lapc­zyns­kis, [...]
Jau vie­nuo­lik­tus me­tus iš ei­lės ru­duo moks­lei­viams aso­ci­juo­ja­si ne tik su mo­kyk­li­ne ru­ti­na, bet ir su jiems skirtais pra­smin­gais fil­mais.
Nau­jau­sias re­ži­sie­riaus Ig­no Miš­ki­nio dar­bas – tai tre­čia­sis jo pil­no me­tro fil­mas, po sėk­min­gai pa­si­ro­džiu­sių „Di­rin­gas“ ir „Ar­ti­mos švie­sos“.
Kas an­tra ma­ža ir vi­du­ti­nė Lie­tu­vos įmo­nė te­ri­to­ri­nes dar­bo bir­žas įvar­di­ja kaip įstai­gas, la­biau­siai padedančias plė­to­ti vers­lą. 
Vers­las ra­gi­na­mas jau da­bar pra­dė­ti ruo­štis po po­ros me­tų griež­tė­sian­čiam as­mens duo­me­nų val­dy­mui ir sau­go­ji­mui. Mat nau­jų tai­syk­lių ne­si­lai­kan­čioms įmo­nėms grės bau­da iki 20 mln. eu­rų. [...]
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Baig­tas svar­bus Ve­liuo­nos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios (Jur­bar­ko raj.) tvar­ky­bos dar­bų eta­pas. Jo me­tu res­tau­ruo­ti Vy­tau­ti­ne va­di­na­mos baž­ny­čios pa­ma­tai ir fa­sa­dai. Šie­met [...]
Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jo­je (LFF) rink­ti­nių di­rek­to­riu­mi dir­bęs Ro­ber­tas Taut­kus ėmė­si nau­jos veik­los. Jo ini­cia­ty­va įkur­ta Lie­tu­vos fut­bo­lo žai­dė­jų są­jun­ga (LFŽS), kuri rū­pi­na­si pro­fe­sio­na­lių [...]
Lie­tu­vos vy­rų te­ni­so rink­ti­nė, Da­vi­so tau­rės se­zo­ną bai­gu­si pra­lai­mė­ji­mu Bos­ni­jai ir Her­ce­go­vi­nai, sa­vų žiū­ro­vų aki­vaiz­do­je vėl žais ne­grei­tai.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, be gim­to­sios kal­bos di­džio­ji dau­gu­ma lie­tu­vių mo­ka bent vie­ną už­sie­nio – pa­gal šią sta­tis­ti­ką esa­me vie­na iš pir­mau­jan­čių ša­lių Eu­ro­po­je. Vis dėl­to šiais lai­kais vie­nos [...]
Vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vos la­ze­ri­nių pro­duk­tų ir spren­di­mų tie­kė­jų „Al­tech­na R&D“ su­kur­ta itin plo­nų pjū­vių tech­no­lo­gi­ja šie­met pri­pa­žin­ta ge­riau­siu vers­lo ir moks­lo bend­ra­dar­bia­vi­mo [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Spe­cia­lis­tai ra­gi­na gy­ven­to­jus, nu­spren­du­sius įsi­gy­ti nau­do­tą au­to­mo­bi­lį, ne­pa­si­ra­ši­nė­ti su­tar­čių, ku­rios su­da­ro­mos ne­va su už­sie­nio pi­lie­čiais, nors au­to­mo­bi­lio pre­kei­vis yra vie­ti­nis gy­ven­to­jas.
Ti­ki­ma­si, jog jau ki­tais me­tais Lie­tu­vo­je bus įreng­ta kro­vi­ni­nėms trans­por­to prie­mo­nėms skir­tos ypač sau­gios sto­vė­ji­mo aikš­te­lės.
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pe­ru pie­tuo­se pa­upį tvar­kę dar­bi­nin­kai ap­ti­ko da­lį se­no­vės in­kų al­to­riaus, ku­ris bu­vo lai­ko­mas din­gu­siu, tre­čia­die­nį pranešė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja.
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami