TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

41 maršrutas - akims į Lietuvą atverti

2014 04 04 6:00
Sutvarkytas Seredžiaus piliakalnis (Palemono kalnas) Panemunių regioniniame parke.

Atėjus pavasariui imame dairytis maršrutų savaitgalių išvykoms: nuo kokio kalno akis pamaloninti dar neregėtais vaizdais, kokių upių vingiuose ar ežeruose sumerkti baidarių irklus, po kokias girias paklaidžioti žvilgsniui ir ant kokio akmens atsisėdus legendą išgirsti. Lietuvoje tikrai nestinga dar nematytų kampelių. O kur jų ieškoti - sufleruoja nauja knyga "Ypatinga Lietuva. Keliaujame po saugomas teritorijas".

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) ir leidyklos "Terra Publica" parengtas iliustruotas žinynas tikrai atvers akis. Vien jį pavartę įsitikinsite, kad yra dar ką naujo mažoje Lietuvėlėje pamatyti. Net jei kuriame nors miestelyje kadaise ir lankėtės, nuotraukos išduoda, jog dabar - pilna naujienų.

Gal ir ne visi žino, kad visuose VSTT nacionalinių ir regioninių parkų, rezervatų lankytojų centruose (knygoje pateikiamas jų žemėlapis) galima gauti nemokamų ir mokamų informacinių leidinių apie lankytinas tų teritorijų vietas, pasikonsultuoti su kultūrologais, gamtininkais, kur verta pabuvoti. Ilgai ir ruoštis nereikės. Net ir toliausi Lietuvos kampeliai per pusdienį pasiekiami, kelionė brangiai nekainuos. Pavarčius knygą galima susidaryti įdomių kelionių planą visiems laisviems savaitgaliams. Informacijos galima rasti ir VSTT interneto svetainėje www.vstt.lt, ten pateikiamos nuorodos į visų parkų, rezervatų interneto svetaines.

Per pastaruosius penkerius metus saugomos Lietuvos teritorijos neatpažįstamai pasikeitė, pagražėjo. Sutvarkyti ir lankytojams pritaikyti daugelis anksčiau sunkiai prieinamų gamtos objektų, turizmo reikmėms atgimė ne vienas istorinis pastatas.

Bandysime sudominti tik keliais, mažiau turistų vaikščiotais maršrutais. Daugiau jų - naujoje, gausiai iliustruotoje knygoje.

E.Pliaterytė ir medvarlės

Jei kada nors ir lankėtės Veisiejų regioniniame parke, Vainežerio dvarvietėje, dabar ten rasite naują, 2008 metais pastatytą klūpančios Emilijos Pliaterytės skulptūrą (aut. Evaldas Pauza). Atnaujinti ir šio dažniausiai Lazdijų rajone lankomo buvusio dvaro, kuriame mirė kapitonė, sukilimo dalyvė grafaitė, fragmentai, nutiesti pasivaikščiojimo takai, įrengtos regyklos, laiptai. Beje, jei vaikščiodami po Veisiejų apylinkes pamatysite medžiuose tupinčias mažas varlytes, nenustebkite, tai europinės medvarlės, mokančios karstytis šakomis. Lietuvoje jos gana retos, įrašytos į Raudonąją knygą, aptinkamos beveik vien tik Veisiejų krašte. Tad vaikštant po gamtą derėtų akyliau dairytis.

Ventos slėniuose

Ventos regioniniame parke, Papartynės slėnyje, vietos verslininkai atgaivino 1867 metais statytą Rudikių vandens malūną: atstatė buvusią užtvanką, įrengė hidroelektrinę. Įdomu pasidairyti upės pakrantėje netoli malūno - geologinėje Papartynės atodangoje matyti Juros periodo smiltainis su daugybe fosilijų, prieš 160 milijonų metų gyvenusių dvigeldžių moliuskų, brachiopodų, amonitų kiaukutais.

Plaukiant Venta įspūdingai atsiveria ir kita Papilės atodanga, garsi fosilijomis ir turinti pasaulinę mokslinę reikšmę. Čia rasta daugiau kaip 300 juros periodo gyvūnų ir augalų, išnykusių kartu su dinozaurais. Papilės atodanga yra pritaikyta lankyti: nuo liūčių apsaugo medinių skiedrų stogas, skardis virš atodangos sutvirtintas specialiu tinklu. Netoli šios atodangos - 1932 metais pastatytas ir vis dar veikiantis Augustaičių vandens malūnas.

Garsiąją Papilės 15 kamienų liepą turbūt kiekvienas atsimena dar iš mokyklinių geografijos vadovėlių, nes ji 1960 metais buvo paskelbta gamtos paminklu. Šiuo metu likę 13 augančių kamienų. Tačiau 1870 metais sodinta liepa vis tiek įspūdinga.

Ne tik kai sirpsta žagarvyšnės

Į bene toliausiai nuo sostinės esantį Žagarės regioninį parką ne taip dažnai kas nors užsuka. O pažiūrėti tikrai yra į ką. Apsilankyti čia įdomu ne tik trečią liepos savaitgalį, kai čia vyksta Žagarės vyšnių festivalis. Restauruoti senieji Žagarės dvaro rūmai su grafų Naryškinų giminės herbu. Atstatytame dvaro žirgyne dabar auginami bei treniruojami sportiniai žirgai. Žirgyno pastatų kompleksas yra istorizmo laikotarpio neogotikos formų, su 1870 metais Londono gamyklos "Iron Works" pagamintomis gardų tvorelėmis, iki šiol gerai išsilaikiusiomis klinkerinių plytų grindimis, pirmine vandentiekio ir kanalizacijos įranga. Norintieji ir mokantieji jodinėti Žagarėje tikrai turės ką veikti visą savaitgalį.

Dvaro parką pradėjo kurti dar grafai Zubovai, gyvenę čia prieš Naryškinus. Naryškinai jį labai išpuoselėjo, 1900 metais pasodino apie 200 augalų. Šis parkas augalijos įvairove nusileido tik Palangos parkui. Sovietmečiu buvęs apleistas parkas dabar rekonstruotas, praplėstas, įrengtas pažintinis dendrologinis takas.

Žali plotai - saugomos teritorijos: nacionaliniai ir regioniniai parkai bei rezervatai. Kiekvienas parkas (pažymėta jų logotipais) turi lankytojų centrą, kuriame norintiems pakeliauti ir pamatyti gražiausias parko vietas suteikiama išsami informacija.

Neįmanoma Žagarėje nestabtelėti ir prie jau pagarsėjusio Edmundo Vaičiulio puodų namo. Visos namo sienos ir dalis stogo apkaltos puodais. Vertingiausias eksponatas - Žagarėje rasta žydų Tora.

Lietuviška tundra

Salantų regioniniam parkui verta skirti nors vieną dieną atostogaujant prie jūros. Šiame parke - ne tik garsusis, turistams jau puikiai žinomas ir išvaikščiotas Mosėdis, Orvidų sodyba. Jeigu akmenų dar neatsižiūrėjote, verta užsukti į Šauklių riedulyną. Rodyklę rasite iš Salantų važiuodami į Mosėdį. Tai natūrali paskutinio ledynmečio suformuota 79 ha teritorija, vadinamoji Lietuvos tundra. Čia tolygiai pabirę 1-3 metrų skersmens akmenys, o tarp jų - 6 metrus siekiantys įspūdingi kadagiai. Tai didžiausias kadagynas Lietuvoje. O kai dar visur pakvimpa viržiai, ši "tundra", per kurią vingiuoja 2 km pažintinis takas, visiems padaro įspūdį. 300 metrų tako pritaikyta neįgaliesiems. Yra net kur išsimaudyti, šalia tako - du tvenkiniai ir įrengtos stovyklavietės.

Kur Dievas pėdsaką paliko

Kurtuvėnų regioniniame parke turistams siūloma puiki pramoga - išvyka po apylinkes žirgais iš vieno seniausių Lietuvoje Kurtuvėnų dvaro. Grafų Pliaterių-Ziberkų statytose dvaro arklidėse šiuo metu veikia žirgynas. Vasarą rengiamos jojimo stovyklos, organizuojami žygiai žirgais, kelionės bričkomis, teikiamos hipoterapijos paslaugos. O tikro žemaitiško kastinio galima paragauti vietinėje smuklėje "Kryžkelė". Mėgėjų žvejybai skirti seniausi Lietuvoje Kurtuvėnų tvenkiniai, kuriuose apstu karpių.

Dvaro sodyboje išlikęs seniausias ir didžiausias medinis baroko stiliaus (dviejų aukštų su dviejų pakopų stogu) svirnas. Tokio tikrai niekur kitur neregėsite.

Regioniniame parke hidrografine vertybe laikomas Pagėluvio ežerynas - dešimties ežerėlių vėrinys. O Ventos-Dubysos senslėnyje trykšta didžiausi Lietuvoje Svilės šaltiniai. Parke gausu senosios Žemaitijos paveldo. Pavyzdžiui, Girnikų šventkalnis, legendose minimas kaip milžinų motinos Kurtuovės kapas, buvo trijų baltų genčių - žemaičių, kuršių ir žiemgalių jungtis.

Apie parke esantį akmenį su neįprasta įspauda žmonės pasakodavo visokių dalykų. Vieniems atrodė, jog čia pėdsaką Dievas paliko, kiti tikino, kad nusileidęs Angelas įmynė. Anksčiau šis akmuo gulėjo šalia Rimo kalno, kur dabar tyvuliuoja Rybiškės tvenkinys. Nuo sunaikinimo jį išgelbėjo vienas Mekių kaimo gyventojas - parsivežė pėduotąjį akmenį į savo sodybą ir kelis dešimtmečius saugojo. 2008 metais Kurtuvėnų bendruomenės iniciatyva akmuo parvežtas ir pastatytas netoli jo buvusios vietos. O nuo Rimo kalno kurtuvėniškiai siūlo pasižvalgyti - atsivers nuostabi banguotų laikų, Vainagių kalvagūbrio panorama.

Nuotaikingi keliai

Leidinyje "Ypatinga Lietuva. Keliaujame po saugomas teritorijas" pateikiamas 41 nuotaikingas maršrutas po gražiausias Lietuvos vietoves. Yra maršrutų pėstiesiems, dviratininkams, vandenų mėgėjams, o norintiems kuo daugiau aprėpti siūlomi maršrutai automobiliu. Kiekvieno maršruto pradžioje pateikiama keliautojui svarbi informacija: ar yra maitinimosi įstaigų, maisto prekių parduotuvių, muziejų, apžvalgos bokštų, degalinių, maudymosi vietų, poilsio aikštelių, stovyklaviečių, laužaviečių.

Parkų darbuotojai tik primena keliautojams, kad visi norime keliauti ir ilsėtis švarioje aplinkoje. Todėl jei vidury miško nerasite šiukšliadėžės, nesistebėkite ir nepatingėkite po iškylos gamtoje susirinkti savo šiukšlių ir nunešti jų iki pažintinio tako pabaigos. Ten prie informacinių stendų, kur gali privažiuoti šiukšliavežiai, būna pastatyti konteineriai. Gražiausios Lietuvos vietovės turi išlikti švarios.

Dalyvaukite konkurse portalo lzinios.lt paskyroje socialiniame tinkle "Facebook" ir laimėkite leidyklos "Terra Publica" išleistą knygą "Ypatinga Lietuva. Keliaujame po saugomas teritorijas". Konkurso sąlygas rasite mūsų konkursų rubrikoje ir socialiniame tinkle "Facebook".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"