TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Afganistanas pro neperšaunamą stiklą

2014 10 28 12:15
Vytauto Matulevičiaus nuotraukos

Mano brolis Algimantas, kažkada apsilankęs Afganistane, grįžo sukrėstas: „Nors daug kur buvau, tokio vargo ir skurdo dar neteko matyti - atsidūriau lyg kitame šimtmetyje.“ Pasekęs jo pavyzdžiu, tikrąjį Afganistaną, deja, jau išvydau tik pro neperšaunamus šarvuoto automobilio langus. 

Tokia buvo žmonių, kurie rūpinosi mūsų saugumu, valia: teroro aktai, ginkluoti išpuoliai, kraujas - šios šalies kasdienybė. Tačiau ir mūsų kelionės tikslas nebuvo turizmas - mes vykome į kariaujantį kraštą.

Aplankyti Afganistane tarnaujančių Lietuvos karių drauge su krašto apsaugos ministru susiruošė nemažas būrys politikų, kariškių, žurnalistų. Šioje draugijoje buvo džiugu matyti legendinių Bix'ų lyderį Samą ir jo auklėtinę iš „X faktoriaus“ Anželą, kuriems ši kelionė buvo ne prievolė, o asmeninis apsisprendimas. Iškalbinga tai, kad scenos žmonės į Afganistaną vyksta jau nebe pirmą kartą.

Laukė keliolikos valandų skrydis Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvu „Vytautas“. Karinis transporto lėktuvas skirtas ne turistinėms išvykoms. Kad neapkurstum, teko užsikišti ausis kamštukais ir atsiriboti nuo kaimynų. Teliko arba skaityti, arba, atėjus eilei, užimti išsilaisvinusią vietą ant gultų.

Algirdas Sysas su Eugenijum Gentvilu pasirinko skaitymą. Taigi, kodėl mūsų kariai nuolat dalyvauja karinėse misijose už Lietuvos ribų? Todėl, kad mes suvokiame, ką reiškia būti sąjungininkais. Todėl, kad suprantame, jog ir mūsų niekas neparems iškilus pavojui, jeigu mes neparemsime ginklo brolių, šiandien kovojančių su islamo radikalų ekspansija. Kita priežastis - neįkainojama kovinė, logistinė ir kitokio pobūdžio patirtis. Misijose jau pabuvojo tūkstančiai Lietuvos karių, į jas įtraukti daugybės karinių specialybių atstovai ir būtent jie dabar ir sudaro Lietuvos kariuomenės branduolį. Tokios patirties neatstos jokios pratybos - taip tvirtina mūsų karių vadai ir jie neabejotinai teisūs.

Aukštis - 6000 metrų. Lietuvos karinių oro pajėgų pasididžiavimas - mūsų karo lakūnai. Kadaise buvo ginčijamasi, ar verta mažai valstybei leisti lėšas trims transporto lėktuvams „Spartan“ - kaip ir laužomos ietys dėl krašto apsaugos biudžeto. Jeigu šiandien neturėtume šiu lėktuvų, nebūtų ir kuo skraidinti mūsų karių į misijas. Pritilo ir skeptikų balsai dėl gynybos biudžeto.

„Vytautas“ - jau karinės bazės aerodrome Kabule. Pirmame plane - Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas brigados generolas Vilmantas Tamošaitis ir Lietuvos specialiosios misijos Afganistane atstovas.

Algirdas Sysas, besiruošiant į susitikimus mieste: „Vytai, užsidėk šitą. Mums tavo balso dar gali labai prireikti...“

Tiesiai sakant, Afganistano karščiai, protokolinė apranga ir šarvines liemenės - ne itin suderinami dalykai. Bet teko prie to priprasti.

Lietuvos karys Jonas Vištelis, kuris mus globojo išvykoje į Kabulą.

Kabulas - pro šarvuoto automobilio langą. Jautiesi taip, lyg būtum atribotas nuo tikrovės. Priekyje sėdinčio kario lietuvio rankose - automatinis ginklas, dar vienas - po kojom, skirtas džipą vairuojančiam kolegai ukrainiečiui. „Svarbiausia, jeigu užpultų - jokios panikos, - sako karys Jonas Vištelis. - Mes žinome, ką tokiais atvejais reikia daryti.“ Susižvalgėme, ir tuo viskas baigėsi. Tačiau, sugrįžę į bazę, sužinojome, jog tą dieną mieste nužudė JAV karį. Pateko į spūstį, pažeisdamas instrukcijas, vienas išlipo iš automobilio apsižvalgyti, ir to pakako - afganistanietis, lėkdamas dviračiu pro šali, peiliu perrėžė gerklę.

Kabulo gatvėse į akis nuolat krinta suluošinti išmaldos prašantys žmonės. Daugelis jų - minų nutrauktomis galūnėmis. Žiaurus taikos seniai nemačiusios šalies ženklas.

Pagerbiant Lietuvos delegaciją, prie Afganistano gynybos ministerijos buvo patiestas raudonas kilimas.

Mūsų ministras Juozas Olekas su Afganistano gynybos viceministru Enayatullah Nazari. Dėl nenumatytų aplinkybių neteko savo akimis pamatyti ministerijai vadovaujančio Bismillah Khan Mohammadi, anksčiau buvusio įtakingu modžachedų vadu. Tai, kad tokios asmenybės įeina į dabartinę šalies valdžią ir, nors ir su išlygom, palaiko Vakarų valstybių kovą su talibais, turbūt ir yra vienintelė kitokio Afganistano viltis.

Nuotrauka atminimui su Anžela Adamovič, savo dainomis ir temperamentu sukėlusia furorą tarp daugiatautės Kabulo bazės karių.

O čia - Anžela ir Saulius Urbonavičius-Samas su Lietuvos specialiosios misijos Afganistane vadovybe ir apsaugos vyrais. Samas apskritai buvo sutiktas mūsiškių kaip gyvas klasikas.

Atėjo metas atsisveikinti. Laukia skrydis į Kandaharą.

Ši sykį prie šarviniu liemenių prisidėjo šalmai. Kandaharas - pietinėje šalies dalyje, laikomoje talibų tėvonija. Netoli - kiaura siena su Pakistanu, per kurią tiekiami ginklai ir atvyksta nauji kovotojai.

Tačiau šarvines liemenes ir šalmus neteko dėvėti visą skrydį. Kaip mums buvo pranešta, talibai kartais apšaudo tik kylančius ir besileidžiančius lėktuvus.

Vis dėlto prie ministro adjutanto majoro Rolando Putniko šlaunies nepastebimai atsirado pistoletas, kurio anksčiau neteko matyti.

Ekipuotė, su kuria mėgsta fotografuotis į Afganistaną atvykę civiliai, kariams – kaip politikui kostiumas.

Lėktuvo kabinoje - lyg tvirtovėje. Ekipažui vaizdas už iliuminatoriaus - įprastas ir daug sykių matytas.

Skrisdamas tokį reginį gali stebėti valandų valandom. Jis atsako į klausimą, kodėl Afganistanas visuomet buvo sunkiai įveikiamas. Tačiau šiuo pranašumu naudojasi ir talibų kovotojai.

Kandaharas pasitiko ne tik dar didesniu karščiu, bet ir ginkluotais kariais prie trapo. Jautėsi, kad čia viskas arčiau, negu Kabule.

Kandaharo karinė bazė – tai ištisas miestas tvirtovė su dešimtimis tūkstančių karių ir aptarnaujančio personalo bei galybe karinės technikos. Pradėjus išvesti kontingentą, nebereikalingi statiniai tiesiog šluojami nuo žemės paviršiaus. Kiek toks forpostas ir jo išlaikymas atseina šalims sąjungininkėms, galima tik spėlioti. Tačiau, važiuodamas bazės perimetru, kuris sudaro 17 kilometrų, imi suprasti, jog tai - kosminės lėšos.

Mūsų tautiečių čia nėra daug, bet jie įneša savo svarų indėlį - vadovauja Oro pajėgų mokymo grupei, ruošiančiai Afganistano pilotus, teikia logistinę paramą sąjungininkams, vykdo specialiąsias užduotis.

Pavyzdžiui, mūsų kariai štai tokiu lėktuvėliu vykdo oro žvalgybą. Lėktuviukas iššaunamas į dangų, žemėje prie monitorių sėdintis pilotas nukreipia jį, kur reikia, ir viską mato.

Tačiau kalbėti apie mūsų karius Afganistane ir nepaminėti specialiųjų operacijų eskadrono „Aitvaras“ - vadinasi, nepasakyti svarbiausio. Apie šiuos aukščiausios klasės profesionalus jau daugelį metų sklando legendos, pavyzdžiui, kad ir apie jų reidus į talibų kontroliuojamas teritorijas greitaeigiais motociklais. Bet tai - tik vienas iš jų įslaptintos veiklos epizodų, apie kurį vyrai šiandien jau kalba su šypsena. Viską pasako faktas, kad „Aitvaras“ užsitarnavo ne tik aukščiausią koalicijos partnerių įvertinimą - ne prasčiau už partnerius jį vertina ir priešininkai talibai.

Deja, „Aitvaro“ kovotojų nuotraukos nėra tai, ką galima skelbti. Ateis laikas, vyrai nusiskus barzdas, grįš į Tėvynę, ir niekas nežinos, kur jie buvo ir ką veikė. Telieka įdėti bent "išplaukusį" kadrą iš uždegančio Anželos koncerto.

Ir Kabule, ir Kandahare koalicijos kariai gyvena štai tokiuose pastatuose, kaip šie. Atrodytų, nieko bendra su tradiciniu kareivinių įvaizdžiu. Tvarkingi kambariai su kondicionieriais, kiekviename aukšte - buitiniai patogumai, vakarais koridoriuose prie durų išsirikiuoja dulkėti batai. Tik nėra vaikiškos avalynės, šiu kambarių gyventojai - toli nuo savo namų. Ir dalis jų kasdieną išeina į tokią tarnybą, iš kurios galima ir nesugrįžti. Tai ir yra visas skirtumas.

Ankstų rytą, išvažiuodami iš Kandaharo bazės, tapome štai tokio reginio liudininkais. Nieko nebepridursi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"