Afrika: gamtoje saugiau nei miestuose

Jūratė MIČIULIENĖ juratem@lzinios.lt 2014-02-28 06:00
Jūratė MIČIULIENĖ
juratem@lzinios.lt
2014-02-28 06:00
Himbų genties moterys puošiasi unikaliomis šukuosenomis. Mariaus Maurago nuotraukos
Vil­nie­tis Ma­rius Mau­ra­gas, iš­mai­šęs dau­ge­lį Af­ri­kos ša­lių, su­si­da­rė įspū­dį, kad lie­tu­viai Af­ri­kos dar ne­atra­dę ir va­do­vau­ja­si daž­niau­siai iš anks­to su­si­kur­tais klai­din­gais ste­reo­ti­pais.

"Kai man kas nors sa­ko, kad tu­ri dvi sa­vai­tes ir no­ri pa­si­va­ži­nė­ti po Af­ri­ką, skam­ba juo­kin­gai, - tei­gė M.Mau­ra­gas. - Tai tas pats, jei pa­sa­ky­tu­me - tu­riu dvi sa­vai­tes, no­riu pa­ma­ty­ti Eu­ro­pą. Žmo­nėms Af­ri­ka kaž­ko­dėl at­ro­do tar­si vie­na ša­lis. O ji to­kia skir­tin­ga ir di­de­lė. Pra­dė­jus do­mė­tis ir ly­gin­ti, at­sisk­lei­dė ti­krie­ji mas­tai. Pa­vyz­džiui, Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­ka (PAR) - kaip vi­sa Skan­di­na­vi­ja, Na­mi­bi­ja yra tris kar­tus di­des­nė už Vo­kie­ti­ją, Tan­za­ni­ja - maž­daug kaip Is­pa­ni­ja, Por­tu­ga­li­ja." At­stu­mai to­kie di­de­li, kad tai su­pra­tus rei­kia nu­si­ra­min­ti ir dviem sa­vai­tėms at­os­to­gų ge­riau­siai rink­tis vie­ną ša­lį, ne­ban­dant ap­žio­ti vi­sos Af­ri­kos. Ti­krai ne­bus įma­no­ma ir Vik­to­ri­jos kriok­lį pa­ma­ty­ti, ir him­bo gen­tį Na­mi­bi­jo­je ap­lan­ky­ti, po raus­vą­sias dy­ku­mas pa­kla­jo­ti, ir Tan­za­ni­jos pa­plū­di­miuo­se pa­gu­lė­ti, ir Ugan­dos go­ri­las nu­fo­tog­ra­fuo­ti. Na, dvi kai­my­nes vals­ty­bes, dau­giau­sia tris ša­lis ga­li­ma pa­ma­ty­ti.

M.Mau­ra­go ti­ki­ni­mu, žmo­nėms la­bai trūks­ta in­for­ma­ci­jos apie Af­ri­ką. Klai­di­na, anot jo, ir te­le­vi­zi­jos ka­na­lai. "Pa­sik­lau­sy­ki­te, kaip daž­niau­siai anon­suo­ja­ma: "Pa­dė­tis Af­ri­ko­je." Jei kur nors vyks­ta ka­ras, kaž­ko­dėl žmo­nėms su­si­da­ro įspū­dis, kad ka­riau­ja­ma vi­so­je Af­ri­ko­je, - ste­bė­jo­si pa­šne­ko­vas. - Aps­kri­tai, į pie­ti­nę že­my­no da­lį ma­žai kas no­ri va­žiuo­ti, nes yra pri­sig­rai­bę daug ne­igia­mos in­for­ma­ci­jos. Tar­kim, So­ma­lis aso­ci­juo­ja­si vien su pi­ra­tais, AIDS, ba­dau­jan­čiais vai­kais, karš­čiu."

Nak­tis gamtoje

No­rint pa­ma­ty­ti Af­ri­ką, Ma­rius siū­lo vyk­ti į na­cio­na­li­nius par­kus. Jų yra vi­so­se ša­ly­se. Par­kai ski­ria­si tik tuo, kad vie­nuo­se dau­giau, ki­tuo­se ma­žiau gy­vū­nų, vie­ni pa­si­žy­mi ži­ra­fų gau­sa, ki­ti ža­vi liū­tais, o prie van­dens tel­ki­nių kro­ko­di­lai, be­ge­mo­tai žiop­čio­ja. Pa­gal tai, ką la­biau­siai no­ri­si pa­ma­ty­ti, ir pa­si­ren­ka­mas par­kas. Be to, jų inf­ras­truk­tū­ra skir­tin­ga. Vie­nur dau­giau pa­to­gu­mų nak­vy­nei, ga­li­ma įsi­kur­ti na­me­liuo­se, ki­tur gy­ven­si­te tie­siog sa­va­no­je pa­la­pi­nė­je. Dau­ge­lis nak­vy­nės vie­tų net ne­apt­ver­tos. Nak­tis gam­to­je ir­gi tei­kia ža­ve­sio.

Bai­min­tis žvė­rių, Ma­riaus tei­gi­mu, nė­ra ko. "Ti­krai ne­ateis koks liū­tas ir ne­įkiš le­te­nos į pa­la­pi­nę. Jie jau­čia žmo­gų, o jei dar gir­di kal­ban­tis ar ko­kį nors triukš­mą, iš to­lo to­kią vie­tą lenks, - tvir­ti­no jis. - Yra te­kę ap­sis­to­ti ne­apt­ver­to­je sto­vyk­lo­je. Ma­niau, kad žmo­nos į pa­la­pi­nę nak­vo­ti ne­pri­kal­bin­siu, bi­jos. Bet nie­ko, pa­ti­ko."

Iš mies­tų Ma­rius pa­ta­ria rink­tis ne­bent Keip­tau­ną ir iš jo kas­dien va­ži­nė­ti į gam­tą - ste­bė­ti del­fi­nų, ra­gau­ti vy­nuo­gy­nuo­se vy­no ar įkop­ti į Sta­lo kal­ną. Įdo­mus ir pats mies­tas, jo bo­ta­ni­kos so­das.

Au­to­mo­bi­ly­je žvė­rys nemato

Pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, gam­to­je, na­cio­na­li­niuo­se par­kuo­se net sau­giau nei mies­tuo­se. "Nei ta­ve čia kas ap­vogs, nei žvė­ris už­puls. Mies­tuo­se gy­ven­ti pa­vo­jin­ga. Bal­tao­džiai sau­giai jau­čia­si tik ap­sit­vė­rę na­mus. Dar­bo ne­tu­rin­tys pa­bė­gė­liai iš ki­tų ne­sau­gių kraš­tų el­gia­si ag­re­sy­viai. Tie­siog pir­miau ga­li ta­ve nu­žu­dy­ti, o tik ta­da pa­žiū­rė­ti, ar tu­ri pi­ni­gų. To­kių at­ve­jų pa­si­tai­ko. O ko bi­jo­ti gam­to­je? - klau­sė ke­liau­to­jas. - Žvė­rys baikš­tūs, prie žmo­nių ne­len­da. O kol žmo­gus au­to­mo­bi­ly­je, tai aps­kri­tai žvė­ris jo net ne­iden­ti­fi­kuo­ja, ne­pri­pa­žįs­ta kaip sa­vo prieš­o. Au­to­mo­bi­lis gy­vū­nui yra tie­siog ju­dan­tis ak­muo. Tad ste­bė­ti juos pro lan­gą, fo­tog­ra­fuo­ti ga­li­ma ra­miau­siai. Tik Ho­li­vu­do fil­muo­se žvė­rys puo­la žmo­nes."

Kai Ma­rius pir­mą kar­tą sė­do prie au­to­mo­bi­lio vai­ro ir vie­nas iš­va­žia­vo į par­ką, pri­si­pa­ži­no, bu­vo bai­so­ka. Ta­čiau pa­ma­tęs, kad žvė­rys ne­puo­la, lan­gų ne­dau­žo, grei­tai įsid­rą­si­no ir jau­tė­si kaip Lie­tu­vo­je.

Vien dėl pa­plū­di­mių - neverta

Vandenyno pakrantėse netrūksta žvejojančių pelikanų.

Jei ne­si­no­ri į na­cio­na­li­nius par­kus, ta­da Ma­rius pa­ta­ria iš­vis į Af­ri­ką ne­va­žiuo­ti. Pa­plū­di­mių šis že­my­nas tu­ri, jie ne­blo­gi, ta­čiau nie­kuo ne­nus­te­bins, pa­na­šių ga­li­ma ras­ti ir ar­čiau, tar­kim, Tur­ki­jo­je, Is­pa­ni­jo­je.

"Jei nu­si­tren­ki taip to­li, rei­kia pa­ma­ty­ti ką nors uni­ka­laus, iš­skir­ti­nio. Na­cio­na­li­nis par­kas yra bū­tent ta vie­ta, kur vaiz­dų ti­krai ne­trūks ir jie bus nie­kur ne­ma­ty­ti. To­kių žvė­rių, ko­kių ti­kė­ti­na ap­tik­ti Af­ri­ko­je, nie­kur ki­tur ne­iš­vy­si­te. Par­kuo­se ga­li­ma pa­ma­ty­ti ti­krą žvė­riš­ką žvė­rių gy­ve­ni­mą: vie­nas ki­tą gau­do, pjau­na, ėda. Čia jiems na­tū­ra­lios iš­gy­ve­ni­mo są­ly­gos, nie­kas ne­mai­ti­na, kaip zoo­lo­gi­jos so­de. Ir keis­čiau­sia, kad tai ste­bė­da­mi tu­ris­tai pa­lai­ko ne silp­nes­nį, o tą, ku­rį iš­vys­ti ga­li re­čiau. Jei liū­tas puls an­ti­lo­pių ban­dą, ti­krai vi­si bus už al­ka­ną vie­ni­šą liū­tą", - pa­sa­ko­jo M.Mau­ra­gas.

Yra di­dy­sis žvė­rių pen­ke­tu­kas, ku­rį fo­toa­pa­ra­tais "me­džio­ja" tu­ris­tai. Tai liū­tas, ra­ga­no­sis, dramb­lys, bui­vo­las, leo­par­das. Vi­sus pa­ma­tę žmo­nės džiau­gia­si jau su­si­pa­ži­nę su Af­ri­kos gam­ta. Klau­sia­mas, ar liū­tas, leo­par­das ke­ly­je - ne­bai­su, Ma­rius šyp­so­jo­si: "O vil­ko mū­sų miš­kuo­se jūs ne­bi­jo­te? O gy­va­čių? Bet vis tiek ei­na­te į miš­ką."

Tu­rė­da­mas drau­gų PAR, pa­šne­ko­vas daž­no­kai ten lan­ko­si ir ste­bi­si, kad tu­ris­tai iš Va­ka­rų Eu­ro­pos su ma­žais vai­kais bū­riais plūs­ta į šią ša­lį žiū­rė­ti žvė­re­lių. Vai­kams, su­pran­ta­ma, žvė­riu­kai įdo­mu. "Eu­ro­pie­čiai PAR jau se­niai at­ra­dę, olan­dams dar leng­viau, tai bu­vu­si jų ko­lo­ni­ja. Na­mi­bi­ją ge­rai ži­no vo­kie­čiai, - aiš­ki­no Ma­rius. - Aps­kri­tai ap­mau­du, kad lie­tu­viams ke­lio­nė į Af­ri­ką pa­brangs­ta maž­daug tūks­tan­čiu li­tų vien dėl to, kad ke­liau­ja­ma iš Lie­tu­vos. Pir­miau­sia juk rei­kia nu­skris­ti į Eu­ro­pą, o iš ten - į Af­ri­ką. Dau­ge­liui Va­ka­rų ša­lių vi­zų ne­rei­kia, mums - rei­kia."

Ne tik gen­čių "rum­šiš­kės"

Žvel­giant tu­ris­to aki­mis, Ma­riaus tei­gi­mu, ge­riau­siai iš­vys­ty­ta yra pie­ti­nė Af­ri­ka. "Čia yra ir mies­tų, ir gam­tos, ir zu­lų gen­ties kai­mas-mu­zie­jus, pri­me­nan­tis mū­sų Rum­šiš­kes. At­vy­kus tu­ris­tams, gy­ven­to­jai šo­ka sa­vo šo­kius, pri­sta­to gy­ve­ni­mo bū­dą, - pri­si­mi­nė M.Mau­ra­gas. - PAR, kai­my­nė­je Na­mi­bi­jo­je, Bots­va­no­je ga­na ge­ri ke­liai, vieš­bu­čiai, ne­la­bai iš­pli­tu­si ma­lia­ri­ja. Bots­va­na - ne­pap­ras­tai gra­ži ša­lis, ta­čiau lie­tu­viai jos be­veik ne­ži­no. Tau­tie­čiai daž­niau­siai vyks­ta į PAR ir Ke­ni­ją. Pa­skui dar ren­ka­si Na­mi­bi­ją, Tan­za­ni­ją. Ry­tų Af­ri­ka pra­sčiau gy­ve­na, ta­čiau čia dau­giau gy­vū­nų. Pa­vyz­džiui, į Ugan­dą net ren­gia­mos spe­cia­lios ke­lio­nės pa­si­žiū­rė­ti go­ri­lų. Nie­kur ki­tur pa­sau­ly­je jų ne­pa­ma­ty­si­te."

Įspū­din­ga pa­si­dai­ry­ti po ma­sa­jų kai­mus Ke­ni­jo­je, Tan­za­ni­jo­je. "Žmo­nės gy­ve­na iš mo­lio ir kar­vės mėš­lo drėb­tuo­se na­me­liuo­se. Ir tai nė­ra par­odo­ma­sis gy­ve­ni­mas, vė­liau jie ne­sė­da į dži­pus ir ne­iš­va­žiuo­ja ki­tur, kaip kar­tais pa­si­tai­ko ki­to­se ša­ly­se, - tei­gė Ma­rius. - Jie iš ti­krų­jų taip gy­ve­na. O kam iš­lei­džia pi­ni­gus, aš ne­ži­nau. Gal van­de­niui, gal ka­ro­liu­kams. Ta­čiau jų tro­be­lė­se ne­pa­ma­ty­si­te nė vie­no šiuo­lai­ki­nės ci­vi­li­za­ci­jos daik­to."

Pietų Afrikos čiabuviai - sėsli zulų gentis.

To­kį pa­tį gy­ve­ni­mą be ci­vi­li­za­ci­jos gy­ve­na ir him­bų gen­tis Na­mi­bi­jo­je, tik pa­sta­rai­siais me­tais pra­dė­ju­si įsi­leis­ti tu­ris­tus. Gen­tis iš­sis­ki­ria tuo, kad mo­te­rys vaikš­to nuo­gos. Kaip pa­sa­ko­jo Ma­rius, no­rint pa­ma­ty­ti kai­mie­čių gy­ve­ni­mą, fo­tog­ra­fuo­ti, su­ti­ki­mo rei­kia pra­šy­ti vie­ti­nio gen­ties va­do. "Juk ir pas mus kur nors Mar­cin­ko­ny­se ar Zer­vy­no­se ne­isi ir ne­spok­so­si pro čia gy­ve­nan­čių žmo­nių lan­gus. Tie­siog pa­isai el­ge­sio kul­tū­ros ir su­si­ta­ri, - sa­kė pa­šne­ko­vas. - Pie­ti­nė­je Af­ri­ko­je ma­tė­me nuo AIDS iš­mi­ru­sių kai­mų. Taip, tai prob­le­ma, ku­rią lė­mė ir jų kul­tū­ra. Pa­gal vie­tos pa­pro­čius vy­ras ga­li mie­go­ti su dau­ge­liu mo­te­rų, o gy­dy­tis jie ei­na pas ša­ma­nus ir ti­ki, kad pa­dės gy­va­tės nuo­dai. Ta­čiau mo­kyk­lo­se jau ma­tė­me daug pla­ka­tų, ku­rie aiš­ki­na žmo­nėms apie šią ne­lai­mę."

Pa­sak Ma­riaus, vie­ti­niai kal­ba ang­liš­kai, tai an­tro­ji jų kal­ba. Nors ir su di­de­liu ak­cen­tu, bet su­pras­ti ga­li­ma. "Ir, kaip pa­ste­bė­jau, tu­ri ge­rą hu­mo­ro jaus­mą. Be to, kai­mie­čiai la­bai drau­giš­ki", - tei­gė Ma­rius.

Gy­vū­nų migracija

Ži­ra­fų, an­ti­lo­pių, zeb­rų Af­ri­ko­je vi­sur pil­na. Ypač įdo­mu, kaip jie mig­ruo­ja. Kar­tais ži­ra­fų ban­da net ke­lius užt­ve­ria. Vie­ti­niai su­pran­ta, jog gy­vū­nus rei­kia sau­go­ti - jei jų bus, at­va­žiuos tu­ris­tų. O at­va­žia­vę pa­liks pi­ni­gų. Af­ri­kie­čiai jau se­niai su­vo­kė, kad iš tu­riz­mo ga­li­ma dau­giau už­dirb­ti nei iš bra­ko­nie­ria­vi­mo. Pa­vyz­džiui, įėji­mas į Ugan­dos na­cio­na­li­nį par­ką, ku­ria­me vei­sia­si kal­nų go­ri­los, šim­pan­zės, kai­nuo­ja 600 JAV do­le­rių. "Go­ri­lų ne­daug, sten­gian­tis jų ne­iš­bai­dy­ti, lan­ky­to­jų srau­tas ri­bo­ja­mas", - tei­gė Ma­rius.

Pa­sak pa­šne­ko­vo, tu­ris­tai tam ti­kru me­tu trau­kia į Ke­ni­jos ir Tan­za­ni­jos pa­sie­nį ste­bė­ti di­džio­sios žvė­rių mig­ra­ci­jos. "Tai įspū­din­gas reiš­ki­nys. Dėl saus­ros, mais­to trū­ku­mo iš Ke­ni­jos į Tan­za­ni­ją le­kia ban­dos an­ti­lo­pių ir zeb­rų. Po kiek lai­ko grįž­ta at­gal, - pa­sa­ko­jo ke­liau­to­jas. - Žvė­rys per­bė­ga per la­bai siau­rą ruo­že­lį. Ir kai ke­li mi­li­jo­nai sprau­džia­si, vaiz­das ne­pa­mirš­ta­mas."

Rytinėje Afrikos pakrantėje - puikūs paplūdimiai ir ant kranto stovintys viešbučiai.

An­ti­lo­pės ir zeb­rai ne­ga­li vie­ni be ki­tų. Vi­suo­met kar­tu lai­ko­si. An­ti­lo­pės ži­no ke­lią, o zeb­rai bė­ga iš pa­skos. An­ti­lo­pės nu­ska­bo au­ga­lų vir­šū­nė­les, zeb­rams lie­ka šak­ne­lės. Ta­čiau zeb­rai la­biau jau­čia prieš­ą, įspė­ja bend­ra­ke­lei­ves. Af­ri­kos gy­vū­nais su­si­do­mė­jęs Ma­rius tei­gė, kad ką tik gi­męs an­ti­lo­piu­kas il­gai ne­gu­li, juk pa­vo­jų ap­link aps­tu. Tai­gi, po 5 mi­nu­čių sto­ja­si, o po pus­va­lan­džio jau su ban­da ga­li bėg­ti.

Karš­tis Af­ri­ko­je ne­var­gi­na, jis sie­kia dau­giau kaip 30 laips­nių. Tai mums lyg ir įpras­ta. Af­ri­ka skur­di ne dėl karš­čių, o dėl saus­ros.

Be­ge­mo­tas bai­siau už liūtą

Ma­riaus tei­gi­mu, dau­giau­sia žmo­nių Af­ri­ko­je žūs­ta nuo be­ge­mo­tų. "Jie la­bai su­nkūs. Jei pa­si­pai­nio­si ke­ly­je, ti­krai pri­spaus, su­tryps. Be­ge­mo­tas grei­tes­nis už žmo­gų. Šiaip die­no­mis jie gu­li van­de­ny­je, nes jų oda plo­na, švel­ni kaip kū­di­kio, sau­lė­je nu­svil­tų. Ta­čiau van­de­ny­je jiems nė­ra mais­to, jo le­kia ieš­ko­ti at­ėjus nak­čiai. Žo­lės ga­li tek­ti dai­ry­tis 10 ki­lo­me­trų nuo kran­to at­stu­mu. O jei dar su vai­kais bus, tai su­tik­tą žmo­gų, gin­da­mas sa­vo te­ri­to­ri­ją ir vai­kus, ti­krai su­min­džios", - aiš­ki­no Ma­rius.

Ga­li­ma sa­ky­ti, vi­sus Af­ri­kos gy­vū­nus ma­tęs ir fo­tog­ra­fa­vęs Ma­rius ne­ga­lė­jo par­agau­ti kro­ko­di­lie­nos. "Kai vie­no­je fer­mo­je vai­ši­no šiuo pa­tie­ka­lu, pri­si­pa­žin­siu, kąs­nis stri­go gerk­lė­je, - tei­gė jis. - Juk ką tik juos ir be­ge­mo­tus bu­vau ma­tęs gam­to­je, fo­tog­ra­fa­vau... Van­de­ny­nas, ban­gi­niai, del­fi­nai ir­gi tei­kia ne­pa­mirš­ta­mų įspū­džių. At­plau­kia prie pat lai­vo, var­to­si, ly­di, o jei dar į lai­vą baks­te­li, tai vi­siems tiek džiaugs­mo bū­na. Af­ri­ka to­kia di­de­lė ir to­kia skir­tin­ga, kad įspū­džiai jo­je ne­nus­pė­ja­mi."

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
ainis  78.60.124.146 2014-03-03 20:06:10
nu baisiai idomus rasinys. Gaila, kad neugebeciau taip atostogauti
3 0  Netinkamas komentaras
Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ra­gi­na ge­ne­ra­li­nį po­li­ci­jos ko­mi­sa­rą Li­ną Per­na­vą įver­tin­ti pir­muo­sius po­li­ci­jos pert­var­kos re­zul­ta­tus ir tęs­ti ją tik įsi­ti­ki­nus, kad tai pagerino po­li­ci­jos dar­bą [...]
Itin bran­giai vir­tu­vės įran­kius Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei par­da­vu­si bend­ro­vė „No­ta Be­ne“ pri­pa­žįs­ta su­kly­du­si, kad ne­in­for­ma­vo ka­riuo­me­nės, jog „auk­si­nius šaukš­tus“ perpardavė iš Lie­tu­vos [...]
Sau­do Ara­bi­jos ka­ra­lius Sal­ma­nas pir­ma­die­nį 20 proc. su­ma­ži­no ka­bi­ne­to mi­nis­trų at­ly­gi­ni­mus ir ap­kar­pė iš­mo­kas ki­tiems vals­ty­bės par­ei­gū­nams, tęs­da­mas tau­py­mo po­li­ti­ką, kurią pa­ska­ti­no su­ma­žė­ju­sios [...]
Is­lan­di­ja pir­ma­die­nį pa­sis­kun­dė, kad Ru­si­jos oro pa­jė­gų bom­bo­ne­šiai skrai­do per­ne­lyg ar­ti ci­vi­li­nių lai­ne­rių, o nau­jau­sias in­ci­den­tas įvy­ko per vie­ną reisą iš Reik­ja­vi­ko.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Sce­nos erd­vės, de­ko­ra­ci­jų pro­jek­ta­vi­mas, es­ki­zų, brė­ži­nių kū­ri­mas ir rea­li­za­vi­mas, apš­vie­ti­mo par­in­ki­mas – 45-erių bri­tės Es Dev­lin kas­die­nis dar­bas. Sce­nog­ra­fę traukte įtrau­kė spal­vin­gas [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Klai­pė­dos jau­ni­mo tea­tras (KJT) pa­si­tin­ka penk­tą­jį sa­vo se­zo­ną. Kū­rė­jai nau­ją į star­tą žen­gia su pir­mo­jo mo­nos­pek­tak­lio prem­je­ra ir pla­nuo­ja at­ei­ties dar­bus. Iš­skir­ti­nį KJT re­per­tua­rą jau [...]
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Ku­lau­tu­vos pa­grin­di­nė mo­kyk­la kar­tu su Ku­lau­tu­vos jau­ni­mo cen­tru bai­gė įgy­ven­din­ti pro­jek­tą, ku­ris įga­li­no at­nau­jin­ti da­lį mo­kyk­los pa­tal­pų ir jo­se įkur­ti vai­kų die­nos cen­trą su at­vi­ra erd­ve [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Ki­tą mė­ne­sį Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) va­do­vai ofi­cia­liai pa­dė­kos Jo­nui Kaz­laus­kui už dar­bą na­cio­na­li­nė­je vyrų krep­ši­nio rink­ti­nė­je.
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Kos­mi­nis te­les­ko­pas „Hubb­le“ pa­ste­bė­jo iki 200 km aukš­čio van­dens čiurkš­les, trykš­tan­čias vie­na­me apledėjusiame Ju­pi­te­rio pa­ly­do­ve.
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
De­vy­ni iš 10 žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je kvė­puo­ja pra­stos ko­ky­bės oru, an­tra­die­nį pa­skel­bė Pa­sau­li­nė svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) ir par­agi­no im­tis dra­ma­tiš­kų veiks­mų prieš tar­šą, nu­le­mian­čią [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai ga­lu­ti­nai nu­ta­rė skir­ti 84,4 mln. eu­rų Vil­niaus va­ka­ri­nio ap­link­ke­lio tre­čia­jam eta­pui. Ko­mi­si­ja dar bir­že­lį pra­ne­šė apie fi­nan­sa­vi­mą, ta­čiau per tris mėnesius ga­lė­jo ne­pri­tar­ti [...]
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja par­agi­no pa­sku­bė­ti dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to vandens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Ja­po­ni­jos su­perg­rei­ta­sis trau­ki­nys pir­ma­die­nį bu­vo pri­vers­tas įvyk­dy­ti ava­ri­nį su­sto­ji­mą, nes ja­me tarp krės­lų bu­vo ap­tik­ta be­si­ran­gan­ti gy­va­tė, pranešė vie­ti­nė ži­niask­lai­da.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami