TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Afrika: gamtoje saugiau nei miestuose

2014 02 28 6:00
Himbų genties moterys puošiasi unikaliomis šukuosenomis. Mariaus Maurago nuotraukos

Vilnietis Marius Mauragas, išmaišęs daugelį Afrikos šalių, susidarė įspūdį, kad lietuviai Afrikos dar neatradę ir vadovaujasi dažniausiai iš anksto susikurtais klaidingais stereotipais.

"Kai man kas nors sako, kad turi dvi savaites ir nori pasivažinėti po Afriką, skamba juokingai, - teigė M.Mauragas. - Tai tas pats, jei pasakytume - turiu dvi savaites, noriu pamatyti Europą. Žmonėms Afrika kažkodėl atrodo tarsi viena šalis. O ji tokia skirtinga ir didelė. Pradėjus domėtis ir lyginti, atsiskleidė tikrieji mastai. Pavyzdžiui, Pietų Afrikos Respublika (PAR) - kaip visa Skandinavija, Namibija yra tris kartus didesnė už Vokietiją, Tanzanija - maždaug kaip Ispanija, Portugalija." Atstumai tokie dideli, kad tai supratus reikia nusiraminti ir dviem savaitėms atostogų geriausiai rinktis vieną šalį, nebandant apžioti visos Afrikos. Tikrai nebus įmanoma ir Viktorijos krioklį pamatyti, ir himbo gentį Namibijoje aplankyti, po rausvąsias dykumas paklajoti, ir Tanzanijos paplūdimiuose pagulėti, ir Ugandos gorilas nufotografuoti. Na, dvi kaimynes valstybes, daugiausia tris šalis galima pamatyti.

M.Maurago tikinimu, žmonėms labai trūksta informacijos apie Afriką. Klaidina, anot jo, ir televizijos kanalai. "Pasiklausykite, kaip dažniausiai anonsuojama: "Padėtis Afrikoje." Jei kur nors vyksta karas, kažkodėl žmonėms susidaro įspūdis, kad kariaujama visoje Afrikoje, - stebėjosi pašnekovas. - Apskritai, į pietinę žemyno dalį mažai kas nori važiuoti, nes yra prisigraibę daug neigiamos informacijos. Tarkim, Somalis asocijuojasi vien su piratais, AIDS, badaujančiais vaikais, karščiu."

Naktis gamtoje

Norint pamatyti Afriką, Marius siūlo vykti į nacionalinius parkus. Jų yra visose šalyse. Parkai skiriasi tik tuo, kad vienuose daugiau, kituose mažiau gyvūnų, vieni pasižymi žirafų gausa, kiti žavi liūtais, o prie vandens telkinių krokodilai, begemotai žiopčioja. Pagal tai, ką labiausiai norisi pamatyti, ir pasirenkamas parkas. Be to, jų infrastruktūra skirtinga. Vienur daugiau patogumų nakvynei, galima įsikurti nameliuose, kitur gyvensite tiesiog savanoje palapinėje. Daugelis nakvynės vietų net neaptvertos. Naktis gamtoje irgi teikia žavesio.

Baimintis žvėrių, Mariaus teigimu, nėra ko. "Tikrai neateis koks liūtas ir neįkiš letenos į palapinę. Jie jaučia žmogų, o jei dar girdi kalbantis ar kokį nors triukšmą, iš tolo tokią vietą lenks, - tvirtino jis. - Yra tekę apsistoti neaptvertoje stovykloje. Maniau, kad žmonos į palapinę nakvoti neprikalbinsiu, bijos. Bet nieko, patiko."

Iš miestų Marius pataria rinktis nebent Keiptauną ir iš jo kasdien važinėti į gamtą - stebėti delfinų, ragauti vynuogynuose vyno ar įkopti į Stalo kalną. Įdomus ir pats miestas, jo botanikos sodas.

Automobilyje žvėrys nemato

Pašnekovo teigimu, gamtoje, nacionaliniuose parkuose net saugiau nei miestuose. "Nei tave čia kas apvogs, nei žvėris užpuls. Miestuose gyventi pavojinga. Baltaodžiai saugiai jaučiasi tik apsitvėrę namus. Darbo neturintys pabėgėliai iš kitų nesaugių kraštų elgiasi agresyviai. Tiesiog pirmiau gali tave nužudyti, o tik tada pažiūrėti, ar turi pinigų. Tokių atvejų pasitaiko. O ko bijoti gamtoje? - klausė keliautojas. - Žvėrys baikštūs, prie žmonių nelenda. O kol žmogus automobilyje, tai apskritai žvėris jo net neidentifikuoja, nepripažįsta kaip savo priešo. Automobilis gyvūnui yra tiesiog judantis akmuo. Tad stebėti juos pro langą, fotografuoti galima ramiausiai. Tik Holivudo filmuose žvėrys puola žmones."

Kai Marius pirmą kartą sėdo prie automobilio vairo ir vienas išvažiavo į parką, prisipažino, buvo baisoka. Tačiau pamatęs, kad žvėrys nepuola, langų nedaužo, greitai įsidrąsino ir jautėsi kaip Lietuvoje.

Vien dėl paplūdimių - neverta

Vandenyno pakrantėse netrūksta žvejojančių pelikanų.

Jei nesinori į nacionalinius parkus, tada Marius pataria išvis į Afriką nevažiuoti. Paplūdimių šis žemynas turi, jie neblogi, tačiau niekuo nenustebins, panašių galima rasti ir arčiau, tarkim, Turkijoje, Ispanijoje.

"Jei nusitrenki taip toli, reikia pamatyti ką nors unikalaus, išskirtinio. Nacionalinis parkas yra būtent ta vieta, kur vaizdų tikrai netrūks ir jie bus niekur nematyti. Tokių žvėrių, kokių tikėtina aptikti Afrikoje, niekur kitur neišvysite. Parkuose galima pamatyti tikrą žvėrišką žvėrių gyvenimą: vienas kitą gaudo, pjauna, ėda. Čia jiems natūralios išgyvenimo sąlygos, niekas nemaitina, kaip zoologijos sode. Ir keisčiausia, kad tai stebėdami turistai palaiko ne silpnesnį, o tą, kurį išvysti gali rečiau. Jei liūtas puls antilopių bandą, tikrai visi bus už alkaną vienišą liūtą", - pasakojo M.Mauragas.

Yra didysis žvėrių penketukas, kurį fotoaparatais "medžioja" turistai. Tai liūtas, raganosis, dramblys, buivolas, leopardas. Visus pamatę žmonės džiaugiasi jau susipažinę su Afrikos gamta. Klausiamas, ar liūtas, leopardas kelyje - nebaisu, Marius šypsojosi: "O vilko mūsų miškuose jūs nebijote? O gyvačių? Bet vis tiek einate į mišką."

Turėdamas draugų PAR, pašnekovas dažnokai ten lankosi ir stebisi, kad turistai iš Vakarų Europos su mažais vaikais būriais plūsta į šią šalį žiūrėti žvėrelių. Vaikams, suprantama, žvėriukai įdomu. "Europiečiai PAR jau seniai atradę, olandams dar lengviau, tai buvusi jų kolonija. Namibiją gerai žino vokiečiai, - aiškino Marius. - Apskritai apmaudu, kad lietuviams kelionė į Afriką pabrangsta maždaug tūkstančiu litų vien dėl to, kad keliaujama iš Lietuvos. Pirmiausia juk reikia nuskristi į Europą, o iš ten - į Afriką. Daugeliui Vakarų šalių vizų nereikia, mums - reikia."

Ne tik genčių "rumšiškės"

Žvelgiant turisto akimis, Mariaus teigimu, geriausiai išvystyta yra pietinė Afrika. "Čia yra ir miestų, ir gamtos, ir zulų genties kaimas-muziejus, primenantis mūsų Rumšiškes. Atvykus turistams, gyventojai šoka savo šokius, pristato gyvenimo būdą, - prisiminė M.Mauragas. - PAR, kaimynėje Namibijoje, Botsvanoje gana geri keliai, viešbučiai, nelabai išplitusi maliarija. Botsvana - nepaprastai graži šalis, tačiau lietuviai jos beveik nežino. Tautiečiai dažniausiai vyksta į PAR ir Keniją. Paskui dar renkasi Namibiją, Tanzaniją. Rytų Afrika prasčiau gyvena, tačiau čia daugiau gyvūnų. Pavyzdžiui, į Ugandą net rengiamos specialios kelionės pasižiūrėti gorilų. Niekur kitur pasaulyje jų nepamatysite."

Įspūdinga pasidairyti po masajų kaimus Kenijoje, Tanzanijoje. "Žmonės gyvena iš molio ir karvės mėšlo drėbtuose nameliuose. Ir tai nėra parodomasis gyvenimas, vėliau jie nesėda į džipus ir neišvažiuoja kitur, kaip kartais pasitaiko kitose šalyse, - teigė Marius. - Jie iš tikrųjų taip gyvena. O kam išleidžia pinigus, aš nežinau. Gal vandeniui, gal karoliukams. Tačiau jų trobelėse nepamatysite nė vieno šiuolaikinės civilizacijos daikto."

Pietų Afrikos čiabuviai - sėsli zulų gentis.

Tokį patį gyvenimą be civilizacijos gyvena ir himbų gentis Namibijoje, tik pastaraisiais metais pradėjusi įsileisti turistus. Gentis išsiskiria tuo, kad moterys vaikšto nuogos. Kaip pasakojo Marius, norint pamatyti kaimiečių gyvenimą, fotografuoti, sutikimo reikia prašyti vietinio genties vado. "Juk ir pas mus kur nors Marcinkonyse ar Zervynose neisi ir nespoksosi pro čia gyvenančių žmonių langus. Tiesiog paisai elgesio kultūros ir susitari, - sakė pašnekovas. - Pietinėje Afrikoje matėme nuo AIDS išmirusių kaimų. Taip, tai problema, kurią lėmė ir jų kultūra. Pagal vietos papročius vyras gali miegoti su daugeliu moterų, o gydytis jie eina pas šamanus ir tiki, kad padės gyvatės nuodai. Tačiau mokyklose jau matėme daug plakatų, kurie aiškina žmonėms apie šią nelaimę."

Pasak Mariaus, vietiniai kalba angliškai, tai antroji jų kalba. Nors ir su dideliu akcentu, bet suprasti galima. "Ir, kaip pastebėjau, turi gerą humoro jausmą. Be to, kaimiečiai labai draugiški", - teigė Marius.

Gyvūnų migracija

Žirafų, antilopių, zebrų Afrikoje visur pilna. Ypač įdomu, kaip jie migruoja. Kartais žirafų banda net kelius užtveria. Vietiniai supranta, jog gyvūnus reikia saugoti - jei jų bus, atvažiuos turistų. O atvažiavę paliks pinigų. Afrikiečiai jau seniai suvokė, kad iš turizmo galima daugiau uždirbti nei iš brakonieriavimo. Pavyzdžiui, įėjimas į Ugandos nacionalinį parką, kuriame veisiasi kalnų gorilos, šimpanzės, kainuoja 600 JAV dolerių. "Gorilų nedaug, stengiantis jų neišbaidyti, lankytojų srautas ribojamas", - teigė Marius.

Pasak pašnekovo, turistai tam tikru metu traukia į Kenijos ir Tanzanijos pasienį stebėti didžiosios žvėrių migracijos. "Tai įspūdingas reiškinys. Dėl sausros, maisto trūkumo iš Kenijos į Tanzaniją lekia bandos antilopių ir zebrų. Po kiek laiko grįžta atgal, - pasakojo keliautojas. - Žvėrys perbėga per labai siaurą ruoželį. Ir kai keli milijonai spraudžiasi, vaizdas nepamirštamas."

Rytinėje Afrikos pakrantėje - puikūs paplūdimiai ir ant kranto stovintys viešbučiai.

Antilopės ir zebrai negali vieni be kitų. Visuomet kartu laikosi. Antilopės žino kelią, o zebrai bėga iš paskos. Antilopės nuskabo augalų viršūnėles, zebrams lieka šaknelės. Tačiau zebrai labiau jaučia priešą, įspėja bendrakeleives. Afrikos gyvūnais susidomėjęs Marius teigė, kad ką tik gimęs antilopiukas ilgai neguli, juk pavojų aplink apstu. Taigi, po 5 minučių stojasi, o po pusvalandžio jau su banda gali bėgti.

Karštis Afrikoje nevargina, jis siekia daugiau kaip 30 laipsnių. Tai mums lyg ir įprasta. Afrika skurdi ne dėl karščių, o dėl sausros.

Begemotas baisiau už liūtą

Mariaus teigimu, daugiausia žmonių Afrikoje žūsta nuo begemotų. "Jie labai sunkūs. Jei pasipainiosi kelyje, tikrai prispaus, sutryps. Begemotas greitesnis už žmogų. Šiaip dienomis jie guli vandenyje, nes jų oda plona, švelni kaip kūdikio, saulėje nusviltų. Tačiau vandenyje jiems nėra maisto, jo lekia ieškoti atėjus nakčiai. Žolės gali tekti dairytis 10 kilometrų nuo kranto atstumu. O jei dar su vaikais bus, tai sutiktą žmogų, gindamas savo teritoriją ir vaikus, tikrai sumindžios", - aiškino Marius.

Galima sakyti, visus Afrikos gyvūnus matęs ir fotografavęs Marius negalėjo paragauti krokodilienos. "Kai vienoje fermoje vaišino šiuo patiekalu, prisipažinsiu, kąsnis strigo gerklėje, - teigė jis. - Juk ką tik juos ir begemotus buvau matęs gamtoje, fotografavau... Vandenynas, banginiai, delfinai irgi teikia nepamirštamų įspūdžių. Atplaukia prie pat laivo, vartosi, lydi, o jei dar į laivą baksteli, tai visiems tiek džiaugsmo būna. Afrika tokia didelė ir tokia skirtinga, kad įspūdžiai joje nenuspėjami."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"