TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Alanija: ir dabar galima pajusti vasarą

2015 12 17 6:00
Alanijos apylinkių gamta užburia. Vien prisėsti žvelgiant į tokią panoramą - tikras poilsis. Jūratės Mičiulienės nuotraukos

Lapkričio pabaigoje keletas dienų, praleistų Turkijos pietuose, Alanijoje, įtikino, kad gerų atostogų nebūtina laukti iki vasaros. Čia ir vėlų rudenį pakanka šilumos. Kai nevargina karščiai, netgi daugiau galima pamatyti dairantis po apylinkes.

Jeigu poilsį Turkijoje regite tik kaip vartymąsi prie jūros, puikų aptarnavimą, viešbutį, kur „viskas įskaičiuota“, tai galimybes šioje šalyje įsivaizduojate gana ribotas, arba esate suklaidinti kelionių agentūrų lankstinukų, kurie kažkodėl labiausiai akcentuoja viešbučius. Neseniai feisbuke perskaičiau: „Žmogus gal ir važiuotų į Turkiją, bet nemėgsta baseininio turizmo.“ Norisi paklausti, o kas jums liepia prie baseino gulėti? Toks pasirinkimas būtų nedovanotinai neprotingas, nes veikti čia tikrai yra ką ir be baseino. Tai, jog „viskas įskaičiuota“, labiau reikėtų suprasti, kad jums įskaičiuota ir daugybė įspūdžių. Svarbu – nesėdėti paplūdimyje.

Viešėdami Alanijoje lapkričio pabaigoje į baseinus nė kojos nekišome. Išvykos į kalnus, plaukimas laivu palei vaizdingąją pakrantę, bananų plantacijos, apelsinų sodai, pasivaikščiojimas kalnų tarpekliais, pasižvalgymas po įspūdingus stalaktitų ir stalagmitų urvus, turkiška pirtis hamamas... Visko buvo tiek daug, kad išsimaudyti jūroje laiko likdavo tik iš ryto, prieš pusryčius. Aštuntą valandą saulė jau buvo maloniai šildanti, o vanduo – 22 laipsnių Celsijaus šiltumo. Kaip pasakojo gidas Erhanas Demiras, Alanijoje subtropinis klimatas net geresnis, visada būna bene 5 laipsniais šilčiau nei Antalijoje, į kurią leidžiasi lėktuvai iš daugelio šalių. Tad net vėlyvas ruduo čia dar puikiausias metas atostogauti. Pavasarį irgi anksti atšyla – kovo mėnesį jau būna 18 laipsnių šilumos. Ypač jei norite ne vien jūra ir baseinu lepintis, o aktyviai ilsėtis, keliauti. Vasarą, kai temperatūra siekia 35 laipsnius, vietos gyventojai nuo tokios kaitros slepiasi savo kalnų vasarnamiuose – aukščiau būna vėsiau. „Dar aukščiau kalnuose turime ir slidinėjimo kurortų“, – stebino gidas.

Kad Alanija – pietų kraštas ir kad čia 8 mėnesius be perstojo šviečia saulė, išduoda ant daugelio net miesto daugiabučių namų įrengtos statinės vandeniui šildyti.

Išgarsino druskingi urvai

Alanija labai išpopuliarėjo, kai 1998 metais gretimoje Antalijoje, už 130 km, buvo pastatytas oro uostas. Anksčiau Alanija buvo žinoma tik tarp turkų dėl gydomųjų druskingų Damlato urvų. Urvas – šalia garsiojo Kleopatros paplūdimio, kurį Egipto karalienei padovanojo Romos karžygys Markas Antonijus. Sakoma, kad švelnaus baltojo smėlio laivais buvo atplukdyta net iš Egipto. Kleopatra mėgo šį paplūdimį ir dažnai lankydavosi jame.

Kur kas ilgesnis – net 350 m – stalaktitų ir stalagmitų urvas Dim yra už 11 km nuo Alanijos. Į jį taip pat verta nuvažiuoti. Urvas apsuptas vaizdingų kalnų. Įdomu patyrinėti ir augaliją, kuri mūsų akims neįprasta: aukštesni už žmogų kaktusai, oleandrai, pušys sprindžio ilgio spygliais. Kelias į šį urvą veda pro kaimelius, kuriuose akį traukia oranžiniai mandarinų, apelsinų sodai. Kokia egzotika stabtelėjus ten fotografuotis.

Užsisakius ekskursiją laivu stačiose pakrantės uolose galima pamatyti daugybę urvų, kuriuose, pasak gido, piratai slėpdavę savo grobį. Romos imperijos laikais Alanijos pakrantėse imta kovoti su piratais, o jų čia buvo apstu. Alanijoje Markas Antonijus buvo įkūręs laivų statyklą, statė laivus Egipto karalienei Kleopatrai.

Alanijos tvirtovė su 6,5 km ilgio kalną išraizgiusia gynybine siena 2010 metais gavo UNESCO saugomo paveldo objekto statusą. Šis muziejus po atviru dangumi išlaikęs daug Seldžiukų imperijos meno liekanų. Nuo tvirtovės kalno atsiveria nuostabi miesto panorama, įlanka, miestą supantys Tauro kalnai. Apačioje – raudonų plytų bokštas, primenantis Gedimino pilį, miesto muziejus. Tvirtovės teritorijoje įsikūręs ir Alanijos drugelių muziejus – tai dalis 2010 metų projekto, kuris buvo skirtas teritorijos biologinei įvairovei tyrinėti.

Įdomus ir prieš ketverius metus atidarytas etnografinis turkų namas-muziejus, jame galima susipažinti su vietinių gyventojų buitimi. Lovų čia nepamatysite, buvo įprasta miegoti ant kilimų. Pirmame aukšte – staklės šilko audiniams. Vietinė audėja demonstruoja šį amatą ir siūlo įsigyti plonyčių šilko šalikėlių. Namuose buvo populiarūs ir iš džiovintų bananų lapų pinti dirbiniai. Tačiau didžiausią nuostabą kelia šio muziejėlio darbuotojų svetingumas – trumpą informaciją apie tai, kas čia rodoma, jie gali perskaityti visomis kalbomis. Paklausęs, iš kur mes atvykome, gidas pasklaidė savo popierius ir informaciją pažėrė lietuviškai.

Bizantijos imperijos laikais Alanija vadinosi tiesiog gražus miestas – Kalon Oros. Vėliau seldžiukai (tiurkų kilmės Irano valdovai, valdę ir kitus kraštus) šį miestų pavadino Alaiye – sultono Aladino Keikubados garbei. Kai 1933 metais Turkijos prezidentas Mustafa Kemalis Atatiurkas buvo kviečiamas atvykti į šį miestą, telegramoje vietoj Alaiye buvo klaidingai parašyta Alanya. 1935 metais ten apsilankęs prezidentas oficialiai tokį pavadinimą ir patvirtino.

Bananų plantacijos

Nuo Alanijos iki sienos su Sirija plyti maždaug kilometro aukščio kalnai. Iš arti juos pamatyti galima užsisakius išvyką džipais. Diena su pietumis kaime prie upės žmogui kainuoja apie 40 eurų. Pralėksite kurorto pakrante, pasigrožėsite ir stabtelėsite bananų plantacijose. Gražiausiose kalnų vietose vairuotojai taip pat sustos – „fotopauzei“.

Pajūryje stulbino milžiniškos bananų plantacijos. Kaip pasakojo gidas, mandarinai ir apelsinai Turkijoje gana pigūs, kilogramas – tik 1 lyra (0,3 euro). Tad darbštūs turkai plečia bananų plantacijas, nes iš jų galima daugiau uždirbti nei iš apelsinų. Valstybė net kompensuoja drėkinimo sistemos įsirengimą. Bananus kaip kokius kukurūzus kasmet reikia iš naujo sodinti, nes tai ne medis. Vienas augalas užaugina maždaug 60 kg kekę. Kilogramas kainuoja 5 lyras (1,5 euro). Norėdami gauti ne vieną, o du ar tris derlius per metus, žmonės bananams pastato net didelius aukštus šiltnamius. O kad visi bananai nesunoktų vienu metu, jie dangstomi polietileno maišais. Pietų Turkijoje kasmet užauginamų 13 mln. tonų bananų vietiniams poreikiams visiškai pakanka. Turistai viešbučiuose taip pat maitinami vietiniais bananais.

Vienas įspūdingesnių išvykos džipais sustojimų – Sapadere kalnų tarpeklis, esantis už 40 km nuo Alanijos. Virš uolų, akmenų, gurgarnčio upelio 2004 metais nutiestas kabamasis puskilometrio ilgio takas-tiltelis.

Turint laiko iš Alanijos vietiniais autobusais galima savarankiškai nuvažiuoti į už 30 km esantį Sidės miestelį. Tai įspūdingas muziejus po atviru dangumi – antikinės Romos palikimas: akvedukai, miesto sienos, teatro liekanos ir ant jūros kranto puikiai išsilaikiusios marmurinės Apolono šventyklos kolonos. Sidė garsėja ir nuostabiais smėlio paplūdimiais. Jūra čia tokia negili, kad apie 200 m galima bristi ir nebus giliau kaip iki kelių.

Ar sankcijos Turkijai, ar skriauda rusams?

Kaip aiškino gidas, šiame regione apie 50 proc. gyventojų dirba turizmo versle, bet turkams tai nėra pagrindinės pajamos. „Gerai vertinama mūsų tekstilė, buitinė technika. Kasmet šalis eksportuoja apie 700 tūkst. automobilių (gamina kitų žinomų kompanijų užsakymu). Šiuo metu Turkija kuria ir savo elektromobilį. Po 2–3 metų jau turėsime“, – sakė E. Demiras.

Daugiausia turistų Turkija sulaukia iš Vokietijos. Jie pirmieji ir atrado šį regioną dar 1977 metais. Antroje vietoje iki šiol buvo rusai (tačiau tai tesudaro 4 proc. visų atvykėlių). Turkijai numušus jos oro erdvę kirtusį Rusijos bombonešį prezidentas Vladimiras Putinas ėmėsi sankcijų – kelionių agentūroms draudžia pardavinėti kelialapius į Turkiją, organizuoti tiesioginius skrydžius. Gana keistas poelgis. Kuo čia dėti paprasti piliečiai, tiesiog norintys ilsėtis? Tai tik jų skriaudimas, jų teisių varžymas. Rusijos turistams Turkijoje juk jokios grėsmės nėra. Turkiją rusai mėgo. O Turkija tokias „sankcijas“ vargiai ar pajus – turistų iš kitų šalių čia juk netrūksta, nes šalis svetinga, taiki, rami, o žmonės – draugiški, nuoširdūs, gamta nuostabi. Tikimasi, kad dėl rusų kelialapių atšaukimo šiek tiek atpigs viešbučiai, bus didesnė jų pasiūla. Skandinavams ir mums jūra dar pakenčiama ir gruodį, kai vanduo tesiekia 18 laipsnių. Baltijoje retai kada būna daugiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"