Amžino pavasario saloje - karnavalo šėlsmas

Jūra Keliūnaitė 2010-01-26 00:00
Jūra Keliūnaitė 2010-01-26 00:00
Tenerifės karnavalo gražuolių kostiumai dažnai sveria net iki 40 kilogramų. Corbis/Scanpix nuotrauka
Nuo sau­sio pa­bai­gos iki Už­ga­vė­nių per pa­sau­lį ri­ta­si spal­vin­gų kar­na­va­lų ban­ga. Kaip tik tuo me­tu, kai sa­vo kraš­te ypač il­gi­mės sau­lės, švie­sos, spal­vų, o drau­ge sto­ko­ja­me ir ge­ros nuo­tai­kos.

Patys garsiausi ir įspūdingiausi karnavalai vyksta Brazilijoje. Bet ji mums per toli. Venecijos karnavalų tradicijos siekia net XI amžių, tačiau ir ten šiuo metu šaltoka. Tenerifėje - vienoje iš Ispanijai priklausančių Gran Kanarijos salų - šėlstantys karnavalai grąžina į vasarą. Oras šiuo metu ten primena vasarą - apie 20 laipsnių šilumos. Ramiajame vandenyne net išsimaudyti galima.

Pasak kelionių organizatoriaus "Tez Tour" produkto vadovės Dagnės Klingaitės, šiuo metu vykstant į Tenerifę galima suderinti du malonumus - ir puikiai pailsėti amžino pavasario saloje, ir išvysti įspūdingą festivalį. "Tai grožio, muzikos, burtų ir linksmybių fiesta. Kelionės į saulėtąją Tenerifę kaina žmogui tėra nuo 1420 litų", - sakė ji. Karnavalai šioje saloje šiemet prasidės sausio 26-ąją, o baigsis vasario 17 dieną.

Šoka gatvėse

Nors Tenerifė vadinama amžino pavasario sala, gėlės čia žydi ištisus metus, tačiau vietos gyventojai vis tiek ieško būdų, kaip dar labiau nuspalvinti savo gyvenimą. Čia rengiamų ir beveik mėnesį trunkančių karnavalų tradicijos siekia net XVIII amžiaus vidurį. Santa Kruzo mieste vykstantis karnavalas - vienas didžiausių Europoje. Artėjant šventei - mieste tikras sujudimas. Gyventojai ieško spalvingų apdarų, ruošiasi jais nustebinti vieni kitus, šitaip skaidrindami savo nuotaiką.

Karnavalo dienomis miestelio gatves užlieja Lotynų Amerikos ritmai, o sambos, rumbos, salsos garsai susipina su ispaniškomis melodijomis, visi šoka, linksminasi. Į karnavalo eitynes įsitraukia ir vietos gyventojai, ir turistai. Mieste karaliauja begalinis džiaugsmas, atpalaiduojantis laisvės pojūtis. Kai puikus vasariškas oras, negali nešokti.

1987 metais Santa Kruzo mieste vykęs karnavalas net buvo įtrauktas į Guinnesso rekordų knygą - vienu metu čia šoko daugiau kaip 200 tūkst. žmonių. Sakoma, kad garsusis Tenerifės karnavalas savo mastu nusileidžia tik rengiamam Rio de Žaneire.

Šventės dienomis mieste vyksta daug įspūdingų renginių - vaikų muzikinių grupių konkursas, karnavalo karalienės rinkimai, muzikos grupių rinkimai, daugybė iškilmingų, spalvomis alsuojančių eitynių.

Šių metų Tanerifės karnavalo tema - žmonijos istorija. Šiemet per šventinės eitynes bus galima pamatyti ir daugybę gyvūnų. Sakoma, kad jų susirinks tiek daug, jog betrūks tik Nojaus laivo.

Karalienės rinkimai

Bene svarbiausias iš renginių - karnavalo karalienės rinkimai. Keletą mėnesių iki šventės modeliuotojų, dizainerių ir siuvėjų komandos 15-20 pretendenčių siuva kostiumus, kurie pribloškia grožiu ir dydžiu. Jie dažnai sveria net iki 40 kilogramų. Tai plunksnų, blizgučių, metalo rėmų, spalvingų audinių derinys. Norint puikiai atrodyti juo apsirengus, reikia ne tik grožio, bet ir ištvermės. Juk keletą valandų sukiotis scenoje su tokio svorio meno kūriniu ne kiekviena gražuolė įstengtų. Būna ir tokių kostiumų, kurie į sceną su gražuole įstumiami tik su ratukais. Kiekvienai pretendentę remiančiai firmai norisi priblokšti žiūrovus. Ir joms pavyksta. Į didelę areną po atviru dangumi stebėti nepakartojamo reginio susirenka ne tik visi miestelio gyventojai, bet ir tūkstančiai turistų. Tarp gražuolių pasirodymų žiūrovus dar linksmina įdomiausi salos muzikiniai kolektyvai.

Įspūdingas karnavalo šėlsmas kasmet atnaujina ir išjudina amžino pavasario salos gyvenimą, įkvepia jai džiugesio.

Iš istorijos

Žmonės visais laikais ir visuose kraštuose pavasario laukimą trumpindavo šventėmis. Lietuvoje nuo seno žiemą vydavo Užgavėnių persirengėliai. Tik jų apdarai - pagal mūsų klimatą. Tenerifėje šėlsta sambos šokėjos, apsitaisiusios atogrąžų paukščiais, peteliškėmis ir gėlėmis. Daugelis Tenerifės karnavalo gražuolių kostiumų primena meilės deivių apdarus. Arba jas tiesiog galima pavadinti pavasario dvelksmu. Klimatas čia, skirtingai nei Lietuvoje, tam labai tinkamas.

Linksmybių finalas Tenerifėje - sardinės "laidotuvės". Ši diena sutampa su religine Pelenų diena. Dirbtinės žuvies deginimas simbolizuoja džiaugsmingo šėlsmo pabaigą ir didžiojo pasninko - rimties pradžią. Sardinės deginimo apeigose dalyvauja daugybė juodai apsirengusių ir į neviltį dėl karnavalo pabaigos puolusių "našlių". Tačiau ir "laidotuves" Tenerifėje žmonės moka paversti linksmu reginiu.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Dau­gu­ma par­ti­jų at­sto­vų la­biau­siai ko­rum­puo­to­mis lai­ko že­mėt­var­kos ins­ti­tu­ci­jas, po­li­ti­nes par­ti­jas ir sa­vi­val­dy­bes, o ko­rup­ci­ją lai­ko vie­na iš opiau­sių prob­le­mų ša­ly­je, ro­do „Trans­pa­ren­cy [...]
Sei­mo na­riai siū­lo grą­žin­ti vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mo sta­tu­są ke­tu­riems ži­ny­bi­niams ap­do­va­no­ji­mams – Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės kū­rė­jų sa­va­no­rių me­da­liui, Šau­lių žvaigž­dei, Šau­lių žvaigž­dės [...]
Prieš­in­gai nei ma­nė dau­ge­lis ana­li­ti­kų ir eks­per­tų, Naf­tą eks­por­tuo­jan­čių ša­lių or­ga­ni­za­ci­jos (OPEC) na­rės tre­čia­die­nį Al­žy­re ne­ti­kė­tai, vi­sos rin­kos ir sa­vo pačių nuo­sta­bai, su­ge­bė­jo [...]
Šve­di­jo­je nuo 2018 me­tų bus grą­žin­ta vi­suo­ti­nė ka­ro prie­vo­lė, pra­ne­šė gy­ny­bos ministras Pe­te­ris Hultq­vis­tas.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Ka­dai­se, so­viet­me­čiu, tai bu­vo mies­te­lio ar kai­mo kul­tū­ros na­mai, ku­riuos sta­tant bu­vo sie­kia­ma už­gož­ti vie­tos baž­ny­čią. Da­bar kai ku­rie jų te­be­vei­kia, ki­ti ap­leis­ti, o kai kurių pa­tal­po­mis nau­do­ja­si [...]
16-asis Len­kų ki­no fes­ti­va­lis vyks spa­lio 6 – 16 die­no­mis pen­kiuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se – Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Ma­žei­kiuo­se ir Šal­či­nin­kuo­se. Len­ki­jos ins­ti­tu­to direktorius Mar­ci­nas Lapc­zyns­kis, [...]
Jau vie­nuo­lik­tus me­tus iš ei­lės ru­duo moks­lei­viams aso­ci­juo­ja­si ne tik su mo­kyk­li­ne ru­ti­na, bet ir su jiems skirtais pra­smin­gais fil­mais.
Nau­jau­sias re­ži­sie­riaus Ig­no Miš­ki­nio dar­bas – tai tre­čia­sis jo pil­no me­tro fil­mas, po sėk­min­gai pa­si­ro­džiu­sių „Di­rin­gas“ ir „Ar­ti­mos švie­sos“.
Kas an­tra ma­ža ir vi­du­ti­nė Lie­tu­vos įmo­nė te­ri­to­ri­nes dar­bo bir­žas įvar­di­ja kaip įstai­gas, la­biau­siai padedančias plė­to­ti vers­lą. 
Vers­las ra­gi­na­mas jau da­bar pra­dė­ti ruo­štis po po­ros me­tų griež­tė­sian­čiam as­mens duo­me­nų val­dy­mui ir sau­go­ji­mui. Mat nau­jų tai­syk­lių ne­si­lai­kan­čioms įmo­nėms grės bau­da iki 20 mln. eu­rų. [...]
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Baig­tas svar­bus Ve­liuo­nos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios (Jur­bar­ko raj.) tvar­ky­bos dar­bų eta­pas. Jo me­tu res­tau­ruo­ti Vy­tau­ti­ne va­di­na­mos baž­ny­čios pa­ma­tai ir fa­sa­dai. Šie­met [...]
Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jo­je (LFF) rink­ti­nių di­rek­to­riu­mi dir­bęs Ro­ber­tas Taut­kus ėmė­si nau­jos veik­los. Jo ini­cia­ty­va įkur­ta Lie­tu­vos fut­bo­lo žai­dė­jų są­jun­ga (LFŽS), kuri rū­pi­na­si pro­fe­sio­na­lių [...]
Lie­tu­vos vy­rų te­ni­so rink­ti­nė, Da­vi­so tau­rės se­zo­ną bai­gu­si pra­lai­mė­ji­mu Bos­ni­jai ir Her­ce­go­vi­nai, sa­vų žiū­ro­vų aki­vaiz­do­je vėl žais ne­grei­tai.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, be gim­to­sios kal­bos di­džio­ji dau­gu­ma lie­tu­vių mo­ka bent vie­ną už­sie­nio – pa­gal šią sta­tis­ti­ką esa­me vie­na iš pir­mau­jan­čių ša­lių Eu­ro­po­je. Vis dėl­to šiais lai­kais vie­nos [...]
Vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vos la­ze­ri­nių pro­duk­tų ir spren­di­mų tie­kė­jų „Al­tech­na R&D“ su­kur­ta itin plo­nų pjū­vių tech­no­lo­gi­ja šie­met pri­pa­žin­ta ge­riau­siu vers­lo ir moks­lo bend­ra­dar­bia­vi­mo [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Spe­cia­lis­tai ra­gi­na gy­ven­to­jus, nu­spren­du­sius įsi­gy­ti nau­do­tą au­to­mo­bi­lį, ne­pa­si­ra­ši­nė­ti su­tar­čių, ku­rios su­da­ro­mos ne­va su už­sie­nio pi­lie­čiais, nors au­to­mo­bi­lio pre­kei­vis yra vie­ti­nis gy­ven­to­jas.
Ti­ki­ma­si, jog jau ki­tais me­tais Lie­tu­vo­je bus įreng­ta kro­vi­ni­nėms trans­por­to prie­mo­nėms skir­tos ypač sau­gios sto­vė­ji­mo aikš­te­lės.
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pe­ru pie­tuo­se pa­upį tvar­kę dar­bi­nin­kai ap­ti­ko da­lį se­no­vės in­kų al­to­riaus, ku­ris bu­vo lai­ko­mas din­gu­siu, tre­čia­die­nį pranešė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja.
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami