Ant Lenino šlaitų

Kęstutis JAŠINSKAS 2013-10-21 06:00
Kęstutis JAŠINSKAS
2013-10-21 06:00
Viršūnę pasiekusios Elvyros Jarašienės nuotraukos
2013-ųjų rugp­jū­tį sep­ty­nių Lie­tu­vos al­pi­nis­tų gru­pė ko­pė į Le­ni­no vir­šū­nę (7134 m) Pa­my­re, Kir­gizs­ta­ne. Pa­siek­ti tiks­lą pa­vy­ko trims. Šį kar­tą apie ke­lio­nę - vir­šū­nės ne­pa­lie­tu­sio ke­liau­to­jo aki­mis.

Anot Vi­ta­li­jaus, nors kal­nuo­se jam te­ko bū­ti ne kar­tą, pir­ma min­tis iš­vy­dus Le­ni­no kon­tū­rus bu­vu­si vie­na­reikš­mė: „Brač, koks di­de­lis kal­nas...“. Pra­di­nį įspū­dį su­stip­ri­no pa­są­mo­nė­je kir­bė­jęs ne­ri­mas, jog sep­ty­nių ki­lo­me­trų aukš­tis ko­piant aukš­tyn dar ne­bu­vo pa­žįs­ta­mas.

„Ko­pi­mas į Le­ni­ną lai­ko­mas aukš­tu­mi­niu al­pi­niz­mu. To­kiais da­ly­kais anks­čiau ne­už­sii­mi­nė­jau. Į kal­nus vaikš­čio­jau ne­ma­žai, ta­čiau virš 5000 me­trų bū­ti ne­te­ko. Bai­so­ka, nes ne­ži­nai, kaip rea­guos or­ga­niz­mas. Tai la­bai in­di­vi­dua­lu ir ne­nus­pė­ja­ma. Jei vie­ną kar­tą vis­kas ge­rai, ki­tą - ga­li jaus­tis pra­sčiau. Aiš­ku, daž­nai bū­nant di­de­lia­me aukš­ty­je, prie to­kių są­ly­gų pri­pran­ta­ma. Vie­ti­niai ten jau­čia­si pui­kiai. Mums, ly­gu­mų gy­ven­to­jams, pra­tu­siems prie 100 me­trų virš jū­ros ly­gio, yra ne­leng­va“, - sa­ko Vi­ta­li­jus.

Pir­mie­ji du

Ošą lėk­tu­vu pa­sie­ku­sius al­pi­nis­tus pa­si­ti­ko per­ve­ži­mą kal­nų link or­ga­ni­zuo­jan­čios fir­mos at­sto­vai. Pa­sta­rie­ji at­vy­kė­lius nu­ga­be­no į ba­zi­nę sto­vyk­lą (3700 m aukš­ty­je), įkur­tą prie ne­di­de­lio eže­ro. Jau čia, anot Vi­ta­li­jaus, jau­tė­si de­guo­nies trū­ku­mas. Tiek sta­tant pa­la­pi­nę, tiek ei­nant pa­si­vaikš­čio­ti, nuo­var­gis pa­si­bels­da­vo grei­čiau, nei įpras­ta. Sie­kiant ap­sip­ras­ti, dvi die­nas lip­ta į gre­ti­mas vir­šū­nes – 4400, 4730 m (Pe­trovs­kio), - nak­vo­ti grįž­tant į „ba­zę“. Pa­my­ro vaiz­dai ir spal­vų ga­ma ne­ga­lė­jo ne­ža­vė­ti. Akys gro­žė­jo­si ir ža­liuo­jan­čiais slė­niais, ir dan­gų sie­kian­čiais snie­gy­nais. Ži­no­ma, žvilgs­nį la­biau­siai trau­kė to­lu­mo­je stūk­san­tis Le­ni­no mil­ži­nas.

Virš 5000 m „al­pi­nis“ ko­pi­mo sti­lius (nuo­la­ti­nis ki­li­mas) nė­ra tin­ka­mas. Kil­ti aukš­tyn bū­ti­na pa­laips­niui, ret­kar­čiais nu­si­lei­džiant že­miau, or­ga­niz­mui lei­džiant at­si­gau­ti, pri­si­tai­ky­ti. To­dėl pir­mą­ją sto­vyk­lą (4200 m) pa­sie­ku­si gru­pė vėl nie­kur ne­sku­bė­jo, ap­sis­to­da­ma ten po­rai nak­tų ir ak­li­ma­ti­za­ci­nių li­pi­mų me­tu ti­krin­da­ma įran­gą.

Kal­no šlai­tuo­se ni­šą ran­da ir vers­las. Ei­nant į pir­mą­ją sto­vyk­lą, ne­ma­žai al­pi­nis­tų nau­do­ja­si ga­li­my­be da­lį man­tos per­duo­ti sam­do­miems pa­gal­bi­nin­kams, ku­rie ją už mo­kes­tį ga­be­na ark­liais ar asi­lais. Iš pir­mos į an­trą­ją sto­vyk­lą kro­vi­nį ne­ši­kai siū­lo­si per­neš­ti jau ant sa­vo pe­čių. Tai pa­kan­ka­mai bran­giai kai­nuo­jan­tis „ma­lo­nu­mas“. Per­ne­ša­mo svo­rio ki­log­ra­mas kai­nuo­ja 12-14 eu­rų. Pa­pra­šei per­ga­ben­ti 10 kg ne­šu­lį – klok 140 Eu­ro­pos va­liu­tos vie­ne­tų. Tau­py­da­ma jė­gas, šių pa­slau­gų ne­at­si­sa­kė ir gru­pė iš Lie­tu­vos.

„Nak­vo­jant an­tro­jo­je sto­vyk­lo­je (5300 m), aukš­čio po­vei­kį pa­ju­tau stip­riai“, - pa­sa­ko­ja pa­šne­ko­vas. – „Nie­ka­da ne­bu­vau taip jau­tę­sis: pa­bu­dau nuo gal­vos skaus­mo, te­ko grieb­tis me­di­ka­men­tų“. Ry­tą bend­ra­žy­giai dar pa­ly­pė­jo iki 5800 m ir tuo­met grį­žo į pir­mą­ją sto­vyk­lą, kur il­sė­ta­si tą pa­čią bei ki­tą die­ną. Vė­liau al­pi­nis­tai vėl nu­si­ga­vo iki an­tro­sios, o po nak­ties pa­sie­kė tre­čią­ją sto­vyk­lą (6100 m). Esant to­kia­me aukš­ty­je, net mie­gant or­ga­niz­mas ne­siil­si, ne­tu­ri ga­li­my­bės nor­ma­liai at­si­gau­ti. Ga­li­ma nie­ko ne­vei­kiant gu­lė­ti pa­la­pi­nė­je, ta­čiau vis tiek pra­ran­da­ma ener­gi­ja, pa­vargs­ta­ma, ne­si­no­ri val­gy­ti. Anot žy­gei­vio, čia gal­vą mau­dė dar la­biau, nak­tį vėl te­ko „drau­gau­ti“ su vais­tais. Ry­tą dau­gu­ma gru­pės na­rių nu­si­lei­do il­sė­tis į pir­mą­ją sto­vyk­la­vie­tę (4200 m), nors pa­ta­ria­ma dviem-trim die­nom par­si­ras­ti net iki ba­zi­nės (3700 m).

Ta­čiau že­myn pa­trau­kė ne vi­si. Du sva­rią al­pi­niz­mo pa­tir­tį tu­rin­tys gru­pės na­riai – El­vy­ra ir Ri­čar­das – pa­si­ti­kė­da­mi sa­vo jė­go­mis nu­ta­rė ne­ati­dė­lio­jant kop­ti ke­lio­nės tiks­lo link. Pa­si­nau­do­ję pa­lan­kio­mis oro są­ly­go­mis, jie apie 4 val. ry­to pa­li­ko tre­čią­ją sto­vyk­lą. Įvei­kę 1000 me­trų aukš­čio skir­tu­mą ir apie 10 ki­lo­me­trų il­gio ke­lią, al­pi­nis­tai sėk­min­gai pa­sie­kė vir­šū­nę ir „su­ko­rę“ tą pa­tį at­stu­mą, apie 20 val. grį­žo į star­to vie­tą. Pa­sak Vi­ta­li­jaus, apa­čio­je bu­vę gru­pės na­riai ra­di­jo ry­šio pa­gal­ba pa­lai­kė kon­tak­tą su iš­ėju­siais į vir­šū­nę, džiau­gė­si ir drau­giš­kai pa­vy­dė­jo, kad jiems pa­vy­ko. „Bū­da­mas to­kia­me žy­gy­je pir­mą kar­tą, ne­ga­lė­jau sek­ti jų pė­do­mis. Pri­trū­kus jė­gų, ga­lė­jau tap­ti naš­ta bend­ra­žy­giams“, - sa­ko jis.

Tra­ge­di­jų pažymėtas

Ant Kir­gizs­ta­no vals­ty­bi­nės sie­nos su Ta­dži­kis­ta­nu stūk­san­tis kal­nas nuo 1871-ųjų ne­šio­jo Kauf­ma­no (Ru­si­jos Tur­kes­ta­no pir­mo­jo ge­ne­ral­gu­ber­na­to­riaus Kons­tan­ti­no Kauf­ma­no) var­dą. 1928-siais per­va­din­tas so­vie­tų ly­de­rio Le­ni­no "gar­bei". Ta­dži­kis­ta­ne nuo 2006-ųjų va­di­na­mas se­no­vės fi­lo­so­fo ir moks­li­nin­ko Abu Ali Ibn Si­na (Avi­ce­na) var­du. Tai an­tras pa­gal aukš­tį Pa­my­ro kal­nas, nu­si­lei­džian­tis tik 7495 me­trų Iz­mai­lo So­mo­ni (buv. Ko­mu­niz­mo) vir­šū­nei. 1928-siais pir­mie­ji į jį įko­pė vo­kie­čiai. 1965-ųjų rugp­jū­tį tai pa­da­rė ir Lie­tu­vos al­pi­nis­tai, va­do­vau­ja­mi Ka­zio Monst­vi­lo.

Kal­nas al­pi­nis­tus trau­kia ir tuo, kad iki jo ne­su­dė­tin­ga nu­kak­ti, - į ba­zi­nę sto­vyk­lą Kir­gizs­ta­ne įma­no­ma at­vyk­ti au­to­trans­por­tu. Pa­vyz­džiui, į „ba­zę“ prie Iz­mai­lo So­mo­ni šlai­tų rei­kia skris­ti ma­lūns­par­niu, dėl ko ženk­liai iš­au­ga ke­lio­nės biu­dže­tas. Ta­čiau, įspū­džiais pa­si­da­li­nu­sio ke­liau­to­jo įsi­ti­ki­ni­mu, leng­vas pa­sie­kia­mu­mas tu­ri ir mi­nu­sų. Vie­nas jų – di­des­nis at­vyks­tan­čių­jų skai­čius. Per du mė­ne­sius trun­kan­tį ko­pi­mo se­zo­ną kal­ną ap­lan­ko apie tūks­tan­tis al­pi­nis­tų.

De­ja, po­pu­lia­ri vir­šu­kal­nė me­na ir siau­bin­gas tra­ge­di­jas. 1990-ųjų lie­pos 13-ąją dėl že­mės dre­bė­ji­mo kal­no šlai­tu nu­dun­dė­ju­si di­džiu­lė la­vi­na pra­žu­dė an­tro­sios sto­vyk­los vie­to­je bu­vu­sius 43 al­pi­nis­tus. Dau­gia­die­nių pa­ieš­kų me­tu pa­vy­ko ras­ti tik vie­nos al­pi­nis­tės kū­ną. Ki­ti, tarp jų – klai­pė­die­tis Ser­ge­jus Moi­sen­ko, li­ko pa­lai­do­ti po sto­ru snie­go sluoks­niu. „Bend­ra­žy­giai iš Klai­pė­dos Ju­lius ir Aud­rius sa­kė, kad vie­na jų ke­lio­nės mi­si­jų – pa­gerb­ti žu­vu­sį­jį, kaip bu­vu­sį mo­ky­to­ją, ap­lan­ky­ti jo žū­ties vie­tą“, - pa­sa­ko­jo Vi­ta­li­jus. Ke­liau­to­jo žo­džiais, pra­ėjus be­veik 20 me­tų po ne­lai­mės, tirps­tan­tis le­dy­nas pra­dė­jo „a­ti­duo­ti“ sti­chi­jos au­kas. Ir da­bar čia ma­ty­ti žu­vu­sių­jų kau­lai, daik­tai. „Kol pats ne­pa­ma­čiau, ne­ti­kė­jau, kad taip ga­li bū­ti. Sankt Pe­ter­bur­go al­pi­nis­tai bu­vo or­ga­ni­za­vę eks­pe­di­ci­ją, tvar­kė vie­to­vę, lai­do­jo pa­lai­kus. Da­bar, ne­bent pa­vie­niai žmo­nės beap­ren­ka. Ten fo­tog­ra­fuo­ti ne­si­no­rė­jo...“ – į de­ta­les ne­si­lei­do al­pi­nis­tas.

1974-siais ne­lai­mė iš­ti­ko So­vie­tų są­jun­gos mo­te­rų al­pi­niz­mo rink­ti­nę. Jau po to, kai pa­sie­kė vir­šū­nę, 7000 m aukš­ty­je al­pi­nis­tės pa­te­ko į siau­bin­gą aud­rą. Į jų pa­siųs­tą SOS sig­na­lą su­rea­ga­vę ko­le­gos pa­dė­ti ne­įs­ten­gė. Žu­vo vi­sos aš­tuo­nios žy­gy­je da­ly­va­vu­sios rink­ti­nės na­rės. Kiek anks­čiau, 1968-siais, ant vir­šū­nės ban­dy­ta „nu­mes­ti“ par­ašiu­ti­nin­kų de­san­tą. Su­ma­ny­mas bai­gė­si liūd­nai: stip­rus vė­jas kai ku­riuos par­ašiu­ti­nin­kus tėš­kė į uo­las, ke­tu­ri žmo­nės ne­te­ko gy­vy­bės.

Aukš­čio ir vė­jo barjeras

Su­lau­kę po sėk­min­go ko­pi­mo į vir­šū­nę nu­si­lei­du­sių drau­gų, taip pat pa­kan­ka­mai pa­il­sė­ję pir­mo­je sto­vyk­lo­je, žy­giui aukš­tyn iš­si­ruo­šė ir Vi­ta­li­jus, Ar­vy­das bei Sta­nis­lo­vas. Ko­pi­mui bu­vo pa­si­reng­ta: skir­ta pa­kan­ka­mai lai­ko ak­li­ma­ti­za­ci­jai, bu­vu­sių ap­si­lan­ky­mų an­tro­je ir tre­čio­je sto­vyk­lo­se me­tu pa­lik­tos pa­la­pi­nės su mais­tu. Oro są­ly­gos taip pat bu­vo pa­lan­kios.

Pir­mą­ją sto­vyk­lą tri­ju­lė pa­li­ko 4 val. ry­to. Nak­tį le­dy­nu ei­ti leng­viau ir ne taip pa­vo­jin­ga: ne­ma­žai ply­šių bū­na už­ša­lę, be to, ne­ten­ka klam­po­ti per ap­tir­pu­sio snie­go ko­šę, at­si­ran­dan­čią pa­šil­džius sau­lei.

„Kep­tu­vė­je“ ("Sko­vo­rod­ka" - rus.) esan­čią an­trą­ją sto­vyk­lą (5300 m) ko­man­da pa­sie­kė po pen­kių va­lan­dų ke­lio. Pa­sta­ro­ji vie­to­vė yra tarp snie­gu ir le­du pa­deng­tų kal­no šlai­tų, to­dėl įsi­die­no­jus nuo jų at­sis­pin­din­tys sau­lės spin­du­liai pri­ver­čia ge­ro­kai šok­tel­ti ter­mo­me­tro stul­pe­lį. Jei­gu nak­tį tem­pe­ra­tū­ra kren­ta že­miau -15C, die­ną pa­la­pi­nė ta­po šilt­na­miu su „kau­lų ne­lau­žan­čiais“ +25C. „Pa­kel­ti karš­tį bu­vo ne­leng­va“, - pri­si­me­na Vi­ta­li­jus. – „Ste­bė­da­mi ap­link sru­ve­nan­čius upe­lius, ko­ne vi­są die­ną sė­dė­jo­me pa­la­pi­nė­je vien su apa­ti­niais rū­bais ir lau­kė­me ga­li­my­bės iš­ei­ti į tre­čią­ją sto­vyk­lą“.

Vie­niems „Sko­vo­rod­ka“ tik lai­ki­na sto­te­lė, ki­tiems – an­trie­ji na­mai. Al­pi­nis­tus pra­links­mi­no du mė­ne­sius trun­kan­čiam ko­pi­mo se­zo­nui ten ap­sis­to­jęs gi­das. Su al­pi­nis­ti­niais ba­tais at­pūš­ka­vu­sius kla­jū­nus jis pa­si­tin­ka už­si­maukš­li­nęs šle­pe­tes. 30-35 me­tų vy­ras taip pat dir­ba ne­ši­ku, į sto­vyk­lą temp­da­mas ne tik sve­ti­mus ne­šu­lius, bet ir mais­to pro­duk­tus. Pa­vyz­džiui, čio­nai už­neš­tą li­trą Co­ca-Co­los jis par­duo­da už 10 eu­rų. Ne­no­ri – ne­pirk. Ma­ža to, žmo­gus la­bai mėgs­ta sli­di­nė­ti „lau­ki­nėm tra­som“. Nuo pat vir­šū­nės...

Tuo, kad kal­nuo­se oras ga­li pa­si­keis­ti la­bai grei­tai, ne­nus­te­bin­si nė vie­no, bent kar­tą ten bu­vu­sio. Ta­čiau tą­kart, iš an­tros sto­vyk­los vir­šū­nės link be­si­dai­ran­čius bend­ra­žy­gius to­kie po­ky­čiai pri­ver­tė su­ne­rim­ti. Ne­ta­po ra­miau ir ry­to­jaus die­ną, ka­dan­gi ap­sis­to­jus tre­čio­jo­je sto­vyk­lo­je, kli­ma­to są­ly­gos vis ne­kry­po į ge­rą­ją pu­sę. Ne­pai­sant to, tą­dien ne­ma­žai al­pi­nis­tų dar su­lai­pio­jo į vir­šū­nę, ku­rios „štur­mą“ ko­man­da iš Lie­tu­vos bu­vo su­pla­na­vu­si ryt­die­nai.

Ry­tą al­pi­nis­tus pa­si­ti­ko pū­ga. To­kio­mis są­ly­go­mis kop­ti ne­pap­ras­tai pa­vo­jin­ga tiek dėl stip­raus vė­jo, tiek dėl pra­sto ma­to­mu­mo: ti­ki­my­bė nu­ei­ti pra­žū­tin­gais klyst­ke­liais la­bai di­de­lė. Ke­ti­ni­mus ei­ti aukš­tyn te­ko ati­dė­ti. Ta­čiau net pra­lau­kus pus­die­nį, pū­ga ne­si­lio­vė. „Ju­tau, kad jė­gos vis la­biau sen­ka, kū­nas ne­at­si­gau­na“, - pri­si­me­na Vi­ta­li­jus. – „To­liau lauk­ti da­rė­si bep­ras­miš­ka, ge­ruo­ju ga­lė­jo ne­si­baig­ti“. Su­ži­no­ję prog­no­zę, kad oras grei­tai ne­pa­ge­rės, Vi­ta­li­jus su Ar­vy­du pri­ėmė spren­di­mą grįž­ti že­myn į pir­mą­ją sto­vyk­lą.

Sa­vo ruo­žtu, iš­tver­min­ges­nis Sta­nis­lo­vas virš 6 ki­lo­me­trų aukš­ty­je esan­čio­je sto­vyk­la­vie­tė­je nu­ta­rė pra­leis­ti dar vie­ną nak­tį. Nors se­kan­čią die­ną oro są­ly­gos taip pat ne­le­pi­no, jis, pri­si­jun­gęs prie ki­tų al­pi­nis­tų, už­ko­pė į vir­šū­nę. Kiek vė­liau tą pa­čią die­ną link vir­šū­nės ko­pu­sius Ju­lių ir Aud­rių įsi­šė­lęs vė­jas pri­ver­tė ap­si­suk­ti pu­siau­ke­lė­je.

„Tar­si kaž­kas nepadaryta“

„No­rė­čiau gal­vo­ti, kad jo­kios ne­sėk­mės ne­įvy­ko, kad tai tik vie­na iš dau­ge­lio ke­lio­nių“, - ne­pa­vy­kus pri­si­lies­ti prie Le­ni­no vir­šū­nės, kal­ba Vi­ta­li­jus. – „Pap­ras­ta­me žy­gy­je į kal­nus, kuo­met ei­ni per pe­rė­jas, į vie­ną jų ne­už­li­pus ne­nu­si­me­ni – bus ki­tų. Ko­pi­mas į vir­šū­nę – vi­sai kas ki­ta. Tu­rė­jau pa­grin­di­nį tiks­lą, ku­ris šį kar­tą li­ko ne­įgy­ven­din­tas. Ke­lio­nė tar­si li­ko ne­baig­ta...“

Kal­bė­da­mas apie prie­žas­tis, ne­lei­du­sias pa­siek­ti ke­lio­nės tiks­lo, al­pi­nis­tas jų įvar­di­no ke­le­tą. Pir­miau­sia, ži­no­ma, su­pras­tė­ju­sias oro są­ly­gas. Trū­ko ir to­kio ly­gio ko­pi­mų pa­tir­ties, nors bu­vo ge­rai pa­si­reng­ta fi­ziš­kai, kruopš­čiai įvyk­dy­tas ak­li­ma­ti­za­ci­jos pla­nas. „Vis­ką lyg da­rė­me tei­sin­gai, lai­kė­mės re­ko­men­da­ci­jų ne­sku­bė­ti. Gir­dė­jo­me, kad len­kų gru­pė ne­sky­rė pa­kan­ka­mai dė­me­sio ap­sip­ra­ti­mui – jie bu­vo eva­kuo­ti. Ko­piant aukš­tyn jau­čiau­si pui­kiai, ko­jos ne­šė. Su­kliu­dė tik oras. Plius, kaip vė­liau pa­tvir­ti­no ins­truk­to­riai, yra di­de­lė psi­cho­lo­gi­nė įtam­pa, ku­rios aiš­kiai ne­jun­ti. Aukš­tis, iš­girs­tos įvai­rios ne­ga­ty­vios is­to­ri­jos, re­gė­ti žu­vu­sių al­pi­nis­tų daik­tai – pa­są­mo­nė­je vis­kas kau­pia­si. Tai ne­igia­mai vei­kia psi­cho­lo­gi­nę bū­se­ną, nors to ne­su­vo­ki. Gal ir bu­vo ga­li­ma la­biau ri­zi­kuo­ti, ta­čiau kaip­mat ap­nik­da­vo abe­jo­nės, ar ver­ta: ...štai vai­kas ei­na į pir­mą kla­sę...“

Prie psi­cho­lo­gi­nės įtam­pos, anot pa­šne­ko­vo, pri­si­de­da ir tai, kad ten­ka nuo­lat bū­ti bud­riam. Štai du če­kai, ap­niu­ku­siu oru be aki­nių vaikš­čio­jo an­tro­je sto­vyk­lo­je (5300 m). Ki­tą die­ną juos trans­por­ta­vo že­myn, ka­dan­gi ne­lai­mė­liai nie­ko ne­be­ma­tė. Nors bu­vo de­be­suo­ta, juos apa­ki­no nuo snie­go at­sis­pin­din­ti švie­sa. O pa­lie­kant tre­čią­ją sto­vyk­lą, pri­myg­ti­nai re­ko­men­duo­ja­ma „ka­tes“ ant ba­tų už­si­dė­ti pa­la­pi­nė­je. Pa­da­rius tai lau­ke be pirš­ti­nių, ypač pu­čiant stip­riam vė­jui, ri­zi­kuo­ja­ma nu­šal­ti ran­kas. Jos ne­beat­šils net ir už­si­mo­vus pirš­ti­nes. Bu­vo, kam ne­pa­si­se­kė..

Pa­sak ke­liau­to­jo, su gam­tos siurp­ri­zais ant kal­no le­mia­mu mo­men­tu su­si­dū­rė to­li gra­žu ne jis vie­nas. Ke­lios die­nos prieš „ko­ją pa­ki­šu­sią“ pū­gą, į vir­šū­nę trau­kė pui­kiai pa­si­ren­gu­si švei­ca­rų al­pi­nis­tų ko­man­da. Anks­ty­vą ir gied­rą „štur­mo“ die­nos ry­tą iš­ėję iš tre­čio­sios sto­vyk­los, su­si­dū­rę su -35 C tem­pe­ra­tū­ra ir stip­riu vė­ju, maž­daug po va­lan­dos jie tu­rė­jo grįž­ti at­gal. Esant to­kioms eks­tre­ma­lioms są­ly­goms, ne­pa­dė­jo net "nau­jau­sios kar­tos" įran­ga ir ap­ran­ga.

Bū­nant virš 5000 m aukš­ty­je, al­pi­nis­tui į at­min­tį įstri­go jį apė­męs keis­tas jaus­mas, kad ten yra „ne­tin­ka­mas kli­ma­tas gy­ven­ti“. Įsip­jo­vus, dėl re­tes­nio de­guo­nies il­giau ne­gy­ja žaiz­da. Vi­siš­kai ne­jun­ta­ma jo­kių kva­pų. „Kad jų trū­ko, su­vo­kiau tik nu­si­lei­dęs į apa­čią, - sa­ko jis. – Nors, jei­gu ap­link vien le­das, kas ga­li kve­pė­ti? Pa­bu­vus ten aukš­tai, lei­džian­tis že­myn net ark­lio šū­do kva­pas at­ro­do įdo­mus. Žo­lė – iš­vis ki­to pa­sau­lio ele­men­tas“. Pri­si­mi­nęs an­tro­jo­je sto­vyk­lo­je nuo­lat gy­ve­nu­sį vy­rą, ke­liau­to­jas mąs­liai at­si­dūs­ta: „Bet tas žmo­gus – kaž­koks ki­toks...“

Pa­klaus­tas, ar dar ban­dys pa­siek­ti Le­ni­no kal­no vir­šū­nę, Vi­ta­li­jus ne­tie­sio­giai at­sa­ko ne­igia­mai. „Daug žmo­nių grįž­ta kop­ti dar kar­tą. Aš sten­giuo­si ne­kar­to­ti ke­lio­nių. Pa­sau­ly­je yra daug gra­žių ne­ap­lan­ky­tų vie­tų. Be to, už­li­pęs virš 6000 me­trų, da­bar­ti­nius as­me­ni­nius „re­kor­dus“ vir­ši­jau“, - šyp­so­si ne­nuils­tan­tis ho­ri­zon­tų ty­ri­nė­to­jas.

***

Vi­deo apie eks­pe­di­ci­ją į 1990 07 13 tra­ge­di­jos vie­tą (ru­sų k.):

TV lai­da apie 1968-siais at­lik­tą par­ašiu­ti­nin­kų šuo­lį ant vir­šū­nės:

Fil­mas 1974-siais žu­vu­sias al­pi­nis­tes pri­si­me­nant:

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Du Lie­tu­vos Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų bū­riai šį sa­vait­ga­lį da­ly­vau­ja Lat­vi­jo­je vyks­tan­čio­se lau­ko tak­ti­nė­se pra­ty­bo­se, pra­ne­šė Krašto ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja.
Bu­da­peš­te šeš­ta­die­nį vė­lai va­ka­re Bu­da­peš­to cen­trą su­krė­tė stip­rus „ne­ži­no­mos kil­mės“ spro­gi­mas, nuo ku­rio nu­ken­tė­jo du pro šalį ėję po­li­ci­nin­kai.
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra, [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
„Skry­bė­lai­čių ka­ra­lie­nė“ – tai is­to­ri­ja apie pa­grin­di­nės vei­kė­jos gy­ve­ni­mo ke­lio­nę ir jos virs­mą, kai drą­sa ir ryž­tas pa­de­da įveikti di­džiau­sius iš­ban­dy­mus.
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Sos­ti­nės ta­ry­bai ne­pri­ta­rus Vil­niaus kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės reor­ga­ni­za­ci­jai, jos fi­lia­le An­ta­kal­nio li­go­ni­nė­je vis­tiek tu­rė­tų įsi­kur­ti Ge­ria­tri­jos cen­tras,  skir­tas su senėjimo pro­ce­sais su­si­ju­sioms [...]
Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Alek­sand­ras Udal­co­vas ne­įti­ki­no Šiau­lių va­do­vy­bės, kad cen­tri­nė­je mies­to aikš­tė­je rei­kė­tų pa­lik­ti sovietmečiu sta­ty­tą pa­mink­lą.
Ne­leng­vą per­ga­lę „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai. Kau­nie­čiai na­muo­se 90:70 palaužė „Ju­ven­tus“ eki­pą.
Šeš­ta­die­nį Klai­pė­do­je ir Šiau­liuo­se star­ta­vo nau­ja­sis 2017m.Lie­tu­vos mo­te­rų rankinio ly­gos var­žy­bos.
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) par­ei­gū­nai, iš­ana­li­za­vę tei­sės ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius pri­ėmi­mą į Lie­tu­vos di­džių­jų mies­tų mo­kyk­las, pa­da­rė iš­va­das, jog būtina to­bu­lin­ti tei­sės [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Ru­duo dar tik pra­si­dė­jo, ta­čiau per­ša­li­mo li­gos jau ima plis­ti. Per­mai­nin­gi orai ir ne­pa­kan­ka­mas rū­pi­ni­ma­sis sa­vo bei šei­mos na­rių svei­ka­ta daž­nai le­mia vie­ną ne­ma­lo­niau­sių ir su­nkiau­siai prog­no­zuo­ja­mų [...]
Bū­ti­ny­bė kas­dien kel­tis ir dirb­ti nuo de­vin­tos va­lan­dos yra la­biau­siai pa­pli­tu­si kan­ki­ni­mo for­ma šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­me­nė­je, tei­gia­ma Oks­for­do uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Pa­ulo Kelley at­lik­to ty­ri­mo [...]
„Šno­be­lio“ pre­mi­jos įteik­tos moks­li­nin­kams, ku­rie ty­ri­nė­jo me­la­gius, žiur­kėms už­mo­vė kel­nes ar­ba gyveno kaip žvė­rys.
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami