Antikvarinė Žagarė velkasi naują suknią

Jūratė MIČIULIENĖ juratem@lzinios.lt 2015-05-07 06:00
Jūratė MIČIULIENĖ
juratem@lzinios.lt
2015-05-07 06:00
Dvaro žirgyne - 1870 metais Londone "Iron Works" gamykloje gamintos gardų grotelės ir iki šiol nesusidėvėjusios klinkerio plytų grindys. Jūratės Mičiulienės nuotraukos
Ža­ga­rė­je pra­leis­ta die­na ge­ro­kai pra­no­ko lū­kes­čius. Už Ry­gą ir Vil­nių se­nes­nio mies­te­lio cen­tras - su­stin­gu­sio lai­ko, ur­ba­nis­ti­kos pa­mink­las, ti­kras at­ra­di­mas an­tik­va­ri­nių vaiz­dų mė­gė­jams. O tai, jog šie­met Ža­ga­rė pa­skelb­ta Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­ne, ro­do, kad jau su­si­for­ma­vo nau­jas kul­tū­ri­nis sluoks­nis, iš­sis­ki­rian­tis iš ki­tų ša­lies pro­vin­ci­jos mies­te­lių.

Pa­si­dai­ry­ti po mies­te­lį vos už­teks il­gos die­nos. Žval­gy­tis ga­li­ma ir sa­va­ran­kiš­kai, daug kur įreng­ti in­for­ma­ci­niai sten­dai, ta­čiau eks­kur­si­ja bus spal­vin­ges­nė, jei pa­ve­džios gi­das iš Ža­ga­rės re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­jos (va­lan­da gru­pei - 12 eu­rų). LŽ mies­te­lį ap­ro­džiu­si Ža­ga­rės re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­jos vyr. spe­cia­lis­tė, kraš­tot­var­ki­nin­kė, kaip pa­ti pri­sis­ta­to, Ža­ga­rės anū­kė (nes mo­čiu­tė iš Ža­ga­rės) Gied­rė Rakš­tie­nė pa­sa­ko­jo taip, kad čia no­ri­si dar su­grįž­ti. Mies­te­lis tu­ri ne­nu­sa­ko­mą au­rą. Vien tai, kad čia yra net pen­kio­li­ka ka­pi­nių (ke­lios ka­ta­li­kų, ke­lios žy­dų, evan­ge­li­kų, lais­va­na­mių, ge­no­ci­do vie­ta), by­lo­ja apie iš­skir­ti­nę is­to­ri­ją.

Vi­sais lai­kais Ža­ga­rės gy­ve­ni­mas la­biau sie­jo­si ne su Vil­niu­mi, o su Ry­ga, nes iki jos - ma­žiau nei 100 ki­lo­me­trų. Vie­ti­niai vis­ką vež­da­vo į Ry­gos tur­gų. Gied­rės mo­čiu­tė vis pri­si­min­da­vo links­mą nu­ti­ki­mą: kar­tą pa­ke­lės kar­če­mo­se alaus iš­gė­rę vy­rai ve­ži­me su­mi­go, o pa­skui par­yčiais vos pra­si­krapš­tę akis iš­si­gan­do, kad "bo­ba juos nu­ve­žė į Dub­li­ną". Pa­si­ro­do, va­žia­vo pro Duo­be­lę (latv. Dobele).

Di­džiau­sia dva­ro sodyba

Lat­vi­jos pa­sie­ny­je esan­ti ir nuo di­des­nių mies­tų ati­to­lu­si Ža­ga­rė at­ro­do kaip at­ski­ra, į nie­ką ne­pa­na­ši sa­la. Net su­nku pa­ti­kė­ti, kad ak­me­ni­mis grįs­tos siau­ros XVI am­žiaus gat­ve­lės, iš­li­kę šim­ta­me­čiai pa­sta­tai - au­ten­ti­ka, o ne is­to­ri­nio fil­mo de­ko­ra­ci­jos. Ne­lik­si­te abe­jin­gi dva­ro so­dy­bos ar­chi­tek­tū­ro­je do­mi­nuo­jan­čioms ang­liš­koms Tiu­do­rų sti­liaus go­ti­kos for­moms. Čia net ark­li­dės puo­šnu­mu ne­nu­si­lei­džia rū­mams, o ark­lių pri­žiū­rė­to­jų, jau­čių šė­ri­ko, pie­ni­nin­ko, so­di­nin­ko na­me­liai - lyg iš ani­ma­ci­nės pa­sa­kos.

Prieš ke­lis mė­ne­sius bai­gus res­tau­ra­vi­mo dar­bus vi­suo­me­nei at­ver­ti ru­sų gra­fo Dmi­tri­jaus Na­ryš­ki­no 1858 me­tais iš Pla­to­no Zu­bo­vo pe­rim­ti ir pert­var­ky­ti kla­si­ciz­mo sti­liaus rū­mai. P. Zu­bo­vui, pa­sku­ti­niam Ru­si­jos im­pe­ra­to­rės Je­ka­te­ri­nos II fa­vo­ri­tui, Ža­ga­rės dva­rą (kaip ir ne­to­lie­se esan­čius Run­da­lės rū­mus) bu­vo pa­do­va­no­ju­si pa­ti Je­ka­te­ri­na. Da­bar čia įsi­kū­ręs Ža­ga­rės re­gio­ni­nio par­ko lan­ky­to­jų cen­tras. Smal­sau­jan­tiems tu­ris­tams dva­rą sa­va­no­riai ap­ro­do net sa­vait­ga­liais. Lan­ky­to­jų ne­trūks­ta. Te­ko ma­ty­ti, kaip vie­na se­no­lė ro­dė į an­tro aukš­to lan­gą, kur kaž­ka­da bu­vu­si jos kla­sė.

Dva­ro so­dy­ba su vi­sais pa­gal­bi­niais pa­sta­tais - di­džiau­sia iš­li­ku­si Lie­tu­vo­je. Se­ną­ją pie­ni­nę ir ark­lių pri­žiū­rė­to­jo na­me­lį nu­si­pir­kęs ang­las ke­ti­na čia ati­da­ry­ti jau­kius vieš­bu­tu­kus.

Ap­link ply­ti Ry­gos so­dų ir par­kų ar­chi­tek­to Geor­go Kup­hald­to iš­puo­se­lė­tas 70 ha par­kas, au­ga­lų įvai­ro­ve nu­si­lei­džian­tis tik Pa­lan­gos par­kui. Nie­kur ki­tur Lie­tu­vo­je ne­iš­vy­si­te bu­kų gi­rai­tės. Čia jie pui­kiai au­ga. Iš kaž­ka­da pa­so­din­tų 200 rū­šių au­ga­lų da­bar dar pri­skai­čiuo­ja­ma dau­giau kaip 100. Re­gio­ni­nio par­ko dar­buo­to­jų ini­cia­ty­va ža­ga­rie­čiai už­vei­sė ir nau­ją - ža­gar­vyš­nių - so­dą. Kol kas šios že­maū­gės vyš­nai­tės dar ma­žos, ta­čiau pa­ste­bė­ta, kad dėl do­lo­mi­tų dir­vo­že­my­je sir­pi­na di­de­les uo­gas. Do­lo­mi­tų at­odan­go­mis bal­tuo­jan­ti Švė­tė ski­ria se­ną­ją ir nau­ją­ją Ža­ga­rę. Įdo­mus gam­tos pa­mink­las pa­čia­me mies­te­ly­je - Švė­tė­je at­si­vė­ręs pu­sap­va­lis kriok­lys, vie­ti­nių va­di­na­mas "bliū­du".

Iš­li­ku­si gra­fie­nės do­va­no­ta lėlė

Kur tik pa­si­suk­si - vien pa­mink­lai, įdo­my­bės. Ve­žio­da­ma po Ža­ga­rę G. Rakš­tie­nė ne­sus­to­da­ma pa­sa­ko­jo: "Čia gy­ve­no ra­bi­nas, čia - mies­te­lio si­na­go­ga, čia - vie­šo­ji pir­tis, ma­cų ke­pyk­la, o čia - grab­dir­bio na­mas. Va, ten gy­ve­no viš­tų sker­di­kas, jam vi­so mies­te­lio žy­dai ne­šda­vo sa­vo viš­tas nu­ga­la­by­ti, o jis iš­duo­da­vo raš­te­lius, kad tin­ka­mos ko­še­ri­niam mais­tui."

Prieš Pir­mą­jį pa­sau­li­nį ka­rą mies­te­ly­je bu­vo apie 14 tūkst. gy­ven­to­jų, dau­giau kaip 70 proc. - žy­dai. Da­bar be­li­kę apie 1700 gy­ven­to­jų. Daug tuš­čių ap­leis­tų na­mų, ku­riuos ga­li­ma nu­si­pirk­ti už 4 ar kiek dau­giau tūks­tan­čių eu­rų.

Mies­te­ly­je sma­giai nu­tei­kia vie­ti­nių me­ni­nin­kų re­zi­den­ci­jos - Puo­dų na­mas, Lė­lių na­mai. Tau­to­dai­li­nin­kė Auš­ra Pe­traus­kie­nė vai­kams or­ga­ni­zuo­ja edu­ka­ci­nius už­siė­mi­mus, mo­ko ga­min­ti sku­du­ri­nes lė­ly­tes. "Su­au­gu­sie­siems ga­liu or­ga­ni­zuo­ti ki­to­kias pa­mo­kė­les, pa­vyz­džiui, "Pa­si­ga­mink sa­vo vir­ši­nin­ką", - juo­ka­vo idė­jų ne­stin­gan­ti me­ni­nin­kė. Jos ini­cia­ty­va ža­ga­rie­čiai per Vyš­nių fes­ti­va­lį pa­mė­go na­mus puo­šti di­de­lė­mis lė­lė­mis - ka­liau­sė­mis.

Ra­šy­da­ma kny­ge­lę apie kraš­to lė­les, tau­to­dai­li­nin­kė nu­fo­tog­ra­fa­vo šim­to me­tų se­nu­mo lė­lę, ku­rią iš­sau­go­jo ža­ga­rie­čių Ra­kic­kų šei­ma. Ka­dai­se Zu­zai Ra­kic­kai­tei ją pa­do­va­no­jo pa­ti dva­ro šei­mi­nin­kė Na­ryš­ki­nie­nė. "Ža­ga­rė­je va­sa­ro­da­vę gra­fai reng­da­vo įvai­rias šven­tes, var­žy­bas, su­kvies­da­vo ir mies­te­lio vai­kus. Sku­du­ri­nę lė­lę por­ce­lia­no gal­va ir me­di­nė­mis ko­jo­mis Zu­za ga­vo kaip pri­zą", - pa­sa­ko­jo A. Pe­traus­kie­nė. Cen­tri­nė­je mies­te­lio aikš­tė­je yra iš­li­kęs pa­sta­tas, ku­ria­me bu­vo žy­do Brau­dės krau­tu­vė­lė, o jo­je, kaip dau­ge­lis me­na, bu­vo ga­li­ma nu­si­pirk­ti ir por­ce­lia­ni­nių lė­lių gal­vų. Mies­te­lis toks ža­vus se­no­vi­nis, kad net pre­ky­bos cen­tras bu­vo pri­vers­tas prie jo pri­si­tai­ky­ti. Sa­vi­nin­kai su­sip­ro­tė­jo ir re­gio­ni­nio par­ko dar­buo­to­jų par­agin­ti ply­tų dė­žę ap­dai­li­no me­di­nė­mis len­tu­tė­mis.

Žvel­gai­čio ir Rak­tu­vės piliakalniai

Mies­te­lio įdo­my­bes ga­li­ma var­dy­ti ir var­dy­ti. Ku­ni­gaikš­čio Žvel­gai­čio pi­lia­kal­nis sto­vi tie­siog ant gar­sio­jo Ža­ga­rės ozo, me­nan­čio le­dyn­me­tį. Pa­sa­ko­ja­ma, kad su ki­tu - Rak­tu­vės - pi­lia­kal­niu šį kal­ną sie­jo tu­ne­lis. Dar XX am­žiu­je ant Žvel­gai­čio žio­jė­ju­si sky­lė, kur įme­tus ak­me­nė­lį to­li nu­ai­dė­da­vo gar­sas. Rak­tu­vės pi­lia­kal­nis - jau pa­čio­je Ža­ga­rė­je. Ant jo sto­vė­ju­si žiem­ga­lių pi­lis Rak­tė, ku­ri vie­nuo­li­ka kar­tų ban­dy­ta pa­im­ti kry­žiuo­čių. Jos pa­mi­nė­ji­mas 1198 me­tais Li­vo­ni­jos kro­ni­ko­je sie­ja­mas su Ža­ga­rės pra­džia.

Ir tik gi­dė il­gu se­no­vi­niu rak­tu jums at­ra­kins ant šio pi­lia­kal­nio 1711 me­tais sta­ty­tą, o da­bar ka­pi­nių ap­sup­tą me­di­nę ne­vei­kian­čią kop­ly­čią. "Vie­ti­niai pri­si­me­na, kaip ka­dai­se nak­tį čia įslin­ku­sį pa­aug­lį iš­gąs­di­no ta­da ant al­to­riaus sto­vė­ju­sio­je kau­ko­lė­je ap­si­gy­ve­nęs šikš­nos­par­nis. Gan­das, kad kop­ly­čio­je vai­de­na­si, nu­ėjo per vi­są Ža­ga­rę", - pa­sa­ko­jo G. Rakš­tie­nė. Nie­kur ki­tur ne­pa­ju­si­te to­kios jo­kių "eu­ro­re­mon­tų" ne­už­tin­kuo­tos se­no­vės, kaip čia. Kop­ly­čio­je sau­go­mi se­no­sios kryž­dir­bys­tės eks­po­na­tai, ku­riuos ža­ga­rie­čiai su­rin­ko iš ka­pi­nių pa­tvo­rių. Mat nau­jo­viš­kus pa­mink­lus sta­tan­tie­ji se­nus kal­vių kal­din­tus kry­žius bu­vo iš­me­tę. Kop­ly­čio­je pro se­nus lan­gus krin­tant švie­sai su­žvil­ga auk­so siū­lais siu­vi­nė­ti, dar au­ga­li­niais mo­ty­vais puo­šti (kol Va­ti­ka­nas ne­su­vie­no­di­no) XVIII, XIX am­žiaus ku­ni­gų ar­no­tai.

Bar­bo­ra Ža­ga­rie­tė dar negrįžta

Iš vie­ti­nių do­lo­mi­tų sta­ty­ta se­no­sios Ža­ga­rės baž­ny­čia sto­vi ant Bar­bo­ros var­du va­di­na­mos kal­ve­lės Švė­tės pa­kran­tė­je. Iš ki­tos baž­ny­čios pu­sės ra­si­te tik ak­me­nė­liu par­em­tas du­ris į rū­sį, tad lan­ky­tis čia ga­li­ma bet ka­da. Rū­sy­je sto­vi vie­ti­nių mo­te­rė­lių puo­se­lė­ja­ma Bar­bo­ros Umias­taus­kai­tės (1628-1648) krip­ta, kas­met tuš­čiam kars­te­liui pa­siu­va­mas nau­jas bal­tas rū­be­lis. Bar­bo­ra šelp­da­vo varg­šus, pa­dė­da­vo jiems, ta­čiau tai ne­pa­ti­ko dva­ri­nin­kui tė­vui ir pa­mo­tei. Kar­tą, bėg­da­ma nuo įtū­žu­sio tė­vo, Bar­bo­ra iš­kri­to per an­tro aukš­to lan­gą ir žu­vo.

Iš pra­džių ji bu­vo pa­lai­do­ta, ta­čiau dau­gė­jant pa­sa­ko­ji­mų apie su ja su­si­ju­sius pa­slap­tin­gus iš­gi­ji­mus, pa­lai­kai bu­vo per­kel­ti į baž­ny­čios rū­sį. Per gais­rus ne­su­de­gę žmo­nių šven­tą­ja lai­ky­tos Die­vo tar­nai­tės pa­lai­kai 1963 me­tais bu­vo iš­vež­ti tir­ti. Me­di­ci­na to nie­kaip pa­aiš­kin­ti ne­ga­lė­jo.

"Va­ti­ka­nui pra­dė­jus bea­ti­fi­ka­ci­jos by­lą pa­lai­kai so­viet­me­čiu į Ža­ga­rę taip ir ne­sug­rį­žo. Nie­kas iki šiol ne­ži­no, kur jie yra. Ma­tyt, dar ne lai­kas. Ki­taip Bar­bo­ra pa­ti ką nors at­ves­tų", - svars­tė G. Rakš­tie­nė. Nuo se­no žmo­nės ži­no, kad pa­si­mel­dus prie šios krip­tos daug kas ste­buk­lin­gai iš­gy­ja.

Kul­tū­ros sos­ti­nė - neatsitiktinai

Kai šie­met Ža­ga­rės re­gio­ni­nio par­ko dar­buo­to­jų ini­cia­ty­va mies­te­lis bu­vo pa­skelb­tas Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­ne, tik čia ne­bu­vo­ju­siems tur­būt iš­ki­lo klau­si­mas - ko­dėl to­kiam už­kam­piui geog­ra­fi­ne pra­sme (prie pat Lat­vi­jos sie­nos, Jo­niš­kio ra­jo­ne) su­teik­tas toks sta­tu­sas? Prieš ke­le­tą mė­ne­sių at­ver­ti res­tau­ruo­ti rū­mai ta­po mies­te­lio kul­tū­ros ži­di­niu, čia nuo­lat or­ga­ni­zuo­ja­mi įvai­rūs ren­gi­niai. "Kaip ka­dai­se įvai­rias šven­tes gra­fai reng­da­vo dva­re, taip ir da­bar vis­kas su­ka­si ap­link dva­rą. Tu­ri­me net ke­lias ren­gi­nių sa­les", - pa­žy­mė­jo G. Rakš­tie­nė.

Die­ną pra­lei­dus Ža­ga­rė­je, čia per­nak­vo­jus, ki­tą ry­tą pa­to­gu va­žiuo­ti į be­ne gar­siau­sią Lat­vi­jos dva­rą Run­da­lė­je. Kai­mo tu­riz­mo so­dy­bo­se ant Švė­tės upės kran­to pa­čio­je Ža­ga­rė­je nak­vy­nė kai­nuo­ja 10 eu­rų. Ta­čiau per Vyš­nių fes­ti­va­lį, kai sve­čių su­va­žiuo­ja tūks­tan­čiai, ir to­kių vie­tų pri­trūks­ta, ga­li­ma ap­sis­to­ti pa­la­pi­nė­se. Per­nai čia bu­vo su­va­žia­vę tūks­tan­čiai lat­vių, nes kon­cer­ta­vo žy­miau­sia jų gru­pė "Brains­torm". Šie­met ne ma­žiau klau­sy­to­jų su­trauks se­nie­ji ro­ke­riai iš Ang­li­jos - le­gen­di­nė gru­pė "Smo­kie".

Lon­do­ną iš­kei­tė į Žagarę

Or­ga­ni­zuo­ti Vyš­nių fes­ti­va­lį, juo gar­sin­ti mies­te­lį, mu­zi­kos kon­cer­tais į jį su­kvies­ti klau­sy­to­jų iš vi­sos Lie­tu­vos gi­mė Ža­ga­rę pa­mi­lu­siai lon­do­nie­tei Sa­rah Mi­tri­kei. Prieš de­šimt me­tų čia pir­mą­kart ap­si­lan­kiu­si sa­va­no­rė įsi­my­lė­jo Ža­ga­rės po­li­ci­nin­ką Sau­lių, su­kū­rė šei­mą. Sa­rah į Ža­ga­rę at­ve­dė įvai­rūs Eu­ro­pos Są­jun­gos pro­jek­tai. Pa­skui ji čia at­vy­ko pa­ska­tin­ta vie­nos Lon­do­no vie­šo­sios įstai­gos, ku­rią įkū­rė ki­ta lon­do­nie­tė, Ža­ga­rė­je ieš­ko­ju­si iš čia ki­lu­sios sa­vo pro­se­ne­lės pėd­sa­kų. "Jai no­rė­jo­si kuo nors pa­dė­ti Ža­ga­rei", - pa­sa­ko­jo Sa­rah.

Lon­do­ną į Ža­ga­rę iš­kei­tu­si mo­te­ris šiuo me­tu dir­ba in­ter­ne­tu, at­sto­vau­ja vie­nam Ang­li­jos se­no­vi­nių au­to­mo­bi­lių spor­to klu­bui, de­ri­na jų var­žy­bų, ku­rių ša­ly­je kas sa­vait­ga­lį vyks­ta po ke­lis, gra­fi­kus. "Ža­ga­rė­je la­bai ge­ra au­gin­ti vai­kus, nie­kur net va­žiuo­ti su jais ne­rei­kia, čia vi­sur - par­kai", - sa­kė ji. Pra­lei­dus die­ną šia­me at­okia­me mies­te­ly­je jau ne­atro­dė keis­ta, ko­dėl Sa­rah į jį iš­kei­tė Lon­do­ną.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Algimantas  62.80.253.93 2015-05-10 10:52:06
Ekspozicijose, kur kalbama apie visokius 19 a. rusų kolonistus/okupantus, jų dvarus, turėtų būti įvardijama, kad jie naikino. engė lietuvių tautą, sugriovė ir okupavo lenkų-lietuvių didingą valstybę - Abiejų Tautų Respubliką.
1 2  Netinkamas komentaras
Algimantas  62.80.253.93 2015-05-10 10:45:37
Suprantamas dėmesys realiai egzistuojančiam buvusių rusų kolonistų/okupantų (carizmo metu lietuvių tauta buvo engiama daugiau negu sovietmečiu) dvarui, bet kodėl nieko nerašoma, nepasakojama apie Senosios Žagarės dvarą, Senąją Žagarę (ir Barbora Umiastauskaitė/Umiastowska - iš ten).
1 1  Netinkamas komentaras
praeivis  78.63.129.105 2015-05-09 09:56:38
daug kur nesąmonių prirašyta, tokios pat kaip ir buvo skleidžiamos apie 1990 m.
2 1  Netinkamas komentaras
Inga Rakickaite-Muntrimiene  78.58.68.189 2015-05-07 23:27:17
Rakickaites,gavusios is Naryskinienes lele,buvo vardas ZUZANA o ne Zuza.
5 0  Netinkamas komentaras
Penk­ta­die­nio va­ka­rą še­šio­li­kai sa­vi­val­dy­bių įteik­ti „Auk­si­nės kri­vū­lės“ ap­do­va­no­ji­mai už pasiekimus skir­tin­go­se sri­ty­se.
Po­li­ci­ja tei­gia pa­sie­ku­si rim­tų pos­lin­kių iki­teis­mi­nia­me ty­ri­me dėl pla­taus mas­to ki­ber­ne­ti­nių at­akų, šį pa­va­sa­rį įvyk­dy­tų prieš Lie­tu­vos valstybės ins­ti­tu­ci­jų tink­la­la­pius.
Če­ki­jos prem­je­ras pa­pra­šė bri­tų mi­nis­trės pir­mi­nin­kės The­re­sos May su­stab­dy­ti smur­tą prieš če­kus, anot Pra­hos, pra­si­ver­žian­tį po bri­tų rin­kė­jų pri­im­to spren­di­mo iš­sto­ti iš Eu­ro­pos Są­jun­gos, [...]
Jung­ti­nės Tau­tos penk­ta­die­nį pers­pė­jo, kad maž­daug 100 tūkst. žmo­nių yra įstri­gę Pie­tų Su­da­no Jė­jaus mies­te, ku­ria­me jiems trūks­ta maisto ir me­di­ka­men­tų.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šių­me­ti­nės Šven­to­jo Je­ro­ni­mo pre­mi­jos pa­skir­tos ver­tė­jai į pra­ncū­zų kal­bą Sta­sei Ba­nio­ny­tei-Ger­vie­nei ir lie­tu­vių li­te­ra­tū­rą į bul­ga­rų kal­bą ver­čian­čiai Antonijai Pen­če­vai, pra­ne­šė [...]
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
2015 me­tais kas tre­čias iš Lie­tu­vos emig­ra­vęs vy­ras bu­vo 19–26 me­tų am­žiaus, kas penk­tas – 27–34 me­tų am­žiaus. Pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, emig­ra­vu­sių 19–26 me­tų amžiaus vy­rų skai­čius [...]
2016 m. an­trą­jį ket­vir­tį tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų srau­tas į Lie­tu­vą di­dė­jo, o tie­sio­gi­nių Lie­tu­vos in­ves­ti­ci­jų srau­tas už­sie­ny­je ma­žė­jo, bend­ra­me pra­ne­ši­me skelbia Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos [...]
VšĮ At­ei­ties vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to 2016 me­tais at­lik­tas sa­vi­val­dy­bių kul­tū­ros įstai­gų veik­los ino­va­ty­vu­mo ty­ri­mas par­odė, kad pa­grin­di­nis bū­das ska­tin­ti ino­va­ci­jas regionų kul­tū­ros įstai­go­se [...]
Se­niau­siam Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio klu­bui, daug­kar­ti­niams Lie­tu­vos čem­pio­nams ir dau­giau­siai žai­dė­jų Lie­tu­vos rink­ti­nei iš­ug­džiu­siai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jai“ at­si­bo­do taiks­ty­tis su blo­go­mis sa­vo [...]
Rug­sė­jo mė­ne­sį pra­si­dė­jęs nau­ja­sis spor­ti­nių šo­kių se­zo­nas Lie­tu­vos at­sto­vams ža­da kaip niekada daug per­ga­lių.
Šių me­tų lie­pą su­si­tuo­kęs tris­de­šimt­me­tis bu­ši­do ko­vo­to­jas Ta­das Jon­kus at­vi­ras – šei­ma jam di­džiau­sias tur­tas.
„Šian­dien da­lin­siuo­si sa­vo pa­tir­ti­mi, kaip įveik­ti dep­re­si­ją, kaip ne­pa­si­duo­ti ir at­ras­ti ti­kė­ji­mą sa­vy­je. Ži­nau, kad Lie­tu­vo­je yra la­bai skau­di si­tua­ci­ja dėl didelio sa­vi­žu­dy­bių skai­čiaus. [...]
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Pa­gal Mė­gė­jų žve­jy­bos vi­daus van­de­ny­se tai­syk­les mar­gų­jų upė­ta­kių ne­ga­li­ma žve­jo­ti nuo spa­lio 1 d. iki gruo­džio 31 d., bet šį­syk drau­di­mas įsi­ga­lios spa­lio 3-ąją, praneša Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Kaip in­for­muo­ja Na­cio­na­li­nis transp­lan­ta­ci­jos biu­ras prie Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos, šie me­tai bus įsi­min­ti­ni dėl aki­vaiz­džiai ge­rė­jan­čios si­tua­ci­jos or­ga­nų donorystės ir transp­lan­ta­ci­jos [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami