Apdainuotasis Neapolis – ir mėgstamas, ir nekenčiamas

Vaidas MIKAITIS 2016-06-16 06:00
Vaidas MIKAITIS
2016-06-16 06:00
Miesto vaizdas nuo Neapolio pilies. Vaido Mikaičio nuotraukos
Ne­apo­lis – tre­čias pa­gal dy­dį Ita­li­jos mies­tas ne­pa­lie­ka tu­ris­tų abe­jin­gų. Jų tei­gi­mu, mies­tas ar­ba die­vi­na­mas, ar­ba ne­ken­čia­mas. Ma­no nuo­mo­ne, šie abu tei­gi­niai yra kiek per­dė­ti ir per­ne­lyg li­te­ra­tū­ri­niai, ta­čiau to­kios fra­zės vis tiek ke­lia su­si­do­mė­ji­mą, ža­di­na min­tį nu­vyk­ti ten ir sto­ti į vie­ną ba­ri­ka­dų pu­sę.

Skir­tin­gai nei dau­ge­lis, nie­ka­da per daug ne­sim­pa­ti­za­vau Ita­li­jai. Nie­kaip ne­su­ge­bė­jau pa­gau­ti to Ita­li­jos ža­ve­sio, dėl ku­rio mi­li­jo­nai tu­ris­tų kas­met plūs­ta į šią Pie­tų Eu­ro­pos ša­lį. To­dėl po ke­le­tos ke­lio­nių į Ita­li­ją nu­spren­džiau, kad jos ir ma­no bio­lau­kai tie­siog ne­su­tam­pa.

Pa­sku­ti­nis koziris

Bet taip jau bū­na, kas at­ro­dė aiš­ku ir sta­bi­lu va­kar, ry­toj ga­li pa­si­keis­ti. Sy­kį akys užk­liu­vo už straips­nio apie Ne­apo­lį. Ja­me teig­ta, kad šis Ita­li­jos mies­tas yra vi­sai ki­toks. Jis bai­ses­nis, šiur­pes­nis, val­do­mas ma­fi­jos, čia siau­čia ki­šen­va­giai, o gat­vė­se – be­si­šau­dan­tys „Ca­mor­ros“ ma­fio­zai, pros­ti­tu­tės ir kal­nai šiukš­lių. Bu­vo gąs­di­na­ma, kad pa­vie­niam ke­liau­to­jui ten pa­vo­jin­ga kiš­ti no­sį. Su­si­do­mė­jau ir pra­dė­jau bran­din­ti min­tį ap­lan­ky­ti šį „San­ta Liu­či­jos“ mies­tą.

Ne­praė­jo nė po­ros mė­ne­sių nuo su­ma­ny­mo ir jau tu­rė­jau lėk­tu­vo į Ita­li­ją bi­lie­tus, kar­tu ir dar vie­ną ga­li­my­bę pa­neig­ti sa­vo nuo­mo­nę apie ša­lį. Šį kar­tą Ita­li­ja me­tė man pa­sku­ti­nį ko­zi­rį – ne tik šiukš­lė­mis ir ma­fi­ja, bet ir pi­ca bei ne­apo­lie­tiš­ko­mis dai­ne­lė­mis gar­sė­jan­tį Ne­apo­lį.

Ge­riau­sia skris­ti į Romą

Iš Lie­tu­vos nu­vyk­ti į Ne­apo­lį ga­li­ma skren­dant į Ne­apo­lio oro uos­tą. Rei­kė­tų da­ry­ti per­sė­di­mą, nes tie­sio­gi­nių skry­džių nė­ra. Oro uos­tas įsi­kū­ręs ne­to­li mies­to, tad į cen­trą ga­li­ma pa­to­giai ir ne­bran­giai nu­vyk­ti mies­to au­to­bu­su.

Ta­čiau pa­to­giau­sia skris­ti į Ro­mą ir iš jos į Ne­apo­lį vyk­ti trau­ki­niu (į Ro­mą iš Vil­niaus ne­bran­giai skrai­di­na pi­gių skry­džių bend­ro­vės – aut.). Grei­tie­ji trau­ki­niai į Ne­apo­lį dau­giau nei du šim­tus ki­lo­me­trų įvei­kia vos dau­giau nei per va­lan­dą. Va­žiuo­ja ir lė­tes­nie­ji, ta­čiau įspū­dis ne­pa­ly­gi­na­mas. Di­džiau­sias ma­no už­fik­suo­tas grei­tis – 311 ki­lo­me­trų per va­lan­dą. Trau­ki­nio bi­lie­tus re­ko­men­duo­ju pirk­ti iš anks­to, nes ar­tė­jant ke­lio­nės da­tai jie lin­kę brang­ti.

Au­to­mo­bi­liu vyk­ti į Ne­apo­lį ne­re­ko­men­duo­ja­ma. Esu gir­dė­jęs, kad jei su­ge­bi vai­ruo­ti Ne­apo­ly­je, su­ge­bė­si ir vi­suo­se pa­sau­lio mies­tuo­se. Gal tai kiek ir per­sū­dy­ta, ta­čiau prie vai­ro Ne­apo­ly­je iš tie­sų yra su­nku, su­dė­tin­ga ir ne­pa­tar­ti­na. Jei vis dėl­to be to ne­ga­li­ma ap­siei­ti, nuo­mo­jan­tis au­to­mo­bi­lį ki­tuo­se mies­tuo­se ge­riau ne­sa­ky­ti, kad va­žiuo­si­te į Ne­apo­lį. Jums ga­li tie­siog jo ne­be­duo­ti, pa­kel­ti kai­ną iki ne­pro­tin­go ly­gio ar ge­ro­kai pa­di­din­ti drau­di­mo įmo­ką. Nie­kas ne­no­ri vai­ruo­ti Ne­apo­ly­je. Dėl chao­tiš­ko eis­mo Ne­apo­lis man la­biau pri­mi­nė ne Eu­ro­pos, o Ar­ti­mų­jų Ry­tų mies­tus.

Kaž­kas ti­krai kitaip

Tai­gi po va­lan­dos ke­lio grei­tuo­ju trau­ki­niu pa­ga­liau iš­li­po­me gar­sio­jo­je, pla­čiai ap­dai­nuo­to­je Kam­pa­ni­jos re­gio­no sos­ti­nė­je. Ir tik iš sto­ties pa­sta­to iš­ėjęs į mies­tą in­tui­ty­viai pa­ju­tau – čia ti­krai kaž­kas ki­taip.

Gal dėl to, kad vis­kas pa­pras­čiau. Nė­ra mi­nios tu­ris­tų ir spe­cia­liai jiems skir­tų pa­slau­gų ir pre­kių. Prieš ta­ve at­si­ve­ria mies­tas be ap­si­me­ti­nė­ji­mo ir pa­stan­gų par­ody­ti ki­to­kį sa­ve. Įspū­dis toks, kad tu kaip gar­bus sve­čias mies­tui vi­siš­kai ne­rū­pi. Jis tar­si pa­brė­žia tau, jei no­ri su­sid­rau­gau­ti ir pa­žin­ti ma­ne – pri­imk to­kį, koks esu, ir ne­sis­tenk pa­keis­ti. Jei tai su­ge­bi – mė­gau­kis, nau­dą pa­siimk pats, jaus­kis kaip na­mie, o aš pa­sis­teng­siu at­si­ver­ti gra­žiau­sio­mis spal­vo­mis. Jei ne – ga­li bai­sė­tis ma­ni­mi, man tai tie­siog ne­rū­pi...

Ne­apo­lis su­tei­kia ga­li­my­bę pa­tir­ti ti­krą­ją, ne­iš­puo­se­lė­tą tu­ris­to sko­niui ir ne­pa­tai­kau­jan­čią jam Ita­li­ją. Šia­me mies­te iš­kart pa­si­ju­tau sa­vas. Nors mies­tas ir ypač jo apy­lin­kės, to­kios kaip Kap­rio sa­la, Pom­pė­jai ar Ve­zu­vi­jaus kal­nas, gau­siai lan­ko­mos tu­ris­tų, ta­čiau Ne­apo­ly­je jie ar­ba su­si­lie­ja su vie­ti­niais, ar­ba sė­di vieš­bu­čiuo­se akies kam­pe­liu žvelg­da­mi į gat­vę. Po to grei­tai su­gu­ža į au­to­bu­sus ir ste­bi mies­tą pro jų lan­gus. Ne­apo­ly­je tu­ris­tai ne­iš­sis­ki­ria iš ki­tų ir man tai yra dar vie­nas šio mies­to ža­ve­sio po­žy­mių.

Pa­me­nu, dar vai­kas kar­tu su tė­vais žiū­rė­jau kul­ti­nį ita­lų se­ria­lą „Aš­tuon­ko­jis“. Kaip be­bai­mis po­li­ci­jos ko­mi­sa­ras Ko­ra­das Ka­ta­nis vai­kė­si Ne­apo­lio ma­fio­zus, ma­tė vi­si mo­der­niais sa­ve lai­kę so­vie­ti­nės Lie­tu­vos pi­lie­čiai. Se­ria­lo pa­veik­tas ir su­si­da­riau įspū­dį apie ne­ža­bo­to nu­si­kals­ta­mu­mo mies­tą, val­do­mą ma­fi­jos.

Ta­čiau rea­liai mies­to sve­čiui vi­sus kny­go­se ap­ra­šo­mus pa­vo­jus pa­tir­ti var­giai įma­no­ma. Di­džiau­sią pa­vo­jų Ne­apo­ly­je tur­būt ke­lia ki­šen­va­giai ar­ba klien­tus ap­gau­di­nė­jan­tys tak­sis­tai. Rim­tes­ni vie­tos nu­si­kal­tė­liai tur­būt už­siė­mę so­li­des­ne veik­la, nei varg­šų tu­ris­tų gąs­di­ni­mas. Te­ko ir su­te­mus pa­klai­džio­ti sto­ties ra­jo­ne, kur va­ka­rais į gat­ves iš­len­da va­di­na­mo­sios nak­ti­nės plaš­ta­kės, nuo­lat pra­va­žiuo­ja kly­kian­tys grei­to­sios pa­gal­bos au­to­mo­bi­liai, ta­čiau nei fi­zi­nio pa­vo­jaus, nei grės­mės ne­pa­ty­riau. Ži­no­ma, jei žiop­las tu­ris­tas pa­vo­jin­ges­niuo­se ra­jo­nuo­se aki­vaiz­džiai de­mons­truos nau­jau­sio mo­de­lio iš­ma­nų­jį te­le­fo­ną, vis­ko ga­li at­si­tik­ti. Ne­apo­ly­je rei­kia bū­ti at­sar­giam, kaip ir vi­sur ki­tur.

Eko­no­mi­ka stiebiasi

Daug kal­ba­ma apie už­vers­tą šiukš­lė­mis Ne­apo­lį. Tai kar­tais bū­na tie­sa, nes mies­te di­džiau­si šiukš­lių iš­ve­ži­mo mo­kes­čiai ša­ly­je, ir kai mies­tie­čiai, po­li­ti­kai, ma­fio­zai ir šiukš­lių ve­žė­jai pra­de­da konf­lik­tuo­ti, mies­tas kas­kart pa­skęs­ta šiukš­lė­se. Kai prob­le­mos iš­spren­džia­mos, vis­kas grįž­ta į se­nas vė­žes. Per mū­sų vieš­na­gę šiukš­lių bu­vo tiek pat, kiek bet ku­ria­me ki­ta­me pie­ti­nės Ita­li­jos mies­te. Bet, kaip jau esu mi­nė­jęs, Ne­apo­lis nė­ra nei tvar­kin­gas, nei pa­tai­kau­jan­tis tu­ris­to sko­niui mies­tas. Jei no­ri­te tvar­kos, šva­ros ir es­te­ti­kos – Ne­apo­lis ne jums. Ke­liau­ki­te į Že­ne­vą, Liu­cer­na, Ciu­ri­chą ir mė­gau­ki­tės pra­ban­ga ten, Ne­apo­lis yra vi­siš­kai ki­tos ka­te­go­ri­jos mies­tas.

Kai kas pyks­ta, kad Ne­apo­lis at­ro­do ap­leis­tas ir skur­dus. Iš tie­sų skur­das, ko­rup­ci­ja, ne­dar­bas ir nu­si­kals­ta­mu­mas yra Ne­apo­lio rykš­tė nuo am­žių am­ži­nų­jų. Ki­taip tur­būt jau var­gu ar bus, toks mies­tie­čių men­ta­li­te­tas. Kad ir kaip bū­tų, Ne­apo­lio eko­no­mi­ka pa­sta­rai­siais me­tais ga­na stip­riai stie­bia­si į vir­šų. Prie to pri­si­de­da au­gan­tis Ne­apo­lio uos­tas, ku­ris yra vie­nas di­džiau­sių Vi­dur­že­mio jū­ros re­gio­ne.

Di­de­lę da­lį mies­to biu­dže­to pa­ja­mų gau­na­ma iš tu­riz­mo, nors mies­te tu­ris­tai ne­krin­ta į akis, yra tar­si ne­pas­te­bi­mi. Pa­si­se­kė, kad ne­to­lie­se sto­vin­tis Ve­zu­vi­jus anais lai­kais nu­spren­dė sprog­ti ir pa­lai­do­ti an­ti­ki­nį Pom­pė­jų mies­tą. Jis da­bar tel­kia mi­li­jo­ni­nes pa­ja­mas iš tu­ris­tų, kaip ir le­gen­di­nė Kap­rio sa­la.

Pi­ce­ri­ja – ir­gi pramoga

Ne­apo­lie­čiai kal­ba ne stan­dar­ti­ne ita­lų kal­ba, o sa­vą­ja – ne­apo­lie­tiš­ka tar­me. Ži­no­ma, ji yra ita­lų kal­bos dia­lek­tas ir ne­tu­ri jo­kio ofi­cia­laus sta­tu­so, bet pa­ban­dyk tu tą įteig­ti vie­ti­niams. Mies­tie­čiai mū­ru sto­ja už sa­vo kal­bą, ku­riai di­de­lę įta­ką pa­da­riu­sios is­pa­nų ir pra­ncū­zų kal­bos.

Ne­apo­lis yra ita­liš­kos pi­cos gim­ti­nė. Ne per se­niau­siai ne­apo­lie­tiš­ka pi­ca bu­vo įtrauk­ta į Eu­ro­pos Są­jun­gos sau­go­mų pa­tie­ka­lų pa­vel­do są­ra­šą. Ap­si­lan­ky­ti vie­no­je iš se­na­mies­čio pi­ce­ri­jų yra pui­ki pra­mo­ga. Pi­ce­ri­jos ne to­kios pra­šmat­nios kaip Lie­tu­vo­je, nes ne­apo­lie­čiai ne­var­gi­na sa­vęs įren­gi­nė­da­mi nie­kam ne­rei­ka­lin­gą in­ter­je­rą. Ta­čiau pi­cos dėl to ne pra­stes­nės. Ne­apo­lie­tiš­kos pi­cos Vil­niu­je gal dvi­gu­bai bran­ges­nės nei jų se­se­rys Ita­li­jo­je. Pri­dė­ki­me Ne­apo­ly­je lais­vai be­si­lie­jan­čio na­mi­nio vy­no bu­te­lį, kai­nuo­jan­tį tris eu­rus, ir pie­tus čia gau­si ge­ro­kai pi­ges­nius nei Lie­tu­vo­je.

Pa­vaikš­čio­ki­te klai­džio­mis se­na­mies­čio gat­ve­lė­mis. Pa­si­kel­ki­te And­rea Bo­cel­li ap­dai­nuo­tu fu­ni­ku­lie­riu­mi („Fu­ni­cu­li fu­ni­cu­la“) į Ne­apo­lio pi­lį. Jei pa­ti pi­lis ir ne­pa­tiks, iš­vy­si­te vaiz­dą į mies­tą ir jū­rą, ver­tą de­šimt ba­lų iš de­šim­ties. Pa­siim­ki­te vy­no ir ger­ki­te žvelg­da­mi že­myn. Pa­niū­niuo­ki­te „San­ta Liu­či­ją“ ar ko­kią ki­tą ži­no­mes­nę ne­apo­lie­tiš­ką dai­ne­lę. Jų yra be­ga­lės. Bus sma­gu, ne­pa­si­gai­lė­si­te, kad ne­pai­sė­te bau­gi­ni­mų ir at­vy­ko­te į ko­mi­sa­ro Ka­ta­nio mies­tą.

Į Kap­rį – už 20 eurų

Ta­čiau Ne­apo­lis dar ne vis­kas. Mies­to apy­lin­kė­se ga­li­ma ap­lan­ky­ti kur kas dau­giau žy­mių vie­tų. Vie­na to­kių yra Kap­rio sa­la. Į ją iš Ne­apo­lio uos­to pluk­do grei­taei­giai kel­tai, ku­rie per 45 mi­nu­tes nu­plau­kia 40 ki­lo­me­trų ir pri­sta­to jus į kar­tais ro­ju­mi že­mė­je va­di­na­mą sa­lą. Bi­lie­tai į vie­ną pu­sę kai­nuo­ja apie 20 eu­rų.

Skir­tin­gai nei Ne­apo­lis, Kap­rio sa­la yra vi­siš­kai orien­tuo­ta į tu­ris­tą ir skir­ta tik jam. Sa­lo­je yra du gar­sūs mies­te­liai – Kap­ris ir Ana­kap­ris. Nuo kel­tų prie­plau­kos į Kap­rį už ke­lis eu­rus ke­lia fu­ni­ku­lie­rius. Tarp mies­te­lių kur­suo­ja pi­gūs au­to­bu­sai. Abu mies­te­lius ga­li­ma apei­ti ga­na grei­tai ir ap­lan­ky­ti įdo­miau­sias jų vie­tas. Kap­ris yra jud­res­nis ir la­biau skir­tas tu­ris­tams, Ana­kap­ris – kiek ra­mes­nis.

Kap­ry­je yra žy­mie­ji Au­gus­to so­dai, nuo ku­rių at­si­ve­ria nuo­sta­būs vaiz­dai į jū­ros žyd­ry­nę ir sa­los pa­kran­tes. Įėji­mas į so­dus kai­nuo­ja eu­rą.

Sa­lo­je yra dau­gy­bė gat­vės par­duo­tu­vė­lių ir kiek­vie­na jų siū­lo tu­ris­tui ge­riau­sią kai­ną. Bet tur­būt pa­ti įdo­miau­sia pra­mo­ga Kap­ry­je yra pa­plau­kio­ji­mas val­te­le ir gro­žė­ji­mas sa­la nuo van­dens. Re­ko­men­duo­ju įplauk­ti į Žyd­rą­ją gro­tą. Čia yra kur pa­ga­ny­ti akis.

Ga­liau­siai ga­li­ma tie­siog gu­lė­ti vie­na­me iš sa­los pa­plū­di­mių, ku­rie čia vi­sai ne­blo­gi, ir mau­dy­tis žyd­ro­je jū­ro­je. Pa­ti sa­la ma­ža, to­dėl, ma­no nuo­mo­ne, vie­nos die­nos jai už­ten­ka. Ry­te at­plau­kus į Kap­rį, va­ka­re ga­li­ma grįž­ti į Ne­apo­lį ir va­ka­ro­ti ja­me.

Pom­pė­juo­se va­sa­rą svi­li­na karštis

Dar ži­no­mes­nė vie­ta ša­lia Ne­apo­lio yra le­gen­di­niai Pom­pė­jai. Tai an­ti­ki­nės Ro­mos mies­tas, ku­rį 79 mū­sų eros me­tais sto­ru karš­tų pe­le­nų ir ak­me­nų sluoks­niu užk­lo­jo iš­si­ver­žęs Ve­zu­vi­jaus ug­ni­kal­nis. Ke­lis šimt­me­čius šis is­to­ri­nis mies­tas tū­no­jo pa­lai­do­tas, ta­čiau vė­liau jis bu­vo su­ras­tas ir pra­dė­tas at­ka­si­nė­ti. Iki šiol dar­bai ten te­be­vyks­ta.

Skir­tu­mas tarp Kap­rio sa­los ir is­to­ri­nių Pom­pė­jų tas, kad sa­lo­je rei­kia pa­ga­ny­ti akis, o Pom­pė­juo­se duo­ti va­lią vaiz­duo­tei. Čia ste­bint at­kas­to ro­mė­nų mies­to griu­vė­sius ga­li­ma tik įsi­vaiz­duo­ti, kaip prieš du tūks­tan­čius me­tų žmo­nės čia gy­ve­no, dir­bo že­mę, vaikš­čio­jo ak­me­nuo­to­mis gat­vė­mis, mau­dė­si pir­ty­se ar il­sė­da­vo­si sa­vo na­mu­kų kie­muo­se.

Šian­dien Pom­pė­jai yra vie­nas la­biau­siai tu­ris­tų lan­ko­mų ob­jek­tų Ita­li­jo­je. Re­ko­men­duo­ju Pom­pė­jų veng­ti va­sa­rą, kai tvy­ro karš­čiai ir tu­ris­tai ei­na mi­li­jo­ni­niu srau­tu. Tuo­met pa­sto­vė­jus sau­lės at­okai­to­je il­gą ei­lę prie bi­lie­tų, įėjus į is­to­ri­nio mies­to vi­dų emo­ci­jos ir po­jū­čiai nuo karš­čio jau bū­na at­bu­kę. No­ri­si tik pri­gul­ti pa­vė­sy­je, ku­rio Pom­pė­juo­se be­veik nė­ra. Ar­ba pa­nir­ti į šal­tą ba­sei­ną, ko­kį tu­ri įsi­ren­gę na­muo­se tur­tin­ges­ni pom­pė­jie­čiai. O čia dar rei­kia nuo­lat vaikš­čio­ti mi­nio­je ir min­ti ki­tiems ant ko­jų.

Į Pom­pė­jus va­žiuo­ja pa­to­gus trau­ki­nys iš Ne­apo­lio, bi­lie­tas kai­nuo­ja apie 2 eu­rus. Sto­tis yra ša­lia įėji­mo į is­to­ri­nį mies­tą, to­dėl ne­ma­nau, kad pro­tin­ga grūs­tis ten au­to­mo­bi­liu ir ieš­ko­ti, kur jį pa­sta­ty­ti.

Iš Pom­pė­jų siū­lau nu­vyk­ti į bet ku­rį ne­to­lie­se esan­tį pa­jū­rio mies­te­lį par­agau­ti jū­ros gė­ry­bių. Jos čia švie­žu­tė­lės ir nuo­sta­baus sko­nio. Bū­tent ši pra­mo­ga ir bu­vo pui­kus mū­sų be­si­bai­gian­čios ke­lio­nės Ne­apo­ly­je akor­das. Kad ir kaip par­adok­sa­lu, bet dau­ge­lio taip kri­ti­kuo­ja­mas Ne­apo­lis man par­odė ge­riau­sią ir šil­čiau­sią Ita­li­ją – to­kią, ko­kią gi­liai šir­dy­je ir įsi­vaiz­da­vau ir ko­kios ne­su­ge­bė­jo at­skleis­ti jo­kia ki­ta šios kon­tras­tiš­kos ša­lies vie­to­vė.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Šeš­ta­die­nį mi­rė gydytojas Re­mi­gi­jus Nar­gė­la.
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­ja šeš­ta­die­nį su­ren­gė pi­ke­tą sos­ti­nės Mins­ko cen­tre, per ku­rį gy­ven­to­jai bu­vo ra­gi­na­mi pa­si­ra­šy­ti pe­ti­ci­ją, kad anks­tes­nei na­cio­na­li­nei bal­tos ir raudonos spal­vos vė­lia­vai [...]
JAV vy­riau­sy­bė šeš­ta­die­nį bai­gė for­ma­lų in­ter­ne­to prie­žiū­ros vaid­me­nį ir per­da­vė sai­ty­no ad­re­sų sis­te­mos val­dy­mą tarp­tau­ti­nei ne pel­no or­ga­ni­za­ci­jai.
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Vil­niu­je dviem skve­rams ke­ti­na­ma su­teik­ti su so­vie­tų oku­pa­ci­ja ko­vo­ju­sių par­ti­za­nų va­do Juo­zo Luk­šos-Dau­man­to bei Ukrai­nos var­dus.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Aly­taus „Dzū­ki­jos“ krep­ši­nin­kai gar­bin­gai prieš­ino­si Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tui“, ta­čiau sos­ti­nės klu­bas iš­li­ko vie­nin­te­lis dar ne­pa­ty­ręs pra­lai­mė­ji­mo „Te­te-a-Tete Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te. [...]
Ovi­di­jaus Ver­bic­ko rea­li­zuo­tas bau­di­nys at­ne­šė tris svar­bius taš­kus Klai­pė­dos „At­lan­tui“ Vil­niu­je. Tre­čio­je vie­to­je įsi­kū­ru­si uos­ta­mies­čio eki­pa an­trą sy­kį se­zo­ne įveikė čem­pio­na­to ly­de­rį [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Spa­lio 1-ąją Me­dar­do Čo­bo­to tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to (MČTAU) sen­jo­rai iš­kil­min­gai pra­dė­jo nau­jus – jau dvi­de­šimt an­truo­sius – moks­lo me­tus. Tra­di­ciš­kai moks­lo metų pra­džios iš­va­ka­rė­se [...]
Ne­ga­li­te pa­kęs­ti sto­vė­ti ei­lė­je prie sa­vo mėgs­ta­mo res­to­ra­no? Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Nis­san“ su­gal­vo­jo iš­ma­nų bū­dą, ku­ris ti­krai pa­tiks jūsų skau­dan­čioms ko­joms.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Šian­dien Ra­dai­liuo­se, Klai­pė­dos ra­jo­ne, ati­da­ry­tas pir­ma­sis Bal­ti­jos ša­ly­se ir di­džiau­sias Eu­ro­po­je apverstas gy­ve­na­ma­sis na­mas. 
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami