TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Apie Essaouirą – Atlanto vandenyno pažibą

REKLAMA  •  2013 06 13 14:00
Essauoira

Buvau Maroke rugpjūtį per ramadaną, kai padus svilino 40 laipsnių karštis, buvau praeitą kovą, kada kalnų viršukalnės spindėjo sniego baltumu, o tirpdamas sniegas ir ledas plaukė upeliais į išdžiūvusius slėnius. Ateis spalis, kai karščio bangos nuplauks į Afrikos gilumą, o saulė švelniai glostys – tai, ko gero pats geriausias laikas keliauti į Maroką, nei karšta, nei šalta, religinių švenčių maratonas pasibaigęs. 

Maroke teko lankytis septynetą kartų, iššniukštinėti įvairiausius šios šalies kampelius, išragauti visokiausių rūšių kuskuso, tranzuoti, važiuoti traukiniais, miegoti dykumoje po žvaigždėmis, gerti šaltą alų Sacharos kopose su berberais ir karštą bei beprotiškai saldžią mėtų arbatą praktiškai visuose namuose, parduotuvėse ir užeigose, kur tik teko lankytis. Būtent mėtų arbata yra kasdienis jūsų palydovas keliaujant po Maroką. Dar pridėkime didžiulius oranžinius apelsinus ir vaizdus Atlaso kalnuose, kai iš vienos pusės kyšo snieguotos viršūnės, iš kitos geltonuoja Sacharos smėliai, o po kojomis čiurlena upelis, maitinantis žalią oazę, kurioje galima pasiskinti datulių, figų ir kitų marokietiškų gėrybių.

Pirmosios kelionės į Maroką metu aplankiau visus Atlanto vandenyno pakrantės miestus, miestelius ir vaiduokliais tapusius kaimus. Atlanto pakrantė vėjuota, atšiauri, tad ir karščiausią vasaros dieną čia žingsniuoti plačiais smėlio paplūdimiais yra vienas malonumas. Šioje pakrantėje išsidėstę pagrindiniai Maroko miestai – sostinė Rabatas, didžiausias ir kosmopolitiškiausias bei, ko gero, romantiškiausias miestas Kasablanka, piratų, perėjūnų uostas Tanžeras, atostogautojų magnetas Agadiras bei daugybė mažesnių, bet ne mažiau patrauklių ir gyvybe pulsuojančių vietovių: portugališkoji Džadida, Tanžero satelitas, šarmingasis žvejų miestas Asilah, sardinių sostinė Safi ir, žinoma, ko gero, gražiausias ir jaukiausias Maroko miestas prie vandenyno – vėjuotoji Essaouira. Būtent vėją šis pavadinimas ir reiškia. Daugeliui sunku ištarti ir užrašyti teisingai miesto pavadinimą, todėl jis trumpinamas ir dažnai vadinamas tiesiog Essa.

Į Essą plūsta minios – jaunų europiečių hipių, tik pradedančių savo egzotines keliones jaunuolių savanorių ir kitokių laisvamanių, sportininkų, buriuotojų, šiek tiek senesnių pilvotų vokiečių (bet jų pilvai nublanksta spalvotų berberų minioje), vietinių berberų – gatvės šokėjų ir muzikantų, kurių trepsėjimas kojomis ir būgnų mušimas bei stygų virpinimas suteikia Essai neblėstančio žavesio, ritmo ir teigiamos nuotaikos. Po Agadiro turistinės mėsmalės ar po Sacharos sunkių žygių čia rasite aukso viduriuką, tai, ko ieškote.

Essa turi žavų senamiestį, kurie Maroke vadinami medina. Tokias medinas turi beveik kiekvienas Maroko miestas, bet Essos senasis kvartalas turi kažką ypatingo. Galbūt čia kalta jūrinė kultūra, piratų palikimas, bet vaikščiojant žydrai išdažytomis gatvelėmis apima jausmas, lyg būtum koks viduramžiais į tolimą užjūrio šalį atvykęs pirklys iš šiaurės. Vietiniai prekiauja kinžalais, kilimais, blizgančiais durklais, odinėmis šlepetėmis ir rankinėmis, kvapniais aliejais, prieskoniais ir akį glostančiais papuošalais. Gatvės šiek tiek purvinos, šiukšlinos, vaikšto vienas kitas šuo, tarp skersgatvių virkauja vėjai, bet kitokios Essos ir nenorėčiau. Noriu jos šiek tiek persismelkusios žuvies kvapu, kuris atsklinda iš vietinio turgaus, kuris jau tapo turistų įžymybe. Čia drožiami dideli mediniai laivai, traukiamas iš tralų laimikis, čia pat dorojamas ir pardavinėjamas. Rykliai, sardinės, krevetės ir daug kitokių jūros gėrybių pačiame gražume ir šviežume. Žvejai šypsosi, norit – pirkit, norit – fotografuokit.

Čia pat garbės ratus virš galvos suka žuvėdrų armijos. Be jų Essa nebūtų Essa. Miesto senasis kvartalas nuo seno buvo saugomas aštrių uolų ir aukštų sienų su patrankomis. Iki šiol jos mena karingą miesto istoriją. Kitoje miesto dalyje – naujamiestyje, viskas kiek kitaip. Čia stūkso modernūs viešbučiai, prancūziškos vilos, platūs bulvarai nutiesti šalia pakrantės, kuria vaikšto, gulinėja ir buriuoja šimtai poilsiautojų.

Essa yra nedidelė, bet planuodami savo laiką jos apylinkėse tikrai nešykštėkite jo šiam miestui, kuris jūsų laiką pasiglemžia ir įtraukia, ypač jeigu tuo metu vyksta koks muzikos festivalis, kada Essa dunda, pulsuoja ir melodingai trypčioja. Birželio mėnuo – geriausias laikas tradicinės arabų muzikos mėgėjams. Antroje mėnesio pusėje į Essą suguža daugybė muzikantų iš Maroko ir kitų aplinkinių šalių linksminti savęs ir kitų.

Nors didesni Maroko miestai – Marakešas ir Agadiras - yra vos kelios valandos kelio nuo Essos, šis miestas turi ir savo oro uostą. Skrydžiai į Maroką iš Lietuvos kaip niekada patogūs – sėdę į lėktuvą ryte, su persėdimu Europoje, vakare jau braidysite Atlanto vandenyno pakrantėje šiame šarmingame berberų mieste - taip, Essa turi tarptautinį oro uostą ir rūpintis pervažiavimais nebereikia.

Marokas turi begales kitų dėmesio vertų vietų, bet apie tai – kitą kartą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"