Apie mūsų pakrantę - iš anapus Baltijos

MILDA KNIEŽAITĖ   2008-04-08 00:00
MILDA KNIEŽAITĖ
 
2008-04-08 00:00
Nemažai geologės kelionių buvo susijusios su studijomis. Stalo kalnas Keiptaune, Pietų Afrikos Respublika. Asmeninio albumo nuotrauka
Geo­lo­gė Mil­da Kai­ry­tė ne­se­niai Ge­te­bor­go uni­ver­si­te­te Šve­di­jo­je ap­gin­to­je dak­ta­ro di­ser­ta­ci­jo­je siū­lo nau­jus me­to­dus, kaip ge­riau su­pras­ti, kas vyks­ta Bal­ti­jos jū­ro­je ir jos pa­kran­tė­je Lie­tu­vo­je.

Baltijos jūros krantų erozija, paprasčiau tariant, jų išplovimas, pastaraisiais metais ypač aktuali tema mūsų šalyje. Dr. M.Kairytės moksliniame darbe pateikiamus naujus šiuolaikinių sedimentacinių procesų tyrimo metodus galima pritaikyti tiesiogiai. Tam tikra jūros dugno nuosėdų granuliometrinė analizė padeda nustatyti, kur krantas ar jūros dugnas išplaunamas, o kur telkiasi daugiausia nuosėdų. Iš vyraujančių procesų sprendžiama, kur reikalingas vadinamasis kranto maitinimas, o kur nuosėdų vežti nereikia - krantų būklė ir taip yra gera.

Nekeičiant temos

M.Kairytė, baigusi magistro studijas Vilniaus universitete ir tęsdama darbą Geografijos ir geologijos institute, gavo pasiūlymą metams atvykti į Švediją su perspektyva studijuoti doktorantūrą Geteborgo universitete. Jame doktoranto pozicija numatoma per dėstytojų rengiamus mokslinio darbo projektus. Didžioji dalis doktorantūros studijų finansuojama, kitą dalį dengia universitetas.

Švedų projektai būtų garantavę geologei nuolatinę doktorantės poziciją, tačiau būtų reikėję pakeisti mokslinio darbo temą. M.Kairytė norėjo toliau tyrinėti Baltijos jūros Lietuvos ekonominę zoną, pasirinktą dar rašant bakalauro ir magistro darbus. Geteborgo universitetas, savaime suprantama, nebuvo suinteresuotas paremti tokius tyrimus, todėl lietuvė savarankiškai ieškojosi finansavimo.

"Kai rengdavau projektus, turėdavau rasti tiesioginių sąsajų, kodėl mano darbas reikalingas švedams. Pavyzdžiui, rašydavau, kad bus atliekami Švedijos ir Lietuvos pakrantės tyrinėjimai, antraip jų niekas nebūtų finansavęs. Juk ir Lietuva nefinansuotų švediškų tyrimų, - pasakojo mokslininkė. - Visi mano ir kartu su kitais rengti projektai būdavo tarptautiniai. Pavyzdžiui, į tyrimus įsitraukia 12 šalių, ir reikia, kad jie būtų aktualūs tiek Portugalijos, tiek �vedijos, tiek Lietuvos, tiek kitoms pakrant�ms."

Nuolat rašant projektų paraiškas ir ieškant įrodymų, kodėl tyrimais Lietuvoje turėtų būti suinteresuoti ir švedai, doktorantės studijos užsitęsė, tačiau ji džiaugiasi įgyta patirtimi.

Keliaujančios nuosėdos

M.Kairytės mokslinio darbo tikslas - ištirti Baltijos jūroje vykstančius procesus ir įvertinti nuosėdinių medžiagų pernešimo kelius pietrytinėje Baltijos jūros dalyje: kokia nuosėdų sudėtis, iš kur jos keliauja ir kur, kiek jų pernešama.

"Darbą sudaro dvi dalys: granuliometriniai ir mineraloginiai tyrimai, - kuo populiariau stengėsi paaiškinti mokslininkė. - Statistinę grūdelių dydžio tam tikrų dėsningų pokyčių interpretaciją taikau nuosėdų išplovimo jūros dugne bei eroduojamame krante ir jų kaupimosi vietoms nustatyti. Iš mineraloginės dugno nuosėdų sudėties pokyčių nustatau medžiagos šaltinius ir nuosėdų pernešimo kelius. Įvertinu, kiek nuosėdų prinešta iš kiekvieno nustatyto nuosėdinių medžiagų šaltinio. Disertacijoje pristatau naujus šiuolaikinių sedimentinių procesų tyrimo metodus ir pateikiu rekomendacijas, kaip juos taikyti."

M.Kairytė nuolat palaiko glaudžius ryšius su Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto bei Geologijos ir geografijos instituto darbuotojais. Studijų metais jie buvo geologės dėstytojai, vėliau tapo kolegomis. Šioje srityje Lietuvoje taip pat dirba visas Geografijos ir geologijos instituto Jūrinių tyrimų skyrius bei naujasis Jūrinių tyrimų centras Klaipėdoje.

Kokia mokslininko alga?

Šį pavasarį M.Kairytė sėkmingai apgynė daktaro disertaciją Geteborgo universitete ir dabar mėgina susumuoti 11 metų studijų rezultatus. Po ketverių bakalauro, dvejų magistrantūros ir ketverių-penkerių doktorantūros studijų metų, jei grįš į Lietuvą, laukia arba lektoriaus darbas Vilniaus universitete už maždaug 1400 litų algą į rankas, arba mokslo darbuotojo etatas Geografijos ir geologijos institute bei 1200 litų kas mėnesį. Palyginti su Švedija, sąlygos vien finansiniu požiūriu dešimteriopai blogesnės, o ką ir kalbėti apie paties mokslinio darbo galimybes.

"Noriu grįžti ir gyventi Vilniuje, tačiau neįsivaizduoju, kaip pragyventi iš mokslininko algos, - kalbėjo pašnekovė. - Lietuvoje teoriškai vis dar egzistuoja galimybė prisidėti prie algos iš projektų. Dažniausiai projektų pinigai yra skiriami ekspedicijoms ir per jas surinktų mėginių analizei bei gautiems duomenims interpretuoti, taip pat aparatūrai, kompiuteriams ir įvairiems darbui būtiniems reikmenims įsigyti. Be naujų tyrimų koks gali būti ėjimas į priekį? Lietuvoje mokslas yra nuvertintas iki žemiausio lygio. Skaudu ir pikta girdėti, kad dedama tiek pastangų protams susigrąžinti. Tik tuščios kalbos. Jokių pastangų nematau."

Mokslininkė pasidomėjo, kokie yra kolegų, dirbančių Vilniaus universiteto Gamtos mokslų katedroje bei Geografijos ir geologijos institute, atlyginimai. Po daugiau nei dešimties studijų metų žmonės gauna tūkstantį litų per mėnesį. Nors skelbiama, kad algos pakilo keliolika procentų, dabar net ir iš padidintų atlyginimų neįmanoma pragyventi, nes labai išaugo kainos.

"Tuomet žmogus ir susimąsto, kodėl turi stengtis čia kaip nors išgyventi, verstis per galvą dirbdamas du darbus, kai gali važiuoti, kur tik nori, - kalbėjo mokslininkė. - Tiesa, išsiaiškinau, kad jau ir dviejų etatų negalima turėti - tik pusantro. Jei dirbi institute, pusę etato gali dėstyti. Štai tokios sąlygos."

Atradimai ir praradimai

Aštuoneri gyvenimo metai Švedijoje M.Kairytei padėjo naujai pažvelgti į daugelį nusistovėjusių dalykų ir pritaikyti įgytą patirtį. Be rusų ir vokiečių kalbų, kurias mokėjo būdama Lietuvoje, puikiai išmoko anglų, oficialią mokslo pasaulio kalbą, taip pat švediškai, todėl supranta norvegiškai ir daniškai. Dabar mokosi ispanų ir gali suprasti jai giminingą italų kalbą. Šiek tiek moka graikiškai.

Nemažai mokslininkės kelionių buvo susijusios su studijomis. Geteborgo universitetas įskaito keliones kaip kursų dalį. JAV per tris savaites Geteborgo universiteto geologai apkeliavo penkias valstijas, įveikė maždaug 7 tūkst. kilometrų. Pietų Afrikos Respublikoje kelionę pradėjo Keiptaune ir pakrante pasiekė Bostvaną ir Namibiją. M.Kairytė iš viso lankėsi 24 pasaulio šalyse.

"Man Švedija daug davė, bet daug ir atėmė, - pripažino mokslininkė. - Suteikė vertingą galimybę pažinti tikrą mokslo pasaulį ir būti aktyviai jo dalyvei. Deja, dėl nuolatinių išvykų praradau gerų draugų. Daugelis jų ir patys išvyko iš Lietuvos. Svetimoje šalyje visiškai savas niekada nebūsi, kad ir kalbą išmokęs, kiek įmanoma prisitaikęs. Mūsų, lietuvių, taip nedaug, o sutinku visur, kad ir kur keliaučiau. Atrodo, tarsi stengiamasi bet kokiais būdais išstumti žmones iš Lietuvos, tačiau kai kuris nors nusipelno svečioje šalyje, išdidžiai prisimenama, kad jis yra lietuvis."

Likti ar grįžti

M.Kairytė kol kas dirba Geteborgo universitete. Toliau ieško bendrų su Lietuva projektų ir stengiasi apsispręsti - grįžti į tėvynę, likti Švedijoje ar patraukti į kurią nors kitą šalį. Rinktis mokslą ar eiti į taikomąją sritį, dirbti kokioje nors konsultacinėje įmonėje, atliekančioje aplinkos tyrimus.

"Manau, daugelis norėtų grįžti, tačiau apsispręsti nelengva, jei Lietuvoje negalės įgyvendinti idėjų ir normaliai gyventi iš savo darbo, - kalbėjo pašnekovė. - Kiekvieną sykį parvykusi į Vilnių užeinu į universitetą ir institutą pasišnekėti su kolegomis. Geri ir protingi žmonės, tikrai nori gero, tačiau gali pasiūlyti lektoriaus arba mokslinio bendradarbio etatą. Kai 2000 metais išvykau iš Lietuvos, dirbau institute ir algos buvo labai panašios kaip dabar."

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Va­kar Vil­niu­je ati­deng­ti No­be­lio li­te­ra­tū­ros pre­mi­jos lau­rea­to Czes­la­wo Mi­los­zo var­du pa­va­din­ti laip­tai. Ce­re­mo­ni­jos da­ly­viai ci­ta­vo poe­to ei­lė­raš­čius bei min­tis ir džiau­gė­si, kad jo at­mi­ni­mas įam­žin­tas [...]
Ar­ti­mas bu­vu­sio Ru­si­jos pre­zi­den­to Bo­ri­so Jel­ci­no bend­ra­žy­gis, bu­vęs šios ša­lies vals­ty­bės se­kre­to­rius Ge­na­di­jus Bur­bu­lis įsi­ti­ki­nęs, kad Ru­si­jos ne­ga­li­ma at­stum­ti ir jos izo­liuo­ti. Esą ne­pai­sy­da­mi [...]
Tuo me­tu, kai Jung­ti­nių Tau­tų (JT) Sau­gu­mo Ta­ry­bos na­riai smer­kia Ru­si­ją dėl jos „bar­ba­riš­kų“ veiks­mų, jau va­di­na­mų ka­ro nu­si­kal­ti­mais, prieš ci­vi­lius Si­ri­jo­je, nau­jo tipo Ru­si­jos bom­bos [...]
Sek­ma­die­nį per kon­tro­ver­siš­kai ver­ti­na­mą re­fe­ren­du­mą Bos­ni­jos ser­bai ab­so­liu­čia bal­sų dau­gu­ma pa­si­sa­kė už tai, kad sau­sio 9 die­na bū­tų mi­ni­ma kaip jų na­cio­na­li­nė šven­tė. Re­fe­ren­du­mo ren­gė­jai [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Vie­nas di­džiau­sių ir gar­bin­giau­sių do­ku­men­ti­nio ki­no ren­gi­nių pa­sau­ly­je – tarp­tau­ti­nis Ams­ter­da­mo do­ku­men­ti­nio ki­no fes­ti­va­lis ID­FA – pa­kvie­tė pri­sta­ty­ti nau­jau­sią režisieriaus Aud­riaus Sto­nio [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Ša­lies vy­rų krep­ši­nio ly­go­je (LKL) po dvie­jų tu­rų be pra­lai­mė­ji­mo žen­gia trys eki­pos – Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“, Prie­nų-Birš­to­no „Vy­tau­tas“ ir Pa­ne­vė­žio „Liet­ka­be­lis“.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Eksp­loa­tuo­jant trans­por­to prie­mo­nes su­si­da­ro ne­ma­žai pa­vo­jin­gų­jų at­lie­kų, ku­rias bū­ti­na tin­ka­mai su­tvar­ky­ti. Lie­tu­vo­je kas­met vis dau­giau su­ren­ka­ma ir sutvarkoma au­to­mo­bi­lių at­lie­kų.
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Tri­me­tis Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pri­ncas Geor­ge'as sek­ma­die­nį li­ko su auk­le ir jau­nes­ne se­su­te pri­nce­se Char­lot­te. Jų tė­vai – pri­ncas Wil­lia­mas su žmo­na Ka­te – to­liau ke­lia­vo po Kanadą be sa­vo [...]
Es­ti­jos bu­riuo­to­ja Ing­rid Puus­ta sek­ma­die­nį ta­po pir­mą­ja mo­te­ri­mi, perp­lau­ku­sia Bal­ti­jos jū­rą bur­len­te. Ji nuo Fo­rio sa­los ne­to­li Šve­di­jai pri­klau­san­čio Got­lan­do nu­plau­kė iki Kaunispės uos­to Sa­re­mos [...]
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami