TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Apie mūsų pakrantę - iš anapus Baltijos

2008 04 08 0:00
Nemažai geologės kelionių buvo susijusios su studijomis. Stalo kalnas Keiptaune, Pietų Afrikos Respublika.
Asmeninio albumo nuotrauka

Geologė Milda Kairytė neseniai Geteborgo universitete Švedijoje apgintoje daktaro disertacijoje siūlo naujus metodus, kaip geriau suprasti, kas vyksta Baltijos jūroje ir jos pakrantėje Lietuvoje.

Baltijos jūros krantų erozija, paprasčiau tariant, jų išplovimas, pastaraisiais metais ypač aktuali tema mūsų šalyje. Dr. M.Kairytės moksliniame darbe pateikiamus naujus šiuolaikinių sedimentacinių procesų tyrimo metodus galima pritaikyti tiesiogiai. Tam tikra jūros dugno nuosėdų granuliometrinė analizė padeda nustatyti, kur krantas ar jūros dugnas išplaunamas, o kur telkiasi daugiausia nuosėdų. Iš vyraujančių procesų sprendžiama, kur reikalingas vadinamasis kranto maitinimas, o kur nuosėdų vežti nereikia - krantų būklė ir taip yra gera.

Nekeičiant temos

M.Kairytė, baigusi magistro studijas Vilniaus universitete ir tęsdama darbą Geografijos ir geologijos institute, gavo pasiūlymą metams atvykti į Švediją su perspektyva studijuoti doktorantūrą Geteborgo universitete. Jame doktoranto pozicija numatoma per dėstytojų rengiamus mokslinio darbo projektus. Didžioji dalis doktorantūros studijų finansuojama, kitą dalį dengia universitetas.

Švedų projektai būtų garantavę geologei nuolatinę doktorantės poziciją, tačiau būtų reikėję pakeisti mokslinio darbo temą. M.Kairytė norėjo toliau tyrinėti Baltijos jūros Lietuvos ekonominę zoną, pasirinktą dar rašant bakalauro ir magistro darbus. Geteborgo universitetas, savaime suprantama, nebuvo suinteresuotas paremti tokius tyrimus, todėl lietuvė savarankiškai ieškojosi finansavimo.

"Kai rengdavau projektus, turėdavau rasti tiesioginių sąsajų, kodėl mano darbas reikalingas švedams. Pavyzdžiui, rašydavau, kad bus atliekami Švedijos ir Lietuvos pakrantės tyrinėjimai, antraip jų niekas nebūtų finansavęs. Juk ir Lietuva nefinansuotų švediškų tyrimų, - pasakojo mokslininkė. - Visi mano ir kartu su kitais rengti projektai būdavo tarptautiniai. Pavyzdžiui, į tyrimus įsitraukia 12 šalių, ir reikia, kad jie būtų aktualūs tiek Portugalijos, tiek �vedijos, tiek Lietuvos, tiek kitoms pakrant�ms."

Nuolat rašant projektų paraiškas ir ieškant įrodymų, kodėl tyrimais Lietuvoje turėtų būti suinteresuoti ir švedai, doktorantės studijos užsitęsė, tačiau ji džiaugiasi įgyta patirtimi.

Keliaujančios nuosėdos

M.Kairytės mokslinio darbo tikslas - ištirti Baltijos jūroje vykstančius procesus ir įvertinti nuosėdinių medžiagų pernešimo kelius pietrytinėje Baltijos jūros dalyje: kokia nuosėdų sudėtis, iš kur jos keliauja ir kur, kiek jų pernešama.

"Darbą sudaro dvi dalys: granuliometriniai ir mineraloginiai tyrimai, - kuo populiariau stengėsi paaiškinti mokslininkė. - Statistinę grūdelių dydžio tam tikrų dėsningų pokyčių interpretaciją taikau nuosėdų išplovimo jūros dugne bei eroduojamame krante ir jų kaupimosi vietoms nustatyti. Iš mineraloginės dugno nuosėdų sudėties pokyčių nustatau medžiagos šaltinius ir nuosėdų pernešimo kelius. Įvertinu, kiek nuosėdų prinešta iš kiekvieno nustatyto nuosėdinių medžiagų šaltinio. Disertacijoje pristatau naujus šiuolaikinių sedimentinių procesų tyrimo metodus ir pateikiu rekomendacijas, kaip juos taikyti."

M.Kairytė nuolat palaiko glaudžius ryšius su Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto bei Geologijos ir geografijos instituto darbuotojais. Studijų metais jie buvo geologės dėstytojai, vėliau tapo kolegomis. Šioje srityje Lietuvoje taip pat dirba visas Geografijos ir geologijos instituto Jūrinių tyrimų skyrius bei naujasis Jūrinių tyrimų centras Klaipėdoje.

Kokia mokslininko alga?

Šį pavasarį M.Kairytė sėkmingai apgynė daktaro disertaciją Geteborgo universitete ir dabar mėgina susumuoti 11 metų studijų rezultatus. Po ketverių bakalauro, dvejų magistrantūros ir ketverių-penkerių doktorantūros studijų metų, jei grįš į Lietuvą, laukia arba lektoriaus darbas Vilniaus universitete už maždaug 1400 litų algą į rankas, arba mokslo darbuotojo etatas Geografijos ir geologijos institute bei 1200 litų kas mėnesį. Palyginti su Švedija, sąlygos vien finansiniu požiūriu dešimteriopai blogesnės, o ką ir kalbėti apie paties mokslinio darbo galimybes.

"Noriu grįžti ir gyventi Vilniuje, tačiau neįsivaizduoju, kaip pragyventi iš mokslininko algos, - kalbėjo pašnekovė. - Lietuvoje teoriškai vis dar egzistuoja galimybė prisidėti prie algos iš projektų. Dažniausiai projektų pinigai yra skiriami ekspedicijoms ir per jas surinktų mėginių analizei bei gautiems duomenims interpretuoti, taip pat aparatūrai, kompiuteriams ir įvairiems darbui būtiniems reikmenims įsigyti. Be naujų tyrimų koks gali būti ėjimas į priekį? Lietuvoje mokslas yra nuvertintas iki žemiausio lygio. Skaudu ir pikta girdėti, kad dedama tiek pastangų protams susigrąžinti. Tik tuščios kalbos. Jokių pastangų nematau."

Mokslininkė pasidomėjo, kokie yra kolegų, dirbančių Vilniaus universiteto Gamtos mokslų katedroje bei Geografijos ir geologijos institute, atlyginimai. Po daugiau nei dešimties studijų metų žmonės gauna tūkstantį litų per mėnesį. Nors skelbiama, kad algos pakilo keliolika procentų, dabar net ir iš padidintų atlyginimų neįmanoma pragyventi, nes labai išaugo kainos.

"Tuomet žmogus ir susimąsto, kodėl turi stengtis čia kaip nors išgyventi, verstis per galvą dirbdamas du darbus, kai gali važiuoti, kur tik nori, - kalbėjo mokslininkė. - Tiesa, išsiaiškinau, kad jau ir dviejų etatų negalima turėti - tik pusantro. Jei dirbi institute, pusę etato gali dėstyti. Štai tokios sąlygos."

Atradimai ir praradimai

Aštuoneri gyvenimo metai Švedijoje M.Kairytei padėjo naujai pažvelgti į daugelį nusistovėjusių dalykų ir pritaikyti įgytą patirtį. Be rusų ir vokiečių kalbų, kurias mokėjo būdama Lietuvoje, puikiai išmoko anglų, oficialią mokslo pasaulio kalbą, taip pat švediškai, todėl supranta norvegiškai ir daniškai. Dabar mokosi ispanų ir gali suprasti jai giminingą italų kalbą. Šiek tiek moka graikiškai.

Nemažai mokslininkės kelionių buvo susijusios su studijomis. Geteborgo universitetas įskaito keliones kaip kursų dalį. JAV per tris savaites Geteborgo universiteto geologai apkeliavo penkias valstijas, įveikė maždaug 7 tūkst. kilometrų. Pietų Afrikos Respublikoje kelionę pradėjo Keiptaune ir pakrante pasiekė Bostvaną ir Namibiją. M.Kairytė iš viso lankėsi 24 pasaulio šalyse.

"Man Švedija daug davė, bet daug ir atėmė, - pripažino mokslininkė. - Suteikė vertingą galimybę pažinti tikrą mokslo pasaulį ir būti aktyviai jo dalyvei. Deja, dėl nuolatinių išvykų praradau gerų draugų. Daugelis jų ir patys išvyko iš Lietuvos. Svetimoje šalyje visiškai savas niekada nebūsi, kad ir kalbą išmokęs, kiek įmanoma prisitaikęs. Mūsų, lietuvių, taip nedaug, o sutinku visur, kad ir kur keliaučiau. Atrodo, tarsi stengiamasi bet kokiais būdais išstumti žmones iš Lietuvos, tačiau kai kuris nors nusipelno svečioje šalyje, išdidžiai prisimenama, kad jis yra lietuvis."

Likti ar grįžti

M.Kairytė kol kas dirba Geteborgo universitete. Toliau ieško bendrų su Lietuva projektų ir stengiasi apsispręsti - grįžti į tėvynę, likti Švedijoje ar patraukti į kurią nors kitą šalį. Rinktis mokslą ar eiti į taikomąją sritį, dirbti kokioje nors konsultacinėje įmonėje, atliekančioje aplinkos tyrimus.

"Manau, daugelis norėtų grįžti, tačiau apsispręsti nelengva, jei Lietuvoje negalės įgyvendinti idėjų ir normaliai gyventi iš savo darbo, - kalbėjo pašnekovė. - Kiekvieną sykį parvykusi į Vilnių užeinu į universitetą ir institutą pasišnekėti su kolegomis. Geri ir protingi žmonės, tikrai nori gero, tačiau gali pasiūlyti lektoriaus arba mokslinio bendradarbio etatą. Kai 2000 metais išvykau iš Lietuvos, dirbau institute ir algos buvo labai panašios kaip dabar."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"