Aplink Iraną per dvylika dienų

Goda JUREVIČIŪTĖ 2012-11-09 08:25

Goda JUREVIČIŪTĖ

2012-11-09 08:25
Godos Jurevičiūtės nuotraukos Lietuvių keliautojų pasivaikščiojimas po dykumą.
Pa­žin­tis su Ira­nu pra­si­dė­jo prieš ke­le­tą me­tų, kai pir­mą sy­kį pa­žiū­rė­jau ira­nie­čių juo­stą - Ab­ba­so Kia­ros­ta­mi "Vyš­nių sko­nį". Nuo ta­da už­ki­bau už Ira­no ki­no ir ėmiau puo­se­lė­ti sva­jo­nę ka­da nors ap­lan­ky­ti šį kraš­tą. Ke­lio­nės re­zul­ta­tas: nu­ke­liau­ti 4066 ki­lo­me­trai, su­tik­ti du nau­ji drau­gai ir troš­ki­mas grįž­ti dar kar­tą.

Svajonė virto realybe tuomet, kai mano draugė Rugilė ėmėsi iniciatyvos ir pradėjo aktyviai organizuoti kelionę. Nusprendėme keliauti keturiese (mudvi ir dar du draugai). Kadangi už vizą kelionių agentūros prašė daug daugiau nei reali jos kaina ambasadoje, nusprendėme eiti kitokiu keliu. Prieš kelerius metus studijuodama Italijoje Rugilė susibičiuliavo su ten besimokančiu iraniečiu. Šis be galo apsidžiaugė mūsų noru aplankyti jo šalį ir pažadėjo pasirūpinti kvietimu, kuris būtinas norint gauti turistinę Irano vizą, ir kaip galima palengvinti mūsų kelionę.  

Kvietimo tvirtinimas truko ilgiau, nei tikėjomės, beveik mėnesį. Tada kreipėmės į Irano ambasadą Varšuvoje ir vizas gavome bene savaitę prieš skrydį. Kelionės maršrutą, atsižvelgdamas į mūsų pageidavimus, sudėliojo Rugilės bičiulis. Jis pasirūpino automobilio nuoma, vairuotoju ir viešbučiais. Turbūt kelionė būtų nebuvusi tokia smagi, jei išankstinis planas būtų visiškai pavykęs: visų numatytų vietų aplankyti nepavyko, teko atšaukti viešbučius ir nakvynės ieškotis tiesiog pakeliui. Viena, kas liko nepakitę, tai nuolat techninių problemų kamuojamas kelionių autobusiukas.

Didysis Teherano turgus.

Nesinervinkit, tai Teheranas!

Kelionę pradėjome ir baigėme sostinėje Teherane. Oficialiai šiame mieste gyvena apie 8 mln. žmonių, tačiau vietiniai sako, kad realus skaičius siekia 15 milijonų. Tarkim, šalia esantis Keredžo miestas oficialiai laikomas atskiru, bet realiai jis jau virtęs Teherano priemiesčiu.

Nors mieste aplankėme nemažai turistinių objektų: didįjį turgų, keletą mečečių, Niaverano rūmus, Darbando rajoną, Teheranas pirmiausia įstrigo kaip labai užteršto oro, beprotiško eismo ir nežmoniškų spūsčių miestas.

Nors spūstyse praleidome daug laiko, tai visiškai nublanksta prieš įspūdį, kurį padarė iraniečių vairavimo ypatumai. Pirmąkart su jais susidūrėme antrą kelionės dieną, kai iš Teherano patraukėme į šalies rytus. Užuot važiavęs kartu su mumis, pirmą dieną po Teheraną mus vežiojęs vairuotojas Moradas į kelionę išsiuntė du savo sūnus - tai buvo geriausias kelionės vingis: mūsų ketvertukas su jais labai susibičiuliavo, pamažu planuojame jų apsilankymą Lietuvoje.

Autobusiuko keleiviai keitėsi sustojus greitkelyje po tiltu. Kai prie mūsų kelionės prisidėjo vairuotojo sūnūs Ehsanas ir Sasanas, greitkeliu teko kiek pavažiuoti atbulomis, nes pražiopsojome išvažiavimą. Taip važiuodami vos nepartrenkėme - taip bent mums pasirodė - kelią rodančio Morado, tad vairuojančiam Ehsanui iš dalies juokaudami, iš dalies sunerimę sušukome: "Tik nenužudyk savo tėčio!" Į šią pastabą šypsodamasis Sasanas atsakė: "Nesijaudinkit, čia - Teheranas!"

Mečetė netoli didžiojo turgaus Teherane.

Kelyje

Keliaudami po Iraną nuvažiavome 4066 kilometrus: iš Teherano patraukėme į rytus, antrąjį didžiausią Irano miestą Mešhedą, pakeliui užsukome į prie Kaspijos jūros įsikūrusį Nošarą, tuomet kirtome dykumą ir atvykome į Jezdą, iš ten - į Širazą, Isfahaną, Kašaną, Kumą ir paskui - atgal į Teheraną. Tiek laiko užtrukus kelyje, iraniečių vairavimo stilius (kai pačiam nereikia vairuoti) tapo gana įprastas: važiuoti atbulomis ar priešais eismą, nardyti tarp juostų, staiga pro mašinos priekį pralėkti motociklu, ant kurio sėdi bent trys žmonės. Ilgainiui šis chaosas įgauna tam tikrą tvarką, nes taip visi vairuoja. Paskutinę dieną Teherane išsirengus į išvyką ieškoti knygos "Alisa stebuklų šalyje" farsi kalba (nors teko aplankyti apie dvidešimt knygynų, misija įvykdyta!), pačiai teko važiuoti motociklu trise ir galiu pasakyti, kad vietos būtų užtekę dar bent vienam.

Kiek sunkiau priprasti savarankiškai pereiti gatvę. Prieš keletą metų keliavau po Egiptą, tad, maniau, esu tai perpratusi: susikaupi, ištiesi ranką ir eini į intensyvaus eismo gatvę. Kaire stebuklas įvyksta - mašinos sustoja, tačiau Irane, o ypač Teherane, viskas kitaip: mašinos ne stoja, o stengiasi tave apvažiuoti. Jei čia jums į galvą šauna žodis "šviesoforas", regis, dar nesilankėte nė vienoje Vidurio Rytų valstybėje. Net jei šviesoforų yra, niekas jų nepaiso.

Vaizdas pro kavinės langą Chaluse, mieste pakeliui iš Teherano į Nošarą.

Kaip veikia vietinis GPS?

Iš pradžių planuodami kelionę manėme nuomotis tik automobilį be vairuotojo. Džiugu, kad mus atkalbėjo. Negana to, kad dauguma kelio ženklų yra farsi kalba, pagal juos ne taip paprasta orientuotis ir iraniečiams, net keletą sykių pasiklydome. Todėl kiek dažniau nei žemėlapį ar kelio ženklus mūsų bendrakeleiviai iraniečiai pasitelkdavo tai, ką galima būtų pavadinti "vietine GPS" sistema.

Ji veikia labai paprastai, tereikia mokėti farsi. Pirmiausia papypini, vartoji vieną iš kreipinių "aziz" (tinka visiems ir reiškia "mielasis") ar "hadži" (kreipiamasi į vyresnius asmenis) ir pateiki klausimą. Žmogus, kuriam užduodi klausimą, gali būti šalia važiuojančiame automobilyje, sėdėti ant motociklo ar dviračio arba tiesiog eiti gatve. Tam, kad išsiaiškintum instrukcijas, nebūtina stabdyti automobilio: pokalbis vyksta tiesiog intensyvaus eismo sūkuryje. Šitaip gali sužinoti ne tik reikalingą kelią, bet ir kur pavalgyti, ką vertėtų pamatyti ar kur ieškoti nakvynės.  

Nuotaikingi Širazo miesto vaikai.

Kartą viename pakelės mieste įvažiavome į griovį. Net neprašomi pagalbos subėgo padėti išstumti mašinos apie dvylika žmonių. Sustojo padėti kelios pro šalį važiuojančios mašinos.  

Tai tik keli iš daugelio pavyzdžių, kai teko patirti iraniečių paslaugumą ir draugiškumą. Iš visų šalių, kuriose teko keliauti, būtent Iraną išskirčiau kaip valstybę, kurioje sutikau maloniausius ir draugiškiausius žmones.

Prie įėjimo į imamo Rezos šventyklą Mešhede. Toliau fotografuoti neleidžiama.

Piligrimystės miestas

Įvažiavimas į griovį nebuvo vienintelis nesklandumas dėl automobilio: nors jį tekdavo paremontuoti bent kelis sykius per dieną, kartais ir pastumti, baltas kelionių autobusiukas ištvėrė daugybę kilometrų.

Vienas iš sėkmingai kelionėje pasiektų miestų - Irano rytuose įsikūręs Mešhedas. Jame yra viena didžiausių pasaulyje mečečių - imamo Rezos šventyklos kompleksas. Imamas Reza - aštuntasis iš dvylikos šiitų imamas, laikomas šventuoju. Tai vienintelis imamas, kuris yra palaidotas Irane, todėl piligrimams musulmonams Mešhedas yra ypatingos traukos miestas. Jų kasmet čia apsilanko apie 20 milijonų.

Įėjus į imamo Rezos šventyklos teritoriją, kurioje yra mečetė, muziejus, biblioteka, keturios seminarijos, kapinės ir didžiulė valgykla piligrimams (čia iš svetur atvykę piligrimai gali nemokamai pavalgyti), jautiesi tarsi atsidūręs kitame pasaulyje. Modernaus miesto šurmulį keičia islamiškos architektūros kuriama ramybės atmosfera. Prieš akis atsiveria vienas už kitą gražesni pastatai ir šventyklos kambariai.

Mešhedas yra ypatingos traukos miestas piligrimams, mat čia palaidotas imamas Reza.

Skambantis Isfahanas

Iš Mešhedo per dykumą vedančiu keliu patraukėme Jezdo link. Šis dykumų miestas - tai zoroastrizmo religijos centras, čia gyvena didžiausia šios religijos bendruomenė Irane. Jezdas pakeri siauromis, molinėmis senamiesčio gatvelėmis.

Iš visų Irano miestų vis dėlto didžiausią įspūdį padarė Isfahanas - vienas gražiausių miestų, kuriuose kada nors teko būti. Ir tai ne vien dėl Nagši Džechano aikštės, kurioje stovi daugybė kvapą gniaužiančių pastatų, tarp jų ir šeicho Loftalos mečetė, - man vargiai kada teko matyti ką nors gražesnio, - bet ir miesto atmosferos. Tai turistų pamėgtas ir lankomiausias Irano miestas, kuriame galima sutikti kitų tautybių keliautojų. Tačiau jų nėra per daug, tad miestas atrodo laisvesnis, bet ne perpildytas. Taip pat nemažai pardavėjų turguje moka anglų kalbą, įmanoma maloniai pabendrauti ir beveik privalu pasivaišinti arbata.

Pakeliui tarp Širazo ir Isfahano. Įvažiavus į griovį neprašomi atskubėjo padėti daug žmonių.

Dėl ko Isfahanas įstrigo labiausiai, - tai ant Khadžu tilto dainuojantys žmonės. Nors muzika Irane nėra draudžiama, jos mokymas ir skatinimas valdžiai nėra priimtini. Griežtai kontroliuojama viešai atliekama gyva muzika. Nors ir spaudžiami valdžios rekomendacijų, iraniečiai yra labai daininga tauta. Isfahano Khadžu tiltas garsėja tuo, kad ant jo prasidėjo daugelio žymių Irano dainininkų muzikinis kelias. Vaikščiodami tiltu aptikome grupelę vyresnio amžiaus vyrų, apsuptų gausybės klausytojų ir dainuojančių iraniečių dainas, nors oficialiai tai nelegalu. Kita vertus, vargiai tikėtina, kad policija apie šiuos susitikimus nežino.

Kertant dykumą. Kelyje Mešhedas-Jezdas.

Traukia grįžti

Parvykusi iš Irano ėmiau regzti planus, kaip ten sugrįžti. Norėtųsi ten net pagyventi. Daugelis pažįstamų, išgirdę apie tokius norus, nustemba: Iranas jokiu būdu negarsėja kaip valstybė, kurioje moterims gyventi paprasta.

Tikrai neneigsiu to, kad Irane nemažai žmogaus teisių pažeidimų ir kitų skaudulių. Kita vertus, ne viskas vien taip, kaip mes įsivaizduojame. Taip, moterys privalo pridengti plaukus, tačiau iš to, ką teko matyti, reikalavimas atviras interpretacijai.

Taip, nemažai vietų Irane, kai vyrams ir moterims yra skirtingi įėjimai į mečetes, kartais ir į turistinius objektus, autobusuose atskirtos sėdimosios vietos. Kita vertus, šis atskyrimas turi ir pranašumų: moterims nereikia stovėti bendroje eilėje, o metro yra bendri vagonai visiems ir atskiri vagonai moterims. Vieną vakarą, kai užsidarė Teherano didysis turgus, teko važiuoti metro. Mūsų draugė iranietė pasiūlė merginoms važiuoti moterų vagone. Mes sėkmingai nuvažiavome, o štai vaikinai į bendruosius vagonus tiesiog netilpo. Jiems teko vykti taksi. Taigi kiekviena istorija turi bent dvi puses.

Jezdo miesto senamiestis.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Sei­mas tre­čia­die­nį po pie­tų ke­ti­na pri­im­ti pir­mą­sias dar ne­įsi­ga­lio­ju­sį nau­ją­jį Dar­bo kodeksą to­bu­li­nan­čias pa­tai­sas.
Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja vi­saip kra­to­si įsta­ty­mais jai nu­ma­ty­tos prie­vo­lės pri­žiū­rė­ti, kaip ša­ly­je vyk­do­ma ap­lin­ko­sau­gos vals­ty­bi­nė kon­tro­lė, ir no­ri, kad tai da­ry­tų ko­kia nors pa­val­di ins­ti­tu­ci­ja.
In­do­ne­zi­jos gel­bė­to­jai tre­čia­die­nį dėl ug­ni­kal­nio iš­si­ver­ži­mo iš vie­nos po­pu­lia­riau­sių žy­gių vie­tų eva­ka­vo apie 400 tu­ris­tų, dau­giau­siai už­sie­nie­čių, pranešė vie­nas par­ei­gū­nas.
Pa­sau­lio ban­ko val­dy­ba vien­bal­siai pri­ta­rė, kad šios or­ga­ni­za­ci­jos pre­zi­den­tas Ji­mas Yong Ki­mas dirb­tų an­trą ka­den­ci­ją, an­tra­die­nį pa­skel­bė šis pa­sau­li­nis sko­lin­to­jas.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Vie­nas di­džiau­sių ir gar­bin­giau­sių do­ku­men­ti­nio ki­no ren­gi­nių pa­sau­ly­je – tarp­tau­ti­nis Ams­ter­da­mo do­ku­men­ti­nio ki­no fes­ti­va­lis ID­FA – pa­kvie­tė pri­sta­ty­ti nau­jau­sią režisieriaus Aud­riaus Sto­nio [...]
Spa­lio vi­du­ry­je pra­si­dė­sian­tis 10-asis „Ne­pa­to­gus ki­nas“ ža­da pa­kvies­ti į spe­cia­lią re­tros­pek­ty­vą iš tie­sų ne­pa­to­gia te­ma – „Ho­lo­kaus­tas: at­min­tis ekra­ne“ – taip va­di­na­si kartu su Ber­ly­no [...]
Šie­met fes­ti­va­lio pa­grin­di­nis šū­kis yra „Į akis kren­tan­tis ki­nas“, tai yra toks, ku­ris žiū­ro­vo ne­pa­lie­ka abe­jin­go, ku­ris ge­ba pra­juo­kin­ti, pra­links­min­ti, lai­ky­ti įtam­po­je, bet ir su­jau­di­na [...]
Uos­ta­mies­tis tu­ris­ti­nį se­zo­ną pra­de­da ir bai­gia krui­zi­nių lai­vų vi­zi­tais, ta­čiau ge­rė­jan­tys tu­riz­mo ro­dik­liai men­kai te­vei­kia to­liau nuo uos­to esan­tį Va­ka­rų Lie­tu­vos re­gio­ną. Ap­jun­gu­sios iš­tek­lius [...]
Ne­praė­jus nė mė­ne­siui, kai da­lis pre­ky­bi­nin­kų ėmė­si ini­cia­ty­vos iš vi­sų al­ko­ho­lį per­kan­čių var­to­to­jų rei­ka­lau­ti as­mens ta­pa­ty­bę liu­di­jan­čio do­ku­men­to, Sei­mas jau nutarė įsta­ty­mu su­stab­dy­ti [...]
Tre­čia­die­nį Klai­pė­dos skulp­tū­rų par­ke vyks Ger­la­chų šei­mos paminklo ati­den­gi­mo iš­kil­mės.
Ber­čiū­nuo­se ne­tru­kus du­ris at­vers dva­si­nis cen­tras. Jis veiks pir­mo­jo Pa­ne­vė­žio vys­ku­po Ka­zi­mie­ro Paltaroko val­dy­to­je poil­sia­vie­tė­je.
An­tra­die­nį pra­si­dė­jo an­tro­jo tu­ro ko­vos UE­FA Čem­pio­nų ly­go­je, o cen­tri­nė­je dvi­ko­vo­je su­si­ti­ko Dort­mun­do „Bo­rus­sia“ ir Mad­ri­do „Real“.
Ute­nos „Ju­ven­tus“ krep­ši­nin­kai per­ga­lin­gai pra­dė­jo FI­BA Čem­pio­nų ly­gos at­ran­kos eta­pą. An­ta­no Si­rei­kos ko­man­da vė­lų an­tra­die­nio va­ka­rą sve­čiuo­se 83:81 (26:26, 23:18, 17:22, 17:15) pa­lau­žė [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
„Šel­pia­me var­gin­giau gy­ve­nan­čius vo­kie­čius, – iro­ni­za­vo Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos ins­ti­tu­to (LEI) di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas dr. Ro­lan­das Ur­bo­nas. – Ir per anks­tes­nę sep­ty­ne­rius metus vyk­dy­tą Eu­ro­pos [...]
Kos­mi­nis te­les­ko­pas „Hubb­le“ pa­ste­bė­jo iki 200 km aukš­čio van­dens čiurkš­les, trykš­tan­čias vie­na­me apledėjusiame Ju­pi­te­rio pa­ly­do­ve.
Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos gam­ti­nin­kai gre­ti­ma­me kie­me, su­ta­rę su gy­ven­to­jais, va­kar nu­pjo­vė ten au­gu­sias uo­sia­la­pio kle­vo at­ža­las ir no­ri dar kar­tą par­agin­ti žmo­nes ko­vą su invazinėmis rū­ši­mis, kad [...]
De­vy­ni iš 10 žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je kvė­puo­ja pra­stos ko­ky­bės oru, an­tra­die­nį pa­skel­bė Pa­sau­li­nė svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) ir par­agi­no im­tis dra­ma­tiš­kų veiks­mų prieš tar­šą, nu­le­mian­čią [...]
Kas an­trus me­tus ru­de­nį Ha­no­ve­ry­je (Vo­kie­ti­ja) vyks­tan­ti di­džiau­sia Eu­ro­po­je ko­mer­ci­nio trans­por­to par­oda IAA su­bu­ria stam­biau­sius leng­vo­jo, su­nkio­jo bei spe­cia­li­zuo­to komercinio trans­por­to ga­min­to­jus [...]
Rug­sė­jį Lie­tu­vos „Peu­geot“ sa­lo­nus pa­sie­kė nau­jas kro­vi­ni­nis „Ex­pert“, ku­rį vai­ruo­ti taip pat ma­lo­nu, kaip ir pra­ban­gų „Mer­ce­des-Benz“ ar BMW. Ki­tas klau­si­mas, ar va­žia­vi­mo kom­for­tas [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja par­agi­no pa­sku­bė­ti dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to vandens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
JAV ak­to­rius Ja­re­das Le­to pro­diu­suos fil­mą „War­ho­las“ ir vai­dins pa­grin­di­nį jo he­ro­jų. Juo­sto­je bus pa­sa­ko­ja­ma apie le­gen­di­nį po­pu­lia­rio­jo me­no pradininką An­dy War­ho­lą.
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami