TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Aplink Šiaurės Ameriką. Pradžia (I)

2013 04 29 12:34
Iš dešinės į kairę: Vytautas, Lucas, Philippas ir jų "antrieji namai". Vytauto Ulozo nuotraukos

Trys draugai – lietuvis Vytautas ir vokiečiai Lucas bei Philippas. Trys mėnesiai automobiliu po Šiaurės Ameriką. 15 tūkst. kilometrų: nuo Monrealio iki Naujojo Orleano, nuo Hiustono iki San Diego, vakarine JAV pakrante iki Vankuverio Kanadoje. Neįtikėtinų išbandymų ir nuotykių troškimas. Kažkur toli palikta įprasta komforto zona. Gyvenimas turi būti velniškas nuotykis ir nieko mažiau. 

html-kodas

Keturratis bendrakeleivis

Mūsų didžioji kelionė pagaliau prasidėjo! Atsisveikinau su Vankuveriu, susikroviau lagaminą ir susitikau su kelionės draugais stotyje.

Pirmas kelionės etapas – autobusu į Sietlą. Sienos kirtimas praėjo pakankamai sėkmingai, sumokėjome po 6 dolerius, įtikinome pasieniečius, kad sprogmenų nevežame ir po poros valandų pasiekėme Sietlą. Nors jis ir netoli, kultūriniai skirtumai juntami iškart. Pagriebėm po simbolinį mėsainį ir į oro uostą. Skrydis vėlyvas, o dėl laiko juostų skirtumo praradome dar tris valandas, tad normaliai pailsėti nepavyko. Juolab, kad stabtelėjome Filadelfijoje, kur reikėjo persėsti į kitą lėktuvą. Štai toks trumpas vizitas JAV ir ryte jau buvome Monrealyje. Truputį paklaidžiojome viešuoju transportu, bet sėkmingai pasiekėme mūsų laikinus namus, kuriuos išsinuomavome per www.AirBnB.com, - tinklalapį, kuriame žmonės laikinai nuomoja kambarį, sofą ar visą butą. Šeimininkai savaitei buvo išvykę į Niujorką, tad pašto dėžutėje suradę raktus, penkiom dienom įsitaisėme miesto centro pašonėje.

Mūsų kelionės maršrutas, ypač pradžioje, yra pakankamai vingiuotas, tačiau tai lėme automobilio pirkimo, draudimo taisyklių bei mokesčių ypatumai. Būtent Monrealis pasirodė tam tinkamiausia vieta, tad pirmą vakarą susitikę su keliais vokiečių draugais bei įsigiję vietinę telefono kortelę, kitą dieną susitelkėme ties automobilio paieška. Laikas spaudžia, tad praleidę daug laiko viešajame transporte, apžiūrėję kelis variantus ir gerai pasiderėję su vienu pardavėju, jau tą patį vakarą sukirtome rankomis dėl mūsų naujo geriausio kelionės draugo – jaunuolio, aštuonmečio, jau nemažai patirties turinčio, tačiau puikios sportinės formos Ford Freestar, kuris po variklio dangčiu slepia 4.2 litro širdį ir daugiau nei du šimtus žirgų. Visgi čia Amerika, tad ką nors kuklesnio ne taip lengva ir surasti. Lieka tik sugalvoti jam/jai vardą.

...

Kitas iššūkis buvo automobilio registracija ir, ypatingai, draudimas, nes Kanadoje užsienietiški dokumentai mažai ką reikšia, tad neturint konkrečios provincijos vairuotojo pažymėjimo, buvome pasiruošę netikėtumams. Visgi, praleidę maždaug valandą vietinėje "Regitroje", sėkmingai gavome valstybinius numerius. Kainavo kiek daugiau nei tikėjomės, tačiau kliūčių neiškilo. Aš tą laiką praleidau kalbėdamas telefonu su draudimo kompanija, todėl stovėjau atokiau langelio, kol draugai vokiečiai kalbėjo su pareigūne. Keli šyptelėjimai, pora parašų, brūkštelėjimas mokėjimo kortele ir viskas! O man į ausį tą pačią akimirką draudimo brokeris jau diktavo draudimo poliso numerį. Taip netikėtai, praleidus mažiau nei dvi paras Monrealyje, susitvarkėme svarbiausius būsimos kelionės reikalus. Nereikia ir sakyti, kad šypsenos buvo iki ausų!

Monrealis

Likusį laiką galėjome ramiai skirti reikalingų daiktų paieškai, miesto apžiūrėjimui ir nuosekliam nuotaikos pakeitimui į atostogų režimą. Ta proga, vieną vakarą beklaidžiodami po miestą, užklydome į labai įdomų stalo žaidimų barą. Tiek stalo žaidimų vienoje vietoje tikrai nesu matęs, o rasti laisvą staliuką nebuvo taip ir paprasta. 5 doleriai ir gali žaisti bet kurį, nuo paties paprasčiausio, iki paties sudėtingiausio, žaidimą, o draugiški darbuotojai prisės šalia ir paaiškins taisykles.

...

Šiek tiek apie įdomesnes vietas Monrealyje, kurias verta aplankyti. Vienas iš populiariausių objektų yra Parc du Mont Royal. Ant miesto centre esančio kalno veda pėsčiųjų ir dviračių takai, o užkopus atsiveria viso miesto panorama. Panašiai kaip Gedimino pilis, tik užlipti ne taip statu ir miestas ne toks gražus, kaip mūsų Vilnius. Didžiausias pliusas, kad gali apžiūrėti visą miestą nemokėdamas už jokį liftą ir būdamas gryname ore.

Netoli dabartinio miesto centro yra nemažas kinų kvartalas ir Monrealio senamiestis. Leidus sau pasiklysti jo gatvėse, akį džiugina seniai matyta senovinė architektūra, bažnyčios ir įdomūs išskirtiniai pastatai, nes per pusmetį jau buvau pripratęs prie nuobodokų Vankuverio dangoraižių. Vienas pagrindinių objektų – Notrdamo katedra, tačiau po tokią turi beveik kiekvienas didmiestis Kanados Rytų pakrantėje.

Prieš beveik keturis dešimtmečius Monrealis turėjo garbės organizuoti vasaros olimpines žaidynes, kurios čia vyko 1976-aisiais. Specialiai žaidynėms pastatytas olimpinių stadionų kompleksas iki šiol priverčia išsižioti dėl savo dydžio. Viena stadiono konstrukcijos dalių yra beveik pusantro šimto metrų bokštas, kuris yra aukščiausias pasviręs bokštas pasaulyje. Juokinga tai, kad statyti jis baigtas tik praėjus 11 metų po Olimpiados pabaigos, bet bent jau dabar yra galimybė liftu užkilti į bokšto viršūnę. Kadangi stadiono durys neužkaltos, pasivaikščiojome ir po stadiono vidų, kuris šiuo metu atrodo pakankamai nykiai – pusė vidaus išgriauta ir restauruojama, o prisėdęs tribūnoje gali tik įsivaizduoti tas šlovės akimirkas, kurias patyrė atletai olimpiniame baseine, kuris dabar tuščias. Bet kuriuo atveju, šie architektūros šedevrai palieka didelį įspūdį. Tuo pačiu, tai dar viena olimpinė sostinė, kurią aplankiau per pastaruosius metus.

...

Išskirtinis Monrealio bruožas - požeminis miestas. Kadangi žiemą termometro stulpelis nesidrovi nukristi nepadoriai žemai, gyventojams labai patogu keliauti metro, kurio tinklas išvystytas puikiai. Net po didele dalimi miesto centro galima klaidžioti nematant saulės šviesos – pilna traukinių, o tarp skirtingų stotelių nutįsę koridoriai, kupini parduotuvių, restoranų ir įvairiausių kitų “lankytinų vietų”.

Patiko ir šv.Elenos bei Notrdamo salos, kurias galima pasiekti tais pačiais traukiniais. Ten galima apžiūrėti parkus, įspūdingoje Biosferoje įkurtą biologinės įvairovės muziejų bei Gilles Villeneuve vardo lenktynių trasą. Juk ne kasdien tenka pasivaikščioti tikra lenktynine trasa.

Monetos Otavoje

Susipažinus su Monrealiu, mūsų laukė tikroji kelionės pradžia – laikas pajudėti į kelią ir išbandyti, ką iš tikrųjų gali mūsų naujasis automobilis. Pirmieji pora šimtų kilometrų praėjo sklandžiai, tad sėkmingai pasiekėme Kanados sostinę Otavą ir apsistojome pas kanadietį Patriką. Jis papasakojo įdomių istorijų, kaip būdamas dar paauglys netikėtai tapo geriausiu kaimo turizmo ekspertu savo miestelyje bei dirbdamas Air Canada avialinijose už centus sugebėjo sau pasidovanoti 52 keliones per vienerius metus.

Apsigyvenome per 15 minučių atstumą nuo Otavos centro, tačiau kitoje Otavos upės pusėje, kur yra kitai provincijai priklausantis Gatino miestas. Suskubome apžiūrėti naktinę Otavą ir sužinojome, kad kitą rytą vyks karinis paradas, skirtas Pirmojo pasaulinio karo aukoms. Dėl to pasiryžome keltis kartu su saule, bėgte atlėkėme iki centro ir sužinojome, kad paradas ne aštuntą valandą ryto, kaip mums sakė, o dešimtą.

...

Taip gimė posakis “niekad nepasitikėkite vietiniais”. Oras - taip pat ne piknikams skirtas, tad sulaukėme kol duris atvers šalia esantis parlamentas ir sudalyvavome nemokamoje ekskursijoje. Įspūdį palieka dvi didelės posėdžių salės, didžiulį gaisrą išgyvenusi biblioteka ir gausybė monarchų paveikslų. Įdomu buvo pakilti į 92 metrų aukščio “Taikos bokštą”, nuo kurio viršūnės atsivėrė Otavos senamiestis, gausybė Kanados vėliavų ir jau minėtas paradas. Nusileidę žemyn, dar spėjome pamatyti jo pabaigą.

Nė vienas iš mūsų trijų keliautojų nesame dideli aukštojo meno žinovai, tad į įvairias tapybos parodas, muziejus ir galerijas nesiveržiame. Visgi, nepraleidžiame progos aplankyti kokį mažiau įprastą muziejų. Būtent todėl užklydome į pinigų istorijos muziejų. Čia surinkta velniškai įdomi kolekcija, kuri pasakoja istoriją nuo pat pinigų (arba tiesiog mainų) pradžios, iki moderniausių šių laikų valiutų apsaugos priemonių. Ekspozicijoje gausu įvairių išskirtinių pavyzdžių: senovės Romos laikų monetos, daug kanadietiškos valiutos pavyzdžių, bei man labiausiai patikiusių keistų pinigų – pavyzdžiui, Prancūzijoje vietoje kupiūrių naudotos lošimo kortos.

Taip jau išėjo, kad tą pačią dieną pabuvome ir dar vienoje ekskursijoje. Otavoje įsikūrusi karališkoji Kanados monetų kalykla, tad ją ir aplankėme. Apyvartai skirtos monetos gaminamos Vinipego mieste, o šioje kalykloje kaldinamos įvairios proginės, investicinės ir kolekcinės monetos, taip pat įvairūs medaliai. Būtent čia pagaminti visi Vankuverio olimpiados medaliai, kurie ypatingi savo forma ir graviūra, nes juos sudėjus visus kartu, susidaro vienas paveikslas. Todėl visi olimpiados medalininkai dovanų gavo ir po skarelę, kurioje buvo pažymėta jų medalio vieta bendrame piešinyje.

...

Turėjome progos pamatyti visą monetų kaldinimo procesą. Kadangi čia dirbama beveik vien tik su tauriaisiais metalais, žandikaulis savaime atvėpo matant, kaip tirpsta aukso luitai ir kitoje mašinos pusėje jie vyniojami į rulonus, kurių kiekvieno vertė siekia apie 26 milijonus dolerių. Vėliau ta aukso juosta leidžiama per presą, ploninama, tuomet iškalami tušti monetų ruošiniai, tikrinami, sveriami ir, jei atitinka griežtus matmenų ir svorio reikalavimus, keliauja po presu įgauti meistro sukurto paveikslėlio. Jeigu ne – atgal į pečių. Dar sužinojome apie tai, kaip kuriami negatyvai monetoms kaldinti, kaip išgaunami skirtingi jų užbaigimo stiliai (matinis, blizgantis ir pan.) ir kaip pasikeitė monetų kalyba per pastaruosius šimtmečius. Visgi, bene didžiausią įspūdį paliko keli dalykai, dėl kurių Otavos kalykla yra žinoma visame pasaulyje. Visų pirma, čia pirmiausia pasaulyje išrastas būdas, kaip pagaminti penkiagubo devyneto, arba 99,999 % grynumo aukso monetas. Taip pat jie pirmieji į cirkuliaciją išleido spalvotas monetas. Tačiau įspūdingiausias jų meistriškumo įrodymas yra beveik 100 kilogramų svorio, 99,999 % grynumo, 1 milijono dolerių nominalo aukso moneta. Tokių "šedevrų" pagaminti vos penki vienetai, vienas kurių keliauja per pasauli kaip muziejinis eksponatas, o dar vienas tarnauja kaip kavos staliukas kažkokio arabų šeicho namuose.

Prieš išeidami, suvenyrų parduotuvėje turėjome progą pabendrauti su produktų vystymo vadove. Ji papasakojo apie ypatingų proginių monetų kūrimą, kaip jiems tenka ieškoti “briedžių ekspertų” ir panašių žmonių, kurie patvirtintų, kad, pavyzdžiui, briedis, kurį ketinama kaldinti ant monetos, yra panašus į tikrą ir panašių istorijų. Tą rytą kaip tik buvo išleistas nemažas ypatingų monetų tiražas, kurių kiekviena papuošta rankų darbo drugeliu iš Venecijos stiklo. Iki popietės beveik visas tiražas jau buvo parduotas, o internetiniuose aukcionuose pasirodė pirmieji perpardavinėtojų skelbimai. Taip pat turėjome progą pačiupinėti kilogramo svorio sidabrinę monetą ir pakelti luitą tikro aukso. Beje, dar vienas įdomus faktas, kurio iki tol nežinojau, - kad kiekvieną kartą pasikeitus monarchui, jo portretas ant monetų yra apsukamas į kitą pusę. Visgi, istorijoje yra atvejų, kai ant dviejų monetų iš eilės monarchai žiūri į tą pačią pusę, nes sosto įpėdinis valdė taip trumpai, kad tiesiog nespėjo sulaukti jam skirtų monetų.

Tokia sėkminga ir įdomi mūsų kelionės pradžia. Toliau mūsų maršrutas sukasi į Pietus – Toronto ir Niagaros krioklių link. Apie tai - būsimuose rašiniuose.

Daugiau apie kelionę:

Aplink Šiaurės Ameriką. Niagara i Majamis (II)

www.vytautasulozas.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"