Aplink Vilnių – žemės gelmių metraštis

Jūratė MIČIULIENĖ juratem@lzinios.lt 2015-11-26 06:00
Jūratė MIČIULIENĖ
juratem@lzinios.lt
2015-11-26 06:00
Ne visi drįsta lįsti į Čiobiškio urvą. Vietos apsisukti ten beveik nėra, išropoti tenka atbulomis. Jūratės Mičiulienės nuotraukos
Su geo­lo­gais ir be lai­ko ma­ši­nos ga­li­ma nu­ke­liau­ti iki pat že­mės gel­mių. Įspū­din­go­se Ne­ries slė­nio at­odan­go­se, grę­ži­nių ker­no uo­lie­no­se jie ma­to tai, kas bu­vo prieš mi­li­jar­dus me­tų. Vaiz­din­gos vie­tos ne­to­li Vil­niaus dar įdo­mes­nės tam­pa pa­žvel­gus geo­lo­gų žvilgs­niu.

Dau­ge­liui at­ro­do, kad Lie­tu­vo­je, kur nė­ra nei ug­ni­kal­nių, nei kal­nų, geo­lo­gams ne­la­bai yra ką veik­ti. Ta­čiau tai ne­tie­sa. Iki že­mės gel­mių su­ge­ban­tys pra­sisk­verb­ti spe­cia­lis­tai ga­li ir pa­ke­lei­viams su­reng­ti įdo­mią ke­lio­nę.

Tir­da­mi uo­lie­nas geo­lo­gai stu­di­juo­ja že­mę, jos su­si­da­ry­mą, san­da­rą. Jų ty­ri­mo ob­jek­tai sau­go­mi Vie­vy­je. Ne­la­bai iš­po­pu­lia­rin­ta 1980 me­tais čia pa­sta­ty­ta ker­no sau­gyk­la tuo me­tu bu­vo pa­ti mo­der­niau­sia Ry­tų Eu­ro­po­je. Ji da­bar va­di­na­ma Že­mės gel­mių in­for­ma­ci­jos cen­tru ar­ba Geo­lo­gi­jos mu­zie­ju­mi. Čia at­vyks­ta ne tik už­sie­nio geo­lo­gai, sau­gyk­la at­vi­ra ir pa­pras­tiems lan­ky­to­jams.

Šalia kerno saugyklos Žemės gelmių informacijos centro - daugiau kaip 500 riedulių, kurie į Lietuvą prieš maždaug 20 tūkst. metų ledyno buvo atvilkti iš Skandinavijos bei Baltijos jūros dugno.

Iki kris­ta­li­nio Že­mės pamato

Ker­nas – ci­lind­ri­nis uo­lie­nos stul­pe­lis, gau­na­mas grę­žiant ko­lo­ni­niu bū­du (nuo vo­kiš­ko žodžio kern – šer­dis). Čia su­kaup­ta dau­giau kaip tūks­tan­tis nuo 1953 me­tų Lie­tu­vo­je iš­gręž­tų ker­no pa­vyz­džių. Tarp jų – ker­nas iš 386 grę­ži­nių, pa­sie­ku­sių pla­ne­tos kris­ta­li­nį pa­ma­tą. Uo­lie­nų stul­pe­liai ker­no sau­gyk­lo­je su­dė­ti į 23 tūkst. dė­žių, ku­rio­mis pa­tal­pa už­krau­ta iki lu­bų.

„Ker­no stul­pe­liuo­se ga­li­me pa­ma­ty­ti že­mės gel­mes, ty­ri­nė­ti tai, kas da­rė­si prieš mi­li­jar­dus me­tų, – pa­sa­ko­jo Lie­tu­vos geo­lo­gi­jos tar­ny­bos prie Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos di­rek­to­rius Jo­nas Sat­kū­nas. – Pa­na­šią ker­no sau­gyk­lą tu­ri ir es­tai. Įdo­miai net ke­lias sau­gyk­las vi­suo­me­nei pri­sta­to len­kai. Ša­lia jie įren­gę sve­čių na­mus, vi­sa in­for­ma­ci­ja su­skait­me­nin­ta: kiek­vie­nas ker­no pa­vyz­dys tu­ri brūkš­ni­nį ko­dą, pa­gal jį lan­ky­to­jas iš­kart ga­li gau­ti in­for­ma­ci­ją apie ran­ko­je lai­ko­mą uo­lie­nos pa­vyz­dį. To­kia tvar­ka yra ir mū­sų sie­kia­my­bė.“ Tie, ku­rie do­mi­si že­mės gel­mių san­da­ra, čia ti­krai ras ką pa­ma­ty­ti. Tik įpra­tu­siems prie mo­der­nių, šiuo­lai­kiš­kai įreng­tų mu­zie­jų ši vie­ta at­ro­dys ge­ro­kai sens­te­lė­ju­si. Geo­lo­gi­jos tar­ny­bai pri­klau­san­tis Že­mės gel­mių in­for­ma­ci­jos cen­tras lau­kia in­ves­ti­ci­jų ir ti­ki­si at­nau­jin­ti, mo­der­ni­zuo­ti sa­vo pa­tal­pas. Lat­viai kol kas ker­no sau­gyk­los ne­tu­ri, ta­čiau jau bu­vo at­vy­kę į Vie­vį sem­tis pa­tir­ties. Ke­ti­na ją įkur­ti Duo­be­lė­je, bu­vu­sia­me tan­kų an­ga­re.

Rudeniška Bražuolė. Šioje vietoje ji gana rami, nors apskritai jos nuolydis kas kilometrą sudaro apie 7 metrus.

Su­in­te­re­suo­tie­ji že­mės gel­mių ty­ri­mais, nau­din­gų­jų iš­ka­se­nų pa­ieš­ko­mis da­ro grę­ži­nius ir vi­są in­for­ma­ci­ją pa­gal Že­mės gel­mių įsta­ty­mą vė­liau pri­va­lo pri­sta­ty­ti vals­ty­bi­nei geo­lo­gi­nės in­for­ma­ci­jos sis­te­mai. Ker­nas – da­lis šios in­for­ma­ci­jos, tad ker­no sau­gyk­la kas­kart pa­si­pil­do nau­jais pa­vyz­džiais.

Ne tik pil­ki akmenėliai

„Mes ker­no sau­gyk­lą va­di­na­me že­mės gel­mių me­traš­čiu, ar­chy­vu, by­lo­jan­čiu apie Že­mės rai­dą, – sa­kė Že­mės gel­mių in­for­ma­ci­jos cen­tro va­do­vas Vy­tau­tas Pu­ro­nas. – Jei vi­są tu­ri­mą ak­me­ni­nę „deš­rą“ iš­dė­lio­tu­me į vie­ną li­ni­ją, ji nu­sid­riek­tų 140 ki­lo­me­trų.“ J. Sat­kū­nas aps­kai­čia­vo, kad jis iš šios „deš­ros“ plak­tu­ku ir lu­pa yra iš­ty­ri­nė­jęs 20 ki­lo­me­trų ker­no.

„Kai ker­no sau­gyk­la čia bu­vo ku­ria­ma 1980 me­tais, daug kas ne­sup­ra­to, kas tas ker­nas. Tuo­met ru­siš­kai spaus­din­da­mos įvai­rius do­ku­men­tus ma­ši­nin­kės ma­ny­da­vo, kad tai ra­šy­bos klai­da: su­si­dū­ru­sios su ter­mi­nu „ker­no chra­ni­liš­če“ („ker­no sau­gyk­la“), pa­tai­sy­da­vo ir ra­šy­da­vo „zer­no chra­ni­liš­če“ („grū­dų sau­gyk­la“)“, – pa­sa­ko­jo V. Pu­ro­nas. – Lie­tu­vo­je gel­mių uo­lie­nos pa­čių įvai­riau­sių spal­vų, pa­ma­ty­tu­mė­te ti­krą vai­vo­rykš­tę: ga­li­ma ras­ti sod­riai ža­lių, mė­ly­nų ir ki­to­kių spal­vų. Pil­ki ak­me­nė­liai – tik liau­dies dai­no­se.“

Vievyje, Žemės gelmių informacijos centre, saugomas ir Lietuvos geologijos pradininko Juozo Dalinkevičiaus rašomasis stalas bei kiti jo memorialiniai eksponatai.

Geo­lo­gas par­odė ir lie­tu­viš­ko mar­mu­ro pa­vyz­džių – an­hid­ri­to. Prie Gar­lia­vos, Pa­gi­rių kai­me, ruo­šia­ma­si sta­ty­ti šach­tą ir iš­gau­ti an­hid­ri­tą. Jis nau­do­ja­mas la­bai ge­ros ko­ky­bės ce­men­tui ga­min­ti. Taip pat tin­ka ir vi­daus ap­dai­lai. „Ta­čiau Lie­tu­vo­je yra ir ti­kro gry­no žals­vo mar­mu­ro, – tei­gė V. Pu­ro­nas. – Jis glū­di 400 m gy­ly­je ties Va­rė­na.“

Kaip pa­sa­ko­jo geo­lo­gai, Lie­tu­vos ker­no sau­gyk­los tur­tai yra la­bai ver­tin­gi, nes mū­sų gel­mių san­da­ra įdo­mi sa­vo geo­lo­gi­ne is­to­ri­ja. „Po mū­sų ko­jo­mis yra už­fik­suo­ta vi­sa Že­mės su­si­da­ry­mo is­to­ri­ja, to­dėl tai ir do­mi­na pa­sau­lio moks­li­nin­kus“, – pa­brė­žė V. Pu­ro­nas. Tai nuo­sek­lus, uo­lie­no­se už­ra­šy­tas vi­sos Že­mės is­to­ri­jos ar­chy­vas. „Mes tu­ri­me iš­sa­mų nuo­sė­dų pjū­vį. Pa­vyz­džiui, Skan­di­na­vi­jo­je vi­siš­kai nė­ra nuo­sė­di­nių uo­lie­nų. Jie tu­ri tik se­nas uo­lie­nas, ne­tu­ri vė­liau su­si­da­riu­sių“, – tiks­li­no J. Sat­kū­nas.

Vievyje prie kerno saugyklos - įspūdingi įvairių žemės formavimosi periodų rieduliai.

Prie kerno saugyklos į 35 grupes pagal jų cheminę sudėtį ir kilmę sugrupuoti rieduliai iš Lietuvos žemės paviršiaus.

...

Ne bran­gak­me­niai, bet brangūs

Nors sau­go­mas ker­nas nė­ra bran­gak­me­niai, kai­na­vo jis ne­ma­žai. Bu­vo aps­kai­čiuo­ta, kad iš gi­lu­mi­nių grę­ži­nių iš­gau­tas 1 m ker­no prieš ket­ve­rius me­tus vi­du­ti­niš­kai kai­na­vo maž­daug 4550 li­tų. Ži­nant, kad sau­gyk­lo­je yra 140 000 m ker­no, ne­sun­ku su­skai­čiuo­ti vi­są že­mės gel­mių me­traš­čio kai­ną. Ker­nas iš kvar­te­ro pe­rio­do, ku­ris yra ar­čiau pa­vir­šiaus, kai­nuo­ja pi­giau, o grę­žiant iki 2 km gy­lio grę­ži­nį, žy­miai bran­giau. Gi­liau­siai į kris­ta­li­nį pa­ma­tą Lie­tu­vo­je bu­vo įsig­ręž­ta Vyd­man­tuo­se (Kre­tin­gos r.), du vie­nas ša­lia ki­to iš­gręž­ti grę­ži­niai sie­kė 2,5 ki­lo­me­tro. Jie bu­vo skir­ti geo­ter­mi­nei ši­lu­mai pa­nau­do­ti (to­kia­me gy­ly­je tem­pe­ra­tū­ra sie­kia 100 laips­nių karš­čio). Kaip pa­sa­ko­jo J. Sat­kū­nas, ten ras­tos nuo­sė­di­nės uo­lie­nos yra su­si­for­ma­vu­sios prieš 500 mln. me­tų. „Iš to­kių uo­lie­nų yra su­si­da­rę kal­nai. Va­rė­nos ra­jo­ne jos ply­ti ar­čiau­siai že­mės pa­vir­šiaus – 200 me­trų gy­ly­je, ties Klai­pė­da – 2,5 km gy­ly­je, o ki­ta­pus Bal­ti­jos iš­len­da į že­mės pa­vir­šių, įplau­kus į Stok­hol­mą jau ma­ty­ti pa­kran­tė­je“, – aiš­ki­no jis.

Įėjimas į Čiobiškio urvą gana erdvus, aukštis siekia 1,5 metro, vėliau urvas pažemėja iki 20 cm aukščio.

Ker­no pa­vyz­džiai at­sklei­dė daug įdo­my­bių. „Pa­vyz­džiui, Mar­cin­ko­nių gra­ni­ti­nio ma­sy­vo uo­lie­no­se ap­tik­ta re­tų­jų že­mės ele­men­tų. Tie ele­men­tai – Men­de­le­je­vo len­te­lės apa­čio­je, jie nau­do­ja­mi šiuo­lai­ki­nė­se na­no­tech­no­lo­gi­jo­se, mo­bi­liuo­siuo­se te­le­fo­nuo­se, kom­piu­te­riuo­se, – pa­sa­ko­jo V. Pu­ro­nas. – Dau­giau­sia re­tų­jų ele­men­tų su­si­tel­kę Ki­ni­jo­je – apie 95 proc. vi­sų Že­mė­je esa­mų.

Va­rė­nos ra­jo­ne maž­daug 300 me­trų gy­ly­je ply­ti ir di­de­li ge­le­žies rū­dos sluoks­niai. Ta­čiau ją iš­gau­ti ne­bū­tų pa­pras­ta: rei­kė­tų pra­sisk­verb­ti per sep­ty­nis van­de­nin­gus sluoks­nius, o pa­skui ne­ži­nia kur dė­ti tą drus­kin­gą van­de­nį. „Dzū­ki­jos na­cio­na­li­nia­me par­ke ge­le­žies rū­dos sod­ri­ni­mo fab­ri­kas ne­bū­tų ge­ras ob­jek­tas. Kas­ti rū­dą čia ir eko­no­miš­kai ne­la­bai ap­si­mo­ka, o ką jau kal­bė­ti apie ga­li­mas eko­lo­gi­nes pa­sek­mes. Bu­vo aps­kai­čiuo­ta, kad 1 to­na dzū­kiš­kos rū­dos Ro­ter­da­mo rin­ko­je kai­nuo­tų 15 do­le­rių. Bra­zi­li­jos rū­da kai­nuo­ja 10 do­le­rių“, – tei­gė J. Sat­kū­nas.

Fotografuoti Čiobiškio urve gana sudėtinga.

Prie ker­no sau­gyk­los, 4,2 ha kie­me at­si­ra­do dar ir rie­du­lių eks­po­zi­ci­jos. Iš vi­so jų čia dau­giau kaip 500. Tai kon­ti­nen­ti­nio ap­le­dė­ji­mo pa­li­kuo­nys, prieš 20–12 tūkst. me­tų le­dy­nų at­vilk­ti iš Skan­di­na­vi­jos, Bal­ti­jos jū­ros dug­no, Alan­dų sa­lų bei ki­tų vie­tų. Rie­du­liai su­gru­puo­ti į 35 gru­pes pa­gal jų che­mi­nę su­dė­tį ir kil­mę (pe­trog­ra­fi­nę kla­si­fi­ka­ci­ją). Tai mag­mi­nės, nuo­sė­di­nės, me­ta­mor­fi­nės, me­ta­so­ma­ti­nės ir ul­tra­me­ta­ge­ni­nės kil­mės uo­lie­nų rie­du­liai, su­rink­ti gam­to­je, kar­je­ruo­se.

Geo­lo­gi­jos pradininkas

Ša­lia Že­mės gel­mių in­for­ma­ci­jos cen­tro – ir Lie­tu­vos geo­lo­gi­jos pra­di­nin­kui Juo­zui Da­lin­ke­vi­čiui (1893–1980) skir­tas kam­ba­rys. 1912 me­tais Pe­ter­bur­ge bai­gęs Kal­nų ins­ti­tu­tą, vė­liau Aus­tri­jo­je ap­gy­nęs dak­ta­ro di­ser­ta­ci­ją, nuo 1940 me­tų Kau­no uni­ver­si­te­te ta­po In­ži­ne­ri­nės geog­ra­fi­jos ka­ted­ros ve­dė­ju. Nuo tų me­tų Lie­tu­vo­je ruo­šia­mi geo­lo­gai. Lie­tu­vos geo­lo­gai šie­met šven­tė sa­vo 75-me­tį.

Įspūdingas Neries vingis ties Asiutiškio atodanga.

J. Da­lin­ke­vi­čius sa­vo se­kė­jų bu­vo va­di­na­mas Lie­tu­vos gel­mių žvaigž­de. To­dėl tarp­tau­ti­nis žvaigž­džių re­gis­tras 1990 me­tais prof. J. Da­lin­ke­vi­čiaus var­du Seks­tan­to žvaigž­dy­ne pa­va­di­no vie­ną žvaigž­dę. „Jo var­du pa­va­din­ta gat­vė Nau­jo­jo­je Ak­me­nė­je, nes jis lai­ko­mas ir Lie­tu­vos ce­men­to pra­mo­nės tė­vu. Šia­me ra­jo­ne J. Da­lin­ke­vi­čius iš­grę­žė pir­muo­sius grę­ži­nius, gau­tą in­for­ma­ci­ją Kau­no uni­ver­si­te­to la­bo­ra­to­ri­jo­je įver­ti­no dar 1940 me­tais. Ta­čiau ka­ras su­truk­dė iš­kart ta­da ir pra­dė­ti plė­to­ti ce­men­to pra­mo­nę, – aiš­ki­no V. Pu­ro­nas. – Mes J. Da­lin­ke­vi­čių va­di­na­me mo­der­nio­sios geo­lo­gi­jos pra­di­nin­ku. Aps­kri­tai geo­lo­gi­ja Lie­tu­vo­je tu­ri gi­lias šak­nis. Dar jė­zui­tų įkur­to­je mo­kyk­lo­je bu­vo dės­to­ma mi­ne­ra­lo­gi­ja. Vie­na­me dva­re su­kaup­ta mi­ne­ra­lų ir uo­lie­nų ko­lek­ci­ja bu­vo net di­džiau­sia Eu­ro­po­je. Ka­dan­gi tie dva­ri­nin­kai įsi­vė­lė į su­ki­li­mą, dva­rą kon­fis­ka­vo, ko­lek­ci­ja iš­si­mė­tė.“

Čio­biš­kio urvas

Geologai išmatavo Bražuolės akmenį. Anksčiau manyta, kad jis siekia 2 metrus aukščio. Patikslinus paaiškėjo, kad 2,6 metro.

Ke­liau­jant po Vil­niaus apy­lin­kes J. Sat­kū­nas siū­lo pa­siž­val­gy­ti ati­džiau, nes čia gam­to­je daug Že­mės for­ma­vi­mo­si is­to­ri­jos pėd­sa­kų. „Vil­niaus rel­je­fą su­kū­rė pa­sku­ti­nio le­dy­no pa­kraš­tys. Ne­tu­rė­da­mas jė­gų slink­ti to­lyn, le­dy­nas su­sto­jo. Į ry­tus nuo Vil­niaus ply­ti bu­vu­sio am­ži­no­jo įša­lo te­ri­to­ri­ja, ku­rią pa­skui per­for­ma­vo įvai­rūs pro­ce­sai. Tirps­tan­tis įša­las iš­sko­bė Vil­niaus kal­vas. Le­dy­no tirps­mo van­duo su­ne­šė smė­ly­nus, juos pers­kro­dė upės. Jų slė­niuo­se, vin­giuo­se, at­odan­go­se ma­ty­ti įvai­rūs šios pra­ei­ties pro­ce­sai, – tei­gė jis. – Ne­ries šlai­tuo­se gau­su kong­lo­me­ra­tų, po ku­riais su­si­da­rę ur­vai. Kong­lo­me­ra­tai – su­si­ce­men­ta­vęs žvy­ras. Nuo ko su­si­ce­men­ta­vo? Ma­tyt, ka­dai­se bu­vu­siu šil­tes­niu pe­rio­du, kai to­kio­mis są­ly­go­mis grun­ti­nia­me van­de­ny­je pa­di­dė­ja iš­tir­pu­sių kar­bo­na­tų ir kai toks van­duo pra­te­ka pro žvy­rą, smė­lį, šis ok­si­duo­ja­si, smė­lis pa­virs­ta „ply­ta“, smil­tai­niu, su­si­ce­men­tuo­ja.“

Taip su­si­for­ma­vo įspū­din­gas Čio­biš­kio ur­vas. Čio­biš­kio mies­te­ly­je į jį jo­kių nuo­ro­dų nė­ra, nes lan­džio­ti ten nė­ra la­bai sau­gu. Tad geo­lo­gai jį ty­ri­nė­ja la­bai to ne­vie­šin­da­mi. Mies­te­lio gy­ven­to­jai ži­no, kur jis yra. Be­je, jį ir at­ra­do mies­te­lio moks­lei­viai. Ur­vas at­si­vė­ręs į Ne­rį te­kan­čio Ry­nos upe­lio šlai­te, maž­daug 5 me­trų aukš­ty­je virš upe­lio va­gos. Ur­vas iš pra­džių sie­kia 1,5 m aukš­čio, pa­skui pa­že­mė­ja iki 20 cm, tad vie­to­mis ten­ka šliauž­ti, kai kur ga­li­ma at­si­sės­ti, ta­čiau at­sis­to­ti nie­kur ne­pa­vyks. Tiems, ku­rie tu­ri už­da­rų pa­tal­pų bai­mę, šis ur­vas – ne pa­ti ma­lo­niau­sia vie­ta pa­si­vaikš­čio­ti.

"Geologija Lietuvoje turi gilias šaknis. Viename dvare sukaupta mineralų ir uolienų kolekcija buvo net didžiausia Europoje", - pasakojo Vytautas Puronas.

Čio­biš­kio ur­vas uni­ka­lus, nes jis yra vie­nin­te­lis Lie­tu­vo­je kvar­te­ro da­ri­niuo­se. Kvar­te­ras – vir­šu­ti­nė Že­mės plu­tos da­lis, vė­liau­sias geo­lo­gi­nis pe­rio­das. Lap­kri­čio mė­ne­sį ur­vą iš­ma­ta­vę geo­lo­gai įsi­ti­ki­no, kad jis sie­kia 15 me­trų il­gio. „Skliau­tas ga­na kie­tas, o šo­nai iš­by­rė­ję. Tai vi­du­ti­niš­kai pa­vo­jin­gas ur­vas. By­rė­ti jis ga­li tik nuo ne­at­sar­gių lan­ky­to­jų. Pats vei­kiau­siai ne­už­virs“, – sa­kė ur­vą iš­ma­ta­vęs Lie­tu­vos geo­lo­gi­jos tar­ny­bos in­ži­ne­ri­nių, geo­lo­gi­nių ty­ri­mų pos­ky­rio va­do­vas Vi­das Mi­ku­lė­nas.

Bra­žuo­lės akmuo

Nuo Čio­biš­kio pa­su­kus Vie­vio, vė­liau Vil­niaus link, kai­rė­je au­to­ma­gis­tra­lės pu­sė­je, ne­to­li Jo­te­liū­nų kai­mo Bra­žuo­lės upė­je pūp­so įdo­mus ak­muo, su­da­ry­tas iš raus­vo gra­ni­to su lau­ko špa­tų kris­ta­lais, bio­fi­tu ir pa­vie­niais gra­na­tais. Tai tu­ris­tams dar ne­la­bai ži­no­mas ob­jek­tas. „Bra­žuo­lės ak­muo ga­na stam­bus (pa­ten­ka į ži­no­mų di­džiau­sių rie­du­lių šim­tu­ką), sa­vo pir­mykš­tė­je ap­lin­ko­je gu­lin­tis ak­muo. Tu­ri sau­go­mo gam­tos pa­vel­do ob­jek­to sta­tu­są. Jis, ga­li­ma sa­ky­ti, sau­go­si pats. To­kio nie­kas ne­pa­kel­tų ir ne­iš­vež­tų. Be to, gu­li Ne­ries re­gio­ni­nio par­ko už­kam­py­je. No­rint jį pa­ma­ty­ti, reik­tų ei­ti kai­rio­jo Ne­ries kran­to pa­žin­ti­niu ta­ku, už til­to per Bra­žuo­lės upe­lį su­kti į kai­rę, pa­skui dar kar­tą į kai­rę, – aiš­ki­no V. Mi­ku­lė­nas. – Jo il­gis ir plo­tis vir­ši­ja 3 m, aukš­tis – 2,6 me­tro.“

Pa­sak geo­lo­go V. Mi­ku­lė­no, Bra­žuo­lės upe­lis Lie­tu­vos rel­je­fe – tar­si kal­nų upė. Jo nuo­ly­dis kas ki­lo­me­trą su­da­ro 7–8 me­trus. Tai srau­ni, daug slenks­čių tu­rin­ti upė. Pa­vaikš­čio­jus jos pa­kran­tė­mis ga­li­ma už­fik­suo­ti įspū­din­gų vaiz­dų.

Kong­lo­me­ra­tų atodanga

Iš kerno gręžinių ištrauktas lietuviškas marmuras - anhidritas.

Žval­gan­tis po Vil­niaus apy­lin­kes net ir to­kio skvar­baus kaip geo­lo­gai žvilgs­nio ne­tu­rin­tiems ke­liau­to­jams įdo­mu stab­tel­ti ties Asiu­tiš­kių at­odan­ga Su­der­vės se­niū­ni­jo­je. „Aukš­tas skar­dis yra pa­ti ti­kriau­sia re­gyk­la – at­si­ve­ria nuo­sta­bus Ne­ries vin­gis, – sa­kė V. Mi­ku­lė­nas. – O po ko­jo­mis – kong­lo­me­ra­tai. Skar­dis ga­na aukš­tas – apie 50 me­trų, šlai­tuo­se esa­me at­ra­dę geo­lo­gi­nių reiš­ki­nių. Ki­ta­me kran­te – Šiur­mo­nių kai­mas, prieš An­trą­jį pa­sau­li­nį ka­rą nu­ken­tė­jęs nuo di­de­lio pot­vy­nio, le­dų sang­rū­dų, ne­ma­žai kran­to ta­da bu­vo nu­plau­ta net su na­mais.“ Aki­vaiz­du, kad ties to­kia upės kil­pa pa­va­sa­rį pa­ki­lęs van­duo plūs­ta į sa­vo­tiš­ką kil­po­je esan­tį pu­sia­sa­lį.

Ap­žiū­rė­ti su­si­da­riu­sius kong­lo­me­ra­tus nė­ra leng­va, nes jie slūg­so šlai­te, maž­daug 12–15 m aukš­ty­je virš upės van­dens ly­gio. Kong­lo­me­ra­tai (nuo­sė­di­nės uo­lie­nos) geo­lo­gams la­bai ver­tin­gi sa­vo tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja. Kong­lo­me­ra­tų klo­dai Lie­tu­vo­je be­veik ne­ty­ri­nė­ti, to­dėl jų su­si­da­ry­mo są­ly­gos ir lai­kas te­bė­ra pa­slap­tis. Ži­no­ma, kad jie su­si­for­ma­vo po­že­my­je vyks­tant su­dė­tin­giems hid­ro­che­mi­niams pro­ce­sams, kai žvy­ro sluoks­ny­je iš­si­kris­ta­li­zuo­ja kal­ci­tas. Kaip tei­gia geo­lo­gai, kong­lo­me­ra­tų klo­dai Ne­ries slė­ny­je daž­niau­siai slūg­so aukš­tes­nių te­ra­sų šlai­tuo­se, maž­daug 10–20 m aukš­ty­je virš van­dens ly­gio. Tai reiš­kia, kad ki­ta­dos to­kia­me aukš­ty­je šlai­tuo­se bu­vo po­že­mi­nio van­dens šal­ti­nių iš­si­kro­vi­mo vie­tos. Ku­riuo geo­lo­gi­nės pra­ei­ties me­tu te­kė­jo šie šal­ti­niai, ga­li at­sa­ky­ti tik de­ta­les­ni ty­ri­mai. Geo­lo­gai spė­ja, kad šal­ti­niai čia te­kė­jo Mer­ki­nės tarp­le­dyn­me­čio ar ki­tu vė­les­niu šil­tuo­ju lai­ko­tar­piu. Mer­ki­nės tarp­le­dyn­me­tis – šil­to kli­ma­to lai­ko­tar­pis, sky­ręs Me­di­nin­kų ir Ne­mu­no tarp­le­dyn­me­čius, pra­si­dė­jęs prieš 130 tūkst. me­tų, pa­si­bai­gęs prieš 90 tūkst. me­tų. Su­nku ir įsi­vaiz­duo­ti to­kius me­tų klo­dus. Ta­čiau jie – prieš mū­sų akis Ne­ries at­odan­go­se.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­ja šeš­ta­die­nį su­ren­gė pi­ke­tą sos­ti­nės Mins­ko cen­tre, per ku­rį gy­ven­to­jai bu­vo ra­gi­na­mi pa­si­ra­šy­ti pe­ti­ci­ją, kad anks­tes­nei na­cio­na­li­nei bal­tos ir raudonos spal­vos vė­lia­vai [...]
JAV vy­riau­sy­bė šeš­ta­die­nį bai­gė for­ma­lų in­ter­ne­to prie­žiū­ros vaid­me­nį ir per­da­vė sai­ty­no ad­re­sų sis­te­mos val­dy­mą tarp­tau­ti­nei ne pel­no or­ga­ni­za­ci­jai.
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Vil­niu­je dviem skve­rams ke­ti­na­ma su­teik­ti su so­vie­tų oku­pa­ci­ja ko­vo­ju­sių par­ti­za­nų va­do Juo­zo Luk­šos-Dau­man­to bei Ukrai­nos var­dus.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Šeš­ta­die­nį Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios ly­gos rung­ty­nė­se 26-erių me­tų Po­vi­las Ve­re­nis su­ren­gė dar vie­ną sa­vo įvar­čių šou, ta­čiau tai ne­iš­gel­bė­jo vienintelės už­sie­ny­je rung­ty­niau­jan­čios [...]
Klai­pė­dos „Nep­tū­nas“ ir to­liau lie­ka be per­ga­lių „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te. Uos­ta­mies­čio krep­ši­nin­kai 94:90 (16:22, 27:26, 23:17, 15:16, 13:9) tu­rė­jo pripažinti na­muo­se žai­du­sio [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Spa­lio 1-ąją Me­dar­do Čo­bo­to tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to (MČTAU) sen­jo­rai iš­kil­min­gai pra­dė­jo nau­jus – jau dvi­de­šimt an­truo­sius – moks­lo me­tus. Tra­di­ciš­kai moks­lo metų pra­džios iš­va­ka­rė­se [...]
Ne­ga­li­te pa­kęs­ti sto­vė­ti ei­lė­je prie sa­vo mėgs­ta­mo res­to­ra­no? Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Nis­san“ su­gal­vo­jo iš­ma­nų bū­dą, ku­ris ti­krai pa­tiks jūsų skau­dan­čioms ko­joms.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Šian­dien Ra­dai­liuo­se, Klai­pė­dos ra­jo­ne, ati­da­ry­tas pir­ma­sis Bal­ti­jos ša­ly­se ir di­džiau­sias Eu­ro­po­je apverstas gy­ve­na­ma­sis na­mas. 
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami