TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Arabai dėl portretų rikiavosi eilėn

2010 02 05 0:00
Nutapęs Mario portretą, G.Jonaitis kasdien gaudavo parūkyti kaljano.
Giedriaus Jonaičio nuotrauka

Nors islamas apskritai draudžia tapyti tai, kas gyva, ir šių šalių mene vyrauja ornamentai (arabeskos), į Egiptą pailsėti nuvykusiam dailininkui Giedriui Jonaičiui vietiniai arabai nedavė ramybės - vis prašė nupiešti jų portretus.

Šiuo metu Vilniaus galerijoje "Akademija" veikia G.Jonaičio darbų paroda "Egipto dienoraščiai": realistiniai šio krašto peizažai, humoristinės kelionės nuotraukos, kurias pagyvina vietoj akių ar Grįžulo ratų įmontuotos šviečiančios lemputės, instaliacijos, asambliažai, iš parsivežtų suvenyrų, egzotiškų įdomybių rinkinio sukurta tam tikra kunstkamera.

Vykdamas į Egiptą dailininkas net nemąstė apie parodą. "Kadangi nemėgstu degintis ir šiaip be tikslo drybsoti saulėje, vis piešdavau, - pasakojo jis. - O kai pripaišiau, sugrįžęs pagalvojau ir apie parodą. Dar pridėjau visokių savo fantazijų Egipto tema."

Portretas - už kaljaną

"Tai buvo povestuvinė savaitė, - sakė prieš penkerius metus pirmąją žmoną palaidojęs ir dabar antrąkart vedęs G.Jonaitis. - Įdomu buvo matyti, kaip kasdien viešbučio tvarkytojai mums, jaunavedžiams, iš rankšluosčių visokių grožybių priraitydavo. Į Hurgadą važiavome tiesiog pailsėti. Jokių piramidžių žiūrėti nenorėjome, nes iki Kairo toli, iki Luksoro - taip pat. Kaip man pripasakojo ten keliavusieji, trečią nakties pakelia, liepia pasiimti kibirą vandens, vairuotojai tolimą kelią važiuoja neatsargiai, grįžti beveik po dviejų parų nuvargęs ir liežuvį iškišęs "džiaugiesi", kad pamatei piramides."

Dailininkas prisipažino, jog kitokia aplinka, kultūra jo pernelyg neveikė. "Apskritai keliaudamas mėgstu piešti. Kai mirė pirmoji žmona, draugai iš užuojautos man ir jaunesniajam sūnui nupirko kelionę į Kretą. Piešiau ir ten, tačiau Egipte buvo kitaip, ir man labiau patiko. Visur balaganas, šurmulynas! Žmonės vos ne už rankų tampo, nuolat prašo arbatpinigių... Tačiau tai jie daro sąžiningai, nevagiliauja, neplėšikauja, tik nori iš tavęs išspausti pinigėlių, - prisiminė dailininkas. - Atvykus pirmiausia į akį krito krautuvėlės aplink viešbutį, užrašai "Zdrastvuj", "Labas", "Pas mane geriausios "maikės", "Pas mane geriausi kaljanai" ir t. t. Vietiniai iškart prieina ir sveikinasi "zdrastvuj". Bandžiau vaizduoti vakarietį, nes prie jų mažiau kimbama, atsakiau: "Finland." Bet po dviejų dienų pamaniau, kam čia meluoti. Iš veido matyti, kad nesu "finland". Atsakiau "zdrastvuj", tad ir užsimezgė bendravimas. Prisėdęs viešbutyje vis piešdavau. Visi stabtelėdavo pažiūrėti. Vienos krautuvėlės pardavėjas Mario iškart paprašė, kad nupieščiau jo portretą. Sakau: "Gerai, bet už tai leisi pas tave parūkyti kaljaną." Kasdien ir eidavau pas Mario. Vėliau visi viešbučio tarnautojai pradėjo prašyti portretų. Piešdavau. Egiptiečiai mieli, paprasti žmonės, prieina, apstoja, žiūri, grožisi."

Nevaidino dailininko

Labiausiai G.Jonaitį Egipte žavėjo sodrios, ryškios spalvos. "Ten viskas gražu - jūra, palmės, tiltukai, kanaliukai, gėlės... - pasakojo menininkas. - Kartais ir naktį išeidavau į kiemą piešti."

Kai viešbučio darbuotojai prašydavo, kad G.Jonaitis sukurtų jų portretus, dailininkas liepdavo atnešti kuo didesnę nuotrauką. "Keista, bet visi atnešdavo tik mažas paso nuotraukytes, didesnių neturėjo. Tad ir piešdavau vakarais pagal jas. Portretus gavo visi - ir gėrimų pilstytojas, ir virėjas, ir "matrasininkas", kuris čiužinius paplūdimyje nešiojo... Išdalijau ir pasakiau: "Atsikniskit, dabar noriu sau piešti." Ne dėl to paišiau, kad pavaidinčiau dailininką. Man patinka bendrauti. Kai su vietiniais elgiesi paprastai, nesi "pasikėlęs", jie ir su tavimi normaliai elgiasi. Taip piešdamas susidraugavau su visais."

Už paveikslą - tatuiruotė

Egipte vietiniai nuolat įkalbinėja turistus tikėdamiesi uždirbti. Pavyzdžiui, vienas arabas siūlėsi G.Jonaičiui už 35 eurus augaliniais dažais nutapyti tatuiruotę. "Pasakiau, kad pinigų nemokėsiu, portretą nupiešiu. Taip ir atsiskaitėme. Aš jam - portretą, o jis - mano horoskopo ženklą Skorpioną ir Gedimino stulpus ant rankos ištapė. Dvi savaites tatuiruotė laikėsi", - kalbėjo dailininkas.

Kartais G.Jonaitis nueidavo į netoliese esančio prabangesnio viešbučio teritoriją ir ten įsitaisęs piešdavo. "Nepatiko. Ten tokie tingūs turistai guli išsidrėbę, o egiptiečiai patarnautojai jau santūresni vaikšto, bendrauti nelenda. Kaip supratau, brangesnis viešbutis - ir aptarnavimas kitoks. Nepatiko tas rafinuotumas, tad grįžau į savo šurmuliuojantį viešbutį", - prisipažino bendrauti mėgstantis pašnekovas.

Į klausimą, gal nedažnai Egipte pasitaiko menininką sutikti, kad visi jį taip apspito, G.Jonaitis atsakė: "Manau, dailininkų netrūksta, bet ne viešbučiuose jie sėdi."

G.Jonaitis, sukūręs daugumą lietuviškų pinigų kupiūrų (išskyrus 100 ir 200 litų), atkreipė dėmesį, kad egiptietiški svarai gana gražūs. "Jie tradiciniai, konservatyvūs, panašiai kaip doleriai. Ne kokie olandiški guldenai ar šveicariški frankai..." - paaiškino dailininkas.

Istorinis kičas

G.Jonaitis parsivežė daug įdomių daikčiukų iš paprastų suvenyrų parduotuvėlių ir sumaniai panaudojo juos rengdamas parodą. "Jokių tikrų senienų išvežti neleidžiama, tad prisipirkau daugybę kičo skulptūrėlių. Egipte labai populiaru prigaminti archeologinių radinių, sukurtų prieš kelis tūkstančius metų, kopijų. Tai tarsi šalies vizitinė kortelė. Visokios ten izidės, nefertitės, katinai, sfinksai... Pirkau manydamas ką nors iš jų padaryti. Esu kaip mažas vaikas, man patinka visokie įdomūs daikčiukai, - tikino dailininkas. - Tai padirbiniai, bet man jie nekliudo. Tačiau krautuvėlėse pilna ir neskoningo kičo. Pavyzdžiui, ant dėžutės cigaretėms sudėti - judantys vaizdeliai su Nefertite. Arba fosforinė Nefertitės galva - palaikai šviesoje, tada ji švyti tamsoje. Įdomu perkant derėtis. Tik reikia tai daryti saikingai ir be proto nekaulyti vis pigiau: turi leisti žmogui užsidirbti. Pirmą dieną visko prisipirkau ir buvo ramu. Tada sėdėjau sau ir paišiau."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"