Argonautų pėdsakais po senąją Kolchidę

Denisas NIKITENKA dnikitenka@lzinios.lt 2015-01-23 06:00
Denisas NIKITENKA
dnikitenka@lzinios.lt
2015-01-23 06:00
XII amžiaus karalienės Tamaros Didžiosios tiltas, menantis Sakartvelos aukso amžių ir karus su turkais. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotraukos
Lie­tu­viams ne­di­de­lė Azi­jos vals­ty­bė Gru­zi­ja, iš­si­dės­čiu­si ry­ti­nė­je Juo­do­sios jū­ros pa­kran­tė­je, pir­miau­sia sie­ja­si su Kau­ka­zo kal­nais, vy­nu ir tos­tais, ta­čiau šis kraš­tas ga­li pri­blokš­ti le­gen­di­nė­mis vie­to­vė­mis.

Grai­kų mi­to­lo­gi­jo­je ap­dai­nuo­tas did­vy­rių ar­go­nau­tų ir jų va­do Ja­so­no žy­gis ve­da bū­tent į Gru­zi­ją, į se­ną­ją prieš­is­to­rės Kol­chi­dės ka­ra­lys­tę ir jos sos­ti­nę Ku­tai­sį. Tai – auk­so vil­nos mies­tas.

Mi­to­lo­gi­nės vie­tos ir pa­sau­lio me­traš­čiuo­se ryš­kiau­sio­mis rai­dė­mis įra­šy­ti is­to­ri­niai pa­mink­lai at­ve­ria akis į ka­ro su Ru­si­ja nu­ste­ken­tą vals­ty­bę pa­žvelg­ti vi­sai ki­taip. Juo­ba kai dau­gu­ma tu­ris­ti­niais per­lais ga­lin­čių tap­ti ob­jek­tų yra au­ten­tiš­ki ir ne­nu­pud­ruo­ti va­ka­rie­tiš­kais skais­ta­lais.

Vien dėl įspū­din­gų ir įvai­ria­ly­pių, ke­lių tūks­tan­čių me­tų se­nu­mo kul­tū­ros pa­mink­lų ver­ta ke­liau­ti į nuo­sta­bią kol­chų že­mę, dėl ku­rios ka­ria­vo tur­kai, ro­mė­nai, grai­kai, per­sai.

Pa­mirš­ki­te Gru­zi­jos vardą

Iš Lie­tu­vos pa­siek­ti kal­nuo­tą­ją Gru­zi­ją pa­pras­ta: te­rei­kia ke­lias va­lan­das trun­kan­čio tie­sio­gi­nio skry­džio iš Vil­niaus oro uos­to į piet­va­ka­ri­nio Adža­ri­jos re­gio­no mies­tą Ku­tai­sį. Žie­mą kli­ma­tas čia pa­ly­gin­ti švel­nus, apie 10 laips­nių ši­lu­mos, pro­tar­piais mo­lin­gą že­mę pa­šlaks­to lie­tu­tis.

Vi­sa Gru­zi­ja yra is­to­riš­kai pa­da­ly­ta į va­ka­ri­nę ir ry­ti­nę da­lis, jos ne­sis­ki­ria pa­gal eko­no­mi­nę rai­dą, ta­čiau al­suo­ja skir­tin­go­mis is­to­ri­jo­mis. Juo­do­sios jū­ros pu­sė­je esan­ti Gru­zi­ja – tai Kol­chi­dė, ry­ti­nė ir sos­ti­nė Tbi­li­sis – Ibe­ri­ja. Kiek­vie­nas gru­zi­nas pir­miau­sia su­skubs pa­aiš­kin­ti, kad Gru­zi­ja nė­ra Gru­zi­ja. Nie­kas jos taip ne­va­di­na ša­ly­je, tai – so­vie­ti­nis vals­ty­bės var­das. An­ti­kos grai­kai ją va­di­no Geor­gi­ja.

Sa­kart­ve­la – štai ti­kra­sis pa­va­di­ni­mas, o gru­zi­nai jų kal­ba - „kart­ve­le­bi“. Tau­tai šie ter­mi­nai yra gy­vy­biš­kai svar­būs. Mat da­bar­ti­nės Gru­zi­jos te­ri­to­ri­jo­je gy­ve­no kart­ve­lų gen­tys, jau įėju­sios į žmo­ni­jos is­to­ri­ją. Kart­ve­lai pir­mie­ji Eu­ra­zi­jos že­my­ne iš­mo­ko iš­gau­ti ge­le­žį: jie tai da­rė ly­dy­da­mi mag­ne­ti­nį Juo­do­sios jū­ros smė­lį, ku­rio ir da­bar ga­li­ma ras­ti Ba­tu­mio mies­to apy­lin­kė­se. Kai smė­lio at­sar­gos iš­se­ko, kart­ve­lai iš­mo­ko ly­dy­ti ge­le­žį iš rū­dos, ir ši tech­no­lo­gi­ja bu­vo nau­do­ja­ma jau prieš 3,5 tūkst. me­tų.

Gru­zi­ja, ar­ba Sa­kart­ve­la, su­si­kū­rė pa­na­šiu lai­ko­tar­piu kaip ir Lie­tu­va – XI am­žiu­je su­vie­ni­jus skir­tin­gas gen­tis. Dar ga­li­ma pri­dur­ti, jog ir krikš­čio­ny­bė į kart­ve­lų že­mes at­ke­lia­vo apie IV am­žių po Kris­taus, taip pat la­bai anks­ti.

Šio pa­pras­to Gru­zi­jos is­to­ri­jos pra­džia­moks­lio pa­kan­ka, kad su­šil­dy­tum ne vie­no gru­zi­no šir­dį, ir jis į tu­ris­tą žvelg­tų pa­gar­biai, net nu­ste­bu­sio­mis aki­mis.

Koks tai kraš­tas, pui­kiai ilius­truo­ja ir ar­cheo­lo­gų pa­ly­gin­ti ne­se­niai ras­ti se­niau­sio (1,8 mln. me­tų se­nu­mo) Eu­ra­zi­jo­je žmo­gaus griau­čiai. Ho­mo georgicus, taip va­di­na­si šie to­li­mi šiuo­lai­ki­nių žmo­nių pro­tė­viai. Ar­cheo­lo­gai Gru­zi­ją lai­ko Eu­ro­pos žmo­nių lop­šiu.

Skir­tin­gos et­ni­nės grupės

No­rint bent trum­pai pa­ke­liau­ti lai­ku ir pa­jus­ti se­no­sios Sa­kart­ve­los dva­sią pui­kiau­siai tin­ka jau mi­nė­tos ar­cha­jiš­kos Kol­chi­dės ka­ra­lys­tės že­mė. Da­bar tai – da­lis įžy­mio­jo Adža­ri­jos re­gio­no prie Juo­do­sios jū­ros su svar­biau­siais mies­tais Ku­tai­siu ir Ba­tu­miu.

Vynuogynai Gruzijoje net sausio mėnesį žaliuoja. Šioje valstybėje auga 500 iš pasaulyje žinomų 2 tūkst. vynuogių veislių.

Adža­ri­jo­je gy­ve­na se­nų­jų kol­chų pa­li­kuo­nys, ku­rie tu­ris­tus ste­bi­na ge­ro­mis aki­mis ir pa­vy­dė­ti­nu są­ži­nin­gu­mu. „Taip, mes esa­me to­kie: dip­lo­ma­tiš­ki, są­ži­nin­gi, ge­ra­šir­džiai, vai­šin­gi. Adža­ri­jo­je ne­su­tik­si tu­ris­tą ap­gau­ti pa­si­ry­žu­sio gru­zi­no. Kai pre­zi­den­tu bu­vo Mi­chai­las Saa­kaš­vi­lis, tu­riz­mas ėmė kles­tė­ti, plū­do in­ves­ti­ci­jos, bu­vo sta­to­mi nau­ji ku­ror­tai, vieš­bu­čiai. Iki tol tu­ris­tas bū­tų nu­re­ke­tuo­tas pir­miau­sia po­li­ci­jos, o pa­skui – ir ma­fi­jos. Da­bar už ne­pa­gar­bą tu­ris­tui ga­li grės­ti net be­lan­gė“, - ti­ki­no mik­liai kal­nų ser­pan­ti­nais vai­rą su­kio­jan­tis gru­zi­nas Kak­ha. Įsi­jau­tęs jis aiš­ki­no, jog be­veik vi­si kart­ve­lai kal­ba vie­na kal­ba, ta­čiau jie įvai­riuo­se re­gio­nuo­se to­kie skir­tin­gi, kad kar­tais net abe­jo­ji, ar tai – ta pa­ti vals­ty­bė.

„Kal­nuo­se, Gru­zi­jos šiau­rė­je, gy­ve­nan­tys sva­nai yra ties­mu­ki, karš­ta­ko­šiai. Mes, adža­rai, nie­ka­da tie­siai švie­siai ne­pa­sa­ky­si­me, kad nu­siš­ne­ka­te, o štai sva­nai rėš į akis", - pa­sa­ko­jo gru­zi­nas. Jo tei­gi­mu, yra ypa­tin­ga et­ni­nė gru­pė chev­su­rai, jų iš­skir­ti­nis bruo­žas – gi­lios, mė­ly­nos akys. O meg­re­lai kal­ba sa­vi­ta kal­ba, juos su­nku su­pras­ti kaip ir sva­nus. Yra et­ni­nė gru­pė, ku­rios žmo­nės - lė­ta­pė­džiai, net su­pyks­ta po ko­kių tri­jų die­nų nuo konf­lik­to. "La­bai la­bai skir­tin­gos mū­sų et­ni­nės gru­pės, ta­čiau mus vie­ni­ja bend­ra kal­ba ir vie­na vals­ty­bė", - pa­brė­žė Kak­ha.

Le­gen­dos pėdsakais

Ap­lan­ky­ti le­gen­di­nes Adža­ri­jos vie­tas ga­li­ma sa­va­ran­kiš­kai va­žiuo­jant au­to­bu­sais ar­ba tak­si. Tar­ki­me, ge­ro pus­die­nio ke­lio­nė mi­kroau­to­bu­su 60 km spin­du­liu nuo Ba­tu­mio po ne­sun­kių de­ry­bų kai­nuo­ja apie 100 la­rių (44 eu­rus). De­ga­lai Gru­zi­jo­je pi­gūs.

Nu­si­lei­dus Ku­tai­sio oro uos­te ir nu­vy­kus į an­trą pa­gal dy­dį Gru­zi­jo­je Ku­tai­sio mies­tą pir­miau­sia rei­kia su­vok­ti, kad tai – ne šiaip kal­nų did­mies­tis. Ku­tai­sis – 3,5 tūkst. me­tų se­nu­mo mies­tas, is­to­ri­nė Kol­chi­dės ka­ra­lys­tės sos­ti­nė.

Bū­tent į Ku­tai­sį plau­kė le­gen­di­niai ar­go­nau­tai, ku­rių ke­lio­nė tu­ri ir rim­tą is­to­ri­nį pa­grin­dą. Kaip Ho­me­ro ap­dai­nuo­ta Tro­ja da­bar­ti­nė­je Tur­ki­jo­je, taip ir ar­go­nau­tai ga­li bū­ti vi­sai ne fan­ta­zi­jos vai­sius.

Pir­miau­sia, an­ti­kos lai­kais kol­chai gar­sė­jo me­ta­lur­gi­ja ir ne­įti­ki­mais kal­vys­tės, ju­ve­ly­ri­kos įgū­džiais. Bron­zos am­žiaus kol­chų kir­viai bu­vo gar­sūs vi­sa­me anuo­me­ti­nia­me pa­sau­ly­je, bet la­biau­siai grai­kus, ro­mė­nus, per­sus, tur­kus už­bū­rė auk­so dir­bi­niai. Net da­bar­ti­niuo­se pi­ni­gi­niuo­se vie­ne­tuo­se yra vaiz­duo­ja­mas ke­lių tūks­tan­čių me­tų se­nu­mo auk­si­nio liū­to ar­te­fak­tas. Žvė­ries kar­čiai pa­da­ry­ti taip pre­ci­ziš­kai, įman­triai, kad iki šiol ste­bi­ma­si.

Ži­nant šias ap­lin­ky­bes ki­taip at­ro­do ir Te­sa­li­jos ka­ra­liaus pa­ve­di­mas kar­žy­giui Ja­so­nui su bend­ra­žy­giais plauk­ti „Ar­go“ lai­vu į Kol­chi­dę auk­so vil­nos vog­ti. Tei­gia­ma, kad odi­sė­ja vy­ko prieš Tro­jos ka­rą, dau­giau nei tūks­tant­me­tį iki Kris­taus.

Le­gen­do­je ar­go­nau­tai pa­sie­kia Kol­chi­dės sos­ti­nę, kur kol­chų ka­ra­lius Aje­tas tu­rė­jo die­vų do­va­ną – auk­so vil­ną, pa­ka­bin­tą ka­ro die­vo Arė­jo gi­rai­tė­je ir sau­go­mą dra­ko­no. Ja­so­nas su­ge­bė­jo vil­ną pa­vog­ti pa­de­da­mas Me­dė­jos, nes ši ste­buk­lin­go­mis žo­le­lė­mis už­mig­dė dra­ko­ną. Va­gys, per­se­kio­ja­mi kol­chų, vis dėl­to pa­spru­ko ir grį­žo į Grai­ki­ją.

Pro­me­tė­jo urvai

No­rint nors kiek pa­jus­ti ar­go­nau­tiš­ką dva­sią ten­ka vyk­ti į ke­lio­li­ka ki­lo­me­trų nuo Ku­tai­sio nu­to­lu­sį įspū­din­gą geo­lo­gi­nį Im­ere­ti­jos kal­nų draus­ti­nį. Vie­ti­niai gi­dai par­odys, kur yra ste­buk­lin­ga uo­la, me­nan­ti auk­so vil­nos le­gen­dą.

„Lei­džian­tis sau­lei vi­sa uo­la ima tvis­kė­ti it auk­sas. Nie­kas ne­sup­ran­ta, ko­dėl ji taip bliz­ga, nes vi­sos ki­tos uo­los per sau­lė­ly­dį tie­siog nu­švin­ta, o to­ji auk­su spin­di, ir jos pa­siek­ti be­veik ne­įma­no­ma. Kal­ba­ma, kad ten švy­ti le­gen­di­niai kal­ne pa­slėp­ti kol­chų tur­tai“, - tei­gė gi­dė.

Ji pa­kvie­tė ap­lan­ky­ti įspū­din­go gro­žio ur­vus, pa­va­din­tus Pro­me­tė­jo var­du. Ar jis čia bu­vo pri­kal­tas? Gru­zi­nų są­ži­nin­gu­mas net šio­je sri­ty­je ža­vi: ne, tai vi­lio­nė tu­ris­tam­si. Kaip ir ta­ria­mai se­no­vi­nis ar­go­nau­tų pie­ši­nys sie­no­je vos įlin­dus į ur­vus. Esą grai­kai plau­kę po kal­nu šniokš­čian­čia po­že­mi­ne upe, ku­ri iš­ties eg­zis­tuo­ja.

Kolchidė garsėjo ginkladirbyste, nes kraštas ištisus šimtmečius nuolat kariavo su kaimynais.

Pro­me­tė­jo ur­vai iš tie­sų ver­ti ke­liau­to­jų dė­me­sio, tai – toks pa­sa­kų pa­sau­lis, ko­kį ga­li­ma ne­bent su­sap­nuo­ti.

Iš­ti­sos 80 me­trų po že­me glū­din­čios ga­le­ri­jos at­si­tik­ti­nai ap­tik­tos dar 1984 me­tais. Anuo­met, šal­to­jo ka­ro lai­kais, ur­vai bu­vo įslap­tin­ti kaip slėp­tu­vė so­vie­ti­nei Gru­zi­jos val­džiai, jei pra­si­dė­tų bran­duo­li­nis ka­ras.

Da­bar tai - ža­dą ati­man­tis 1,5 km il­gio po­že­mi­nis tu­ris­ti­nis marš­ru­tas po 17 sta­lak­ti­tais, sta­lag­mi­tais žė­rin­čių ur­vų ga­le­ri­jų. Vi­sos jos la­bai gud­riai apš­vies­tos aky­se spal­vas kei­čian­čio­mis lem­pu­tė­mis že­mė­je. Ža­lios, gels­vos, raus­vos, mels­vos švie­sos apš­vie­čia ak­me­ni­nius var­vek­lius, su­stin­gu­sius uo­lie­nų kriok­lius, ir ga­le­ri­jos at­ro­do ne­že­miš­kos kil­mės.

„Svei­ki at­vy­kę į pa­sa­kų pa­sau­lį“, - šie taik­lūs gi­do žo­džiai pa­sa­ko vis­ką. No­rin­tie­ji ga­li ne­di­du­ke ka­no­ja pra­plauk­ti net po­že­mi­ne upe, be­si­bai­gian­čia po­že­mi­niu eže­ru. O at­ei­ty­je gru­zi­nai pla­nuo­ja reng­ti ir ne­su­dė­tin­gas spe­leo­lo­gi­nes eks­kur­si­jas, kai bus ga­li­ma lįs­ti į pa­pras­tiems tu­ris­tams užd­raus­tas vie­tas.

Go­nis ir mirusieji

Iš Ku­tai­sio pa­trau­kus į Ba­tu­mį, dar an­ti­kos lai­kais įkur­tą uos­ta­mies­tį prie Juo­do­sios jū­ros, pa­ten­ka­ma į slė­pi­nin­gą ar­cheo­lo­gi­jos pa­mink­lų pa­sau­lį.

Iš­puo­se­lė­tas, šo­kan­čiais, spal­vo­tais fon­ta­nais nu­sags­ty­tas ku­ror­ti­nis per­liu­kas Ba­tu­mis da­bar yra va­di­na­mas Gru­zi­jos Las Ve­ga­su, ta­čiau an­ti­kos lai­kais tai bu­vu­si grai­kų ko­lo­ni­ja ir stra­te­giš­kai itin svar­bus uos­tas. Net pa­va­di­ni­mą II am­žiu­je po Kr. mies­tas ga­vo nuo grai­kiš­ko žo­džio bathys, reiš­kian­čio "gi­lų uos­tą".

Ke­lio­li­ka ki­lo­me­trų į pie­tus, gre­ta Gru­zi­jos ir Tur­ki­jos sie­nos, yra se­niau­sia Sa­kart­ve­lo­je Go­ni­jo pi­lis. Tai II am­žiu­je po Kr. įkur­ta ro­mė­nų tvir­to­vė, ku­rio­je nuo­lat re­zi­da­vo dvi ka­rių ko­hor­tos (apie 1200 ro­mė­nų). Pi­lis su 18 (bu­vo 22) bokš­tų iš­li­ko ne­pa­ki­tu­si iki mū­sų die­nų, o tai ir yra di­džiau­sia įdo­my­bė lie­tu­viams, nes mū­sų kraš­te pi­lys yra at­kur­tos.

4,5 ha pi­lies vi­di­nis kie­mas ir Ro­mos im­pe­ri­jos lie­ka­nos: se­no­jo dre­na­žo li­ku­čiai, hi­pod­ro­mo, am­fi­tea­tro frag­men­tai. II am­žiu­je Go­ni­jo pi­lis bu­vo Ry­tų Ro­mos im­pe­ri­jos kul­tū­ri­nis ir eko­no­mi­nis cen­tras. O grai­kiš­kuo­ju pe­rio­du ir vėl ap­tin­ka­me tą pa­tį ar­go­nau­tų le­gen­dos šlei­fą: net ar­cheo­lo­gai tvir­ti­na, kad Ja­so­no nu­kau­tas Kol­chi­dės ka­ra­liaus Eo­to sū­nus Ab­syr­tus pa­lai­do­tas Go­ni­jo pi­lies ap­lin­ko­je. Sklin­da le­gen­dos apie po že­me sly­pin­čias krip­tas, virš ku­rių vė­liau bu­vo pa­sta­ty­ta šven­tyk­la. Ab­syr­taus ka­pa­vie­tė dar nerasta…

Pa­sig­ro­žė­jus ro­mė­nų tvir­to­ve ga­li­ma su­si­dur­ti ir su gru­zi­niš­ku po­žiū­riu į pa­vel­dą: vi­siš­kai ša­lia pi­lies mū­rų įreng­tos šiuo­lai­ki­nės ka­pi­nės. Duo­bka­siai rau­sia­si tie­siog ro­mė­niš­ko­jo pe­rio­do kul­tū­ri­nia­me sluoks­ny­je.

Lie­tu­vio akiai vaiz­das to­se ka­pi­nė­se ga­li kai­nuo­ti leng­vą šo­ką. Ant­ka­piuo­se – pil­na pre­ci­ziš­kai, rea­lis­tiš­kai pa­vaiz­duo­tų mi­ru­sių­jų. Vy­ras, sė­din­tis krės­le ir rū­kan­tis ci­ga­re­tę, mo­te­ris, ve­dan­ti į dar­že­lį vai­kus… Ta­čiau la­biau­siai įstrin­ga ant­ka­pių vaiz­dai su au­to­mo­bi­liais. Tak­sis­tas Šo­ta pa­aiš­ki­no, kad ti­krai gru­zi­nai ne­lai­do­ja žmo­nių su au­to­mo­bi­liais: “Tai – gir­ti vai­ra­vę ir žu­vę žmo­nės. Vaiz­duo­da­mi mi­ru­siuo­sius su ma­ši­no­mis pri­me­na­me gy­vie­siems, kad al­ko­ho­lis ir vai­ras yra mir­ti­na kom­bi­na­ci­ja.”

Ka­ra­lie­nės tiltas

Iš Go­ni­jo de­rė­tų pa­trauk­ti į šiau­rę nuo Ba­tu­mio, Kal­nų Adža­ri­jos re­gio­ną, gar­sė­jan­tį vyn­da­rys­tės tra­di­ci­jo­mis ir ypa­tin­gu XII am­žiaus ka­ra­lie­nės Ta­ma­ros Di­džio­sios til­tu. Jis yra Makhuntseti kal­nų kai­me­ly­je, ne­to­li 40 me­trų aukš­čio kriok­lio. Ta­ma­ros til­tas tar­si sim­bo­li­zuo­ja Sa­kart­ve­los auk­so am­žių, kai bu­vo pa­siek­tas aukš­čiau­sias gink­la­dir­bys­tės ly­gis, o vals­ty­bė bu­vo po­li­tiš­kai ir eko­no­miš­kai stip­riau­sia.

Per kal­nų upę nu­ties­tas vul­ka­ni­nių uo­lie­nų ar­ki­nis til­tas pri­bloš­kia sa­vo at­spa­ru­mu: ne­nau­do­jant jo­kių mi­ši­nių, vien tin­ka­mai su­dė­jus ak­me­nis til­tas sto­vi iki šiol. Tai pri­lygs­ta ste­buk­lui ži­nant, kad Gru­zi­jo­je ne­re­ti že­mės dre­bė­ji­mai.

Ke­lias­de­šimt ki­lo­me­trų į šiau­rę nuo Ba­tu­mio dunk­so ir pa­sku­ti­niu ro­mė­nu va­din­to Bi­zan­ti­jos im­pe­ri­jos val­do­vo Jus­ti­nia­no I VI am­žiu­je po Kr. sta­ty­tos Pe­tros tvir­to­vės griu­vė­siai. Ma­no­ma, kad tai yra le­gen­di­nė "Pra­ga­ro pi­lis", mi­ni­ma žy­mio­jo­je Šo­ta Rus­ta­ve­li poe­mo­je "Kar­žy­gys tig­ro kai­liu". Ši tvir­to­vė bu­vo lai­ko­ma ne­įvei­kia­ma, nes pa­sta­ty­ta ant aukš­to Juo­do­sios jū­ros skar­džio.

Kram­to­mie­ji sakai

No­rin­tie­ji įsi­gy­ti iš­skir­ti­nių gru­zi­niš­kų su­ve­ny­rų pir­miau­sia dė­me­sį at­kreips į va­di­na­mą­sias čur­če­las. Tai – uni­ka­lus gru­zi­nų sal­dė­sis, ku­ris pui­kiai pa­puoš lauk­tu­vių krai­tį. Čur­če­la yra sa­vo­tiš­ka deš­re­lė, pa­ga­min­ta iš įvai­rių rie­šu­tų, ap­lie­tų vy­nuo­gių ar obuo­lių si­ru­pu. Iš jo ga­mi­na­mos ir vai­kams itin pa­tin­kan­čios va­di­na­mo­sios dramb­lio au­sys – mi­li­me­tro plo­nu­mo bly­nai.

Kal­nų kai­me­liuo­se ga­li­ma ras­ti kan­ko­rė­žių uo­gie­nės ir kram­to­mų­jų sa­kų. Uo­gie­nė ga­mi­na­ma cu­kraus si­ru­pe net 6 va­lan­das ver­dant ma­žus pu­šų ka­no­rė­žius, kol su­minkš­tė­ja. Juos rei­kia kram­ty­ti ir pra­ry­ti. Var­to­ja­mi kaip vais­tai nuo gerk­lės, kvė­pa­vi­mo ta­kų li­gų.

O sa­kai yra ko­ne ne­ti­kė­čiau­sios lauk­tu­vės. Juos kal­nuo­se kram­to kas tre­čia se­nu­tė ar se­nu­kas. Tai – ked­ri­nių pu­šų sa­kai, pri­me­nan­tys laz­dy­no rie­šu­to dy­džio gin­ta­ro ga­ba­liu­kus. Ir juos rei­kia kram­ty­ti kaip gu­mą, ypač jei pa­mir­šo­te įsi­dė­ti dan­tų pa­stos. Mat iš sa­kų iš­sis­ki­rian­čios veik­lio­sios me­džia­gos stip­ri­na dan­tis ir dan­te­nas, juos nuo­lat kram­tan­tys žmo­nės esą pa­si­žy­mi tvir­tais dan­ti­mis.

Jei su­ma­nė­te par­si­vež­ti ge­ro rū­ši­nio vy­no iš šei­mos ūkio (bu­te­lis to­kio kai­nuo­ja ma­žiau­siai 20 eu­rų), siū­ly­čiau įsi­gy­ti ir iš­skir­ti­nių, di­de­lių ge­ria­mų­jų ra­gų, pa­ga­min­tų iš mo­lio.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Akvilė  213.252.196.2 2015-01-23 15:57:44
Pagarba autoriui, žinojo važiuodamas, ką nori pamatyti. Labai įdomus tekstas.
3 0  Netinkamas komentaras
Buvęs ten  193.219.178.3 2015-01-23 15:00:28
20 EUR už gruzinų vyno butelį (Gruzijoje!!) tas pats kaip už lietuvišką degtinę pakloti 100 EUR Lietuvoje. Gero rasti sunku, jie geria vyną kaip mes alų- po 1-2 litrus, o ne skanauja kaip mes 1-3 taures. Kiek bandžiau lietuvoje rasti gero gruzinų vyno (nors jie čia laiko kainas kaip gerų ES vynų) buvau nuliūdęs, nes aš iš senų laikų simpatizuoju gruziams.
2 0  Netinkamas komentaras
Po­li­ci­ja tei­gia pa­sie­ku­si rim­tų pos­lin­kių iki­teis­mi­nia­me ty­ri­me dėl pla­taus mas­to ki­ber­ne­ti­nių at­akų, šį pa­va­sa­rį įvyk­dy­tų prieš Lie­tu­vos valstybės ins­ti­tu­ci­jų tink­la­la­pius.
Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja (VMI) ti­kri­na Da­riaus Moc­kaus val­do­mo kon­cer­no „MG Bal­tic“ įmo­nes. VMI at­sto­vas pa­tvir­ti­no, kad tikrinamos 4 įmo­nės.
Jung­ti­nės Tau­tos penk­ta­die­nį pers­pė­jo, kad maž­daug 100 tūkst. žmo­nių yra įstri­gę Pie­tų Su­da­no Jė­jaus mies­te, ku­ria­me jiems trūks­ta maisto ir me­di­ka­men­tų.
JAV dien­raš­tis „U­SA To­day“ nu­kry­po nuo įpras­tos pra­kti­kos ir penk­ta­die­nį iš­reiš­kė pa­lai­ky­mą vie­nam iš pre­zi­den­to rinkimų kam­pa­ni­jos da­ly­vių.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šių­me­ti­nės Šven­to­jo Je­ro­ni­mo pre­mi­jos pa­skir­tos ver­tė­jai į pra­ncū­zų kal­bą Sta­sei Ba­nio­ny­tei-Ger­vie­nei ir lie­tu­vių li­te­ra­tū­rą į bul­ga­rų kal­bą ver­čian­čiai Antonijai Pen­če­vai, pra­ne­šė [...]
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
2015 me­tais kas tre­čias iš Lie­tu­vos emig­ra­vęs vy­ras bu­vo 19–26 me­tų am­žiaus, kas penk­tas – 27–34 me­tų am­žiaus. Pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, emig­ra­vu­sių 19–26 me­tų amžiaus vy­rų skai­čius [...]
2016 m. an­trą­jį ket­vir­tį tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų srau­tas į Lie­tu­vą di­dė­jo, o tie­sio­gi­nių Lie­tu­vos in­ves­ti­ci­jų srau­tas už­sie­ny­je ma­žė­jo, bend­ra­me pra­ne­ši­me skelbia Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos [...]
VšĮ At­ei­ties vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to 2016 me­tais at­lik­tas sa­vi­val­dy­bių kul­tū­ros įstai­gų veik­los ino­va­ty­vu­mo ty­ri­mas par­odė, kad pa­grin­di­nis bū­das ska­tin­ti ino­va­ci­jas regionų kul­tū­ros įstai­go­se [...]
Se­niau­siam Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio klu­bui, daug­kar­ti­niams Lie­tu­vos čem­pio­nams ir dau­giau­siai žai­dė­jų Lie­tu­vos rink­ti­nei iš­ug­džiu­siai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jai“ at­si­bo­do taiks­ty­tis su blo­go­mis sa­vo [...]
Rug­sė­jo mė­ne­sį pra­si­dė­jęs nau­ja­sis spor­ti­nių šo­kių se­zo­nas Lie­tu­vos at­sto­vams ža­da kaip niekada daug per­ga­lių.
Šių me­tų lie­pą su­si­tuo­kęs tris­de­šimt­me­tis bu­ši­do ko­vo­to­jas Ta­das Jon­kus at­vi­ras – šei­ma jam di­džiau­sias tur­tas.
„Šian­dien da­lin­siuo­si sa­vo pa­tir­ti­mi, kaip įveik­ti dep­re­si­ją, kaip ne­pa­si­duo­ti ir at­ras­ti ti­kė­ji­mą sa­vy­je. Ži­nau, kad Lie­tu­vo­je yra la­bai skau­di si­tua­ci­ja dėl didelio sa­vi­žu­dy­bių skai­čiaus. [...]
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Pa­gal Mė­gė­jų žve­jy­bos vi­daus van­de­ny­se tai­syk­les mar­gų­jų upė­ta­kių ne­ga­li­ma žve­jo­ti nuo spa­lio 1 d. iki gruo­džio 31 d., bet šį­syk drau­di­mas įsi­ga­lios spa­lio 3-ąją, praneša Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Pra­ncū­zi­jo­je skan­da­lą su­kė­lė žur­na­lis­tas, pa­si­pik­ti­nęs bu­vu­sios tei­sin­gu­mo mi­nis­trės Ra­chi­dos Da­ti dukrai duo­tu var­du.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami