Astana - nežabotų užmojų miestas

Vaidas MIKAITIS 2015-07-09 06:00
Vaidas MIKAITIS
2015-07-09 06:00
Miesto panorama. Vaido Mikaičio nuotrauka
Bū­tent taip ga­li­ma pa­va­din­ti 1824 me­tais kaip tvir­to­vę įkur­tą nie­kam ne­ži­no­mą Ak­mo­lins­ko mies­te­lį cen­tri­nio Ka­zachs­ta­no ste­pė­se. Tuo me­tu jį ži­no­jo tik ke­liau­to­jai ir pre­kei­viai, nes Ak­mo­lins­kas bu­vo tran­zi­ti­nė vie­ta ir poil­sio bei su­si­rin­ki­mų sto­te­lė pre­kei­viams, ga­be­nan­tiems pre­kes iš Cen­tri­nės Azi­jos į Ru­si­ją.

So­viet­me­čiu apie de­šimt ki­lo­me­trų nuo mies­to vei­kė Ak­mo­lins­ko la­ge­ris, ku­rį pa­sta­tė rep­re­suo­tų Rau­do­no­sios ar­mi­jos ka­riš­kių žmo­nos. Ni­ki­tos Chruš­čio­vo val­dy­mo lai­kais mies­tas nu­si­me­tė sa­vo lau­ki­nius ir kla­jok­liš­kus ap­da­rus, už­si­vil­ko mo­der­nes­nį ag­ra­ri­nį pra­mo­ni­nį rū­bą, ta­po kiek svar­bes­nis ir net bu­vo per­va­din­tas Ce­li­nog­ra­du. Ta­čiau tuo­kart prog­re­sas su­sto­jo ir su­stin­go.

Al­ma­ta ne­pa­ti­ko prezidentui

Ce­li­nog­ra­do rei­ka­lai pra­dė­jo keis­tis Ka­zachs­ta­nui pa­skel­bus ne­prik­lau­so­my­bę. Per ke­le­tą me­tų ap­ši­lęs ko­jas sos­ti­nė­je Al­ma­to­je tuo­me­tis ir da­bar­ti­nis Ka­zachs­ta­no pre­zi­den­tas Nu­rsul­ta­nas Na­zar­ba­je­vas nu­spren­dė: „Už­ten­ka.“ Esą ša­lis nu­si­pel­nė ge­res­nės, gra­žes­nės ir nau­jes­nės sos­ti­nės. Ji tu­ri bū­ti sta­to­ma ko­ne nuo nu­lio ir tap­tų cen­tri­nės Azi­jos ga­ly­bės sim­bo­liu. Ir čia mies­te­liui he­ro­jui Ak­mo­lins­kui – Ce­li­nog­ra­dui iš­kri­to lai­min­ga kor­ta.

1997 me­tais sos­ti­nė ofi­cia­liai iš Al­ma­tos per­kel­ta į Ce­li­nog­ra­dą. Pa­sta­ty­tam mies­tui su­ma­ny­tas nau­jas, ka­za­chiš­kas, ne­la­bai ori­gi­na­lus pa­va­di­ni­mas As­ta­na, reiš­kian­tis sos­ti­nę. Nuo ta­da ir pra­si­dė­jo ne­ža­bo­tas šio mies­to au­gi­mas bei plė­tra. Vie­ni sa­ko, kad N. Na­zar­ba­je­vui ne­pa­ti­ko nors ir di­de­lė, ta­čiau to­li nuo ki­tų mies­tų, pa­sie­ny­je ir seis­mi­nė­je zo­no­je esan­ti Al­ma­ta. Ki­ti tei­gia, kad pre­zi­den­tas taip no­rė­jo už­ti­krin­ti ša­lies sta­bi­lu­mą, įves­da­mas di­des­nę kon­tro­lę ru­siš­kai kal­ban­čio­je Ka­zachs­ta­no šiau­rė­je. Kad ir koks bu­vo mo­ty­vas, ka­za­chai nuo­šir­džiai ti­ki sa­vo pre­zi­den­tu. Jei jau jis taip nu­spren­dė, va­di­na­si, spren­di­mas tei­sin­gas.

Te­ko gir­dė­ti Al­ma­tos gy­ven­to­jus bam­bant, kad ne­va N. Na­zar­ba­je­vas da­bar vi­sus iš­tek­lius ki­ša į sa­vo mies­tą, o į Al­ma­tą žvel­gia kaip į po­du­krą, ta­čiau jie tai da­ro ty­liai, be ypa­tin­go en­tu­ziaz­mo. Gar­siai kri­ti­kuo­ti pre­zi­den­tą Ka­zachs­ta­ne nė­ra la­bai iš­min­tin­ga.

Kol al­ma­tie­čiai bam­ba, as­ta­nie­čiai pu­čia­si. „Pa­mirš­ki­te kas bu­vo Ka­zachs­ta­ne, čia yra As­ta­na“, - aiš­ki­no mums ru­sa­kal­bis tak­sis­tas, siū­lan­tis sa­vo pa­slau­gas prie As­ta­nos ge­le­žin­ke­lio sto­ties. Iš­ties As­ta­no­je bran­ges­nės ne tik tak­si pa­slau­gos. Čia daug kas bran­giau ir ki­taip nei ki­tur ša­ly­je.

Kol As­ta­na ta­po sos­ti­ne, dau­gu­ma gy­ven­to­jų bu­vo ru­sai ir ru­sa­kal­biai ka­za­chai. Da­bar jų su­ma­žė­jo bent per­pus, ta­čiau ru­sų kal­bą čia mo­ka vi­si, ji iki šiol var­to­ja­ma ge­ro­kai daž­niau nei ka­za­chų. Už­ra­šai gat­vė­se ir vi­tri­no­se daž­niau­siai yra abiem kal­bo­mis, ta­čiau jei yra vie­na, ji bus ru­sų. Net ir pa­tys ka­za­chai ne­re­tai šne­ka­si ru­siš­kai.

No­rin­čių­jų bend­rau­ti netrūko

Į As­ta­ną va­žia­vo­me lė­tuo­ju trau­ki­niu iš Al­ma­tos. At­stu­mas tarp šių mies­tų yra apie tūks­tan­tis ki­lo­me­trų, tad ke­lio­nė bu­vo il­ga. Ta­čiau ne­prail­go. 21 va­lan­da pa­pras­ta­me mie­ga­ma­ja­me va­go­ne bu­vo pui­kus nuo­ty­kis ir vi­sos ke­lio­nės pa­įvai­ri­ni­mas. In­ter­ne­tas trau­ki­ny­je ne­vei­kia, sku­bė­ti nie­kur ne­rei­kia, tad lie­ka daug lai­ko skai­ty­ti, mąs­ty­ti ar­ba bend­rau­ti su pa­ke­lei­viais. No­rin­čių bend­rau­ti ne­trū­ko. To­kia ši­taip ke­liau­jan­čių­jų kul­tū­ra. Ir ne tik bend­rau­ti, bet ir už­kąs­ti, iš­ger­ti, pa­žais­ti kor­to­mis ar pa­gliau­dy­ti sau­lėg­rą­žų.

Trau­ki­ny­je yra res­to­ra­no va­go­nas. Ne­ži­nau, ar dėl bran­gu­mo, ar dėl ne­man­da­gių pa­da­vė­jų, ta­čiau jis nuo­lat pus­tuš­tis. Grei­čiau­siai dėl abie­jų prie­žas­čių, nes kai­nos ne­ma­žos, o so­vie­ti­nės pa­da­vė­jos el­gia­si taip, tar­si jos da­ry­tų pa­slau­gą, o ne tu joms. Vi­sai ki­to­kia at­mos­fe­ra tvy­ro­jo pa­pras­tuo­se mie­ga­muo­siuo­se va­go­nuo­se. Čia vi­rė gy­ve­ni­mas. Trau­ki­niui įsi­va­žia­vus pa­kvi­po rū­ky­ta viš­ta, ke­lei­viai tar­si su­si­ta­rę pra­dė­jo lau­py­ti kie­tai vir­tus kiau­ši­nius, drau­giš­kai laks­ty­ti prie va­go­no ka­ti­lo karš­to van­dens ir pli­ky­ti "grei­tus" ma­ka­ro­nus. O įva­ka­ro­jus vis gar­ses­nis da­rė­si sau­lėg­rą­žų gliau­dy­mas ir ke­liau­jan­čių­jų dis­ku­si­jos. Gra­žu, jau­ku, šei­my­niš­ka. Lyg ti­kruo­se na­muo­se. Iš­li­pan­tie­ji As­ta­no­je su va­go­no kai­my­nais at­sis­vei­ki­no tar­si su ar­ti­mais drau­gais.

So­vie­ti­nė mies­to da­lis nyksta

Iš­li­pęs iš trau­ki­nio pa­ten­ki į šiek tiek ki­to­kį Ka­zachs­ta­ną. As­ta­no­je vis­kas mo­der­niau, nau­jau, gai­viau ir aki­vaiz­džiai bran­giau. Ma­žiau chao­so nei Al­ma­to­je, nau­jes­ni au­to­mo­bi­liai, mo­der­nes­ni au­to­bu­sai, pla­čios ir su­tvar­ky­tos gat­vės, spal­vin­gi at­nau­jin­ti ar ne­se­niai sta­ty­ti pa­sta­tai, gai­ves­nis oras. Se­no­ji so­vie­ti­nė mies­to da­lis nyks­ta, trau­kia­si ar­ba yra spar­čiai at­nau­ji­na­ma, o nau­jo­ji tvis­ka, au­ga, ky­la ir ple­čia­si.

Į As­ta­ną ga­li­ma skris­ti ir lėk­tu­vu. Kiek pi­ges­nių skry­džių per­kant bi­lie­tus iš anks­to siū­lo Ukrai­nos oro li­ni­jos, te­rei­kia per­sės­ti Ki­je­ve. Mes jo­mis ir nau­do­jo­mės tiek skris­da­mi į Al­ma­tą, tiek grįž­da­mi iš As­ta­nos. Ap­tar­na­vo pui­kiai, skry­džiai ne­vė­la­vo, to­dėl jo­kių pa­sta­bų šioms oro li­ni­joms ne­ga­liu reikš­ti. Oro uos­tas yra už ke­lio­li­kos ki­lo­me­trų nuo mies­to, nau­jai su­tvar­ky­tas, o į cen­trą ve­da nu­ties­ta ma­gis­tra­lė.

Pa­siek­ti oro uos­tą pa­to­gu ir pi­gu, nes va­žiuo­ja mies­to au­to­bu­sai. Skry­džiai iš Eu­ro­pos daž­nai bū­na nak­ti­niai, tad ten­ka nau­do­tis tak­si. Jo kai­nos ne­di­de­lės, lie­tu­viui vi­sai pri­im­ti­nos.

Su­si­sie­ki­mas mies­te taip pat ga­nė­ti­nai pa­to­gus ir ne­bran­gus. Vien­kar­ti­nis au­to­bu­so bi­lie­tas kai­nuo­ja apie pu­sę eu­ro ir tai yra gal dvi­gu­bai bran­giau nei Al­ma­to­je. Vėl pri­si­me­nu tak­sis­to siū­ly­mą pa­mirš­ti li­ku­sį Ka­zachs­ta­ną. Au­to­bu­sai apy­nau­jai ir pa­to­gūs. Vis­kas gra­žu, ta­čiau pa­ste­bė­jau, kad jie va­žiuo­ja dau­giau­sia į tvis­kan­čius dan­go­rai­žių ra­jo­nus. Se­nes­nie­ji su­ka į so­viet­me­čiu pa­sta­ty­tas mies­to da­lis. Tad ir ki­lo pir­mo­ji abe­jo­nė: gal tvis­kė­ji­mas yra tik pa­vir­ši­nis, gal ne vis­kas auk­sas, kas auk­su ži­ba?

Va­sa­ra užg­riū­va staiga

As­ta­no­je ge­riau­sia lan­ky­tis vė­ly­vą pa­va­sa­rį. Mies­tas įkur­din­tas ste­pė­se, to­dėl va­sa­rą čia bū­na karš­ta ir oras už­terš­tas ste­pių smė­lio, o žie­mą dėl vė­jo tem­pe­ra­tū­ra nu­krin­ta iki 30 laips­nių ir dar že­miau. At­ši­li­mo pa­pras­tai ne­bū­na, tad vis­kas už­šą­la iki pa­va­sa­rio. Va­sa­ra užg­riū­va stai­ga, be­veik be pe­rei­na­mo­jo lai­ko­tar­pio. Mes lan­kė­mės ba­lan­džio vi­du­ry­je ir orų pa­si­kei­ti­mas vy­ko ko­ne mū­sų aki­vaiz­do­je. At­ėjo stai­gi va­sa­ra, žmo­nės be pers­to­jo kim­šo le­dus, sau­lė ke­pi­no, o upe dar plau­kė ižas. Aiš­ku, toks epi­zo­das il­gai ne­trun­ka, bet jis rea­lus.

Pa­si­rink­ti nak­vy­nę As­ta­no­je ne­sun­ku, ta­čiau bran­go­ka. Kaip ir Al­ma­to­je, va­di­na­mie­ji hos­te­liai čia įsi­kū­rę pri­va­čiuo­se bu­tuo­se ir tu­ri tik po tris ar ke­tu­ris kam­ba­rius sve­čiams. Bet juo­se dau­giau­sia gy­ve­na ne ke­liau­to­jai, o iš vi­sų ša­lies re­gio­nų ieš­ko­ti lai­mės su­va­žia­vę į As­ta­ną ka­za­chai. Jie čia įsi­ku­ria gy­ven­ti nuo­lat, to­dėl čia at­vy­kęs pa­si­jun­ti, tar­si bū­tum įsib­ro­vęs į šei­mos ar bend­ruo­me­nės na­mus. Pa­pras­tai vie­nas tų gy­ven­to­jų ne­ofi­cia­liai at­lie­ka ir ad­mi­nis­tra­to­riaus par­ei­gas.

Dėl vie­nų mū­sų re­zer­vuo­tų nak­vy­nės na­mų ne­la­bai pa­si­se­kė, nes at­va­žia­vus ap­si­šau­kė­lis ad­mi­nis­tra­to­rius par­eiš­kė, kad vie­tų nė­ra, nors ir bu­vo­me per "Boo­king" re­zer­va­vę. Vai­ki­nas el­gė­si ne­man­da­giai, pro­vo­ka­vo konf­lik­tuo­ti ir mums te­ga­lė­jo pa­siū­ly­ti pa­tiems skam­bin­ti "Boo­king" ir aiš­kin­tis ar­ba pa­lik­ti pa­tal­pas. Pa­pra­šius pa­sa­ky­ti sa­vo pa­var­dę, jis ūmai su­si­ner­vi­no, lie­pė tuč­tuo­jau ne­šdin­tis, an­traip iš­kvie­siąs po­li­ci­ją. Pa­si­rin­ko­me iš­ban­dy­ti an­trą­jį pa­siū­ly­tą va­rian­tą, bet jis iš­kart per­si­gal­vo­jo, po­li­ci­jos ne­bek­vie­tė. Ži­no­ma, to­les­nis ma­lo­nus bend­ra­vi­mas ta­po su­nkiai ti­kė­ti­nas, to­dėl ėjo­me ieš­ko­ti nak­vy­nės ki­tur.

Ji bu­vo bran­ges­nė, ta­čiau gy­ven­to­jų bend­ruo­me­nė ma­lo­nes­nė ir drau­giš­kes­nė. Kal­bų apie po­li­ti­ką ir Ukrai­ną vi­siš­kai iš­veng­ti ne­pa­vy­ko, bet jos bu­vo ko­rek­tiš­kos, be pro­vo­ka­ci­jų. Mū­sų kam­ba­rys bu­vo vie­no As­ta­nos dan­go­rai­žių 22-ame aukš­te. Pro lan­gus ga­lė­jai ma­ty­ti to­lu­mo­je sto­vin­čius ir švy­tin­čius pre­zi­den­to N. Na­zar­ba­je­vo rū­mus. Ga­lė­jo­me gro­žė­tis ne tik jais, bet ir vi­su nuo­sta­biu mies­to vaiz­du iš vir­šaus.

O gro­žė­tis ti­krai bu­vo kuo. Nau­jie­ji mies­to sta­ti­niai yra vie­nas už ki­tą bliz­ges­ni, įspū­din­ges­ni, iš­ra­din­ges­ni ir spal­vin­ges­ni. As­ta­na - tar­si dan­go­rai­žių mu­zie­jus. Ne vel­tui ji daž­nai pa­va­di­na­ma Vi­du­ri­nės Azi­jos Du­ba­ju­mi. Mies­tas įspū­din­gai at­ro­do nak­tį, kai įsi­žie­bia įvai­rias­pal­viai gat­vių ir na­mų ži­bin­tai. Ir šiaip šir­dis džiau­gia­si nau­ju­mu ir šva­ra, pa­ly­gin­ti su Kir­gi­zi­ja ar ki­tais Ka­zachs­ta­no re­gio­nais.

Du­ba­jui As­ta­na pri­ly­gi­na­ma ne tik dėl stik­li­nių dan­go­rai­žių. Dėl į mies­tą in­ves­tuo­ja­mų už Ka­zachs­ta­no naf­tą ir ki­tus gam­tos iš­tek­lius gau­na­mų pi­ni­gų čia nuo­lat rei­ka­lin­ga dar­bo jė­ga. Ji plūs­ta ne tik iš Ka­zachs­ta­no, bet ir iš Uz­be­kis­ta­no, Kir­gizs­ta­no, Ta­dži­kis­ta­no, Ukrai­nos, Ru­si­jos. Į As­ta­ną at­vy­kė­liai žvel­gia kaip į vie­tą, ku­rio­je ne tik ga­li­ma ras­ti ge­rai mo­ka­mą dar­bą, bet ir gal­būt įsit­vir­tin­ti čia il­gam. Skam­ba gra­žiai, ta­čiau kiek pa­bend­ra­vus su vie­ti­niais dar­bi­nin­kais, vis­kas taip pui­kiai ne­atro­do. Kal­ba­ma, kad im­ig­ran­tai, ypač iš ša­lių kai­my­nių, gy­ve­na ir dir­ba su­nkio­mis są­ly­go­mis, ne­re­tai yra iš­nau­do­ja­mi. Sa­ko, kad gal tik apie pu­sė nau­jų pa­sta­tų yra ap­gy­ven­ti, o švie­sos nak­ti­mis yra spe­cia­liai įjun­gia­mos im­ituo­jant ap­gy­ven­din­tą mies­tą. Kal­ba­ma, kad mies­tas yra tik par­odo­ma­sis, gra­žaus fa­sa­do, o iš ti­krų­jų ge­ra vie­ta pi­ni­gams plau­ti. Šių fak­tų pa­ti­krin­ti ne­ga­liu, to­dėl per­pa­sa­ko­ju, ką te­ko iš­girs­ti iš žmo­nių, tu­rė­ju­sių dar­bo pa­tir­ties As­ta­no­je. Tie­sa, lie­tu­viai As­ta­no­je yra ger­bia­mi.

Ne­pa­ban­dy­si - nesužinosi

Ta­čiau tai ke­liau­to­jui ne­la­bai rū­pin­tys niuan­sai. Tu­ris­to ne­įgu­du­si akis ne­ma­to sta­ty­bi­nio bro­ko ar ne­tvir­tų kons­truk­ci­jų, tie­siog ma­lo­nu gro­žė­tis spal­vo­tais stik­lo kū­ri­niais. As­ta­na yra vie­na ge­riau­sių vie­tų pa­sau­ly­je ar­chi­tek­tų fan­ta­zi­joms įgy­ven­din­ti. Stik­lo še­dev­rų daug, ta­čiau vie­ni iš­skir­ti­nes­nių yra pre­zi­den­to N. Na­zar­ba­je­vo rū­mai. Prie jų ar­ti prie­iti ne­lei­džia­ma, bet nu­si­min­ti ne­ver­ta, nes rū­mų vaiz­das iš to­li yra ne­tgi ge­res­nis. Pre­zi­den­tas sau­go sa­vo pri­va­tu­mą, o ka­za­chai jį ger­bia. Ka­zachs­ta­ne daž­nai ci­tuo­ja­mos pre­zi­den­to min­tys, nau­ji pa­sta­tai pa­va­di­na­mi jo var­du. Pre­zi­den­tas pa­si­duo­da karš­tam pi­lie­čių troš­ki­mui bū­ti įam­žin­tas, juk per rin­ki­mus už jį bal­sus ati­duo­da dau­giau nei 90 proc. žmo­nių. Ta­čiau, skir­tin­gai nei ki­to­se dik­ta­tū­ros vals­ty­bė­se, Ka­zachs­ta­ne ant kiek­vie­no kam­po nė­ra pre­zi­den­tą šlo­vi­nan­čių por­tre­tų ir šū­kių.

Ži­no­miau­sias As­ta­nos ob­jek­tas ir jos sim­bo­lis yra Bai­te­re­ko bokš­tas. Pa­gal ka­za­chų se­no­vės le­gen­dą, mi­ti­nio gy­vy­bės me­džio to­po­lio vir­šū­nė­je pa­ukš­tis sam­ru­kas kar­tą per me­tus de­da kiau­ši­nį - Sau­lę. Šis kiau­ši­nis sim­bo­li­zuo­ja gy­ve­ni­mą ir gi­mi­mą, die­nos ir nak­ties, žie­mos ir va­sa­ros nuo­la­ti­nę kai­tą bei gė­rio ir blo­gio ko­vą. Me­dis api­ma po­že­mi­nį, že­miš­ką ir dan­giš­ką gy­ve­ni­mą. Bokš­tas, be abe­jo, bu­vo su­gal­vo­tas pre­zi­den­to N. Na­zar­ba­je­vo, sos­ti­nės per­kė­li­mo į As­ta­ną pro­ga.

Šis bokš­tas ti­krai gra­žus pa­si­žiū­rė­ti, bet ge­riau­sia tai, kad jis yra ir apž­val­gos bokš­tas. Lif­tu ga­li­ma pa­si­kel­ti į 97 me­trų aukš­ty­je esan­čią apž­val­gos aikš­te­lę ir pa­si­dai­ry­ti į mies­tą. Apa­ti­nia­me aukš­te įreng­tas mu­zie­jus, ku­ria­me nuo­lat vei­kia žy­mios tarp­tau­ti­nės par­odos. Vir­šu­ti­nia­me aukš­te yra pre­zi­den­to N. Na­zar­ba­je­vo del­no at­spau­das. Sa­ko, pri­dė­jus ten sa­vo del­ną, iš­si­pil­do su­ma­ny­tas no­ras. Ne­ži­nau, ar tai tie­sa, bet ne­pa­ban­dy­si – ne­su­ži­no­si.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Eu­ro­po­je, Azi­jo­je bei Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se at­omi­nes elek­tri­nes sta­tan­ti Ru­si­jos „Ro­sa­tom“ tam­pa geo­po­li­ti­nio spau­di­mo prie­mo­ne, lan­ky­da­ma­sis JAV par­eiš­kė ener­ge­ti­kos ministras Ro­kas Ma­siu­lis.
Lie­tu­vos vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos kas­dien su­lau­kia tūks­tan­čių ban­dy­mų reng­ti ki­ber­ne­ti­nes at­akas, šim­tai jų ke­lia vi­du­ti­nę, o bent 5 proc. – rim­tą grės­mę, sa­ko Nacionalinio ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo [...]
Krem­liui ar­ti­mi žmo­nės pro­ru­siš­kiems se­pa­ra­tis­tams Ry­tų Ukrai­no­je ak­ty­viai pa­ta­ri­nė­ja, kaip va­ry­ti „pro­pa­gan­dos kam­pa­ni­ją“ prieš Ki­je­vą ir Va­ka­rus, ket­vir­ta­die­nį pranešė Vo­kie­ti­jos ži­niask­lai­da.
Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se trau­ki­niui įsi­rė­žus į Ho­bo­ke­no sto­tį Nau­ja­ja­me Džer­sy­je, pa­tvir­tin­ta vie­no žmo­gaus žū­tis, sa­kė Nau­jo­jo Džer­sio gubernatorius Chri­sas Chris­tie.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Spa­lio 1 ir 2 die­no­mis Pa­ne­vė­žio Juo­zo Mil­ti­nio dra­mos tea­tre įvyks iš­skir­ti­nė prem­je­ra – gar­saus len­kų ki­no ir tea­tro re­ži­sie­riaus, sce­na­ris­to, pro­diu­se­rio Krzysz­to­fo Zanussio „Hyb­ris (Pui­ky­bė)“. [...]
Ka­dai­se, so­viet­me­čiu, tai bu­vo mies­te­lio ar kai­mo kul­tū­ros na­mai, ku­riuos sta­tant bu­vo sie­kia­ma už­gož­ti vie­tos baž­ny­čią. Da­bar kai ku­rie jų te­be­vei­kia, ki­ti ap­leis­ti, o kai kurių pa­tal­po­mis nau­do­ja­si [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Rug­sė­jo 29 d., ket­vir­ta­die­nį, du­ris ofi­cia­liai at­vė­rė de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te įsi­kū­ręs vers­lo mies­tas „Quad­rum“, į ku­rį Nor­ve­gi­jos įmo­nių gru­pė „Scha­ge Group“ investavo 100 mln. [...]
Trims Bal­ti­jos ša­lims po il­gų ir su­dė­tin­gų de­ry­bų pa­sie­kus su­si­ta­ri­mą, kad eu­ro­pi­nės ge­le­žin­ke­lio ve­žės pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ ran­gos kon­kur­sai bū­tų skel­bia­mi ne tik per bend­rą įmo­nę, [...]
Vil­niu­je ket­vir­ta­die­nį pra­dė­jus šil­dy­mo se­zo­ną, ki­ti di­die­ji Lie­tu­vos mies­tai kol kas neketina šil­dy­ti na­mų.
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Ute­nos „Ju­ven­tus“ ko­man­da sa­vų sir­ga­lių aki­vaiz­do­je kur kas už­ti­krin­čiau su­sit­var­kė su Por­to „Por­to“ krep­ši­nin­kais ir žen­gė į pa­grin­di­nį FI­BA Čempionų ly­gos tur­ny­rą.
Penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį Jo­na­vo­je vyks 22-ą kar­tą ren­gia­mas tarp­tau­ti­nis mo­te­rų tink­li­nio tur­ny­ras „A. Ogo­naus­ko at­mi­ni­mo tau­rė“. Ja­me var­žy­sis po dvi Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos ko­man­das.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Kas­kart į Lie­tu­vą ar­ti­mų­jų, gi­mi­nių ir bi­čiu­lių ap­lan­ky­ti at­vyks­tan­ti ži­no­mo po­li­ti­ko, vi­suo­me­ni­nin­ko, gy­dy­to­jo Ka­zio Bo­be­lio naš­lė Da­lia Bo­be­lie­nė iš­vys­ta ge­rų po­ky­čių. Šįsyk ją itin [...]
Rug­sė­jo pra­džio­je Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja (EB­PO) pa­skel­bė kas­me­ti­nį švie­ti­mo duo­me­nų lei­di­nį „Žvilgs­nis į švie­ti­mą“ (anlg. Edu­ca­tion at a Glan­ce), ku­ria­me pir­mą [...]
Pi­gi ir leng­vai pa­ga­mi­na­ma sin­te­ti­nė kau­lų me­džia­ga, im­plan­tuo­ta žiur­kių stu­bu­ruo­se ir bež­džio­nių kau­ko­lė­se, sti­mu­liuo­ja kau­li­nio au­di­nio vys­ty­mą­si, trečiadienį pra­ne­šė moks­li­nin­kai.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
Spe­cia­lis­tai ra­gi­na gy­ven­to­jus, nu­spren­du­sius įsi­gy­ti nau­do­tą au­to­mo­bi­lį, ne­pa­si­ra­ši­nė­ti su­tar­čių, ku­rios su­da­ro­mos ne­va su už­sie­nio pi­lie­čiais, nors au­to­mo­bi­lio pre­kei­vis yra vie­ti­nis gy­ven­to­jas.
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pe­ru pie­tuo­se pa­upį tvar­kę dar­bi­nin­kai ap­ti­ko da­lį se­no­vės in­kų al­to­riaus, ku­ris bu­vo lai­ko­mas din­gu­siu, tre­čia­die­nį pranešė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja.
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami