TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Atoslūgiai smalsuoliams atveria jūros dugno reljefą

2016 09 02 6:00
Vatų jūra per atoslūgį.  waddensea-worldheritage.org nuotrauka

Į salą galima neiti pėsčiomis kanalų išvagotu jūros dugnu. Tačiau jei uždelsi, vėl prasidės potvynis, salą iš visų pusių apsups vanduo, tada šešias valandas teks laukti atoslūgio, kad galėtum grįžti į krantą. Tokių netikėtumų galima patirti Vatų jūros nacionaliniame parke Vokietijoje.

Vatų jūros nacionalinis parkas sulaukia išskirtinio poilsiautojų ir turistų dėmesio. Ten keliauja tiek vokiečiai, tiek užsieniečiai. Per atoslūgius jie mielai eina jūros dugnu tolyn, o per potvynius atsitraukia ir stebi bangų žaismą, kaip ateina vanduo bei apsemia vis daugiau seklumos. Jie mėgaujasi matydami, kaip kyla ir tupia didžiuliai paukščių būriai.

Per tris šalis

Vatų jūra – tai Nyderlandų draustinis ir Vokietijos Žemosios Saksonijos bei Šlezvigo-Holšteino nacionalinis parkas. Šis unikalus gamtos kūrinys tęsiasi beveik 500 km nuo Šiaurės Olandijos miesto Den Heldero iki Danijos miestelio Skalingeno. Plotas – apie 10 000 kvadratinių metrų. Vatų jūra (vok. – Wattenmeer, ol. – Waddenzee, dan. – Vadehavet) vadinami per jūros potvynius apsemiami pajūrio žemumų ruožai esantys prie Vokietijos, Nyderlandų ir Danijos krantų, Šiaurės jūros dalis.

Per potvynį žmonės turi trauktis iš vis labiau semiamos Vatų jūros žemumų. / Rasos Pakalkienės nuotraukos

Pasaulinio paveldo sąraše

Prie Vokietijos Žemutinės Saksonijos Šiaurės jūros pakrantėje esančio Kukshafeno miesto įkurtas modernus Vatų jūros nacionalinio parko lankytojų centras. Ten galima pamatyti šiai vietovei skirtą ekspoziciją. Į kelionę po šias vietas lietuvių grupę lydėjusi „Krantas Travel“ gidė Alma Merkytė juokavo, kad Kukshafeno kurortinė dalis primena Palangą. Tiesa, pakrantės vieta, netoli kurios yra Lankytojų centras, panašesnis į mūsiškio kurorto dalį – Vanagupę, nes čia iškilę daugiaaukščiai pastatai.

Kiek paėjus pakrantės taku tolyn nuo kurorto, prieš akis išdygo modernus Vatų jūros nacionalinio parko lankytojų centro pastatas. Kaip pasakojo ekspoziciją rodžiusi šio centro gidė Daniela Schöne, 2009 metais Vatų jūra buvo įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą. Tai didžiausia vientisa tokio tipo ekosistema pasaulyje. Gidė teigė, kad apskritai Vokietijoje yra 37 pasaulinio paveldo vietos, bet iš jų tik trys – gamtos paveldo. Šiuo paveldu – Vatų jūra – rūpinasi visos trys šalys, per kurias jis driekiasi, – Vokietija, Nyderlandai ir Danija.

Gidė Daniela Schöne prie stendo su Vatų jūros parko reljefu.

„Tai yra unikali vieta, – sakė D. Schöne. – Vertinant geologiniu požiūriu, Vatų jūros kraštovaizdis dar labai jaunas, jam priskaičiuojama tik dešimt tūkstančių metų.“

Gidė pasakojo, kad šios seklios jūros atsiradimui įtaką darė fiziniai ir biologiniai veiksniai: čia vingiuoja ir potvynių bei atoslūgių išrausti kanalai, plyti smėlingos seklumos, tęsiasi jūros užliejamos pelkės, paplūdimiai ir kopos, įvairių rūšių gyvūnai ir augalai. Gyvosios gamtos įvairovė čia – itin didelė.

Vatų jūros parkas yra viena svarbiausių migruojančių paukščių susitelkimo vietų. Kasmet šioje vietovėje pailsi ir pasistiprina milijonai paukščių, kuriems ši vieta – rami užuovėja. Lankytojų centro ekspozicijoje galima pamatyti paukščių migracijos kelius, kertančius Vatų jūros pakrantes. Vasaroti jie grįžta į Šiaurę – nuo Sibiro iki Grenlandijos, o žiemą praleidžia pietuose, pavyzdžiui, Afrikoje.

Lankytojų centro ekspozicija vaizdingai pasakoja apie šias vietas.

Vanduo gali atkirsti nuo kranto

D. Schöne sakė, kad turistams būtina žinoti, jog Vatų jūros potvyniai ir atoslūgiai mainosi maždaug kas šešias valandas du kartus per dieną. Kai jūra atslūgsta, žmonės gali vaikščioti dugnu, pasiekti artimiausią nedidelę salą. Vis dėlto įspūdis gali būti apgaulingas. Smalsuoliai mano nueisią iki aukštesnių vietų ir apsižiūrėsią, o kai vanduo pradės kilti, tai pamatysią ir grįšią atgal. Tačiau vanduo semia ne tik nuo jūros platumų, bet atiteka įvairiais savo išraustais kanalais, apsupa iš visų pusių ir žmones atkerta nuo kranto. Tada jiems gali tekti laukti šešias valandas, kol jūra vėl pasitrauks – nesvarbu, diena ar naktis, vasara ar žiema.

Atsidurti saloje, kai nėra kelio grįžti į krantą, gali būti pavojinga. Viena grupė išėjo, kai buvo geras oras, bet netikėtai jis sugedo, pradėjo smarkiai lyti, vanduo ėmė kilti gerokai sparčiau. Grįžti pėsčiomis nebebuvo įmanoma. Dėl stipraus vėjo ir kilusių didelių bangų laivas negalėjo priplaukti ir paimti grupės. Maždaug 40 žmonių teko pasilikti nakvynei saloje. Į sausumą jie grįžo tik kitą dieną.

Pakeliui į salą stovi specialūs bokšteliai, iš kurių galima išsikviesti pagalbą, paleidus signalinę raketą. Tačiau vėliau tektų apmokėti gelbėjimo išlaidas. Dėl to ir dėl pavojaus sveikatai bei gyvybei geriau nerizikuoti atsidurti vietose, iš kurių neįmanoma pasiekti kranto, kai vanduo pradeda kilti. Pasak gidės, vietose jūros gylis per potvynį siekia apie tris metrus.

Geriausia yra viską kuo tiksliau suplanuoti, tarkime, jūrai slūgstant eiti pirmyn pėsčiomis, o prasidėjus potvyniui, atgal grįžti laiveliu. Maždaug keturias dienas per metus galima suspėti nueiti iki artimiausios salos, ten pabūti ir sugrįžti, kol nepradėjo semti vanduo.

Pakrantėje - modernus Vatų jūros nacionalinio parko lankytojų centro pastatas.

Gamta – svarbiausia

Kaip teigė gidė, vietos gyventojai akivaizdžiai suvokia, kad ne žmonės vadovauja gamtai, o priešingai – ji yra svarbiausia. Vatų jūros nacionalinio parko lankytojų centre vaizdžiai demonstruojama, kad gamtą reikia tausoti, išlaikyti kuo švaresnę.

Ten rodoma ir kas darosi su gamta dėl klimato pokyčių, globalinio atšilimo, pasakojama apie atmosferos užterštumą. Viena problemų, kurią minėjo D. Schöne, yra ta, kad jūros vanduo darosi vis rūgštingesnis, o kai žmonės valgo jūros produktus, rūgština savo organizmą.

Gidė pasakojo, kad Vatų jūros parko landšaftas su savo žemumomis ir aukštumomis išskirtinis, šiose vietose yra ir druskingų pelkių bei miškų, ten gausu įvairios augalijos ir gyvūnijos. Lankytojų centro ekspozicijoje rodoma, kad iš stambių gyvūnų šalia parko esančiose teritorijose galima užtikti stumbrų, laukinių arklių, vilkų. Galima susipažinti su paukščių rūšių įvairove, apžiūrėti vietovės landšafto maketus, rasti įdomios spausdintos medžiagos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"