Atostogos su kataloniškais akcentais

Milda KNIEŽAITĖ   2011-10-29 15:23
Milda KNIEŽAITĖ
 
2011-10-29 15:23
Lie­tu­viai sau­lė­tą Is­pa­ni­ją at­ra­do, ga­li­ma sa­ky­ti, prieš ke­lio­li­ka me­tų, kai ėmė plūs­ti ten skin­ti apel­si­nų. Pa­sta­rai­siais me­tais Vi­dur­že­mio jū­ros pa­kran­tė­se gau­sė­ja ir poil­siau­to­jų iš Lie­tu­vos.

Atostogavusieji Ispanijoje tikriausiai nenusivylė: palyginti nebrangu, visada garantuotos saulėtos dienos, o ir smalsuoliai turi kur akis paganyti. Ypač Katalonijoje, kurios vardas pirmiausia siejasi su gražuole Barselona, jos simboliu tapusia Šv. Šeimos (La Sagrada Familia) atpirkimo šventove, ir bent dviem genialiais katalonais - Antonio Gaudi ir Salvadoru Dali.

Kaimyniškos atostogos

Katalonijai priklauso 580 kilometrų ilgio Viduržemio jūros pakrantės, todėl gausu panašių pavadinimų miestelių, tokių, kaip Lloret de Mar (liet. - laurų giraitė virš jūros). Daugybė jų įsikūrę prie jūros. Garsiosiose turizmo zonose Kosta Brava, Kosta Dorada ar Kosta Maresme pakrantė tiesiog nusėta viešbučių viešbutukų. Nors paplūdimių smėlis neprilygsta Palangos auksui, jūros vanduo šiltas, ir saulės ištroškusių atostogautojų netrūksta net rudenį.

Katalonijos kurortuose ypač dažni poilsiautojai - kaimynai prancūzai. Tarp atostogautojų nemažai ir rusų. Lietuviškos kelionių agentūros, matyt, dar nespėjo įsitvirtinti Ispanijoje, todėl į ekskursijas vykdavome su savo kaimynų - rusų - grupėmis.

Keliaujant į Žironą jauna gidė lygino 17 Ispanijos autonominių sričių su buvusios Sovietų Sąjungos respublikomis, o baskus - su "teroristais" iš Kaukazo kraštų. Tačiau kas tiesa, tas tiesa - žymiojo siurrealisto S.Dali mūza Gala (Jelena Djakonova) kilusi iš Rusijos.

Juodasis kadilakas

Dailininkas ir skulptorius S.Dali gimė bei užaugo Žironos provincijos Figereso mieste. Numylėtoje Katalonijoje jis praleido ir paskutinius gyvenimo metus. Dabar ekscentriškojo menininko dvasia gyva S.Dali muziejuje. Jis buvo įkurtas senajame Figereso miesto teatre pačiam menininkui vadovaujant ir dabar yra lankomiausias Ispanijoje po Prado muziejaus. Vidaus kiemelyje stovi juodas S.Dali kadilakas su lietaus merkiamų keleivių siluetais, o aukštai languose - keistos skulptūros. Muziejaus 24 salėse - tobulai nutapytų paveikslų košmariški deriniai, Galos portretai, šiurpios alegorijos. S.Dali, nusprendęs atkurti per pilietinį karą sugriautą miesto teatrą, muziejuje praleido ir paskutines gyvenimo dienas. Palaidotas kriptoje po stikliniu kupolu.

Nebaigta per šimtmetį

Katalonijos sostinėje Barselonoje gausu architektūros ir kultūros paminklų, tačiau pirmiausia, žinoma, ieškojome A.Gaudi ženklų. Šio modernizmo tėvu vadinamo architekto įtaka miestui labai ryški. Tobuliausią savo kūrinį - didingąją Šv. Šeimos bažnyčią - A.Gaudi pradėjo prieš daugiau nei 100 metų. Lyg atsiskyrėlis 16 metų gyvenęs statybos aikštelėje, menininkas savo gyvenimo darbo nebaigė. Liko ilsėtis, palaidotas vienoje katedros koplyčių.

Nors ir su pertraukomis, Šv. Šeimos šventovė statoma toliau kitų architektų ir planuojama baigti 2026 metais, kai bus minimos A.Gaudi mirties 100-osios metinės. Kitas A.Gaudi šedevras, atnešęs pasaulinę šlovę, - jungtinis apartamentų ir įstaigų blokas Casa Milla, labiau žinomas kaip La Pedrera (liet. - akmens skaldykla) - dėl nelygaus pilko akmens fasado, sukeliančio bangų efektą, kurį dar paryškina kaltiniai metalo balkonai. Žaismingas Guellio parkas, kaip ir Guellio rūmai, A.Gaudi sukurti savo globėjui Eusebi Guelliui, iškilęs aukštai virš Barselonos. Jame būtų galima klaidžioti visą dieną, stebėtis stiklo ir keramikos grožiu.

Kodėl fontanai nedainuoja

Senamiestyje stūksanti centrinė Barselonos katedra La Seu - vienas didžiausių gotikos statinių Ispanijoje. Senamiesčio branduolį sudaro gotikos statinių kvartalas Barri Gotic, iš tamsių viduramžių gatvių suraizgytas labirintas. Jūros pakrantėje aukštai iškilęs monumentas Kristupui Kolumbui. Iki jo veda garsusis pėsčiųjų bulvaras La Rambla (liet. - kasmet išdžiūvanti upės vaga). Sakoma, jei pereisi juo iki pat jūros, pamatysi visą Barseloną, - tiek daug rūmų, parduotuvių, kavinių, gatvės prekiautojų ar gyvų skulptūrų. Minint Barselonos globėjos Šv. Mersės dieną, ir bulvaras, ir visa pakrantė buvo sausakimša šventiškai nusiteikusių žmonių. Vieni užkandžiavo, kiti gėrė vyną, dar kiti smagiai šnekučiavosi ar skambino gitara.

Sutemoms gaubiant Barseloną skubėjome prie dainuojančių fontanų. Juos 1929 metų pasaulinei parodai sukūrė katalonų inžinierius Carlosas Buigasas. Sakoma, kad autorius net neatėjo į fontanų atidarymą, nes baiminosi, kad jie neveiks. Daugiau kaip 300 srovių ir maždaug 60 metrų aukščio fontanai buvo atnaujinti 1992 metais rengiantis Olimpinėms žaidynėms. Įspūdingas vandens, spalvų ir muzikos reginys nemokamas. Galbūt todėl kartais fontanai nedainuoja arba jų daugiau kaip 7 mlrd. įvairių formų ir spalvų šėlsmo tenka ilgokai palaukti.

Ispanai laimėjo!

Kokios atostogos prie jūros, jei nepaplaukiosi laivu ir nepamatysi, koks gyvenimas po vandeniu?! Tokie laivai reguliariai kursuoja Katalonijos pakrante. Buvo smagu, kai laivo kapitonas, pamatęs lietuvio berniuko kepuraitę su trispalve, atpažino: "Lithuania!" Pakalbino apie krepšinį, paklausė vardo, o jau išlipant sušuko, kad ispanai vis dėlto nugalėjo. Turėjo galvoje, žinoma, šią vasarą Lietuvoje vykusį Europos vyrų krepšinio čempionatą.

Po kelionių būdavo smagu sugrįžti į švarų ir tvarkingą viešbutį. Jo kambariuose taip pat netrūko kataloniškos kūrybos ir išradingumo. Pavyzdžiui, skėčio griaučiai ar vamzdžio galas su visais varžtais - rausvai nudažyti ir įrėminti kaip paveikslai. Autoriniai darbai, pasirašyti dailininkų.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Vi­du­ti­nio nuo­to­lio nor­ve­giš­koms ir ame­ri­kie­tiš­koms oro gy­ny­bos sis­te­moms NA­SAMS Lie­tu­va pla­nuo­ja iš­leis­ti dau­giau nei 100 mln. eu­rų.
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra [...]
Sek­ma­die­nį švei­ca­rai bal­suo­ja dėl to, ar su­teik­ti nau­jų ga­lių ša­lies žval­gy­bos tar­ny­boms, – tei­sę sek­ti veik­lą in­ter­ne­te, ti­krin­ti elek­tro­ni­nį pa­štą ir klau­sy­tis telefono po­kal­bių, kad [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Rug­sė­jo 26 die­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos fa­kul­te­te vie­šės pro­fe­so­rius iš Vo­kie­ti­jos Uwe Eich­hof­fas. Sve­čias skai­tys pa­skai­tą „The Al­most Un­li­mi­ted Pos­si­bi­li­ties of NMR in Me­di­ci­ne“. 
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Sos­ti­nės ta­ry­bai ne­pri­ta­rus Vil­niaus kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės reor­ga­ni­za­ci­jai, jos fi­lia­le An­ta­kal­nio li­go­ni­nė­je vis­tiek tu­rė­tų įsi­kur­ti Ge­ria­tri­jos cen­tras,  skir­tas su senėjimo pro­ce­sais su­si­ju­sioms [...]
Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Alek­sand­ras Udal­co­vas ne­įti­ki­no Šiau­lių va­do­vy­bės, kad cen­tri­nė­je mies­to aikš­tė­je rei­kė­tų pa­lik­ti sovietmečiu sta­ty­tą pa­mink­lą.
Vie­nuo­lik­tą kar­tą is­to­ri­jo­je ir šeš­tą kar­tą iš ei­lės Vil­niaus „Žal­gi­ris“ iš­ko­vo­jo Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos (LFF) tau­rę. Fi­na­le Klai­pė­do­je vil­nie­čiai 2:0 privertė pa­si­duo­ti Ma­ri­jam­po­lės [...]
Ne­leng­vą per­ga­lę „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai. Kau­nie­čiai na­muo­se 90:70 palaužė „Ju­ven­tus“ eki­pą.
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) par­ei­gū­nai, iš­ana­li­za­vę tei­sės ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius pri­ėmi­mą į Lie­tu­vos di­džių­jų mies­tų mo­kyk­las, pa­da­rė iš­va­das, jog būtina to­bu­lin­ti tei­sės [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Kiek­vie­nais me­tais pa­sku­ti­nį rug­sė­jo sek­ma­die­nį Pa­sau­li­nė šir­dies die­na. Įvai­rios svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos kvie­čia at­kreip­ti dė­me­sį į šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­ją, ak­ty­ves­nį gy­ve­ni­mo [...]
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pri­ncas Wil­lia­mas su žmo­na Ka­te šeš­ta­die­nį at­vy­ko į Ka­na­dos Bri­tų Ko­lum­bi­jos pro­vin­ci­ją aš­tuo­nias die­nas truk­sian­čio vi­zi­to; jie ap­lan­kys įspū­din­gas gamtos vie­tas ir [...]
Bū­ti­ny­bė kas­dien kel­tis ir dirb­ti nuo de­vin­tos va­lan­dos yra la­biau­siai pa­pli­tu­si kan­ki­ni­mo for­ma šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­me­nė­je, tei­gia­ma Oks­for­do uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Pa­ulo Kelley at­lik­to ty­ri­mo [...]
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami