TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Atostogos su kataloniškais akcentais

2011 10 29 15:23

Lietuviai saulėtą Ispaniją atrado, galima sakyti, prieš keliolika metų, kai ėmė plūsti ten skinti apelsinų. Pastaraisiais metais Viduržemio jūros pakrantėse gausėja ir poilsiautojų iš Lietuvos.

Atostogavusieji Ispanijoje tikriausiai nenusivylė: palyginti nebrangu, visada garantuotos saulėtos dienos, o ir smalsuoliai turi kur akis paganyti. Ypač Katalonijoje, kurios vardas pirmiausia siejasi su gražuole Barselona, jos simboliu tapusia Šv. Šeimos (La Sagrada Familia) atpirkimo šventove, ir bent dviem genialiais katalonais - Antonio Gaudi ir Salvadoru Dali.

Kaimyniškos atostogos

Katalonijai priklauso 580 kilometrų ilgio Viduržemio jūros pakrantės, todėl gausu panašių pavadinimų miestelių, tokių, kaip Lloret de Mar (liet. - laurų giraitė virš jūros). Daugybė jų įsikūrę prie jūros. Garsiosiose turizmo zonose Kosta Brava, Kosta Dorada ar Kosta Maresme pakrantė tiesiog nusėta viešbučių viešbutukų. Nors paplūdimių smėlis neprilygsta Palangos auksui, jūros vanduo šiltas, ir saulės ištroškusių atostogautojų netrūksta net rudenį.

Katalonijos kurortuose ypač dažni poilsiautojai - kaimynai prancūzai. Tarp atostogautojų nemažai ir rusų. Lietuviškos kelionių agentūros, matyt, dar nespėjo įsitvirtinti Ispanijoje, todėl į ekskursijas vykdavome su savo kaimynų - rusų - grupėmis.

Keliaujant į Žironą jauna gidė lygino 17 Ispanijos autonominių sričių su buvusios Sovietų Sąjungos respublikomis, o baskus - su "teroristais" iš Kaukazo kraštų. Tačiau kas tiesa, tas tiesa - žymiojo siurrealisto S.Dali mūza Gala (Jelena Djakonova) kilusi iš Rusijos.

Juodasis kadilakas

Dailininkas ir skulptorius S.Dali gimė bei užaugo Žironos provincijos Figereso mieste. Numylėtoje Katalonijoje jis praleido ir paskutinius gyvenimo metus. Dabar ekscentriškojo menininko dvasia gyva S.Dali muziejuje. Jis buvo įkurtas senajame Figereso miesto teatre pačiam menininkui vadovaujant ir dabar yra lankomiausias Ispanijoje po Prado muziejaus. Vidaus kiemelyje stovi juodas S.Dali kadilakas su lietaus merkiamų keleivių siluetais, o aukštai languose - keistos skulptūros. Muziejaus 24 salėse - tobulai nutapytų paveikslų košmariški deriniai, Galos portretai, šiurpios alegorijos. S.Dali, nusprendęs atkurti per pilietinį karą sugriautą miesto teatrą, muziejuje praleido ir paskutines gyvenimo dienas. Palaidotas kriptoje po stikliniu kupolu.

Nebaigta per šimtmetį

Katalonijos sostinėje Barselonoje gausu architektūros ir kultūros paminklų, tačiau pirmiausia, žinoma, ieškojome A.Gaudi ženklų. Šio modernizmo tėvu vadinamo architekto įtaka miestui labai ryški. Tobuliausią savo kūrinį - didingąją Šv. Šeimos bažnyčią - A.Gaudi pradėjo prieš daugiau nei 100 metų. Lyg atsiskyrėlis 16 metų gyvenęs statybos aikštelėje, menininkas savo gyvenimo darbo nebaigė. Liko ilsėtis, palaidotas vienoje katedros koplyčių.

Nors ir su pertraukomis, Šv. Šeimos šventovė statoma toliau kitų architektų ir planuojama baigti 2026 metais, kai bus minimos A.Gaudi mirties 100-osios metinės. Kitas A.Gaudi šedevras, atnešęs pasaulinę šlovę, - jungtinis apartamentų ir įstaigų blokas Casa Milla, labiau žinomas kaip La Pedrera (liet. - akmens skaldykla) - dėl nelygaus pilko akmens fasado, sukeliančio bangų efektą, kurį dar paryškina kaltiniai metalo balkonai. Žaismingas Guellio parkas, kaip ir Guellio rūmai, A.Gaudi sukurti savo globėjui Eusebi Guelliui, iškilęs aukštai virš Barselonos. Jame būtų galima klaidžioti visą dieną, stebėtis stiklo ir keramikos grožiu.

Kodėl fontanai nedainuoja

Senamiestyje stūksanti centrinė Barselonos katedra La Seu - vienas didžiausių gotikos statinių Ispanijoje. Senamiesčio branduolį sudaro gotikos statinių kvartalas Barri Gotic, iš tamsių viduramžių gatvių suraizgytas labirintas. Jūros pakrantėje aukštai iškilęs monumentas Kristupui Kolumbui. Iki jo veda garsusis pėsčiųjų bulvaras La Rambla (liet. - kasmet išdžiūvanti upės vaga). Sakoma, jei pereisi juo iki pat jūros, pamatysi visą Barseloną, - tiek daug rūmų, parduotuvių, kavinių, gatvės prekiautojų ar gyvų skulptūrų. Minint Barselonos globėjos Šv. Mersės dieną, ir bulvaras, ir visa pakrantė buvo sausakimša šventiškai nusiteikusių žmonių. Vieni užkandžiavo, kiti gėrė vyną, dar kiti smagiai šnekučiavosi ar skambino gitara.

Sutemoms gaubiant Barseloną skubėjome prie dainuojančių fontanų. Juos 1929 metų pasaulinei parodai sukūrė katalonų inžinierius Carlosas Buigasas. Sakoma, kad autorius net neatėjo į fontanų atidarymą, nes baiminosi, kad jie neveiks. Daugiau kaip 300 srovių ir maždaug 60 metrų aukščio fontanai buvo atnaujinti 1992 metais rengiantis Olimpinėms žaidynėms. Įspūdingas vandens, spalvų ir muzikos reginys nemokamas. Galbūt todėl kartais fontanai nedainuoja arba jų daugiau kaip 7 mlrd. įvairių formų ir spalvų šėlsmo tenka ilgokai palaukti.

Ispanai laimėjo!

Kokios atostogos prie jūros, jei nepaplaukiosi laivu ir nepamatysi, koks gyvenimas po vandeniu?! Tokie laivai reguliariai kursuoja Katalonijos pakrante. Buvo smagu, kai laivo kapitonas, pamatęs lietuvio berniuko kepuraitę su trispalve, atpažino: "Lithuania!" Pakalbino apie krepšinį, paklausė vardo, o jau išlipant sušuko, kad ispanai vis dėlto nugalėjo. Turėjo galvoje, žinoma, šią vasarą Lietuvoje vykusį Europos vyrų krepšinio čempionatą.

Po kelionių būdavo smagu sugrįžti į švarų ir tvarkingą viešbutį. Jo kambariuose taip pat netrūko kataloniškos kūrybos ir išradingumo. Pavyzdžiui, skėčio griaučiai ar vamzdžio galas su visais varžtais - rausvai nudažyti ir įrėminti kaip paveikslai. Autoriniai darbai, pasirašyti dailininkų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"