TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Atostogos Tunise su libių kovotojais

Ne sezono metą atostogų į Tuniso Port El Kantaujo kurortą išsirengę poilsiautojai iš Lietuvos pasijuto neįprastai - Libijos kovotojų apsuptyje, mat ir vieni, ir kiti gyveno tame pačiame viešbutyje.    

Kosmetologei Eglei Ramunei Karitonienei iš Klaipėdos dar neišdilo įspūdžiai iš kelionės į Tunisą. Devynių dienų atostogų į vos už 15 kilometrų nuo vieno didžiausių šalies miestų - Suso - esantį Port El Kantaujo miestelį išvyko septynių žmonių kompanija. Pati E.R.Karitonienė keliavo su penkiolikmete dukra. 

Į pamėgtą Tunisą, musulmonišką arabų valstybę Šiaurės Afrikos Viduržemio jūros pakrantėje, moteris vyko jau trečią kartą. Anksčiau ten viešėjo rugsėjį, o šįkart išsirengė spalio pabaigoje, kai turistinis sezonas jau pasibaigęs. Oras nelepino: nors buvo šilta, bet saulės nebuvo matyti, tai lijo, tai pūtė vėjai. Įsimintiniausiu atostogų įvykiu tapo kompanija, su kuria teko gyventi keturių žvaigždučių viešbutyje. 

Greit susidraugavo

"Tame dideliame apie porą tūkstančių vietų turinčiame viešbutyje mūsų, turistų, buvo tik 20 - mes septyniese ir lenkai. Visi kiti -  kaimynės Libijos kovotojai. Iš pradžių ištiko šokas - Viešpatie, kur pakliuvome, ar čia viešbutis, ar kokia ligoninė?" - prisiminė E.R.Karitonienė.

Įvairaus amžiaus - 20-40 metų vyrai buvo be uniformų, tačiau akivaizdžiai galėjai matyti, kad patyrę traumų, sužeidimų. Vieno sutvarstyta ranka, kito - koja. Šie viešbučio kaimynai nebuvo panašūs į tunisiečius - atvykėlių veidai tamsūs, apskritai jų išvaizda atrodė grėsminga, bauginanti. 

Iš pradžių visiškai nebuvo aišku, kas jie tokie. Teisybę pavyko sužinoti iš vaikų - mat trys atostogautojų iš Lietuvos grupėje buvę paaugliai jau antrą gyvenimo viešbutyje dieną pradėjo bendrauti su neįprastais kaimynais. Šie pasisakė esą kovotojai iš Libijos, sukilę prieš šalies vadovą Muammarą Gaddafi. Atostogas viešbutyje jie gavo kaip galimybę pailsėti. Jų teigimu, draugiškai nusiteikęs Tunisas suteikė tokią pagalbą. Libių kovotojai nuolat keitėsi, vieni išvažiuodavo, kiti atvažiuodavo.

Rodė karo vaizdus

Trys paaugliai iš Lietuvos - du vaikinai ir mergina labai susidraugavo su kovotojais, nuolat būdavo su jais, žaidė biliardą, skanavo ledus, daug kalbėjosi. Tad ir suaugusiųjų įtampa dėl neįprastos kompanijos greitai atlėgo. Jie tik ir laukdavo, ką naujo vaikai papasakos. "Buvo ir baisu, ir įdomu", - prisiminė E.R.Karitonienė.  

Libiai stebėjosi, kaip lietuviai atrado Tunisą ir kaip čia atvyko. Paaugliams jie mielai rodė vaizdus iš karo, nufilmuotus mobiliaisiais telefonais, pasakojo apie ginkluotų veiksmų eigą, prisiminė patirtus išgyvenimus: kaip vieno ranką "nunešė", kitam matant užmušė draugą. Kaip vertė jų nekenčiamą M.Gaddafi. Bendraudami su jais lietuviai net vengė ištarti nugalėtojo šalies vadovo pavardę - dar ne taip supras. 

Susikalbėjo angliškai. 98 proc. krašto gyventojų yra arabai, kalbantys tunisietišku arabų kalbos dialektu. Populiariausia Tunise užsienio kalba - prancūzų, kurią moka daugelis išsilavinusių tunisiečių. Nors neturi jokio oficialaus statuso, ji vartojama ir švietimo sistemoje. Mokykloje prancūzų kalbos vaikai mokomi nuo 8, o anglų - nuo 12 metų. 

Jauni libių kovotojai anglų kalbą gerai mokėjo, o vyresni bendravo pirštų ženklais. Vienas jaunesnių libių E.R.Karitonienės dukrai pasakojo, kad mokėsi koledže, o krašte prasidėjus neramumams metė jį ir išėjo kariauti. 

Grįžusi iš Tuniso mergina su libiu dar bendravo per "Skype" programą. Vaizde buvo matyti vyrukui už nugaros sudėti automatai. Laimė, viešbučio gyventojai nebuvo ginkluoti.  

"Jie dar gyveno ta revoliucija. Džiūgavo, kad nuo šiol bus geriau, kad nuvertę "tą tironą Gaddafi" gyvens laimingai. Tokie vaikiški samprotavimai", - sakė E.R.Karitonienė.

Maudynėms - per šalta

Pačiame Port El Kantaujo miestelyje (jis, kaip ir Susas bei Monastyras, laikomi pagrindiniais turizmo miestais), moteris nematė vaikštinėjančių libių. Turistės nuomone, jie net neišeidavo iš viešbučio.  

Čia buvo atvykusios ir keletas libių moterų - matyt, aplankyti vyrų. Jos buvo visiškai apsimuturiavusios savo drabužiais. 

"Jauteisi kaip balta varna tarp jų visų", - tikino E.R.Karitonienė. Tad nors ir buvo šilta, į valgyklą, kur visi kartu valgė, stengėsi neiti su šortais, kaip buvo pripratusi. 

Maudytis jūroje ir šalia viešbučio esančiame baseine tuo metu buvo jau per šalta, poilsiautojai vaikštinėjo į viešbučio SPA centrą su uždaru baseinu. Tačiau sužeidimų patyrusių libių jame nebuvo. Pliuškendavosi tie keletas turistų, o libiai toje pačioje patalpoje, tik kiek tolėliau, atlikdavo mankštos pratimus. 

Linksmybės su merginomis

Moterų tarp SPA centro personalo nebuvo. Užtat visai kitokį "personalą" klaipėdiečiai išvydo apsilankę viešbučio restorane vykusioje diskotekoje. Čia buvo susirinkę daug libių. Jie itin mielai bendravo su tunisietėmis, kurių išvaizda ir apranga rodė jas esant laisvo elgesio. Tos merginos, anot E.R.Karitonienės, nebuvo patrauklios: nevykusių figūrų, apsitempusios vulgaria, neskoninga permatoma apranga, perkrautu makiažu. Visos "grožybės" išlindusios, sijonėliai vos dengiantys užpakalius. 

Vėliau libių teiravosi, kaip gali būti, kad merginos dieną vaikšto apsimuturiavusios nuo galvos iki kojų, o naktį - visiškai priešingai. Pasirodo, samprotaujama praktiškai: esą tada Alachas nemato, galima elgtis kaip panorėjus. Viešbutis, regis, nedarė jokių kliūčių šio amato atstovėms - jos ateidavo iš gatvės, greičiausiai iš anksto žinodamos, kad jame yra karių.

Diskotekoje libių vyrai gėrė alų, bet į "viskas įskaičiuota" barą  kovotojams nebuvo galima įeiti.

Pasikeitusi atmosfera

Libiškos nuotaikos atostogautojus iš Lietuvos pasitiko ir Suse. Anot E.R.Karitonienės, miestas buvo nukabinėtas Libijos vėliavomis, pilna kitokios šio krašto atributikos, patys tunisiečiai vaikščiojo apsirengę kaimynų šalies vėliavos spalvų sportiniais marškinėliais. Tokia, pasak pašnekovės, karinė atmosfera.    

Trečiame pagal dydį Tuniso mieste Suse lietuvė buvo apsistojusi atostogaudama prieš trejus ir septynerius metus. Kaip ir ankstesniais kartais, norėjo pasižvalgyti po vakarinį miestą. 

"Manėme, kad kaip visada užeisime į parduotuves. Bet jau nuo 7-8 valandos vakaro viskas buvo uždaryta. Taip niekada nebūdavo. Nors galbūt kaltas ir metų laikas - turizmo sezonas jau buvo pasibaigęs", - pasakojo E.R.Karitonienė. 

"Turistų gatvėse nebuvo matyti, tad jautėmės gan keistai, - tęsė moteris. - Taksistas net klausė - ko jūs važiuojate į miestą? Atsakėme, kad tiesiog pasižiūrėti, pasivaikščioti. O jis perspėjo: būkite atsargūs, čia yra piktų žmonių. Atvykę į miestą iš tikro pasijutome labai nesmagiai. Gatvėse apskritai buvo mažai žmonių, nes spalio pabaigoje čia anksti temsta, kaip pas mus žiemą - penktą valandą vakaro jau beveik tamsu. Kai prasilenkdavome su kuo nors - irgi nebebuvo kaip anksčiau, kai tunisiečiai mėgdavo užkalbinti atvykėlius. Dabar - jokių kalbų, tik taip skersakiuodami nužvelgia", - prisiminė E.R.Karitonienė.

Sugrįžimas į praeitį 

Ne turistinio sezono metą pažintinių kelionių po šalį niekas neorganizavo. Be to, kai kur lietuviams jau teko lankytis anksčiau. Todėl pagrindine pramoga ir tapo važinėjimas į Susą. 

E.R.Karitonienei labai patinka kadaise miesto gynybos reikmėms pastatyta Medina, kur pilna klaidžių labirintų. Medina vilioja ir ten įsikūrusiu didžiuliu turgumi. 

"Ten kitokia atmosfera - visi užsiima savo reikalais: arba ko nors ieško, arba ką nors parduoda. Viskas labai pigu, daugiausia - vietinės gamybos rankų darbo gaminiai. Ten galima rasti visokių įdomybių ir net antikvarinių daiktų", - pasakojo E.R.Karitonienė. 

Anot moters, kainos Tunise nepasikeitusios, - tas pats, kaip ir jai lankantis prieš trejus ar septynerius metus. Tokie patys daiktai parduodami tose pačiose vietose, nematyti nei pokyčių, nei patobulinimų. "Toks įspūdis, kad vėl grįžai į tą patį laiką", - apibendrino pašnekovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"