Atradimas Vištytyje – kalvotoji Suvalkija

Jūratė MIČIULIENĖ juratem@lzinios.lt 2015-09-17 06:00
Jūratė MIČIULIENĖ
juratem@lzinios.lt
2015-09-17 06:00
Kalvotoji Dunojaus ketera. Vištyčio regioninio parko direkcijos archyvo nuotrauka
Di­džiau­sias nu­ste­bi­mas bu­vo per Dzū­ki­jos kal­ve­les nu­lin­ga­vus tie­siai ant Viš­ty­čio apy­lin­kių kal­vų. Jo­kių ap­dai­nuo­tų­jų Su­val­ki­jos ly­gu­mų. Ne­trūks­ta čia ir eže­rų eže­rė­lių.

Viš­ty­čio re­gio­ni­nis par­kas sau­go tą iš­skir­ti­nį, kal­vo­tą­jį, le­dyn­me­čio su­stum­dy­tą rel­je­fą. Yra kur pe­da­lus pa­min­ti net kal­nų dvi­ra­čių mė­gė­jams. Ne­to­li Viš­ty­čio esan­ti Du­no­jaus ke­te­ra - pa­ti aukš­čiau­sia Su­val­kų mo­re­ni­nės aukš­tu­mos da­lis, su ki­to­mis kal­vo­mis (Pa­viš­ty­čio, Stan­kū­nų) virš Viš­ty­čio eže­ro iš­ki­lu­si 110 me­trų. Du­no­jaus kal­nas sie­kia 285 me­trus virš jū­ros ly­gio. Len­ki­jo­je - dar di­des­nė Su­val­kų kal­vy­no da­lis. Klo­ny­je įspū­din­gai dunk­so Du­no­jaus eže­rė­lis, ski­rian­tis Lie­tu­vą nuo Len­ki­jos.

„Per pa­sku­ti­nį le­dyn­me­tį nuo pa­grin­di­nio le­do kal­no at­sis­ky­rė trys ga­lin­gi lie­žu­viai. Slink­da­mi pro Su­val­ki­ją jie su­for­ma­vo ly­gu­mas, o prie Viš­ty­čio pa­siu­to - su­stum­dė di­de­les kal­vas, pri­rau­sė daug ak­me­nų, pri­taš­kė ma­žų eže­riu­kų. Mū­sų kraš­tą le­dy­nas pa­ver­tė ne­pa­kar­to­ja­ma kal­vo­tą­ja Su­val­ki­ja. Vie­ti­niai juo­kau­ja, kad der­lius čia ren­ka­mas du kar­tus: pir­miau­sia - ak­me­nys, o pa­skui - ką pa­sė­ji. Kaip yra pa­sa­ko­jęs vie­nas se­no­lis, Viš­ty­čio ark­liai bu­vo iš­mo­ky­ti to­kią že­mę ar­ti - plū­gu už­ka­bi­nę ak­me­nį iš­kart su­sto­da­vo, kad ar­to­jas jį nu­ri­den­tų nuo pa­dar­gų, plū­go ne­su­ga­din­tų. Žmo­nės ak­me­nis su­krau­da­vo ga­lu­lau­kėj, o žie­mą vež­da­vo į Vo­kie­ti­ją ir bran­giai par­duo­da­vo. Viš­ty­čio ūki­nin­kai bi­jo­jo ark­lius pirk­ti iš ki­tų kraš­tų, iš ge­rų že­mių, nes tie bu­vo ne­pra­tę ak­me­nis „rink­ti“, - pa­sa­ko­jo Viš­ty­čio re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­jos kul­tū­ro­lo­gė Ri­mu­tė Ga­gie­nė. - Par­kas uži­ma 10 tūkst. ha plo­tą, o ja­me tu­ri­me net 14 di­des­nių kaip pu­sė hek­ta­ro eže­rė­lių. Tarp iš­raiš­kin­gų kal­vų yra įkri­tęs Ša­kių eže­rė­lis. Šią vie­tą tu­ris­tai va­di­na an­trą­ja Lie­tu­vos Švei­ca­ri­ja.“

Vi­sas kraš­to uni­ka­lu­mas, įdo­miau­si kam­pe­liai pri­sta­to­mi nau­jo­je eks­po­zi­ci­jo­je. Ją ga­li­ma ap­lan­ky­ti šį rug­sė­jį ati­da­ry­to­se Viš­ty­čio re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­jos pa­tal­po­se, įreng­to­se se­nos par­duo­tu­vės pa­sta­te mies­te­lio cen­tre.

Net dirbdamos ūkio darbus suvalkietės ryšėjo puošnias prijuostes. Vištyčio regioninio parko lankytojų centro ekspozicijoje demonstruojami ir etnografiniai šio krašto kostiumai. / Marijampolės kraštotyros muziejaus nuotrauka

Pats svar­biau­sias - le­dy­ni­nės kil­mės Viš­ty­čio eže­ras, api­man­tis net 17 kv. km (Lie­tu­vai pri­klau­so 5,4 kv. km). Tei­gia­ma, jog jis su­si­da­rė iš­tir­pus di­džiu­liam le­dy­nui. Bal­ti­jos jū­ra ta­da dar bu­vo ap­le­dė­ju­si. "Ti­ki­me, kad mū­sų eže­ras at­si­ra­do se­niau ne­gu Bal­ti­jos jū­ra. Viš­ty­tis iš tirps­tan­čio le­dy­no ga­vo 250 mln. to­nų la­bai gė­lo van­dens - 8 me­trų gy­ly­je dar ga­li­ma įžiū­rė­ti nar­dan­čias žu­vis, - kal­bė­jo R. Ga­gie­nė. - Daug kas Viš­ty­tį va­di­na Eu­ro­pos Bai­ka­lu."

Tri­jų vals­ty­bių sandūroje

„Gy­ve­na­me tri­jų vals­ty­bių san­dū­ro­je - ne­to­li Vy­žai­nių ant ru­do gra­ni­to stul­po yra Lie­tu­vos, Len­ki­jos ir Ru­si­jos her­bai. Ta­čiau Viš­ty­čio eže­ro pa­va­di­ni­mas toks gra­žus, kad jo ne­ver­tė nei ru­sai, nei len­kai. Že­mė­la­piuo­se tai - Viš­ty­nec­ko­je oze­ro, Wisz­ty­niec­kie ja­zie­ro“, - tei­gė kul­tū­ro­lo­gė.

Pa­sak re­gio­ni­nio par­ko dar­buo­to­jų, ke­liau­jant rei­kia bū­ti ati­diems. Kai kur vi­sai prie pat ke­lio stul­pe­liai įspė­ja, kad tai jau pa­sie­nio zo­na. Gam­ti­niais rei­ka­lais įženg­si ko­kį me­trą per daug į miš­ką, ir, žiū­rėk, jau pri­sis­ta­tys pa­sie­nie­tis. Eže­ras, per ku­rį drie­kia­si Lie­tu­vos ir Ru­si­jos sie­na, sau­go­mas la­ze­rių. Jei koks žve­jys ne­ty­čia per to­li nu­sii­ria, ru­sų pa­sie­nie­čiai ne­atp­lau­kia, tik iš Mask­vos skam­bi­na­ma į Vil­nių, o iš Vil­niaus gau­na­mas ra­gi­ni­mas pa­siim­ti sa­vo pa­žei­dė­jus.

Pa­skel­bus ne­prik­lau­so­my­bę mums bu­vo ati­te­kę tik 39 ha Viš­ty­čio eže­ro, ku­rį Lie­tu­va da­bar da­li­ja­si su Ru­si­ja (rem­ta­si se­na Lie­tu­vos ir Vo­kie­ti­jos sie­na). Tai, pa­sak R. Ga­gie­nės, bū­tų lei­dę tik per ko­kį žings­nį įbris­ti į jo van­de­nį. Ta­čiau Lie­tu­vai tuo­met pa­vy­ko iš­si­de­rė­ti di­des­nį plo­tą ir da­bar tu­ri­me 400 ha - sie­na eže­re pa­žy­mė­ta maž­daug už 200 me­trų nuo kran­to. Plau­kio­ti jau yra kur. Tik žve­jai ap­gai­les­tau­ja, kad ver­tin­gos gė­la­van­de­nės se­lia­vos at­si­dū­ru­sios Ru­si­jos plo­tuo­se, mat ten eže­ras gi­les­nis - kai ku­rios vie­tos sie­kia iki 55 me­trų.

Vie­tos gy­ven­to­jams bu­vo ki­lę prob­le­mų ir dėl sie­nos. Štai vie­nos Viš­ty­čio folk­lo­ri­nio an­samb­lio "Ši­lo­jai" dai­ni­nin­kės so­dy­bą kir­to Lie­tu­vos ir Ru­si­jos vals­ty­bės sie­na. Na­mas at­si­dū­rė vie­nos ša­lies te­ri­to­ri­jo­je, tvar­tai - ki­tos. Mo­te­ris 14 me­tų vaikš­čio­jo į an­samb­lio re­pe­ti­ci­jas Viš­ty­ty­je kirs­da­ma sie­ną. Ga­lop šią prob­le­mą pa­vy­ko iš­spręs­ti: Ru­si­jai bu­vo ati­duo­tas plo­te­lis že­mės ki­tur, o so­dy­ba at­si­dū­rė Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je.

XIX amžiaus suvalkietės buvo neabejingos gražiems drabužiams. Spalvingų prijuosčių galima išvysti parko lankytojų centro ekspozicijoje. / Marijampolės kraštotyros muziejaus archyvo nuotrauka

Viš­ty­čio re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­jos pa­sta­te pri­sta­to­mo­je eks­po­zi­ci­jo­je ga­li­ma iš­vys­ti "grenz­kar­tes" - jas tu­rė­da­mi vie­tos gy­ven­to­jai, su­mo­kė­ję 2 li­tus, ga­lė­da­vo kirs­ti Vo­kie­ti­jos sie­ną, ei­ti dar 15 km, bet tą pa­čią die­ną pri­va­lė­da­vo grįž­ti at­gal. "Viš­ty­ty­je žmo­nės ap­si­gy­ve­no apie 1530 me­tus, kai ka­ra­lie­nė Bo­na Sfor­ca ko­lo­ni­za­vo Prū­si­jos pa­sie­nį ir pra­dė­jo steig­ti nau­jas gy­ven­vie­tes. Jos sū­nus Žy­gi­man­tas Au­gus­tas 1570 me­tais su­tei­kė mies­te­liui Mag­de­bur­go tei­sę. Nuo ta­da Viš­ty­tis dėl pa­to­gios geog­ra­fi­nės pa­dė­ties pra­dė­jo kles­tė­ti, ypač kai at­si­kė­lė daug žy­dų ama­ti­nin­kų", - aiš­ki­no R. Ga­gie­nė.

Vel­nio par­si­neš­tas Puntukėlis

Viš­ty­čio apy­lin­kė­se ne­trūks­ta įdo­mių gam­tos pa­mink­lų. Le­dy­nas to­liau ne­pas­tū­mė ir li­kus ki­lo­me­trui iki Viš­ty­čio, Ne­būt­kie­mio kai­me, pa­li­ko mil­ži­niš­ką ak­me­nį. Tai šeš­tas pa­gal dy­dį rie­du­lys Lie­tu­vo­je - 4 m aukš­čio, 7 m il­gio ir be­veik 5 m plo­čio. To­kie jo mat­me­nys yra virš že­mės, o gi­liau, su­val­kie­čių ma­ny­mu, sle­pia­si dar dau­giau. Tai­gi ak­muo gal­būt ir penk­tas pa­gal dy­dį. Ko­pė­tė­lė­mis ga­li­ma už­lip­ti ant jo vir­šaus ir pa­mir­ky­ti pirš­tus į "ste­buk­lin­gą" van­de­nį, ku­ris nuo­lat kau­pia­si "vel­nio pė­da" va­di­na­mo­je įdu­bo­je. Se­no­vė­je šis ak­muo bu­vo mal­dų au­ku­ras. XVIII am­žiaus Viš­ty­čio baž­ny­čios do­ku­men­tuo­se jis mi­ni­mas kaip Šven­čiau­sio­sios Tre­jy­bės ak­muo. Vie­tos gy­ven­to­jai rie­du­lį la­bai ger­bė, ap­ga­di­no tik vo­kie­čiai oku­pa­ci­jos me­tais - ban­dė su­sprog­din­ti ir pa­nau­do­ti sta­ty­boms, bet nu­skė­lė ne­di­de­lę jo da­lį.

Kaip by­lo­ja liau­dies mi­to­lo­gi­ja, šį ak­me­nį, kaip ir apie dau­ge­lį ki­tų Lie­tu­vos rie­du­lių, vel­nias ir­gi ne­šė baž­ny­čiai su­griau­ti. Ta­čiau su­val­kie­čiai ne­bū­tų su­val­kie­čiai, jei sa­vo ak­me­niui ne­bū­tų su­tei­kę svar­bes­nio vaid­mens. Pa­sa­ko­ja­ma, kad vel­nias nu­bė­go net iki Anykš­čių, pas Pun­tu­ką, ir pa­pra­šė jo pa­sko­lin­ti sa­vo sū­nų Pun­tu­kė­lį šiems blo­giems kės­lams įgy­ven­din­ti. Tai­gi Viš­ty­čio ak­muo dar va­di­na­mas Pun­tu­kė­liu. Bet ne­šant pra­gy­do gai­dys ir ak­me­nį te­ko mes­ti. Me­tė su di­de­liu trenks­mu - ap­link iš­ki­lo dau­gy­bė ak­me­nų, kal­ve­lių. O kad vė­liau jį at­pa­žin­tų, sa­vo pė­da pa­ženk­li­no.

Ke­tu­ri piliakalniai

Ka­dan­gi Viš­ty­čio kraš­tas so­viet­me­čiu bu­vo griež­tai sau­go­mo pa­sie­nio su Len­ki­ja zo­na, tuo­se plo­tuo­se, kur žmo­gus ko­jos ne­ga­lė­jo įkel­ti, da­bar gau­su re­tos aug­me­ni­jos ir gy­vū­ni­jos. Be to, pa­sie­nio zo­no­je - jo­kios pra­mo­nės. Net so­dy­bų ne­ma­ty­ti, tad šios vie­tos tu­rė­tų trauk­ti gam­tos mė­gė­jus. Įspū­din­go­se Ky­li­nin­kų kal­vo­se, pa­skelb­to­se kraš­to­vaiz­džio draus­ti­niu, aps­tu ver­tin­gų pie­vų, ku­rio­se pa­vy­ko at­kur­ti re­tie­siems au­ga­lams tin­ka­mas są­ly­gas. Ša­lia kal­vų - daug pel­ku­čių, tai ir­gi Su­val­ki­jai ne­įp­ras­tas vaiz­das.

„Vi­siems par­ko lan­ky­to­jams re­ko­men­duo­ja­me už­lip­ti ant tri­jų eže­rų re­gyk­los. Nuo jos at­si­ve­ria Pa­kal­nio, Gra­baus­ko ir Viš­ty­čio eže­rų pa­no­ra­ma“, - pa­sa­ko­jo R. Ga­gie­nė. Iš vi­so par­ke yra ke­tu­ri pi­lia­kal­niai. Ei­nant di­džiuo­ju pa­žin­ti­niu ta­ku ga­li­ma ap­lan­ky­ti Pa­viš­ty­čio (Viš­ty­čio Lau­ko I) pi­lia­kal­nį su nu­grimz­du­sia baž­ny­čia, ku­rios var­pai skam­ba Ve­ly­kų ry­tą. Už ki­lo­me­tro 2005 me­tais ap­tik­tas dar vie­nas pi­lia­kal­nis pa­va­din­tas An­truo­ju Pa­viš­ty­čio (Viš­ty­čio Lau­ko II) pi­lia­kal­niu. Dra­ma­tiš­ka is­to­ri­ja sklan­do ir apie Viš­ty­čio pi­lia­kal­nį, esan­tį už 2 km į ry­tus nuo ry­ti­nio Viš­ty­čio eže­ro kran­to. Esą žiau­rus po­nas Ka­ke­rai­tis mir­ti­nai užp­la­kė sa­vo bau­džiau­nin­ką, ku­rį bu­vo įsi­my­lė­ju­si jo du­kra Pi­lė. Su­ži­no­ju­si, kur my­li­mo­jo ka­pas, Pi­lė nak­ti­mis į tą vie­tą že­mes pri­juos­te ne­šė. Žmo­nės ste­bė­jo­si, kad ka­pas kaž­kaip pa­slap­tin­gai di­dė­ja. Vė­liau jį pa­va­di­no Pi­lės kal­nu, Pi­lia­kal­niu.

Dab­ra­vo­lės pi­lia­kal­nio pa­pė­dė­je au­ga įspū­din­ga dau­gia­ka­mie­nė lie­pa. Prie to­kių re­tai kur pa­si­tai­kan­čių me­džių ži­niuo­nės pa­tar­da­vo ne­šti gi­mu­sius silp­nus kū­di­kius - kad stip­ry­bė jiems per­si­duo­tų. "Su­skai­čia­vo­me net 25 ka­mie­nus. Lan­ky­to­jai pri­skai­čiuo­ja dar dau­giau", - sa­kė R. Ga­gie­nė.

Vištyčio akmuo nuolat sulaukdavo ekskursijų. / Vištyčio regioninio parko direkcijos archyvo nuotrauka

Ša­lia Viš­ty­čio eže­ro įreng­tas pės­čių­jų ta­kas at­ve­da prie ste­buk­lin­gų gy­do­mų­jų ga­lių tu­rin­čio Ši­le­lio šal­ti­nė­lio. Tai vie­na lan­ko­miau­sių par­ko vie­tų. Čia pa­sta­ty­ta ir ne­ma­žai kry­žių - pa­dė­kos už įveik­tas li­gas ženk­lų. Žings­niuo­jant šiuo ta­ku ga­li­ma pa­si­dai­ry­ti ir vie­tų sto­vyk­lau­ti. Be­veik vi­sos eže­ro pa­kran­tės prie­ina­mos, ne­ap­žė­lu­sios, pui­kiai su­tvar­ky­tos.

Už eže­ro - Ro­min­tos giria

Ana­pus eže­ro - Ru­si­jai ir Len­ki­jai ati­te­ku­si žy­mio­ji Ro­min­tos gi­ria, ka­dai­se prū­sų lai­ky­ta šven­ta vie­ta, gar­sė­ju­si el­nių ban­do­mis. Jo­je va­sa­ro­da­vo Prū­si­jos ka­ra­liai, kry­žiuo­čių ma­gis­trai. "Vo­kie­ti­jos im­pe­ra­to­rius ir Prū­si­jos ka­ra­lius Vil­hel­mas II Ro­min­tos gi­rio­je bu­vo įkū­ręs sa­vo re­zi­den­ci­ją - me­džiok­lės dva­rą, kiek­vie­nam nu­kau­tam el­niui pa­sta­ty­da­vo pa­mink­lą, ant ku­rio par­ašy­da­vo, kas ir ka­da jį nu­šo­vė, - dės­tė R. Ga­gie­nė. - Vil­hel­mas II pri­si­dė­jo prie Viš­ty­čio at­sta­ty­mo po 1901 me­tais ki­lu­sio di­de­lio gais­ro. Su­ži­no­jęs apie kai­my­nys­tė­je įvy­ku­sią ne­lai­mę, pats at­jo­jo į mies­te­lį, lie­pė se­niū­nui su­kvies­ti žmo­nes ir Viš­ty­čiui at­sta­ty­ti pa­do­va­no­jo 5 tūkst. auk­so rub­lių. Pa­ža­dė­jo tiek pat pa­pra­šy­ti ir iš Ru­si­jos ca­ro Ni­ko­la­jaus II. Šiam ne­bu­vo kaip at­si­sa­ky­ti, tad te­ko ir­gi par­em­ti. Vil­hel­mas II taip pat pa­pra­šė ca­ro su­ma­žin­ti mies­te­lė­nams mui­tus ir mo­kes­čius. Ta­da Viš­ty­tis la­bai iš­gar­sė­jo - bu­vo ap­ra­šy­tas Vo­kie­ti­jos, Ru­si­jos ir JAV spau­do­je."

Vištyčio vėjo malūnas, 1925 metais statytas Jono Kanapkio, yra vienintelis išlikęs malūnas Vilkaviškio rajone. / Vištyčio regioninio parko direkcijos archyvo nuotrauka

An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro iš­va­ka­rė­se Ro­min­tos gi­ria ta­po na­cių me­džiok­lės vie­ta. 1936 me­tais feld­mar­ša­las Her­man­nas Goe­rin­gas čia pa­sis­ta­tė me­džiok­lės re­zi­den­ci­ją. Po­ka­riu gi­rio­je ta­kus Len­ki­jos link pra­my­nė Lie­tu­vos par­ti­za­nai. "Ra­min­tos gi­rią pa­mė­gęs gam­ti­nin­kas fa­na­ti­kas Alek­se­jus So­ko­lo­vas da­bar yra įkū­ręs fan­tas­tiš­ką Viš­ty­čio eko­lo­gi­jos mu­zie­jų", - sa­kė R. Ga­gie­nė. Re­gio­ni­nio par­ko dar­buo­to­jams ne kar­tą te­ko lan­ky­tis pas kai­my­nus Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je, kur taip pat yra įkur­tas sau­go­mas gam­tos par­kas.

Der­lin­gu­mu nesigiria

Že­mė ap­link Viš­ty­tį, ki­taip ne­gu vi­so­je Su­val­ki­jo­je, ne­der­lin­ga: Vil­ka­viš­kio ra­jo­no der­lin­gu­mo koe­fi­cien­tas - 43 ba­lai, Viš­ty­čio - tik 29, vi­sos Lie­tu­vos - 39. Ta­čiau šis kraš­tas gar­sė­ja ne der­lin­gais lau­kais. Vie­nos poil­sio ba­zės prie Viš­ty­čio eže­ro šei­mi­nin­kas ste­bė­jo­si, ko poil­siau­to­jai vis trau­kia prie jū­ros ar­ba stum­do­si prie Aukš­tai­ti­jos eže­rų, kai tiek ne­atras­tų ga­li­my­bių yra Viš­ty­ty­je. Gal­būt kal­tas kraš­to at­oku­mas nuo di­des­nių mies­tų. Žve­jai čia tu­ri ką veik­ti net ir pa­si­bai­gus va­sa­rai. Iš­si­pir­kus lei­di­mą žve­jo­ti ga­li bet kas. "Pa­vyz­džiui, eže­ri­niai sy­kai, mėgs­tan­tys že­mą van­dens tem­pe­ra­tū­rą, vei­sia­si tik Viš­ty­ty­je, Pla­te­lių ir Ga­la­du­sio eže­ruo­se. Juo­kau­ja­me, kad sy­kai Viš­ty­ty­je tu­ri nuo­la­ti­nę re­gis­tra­ci­ją - jie nie­kur iš čia ne­mig­ruo­ja, nors į eže­rą su­te­ka 15 upe­lių. Yra ir un­gu­rių", - kal­bė­jo R. Ga­gie­nė.

Nors Vil­ka­viš­kio ra­jo­nas ma­žiau­siai miš­kin­gas Lie­tu­vo­je, Viš­ty­čio re­gio­ni­nia­me par­ke jie uži­ma be­veik pu­sę plo­to. "Pa­vyz­džiui, Draus­gi­rio re­zer­va­tas sau­go miš­rius ąžuo­lų me­dy­nus. Gry­bin­gi­rio re­zer­va­te gau­su Lie­tu­vo­je re­tų skrob­ly­nų. Tai be­ne vie­nin­te­lė ti­kro­jo re­zer­va­to sta­tu­są iš­lai­kiu­si te­ri­to­ri­ja. Žmo­gaus ko­ja čia il­gai ne­bu­vo įžen­gu­si - re­zer­va­tas įkur­tas už spyg­liuo­tos vie­los tvo­ros bu­vu­sio­je sau­go­mo pa­sie­nio zo­no­je. Iš vi­so par­ke yra 33 rū­šių au­ga­lų, 14 veis­lių pa­ukš­čių, įtrauk­tų į Lie­tu­vos rau­do­ną­ją kny­gą, - aiš­ki­no R. Ga­gie­nė. - Gam­tos nie­ka­da ne­ra­si pra­stai at­ro­dan­čios, pra­stai ap­si­ren­gu­sios ar ne­pa­si­ruo­šu­sios. Ji mus ža­vi vi­sais me­tų lai­kais."

Ne­to­li Viš­ty­čio sto­vin­tį tech­ni­kos pa­mink­lą - 1925 me­tais vie­tos ūki­nin­ko Jo­no Ka­naps­kio sta­ty­tą vė­jo ma­lū­ną - šiuo me­tu yra įsi­gi­jęs Sū­du­vos kul­tū­ros fon­das. Kraš­to kul­tū­ri­nį pa­vel­dą puo­se­lė­jan­tys su­val­kie­čiai sie­kia ma­lū­ną at­kur­ti (įran­ga pui­kiai iš­si­lai­kiu­si), kad jis vėl ga­lė­tų mal­ti mil­tus. Tai bus dar vie­nas įdo­mus lan­ky­ti­nas ob­jek­tas.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
tomas  84.15.189.160 2015-11-04 21:12:44
tao neatrastas tuizmo perlas:)
0 0  Netinkamas komentaras
suvalkietė  213.252.196.2 2015-09-18 16:47:14
labai puikus straipsnis, skaičiau ir mėgavausi. Būna, šalia gyveni ir nė velnio nežinai, kokių grožybių turime. Ačiū Jūratei.
11 0  Netinkamas komentaras
Smalsu  78.56.73.87 2015-09-17 16:36:23
Vis dėlto nepaminėta svarbi Vištyčio dalis - evangelikų liuteronų bendruomenė. XIX a. pastatyta bažnyčia saugo daug įdomios istorijos. Sovietmečiu joje buvo traktorių dirbtuvės įrengtos, o Nepriklausombės metais vėl restauruota. Vištyčio pakrantėje dunkso senos liuteronų kapinės, kurios sovietmečiu buvo nuniokotos, bet dabar gražai prižiūrimos.
8 4  Netinkamas komentaras
Sei­mo na­riai siū­lo grą­žin­ti vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mo sta­tu­są ke­tu­riems ži­ny­bi­niams ap­do­va­no­ji­mams – Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės kū­rė­jų sa­va­no­rių me­da­liui, Šau­lių žvaigž­dei, Šau­lių žvaigž­dės [...]
Že­mės ūkio mi­nis­trė „dar­bie­tė“ Vir­gi­ni­ja Bal­trai­tie­nė ir kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tras so­cial­de­mo­kra­tas Juo­zas Ole­kas ga­lės ra­miai baig­ti sa­vo ka­den­ci­ją. Opozicijos par­eikš­tos in­ter­pe­lia­ci­jos [...]
Šve­di­jo­je nuo 2018 me­tų bus grą­žin­ta vi­suo­ti­nė ka­ro prie­vo­lė, pra­ne­šė gy­ny­bos ministras Pe­te­ris Hultq­vis­tas.
Va­kar bū­da­mas 93 me­tų mi­rė Shi­mo­nas Pe­re­sas. Per sa­vo po­li­ti­nę kar­je­rą jis du kar­tus ėjo prem­je­ro par­ei­gas, bu­vo lai­ko­mas Iz­rae­lio bran­duo­li­nės prog­ra­mos ar­chi­tek­tu, bet vė­liau, at­si­sa­kęs anks­tes­nių [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
16-asis Len­kų ki­no fes­ti­va­lis vyks spa­lio 6 – 16 die­no­mis pen­kiuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se – Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Ma­žei­kiuo­se ir Šal­či­nin­kuo­se. Len­ki­jos ins­ti­tu­to direktorius Mar­ci­nas Lapc­zyns­kis, [...]
Ak­to­riui, re­ži­sie­riui, bar­dui Kos­tui Smo­ri­gi­nui pa­skir­ta pir­mo­jo laipsnio vals­ty­bi­nė pen­si­ja.
Nau­jau­sias re­ži­sie­riaus Ig­no Miš­ki­nio dar­bas – tai tre­čia­sis jo pil­no me­tro fil­mas, po sėk­min­gai pa­si­ro­džiu­sių „Di­rin­gas“ ir „Ar­ti­mos švie­sos“.
Klai­pė­dos dra­mos tea­tras kvie­čia į prem­je­rą vai­kus – spa­lio 8 – 9 d. 12 val. tea­tras ro­dys spek­tak­lį pa­gal vie­ną gar­siau­sių pa­sau­ly­je kla­si­ki­nės vai­kų li­te­ra­tū­ros kny­gą – Ken­net­ho Gra­ha­me­‘o [...]
Vers­las ra­gi­na­mas jau da­bar pra­dė­ti ruo­štis po po­ros me­tų griež­tė­sian­čiam as­mens duo­me­nų val­dy­mui ir sau­go­ji­mui. Mat nau­jų tai­syk­lių ne­si­lai­kan­čioms įmo­nėms grės bau­da iki 20 mln. eu­rų. [...]
Be­veik 2 tūkst. Lie­tu­vos pie­no ga­min­to­jų per ar­ti­miau­sius tris mė­ne­sius ke­ti­na su­ma­žin­ti ga­my­bą ir už tai ti­ki­si gau­ti 1,77 mln. eu­rų Eu­ro­pos Są­jun­gos par­amos lė­šų pa­gal liepą Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos [...]
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Baig­tas svar­bus Ve­liuo­nos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios (Jur­bar­ko raj.) tvar­ky­bos dar­bų eta­pas. Jo me­tu res­tau­ruo­ti Vy­tau­ti­ne va­di­na­mos baž­ny­čios pa­ma­tai ir fa­sa­dai. Šie­met [...]
Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jo­je (LFF) rink­ti­nių di­rek­to­riu­mi dir­bęs Ro­ber­tas Taut­kus ėmė­si nau­jos veik­los. Jo ini­cia­ty­va įkur­ta Lie­tu­vos fut­bo­lo žai­dė­jų są­jun­ga (LFŽS), kuri rū­pi­na­si pro­fe­sio­na­lių [...]
Lie­tu­vos vy­rų te­ni­so rink­ti­nė, Da­vi­so tau­rės se­zo­ną bai­gu­si pra­lai­mė­ji­mu Bos­ni­jai ir Her­ce­go­vi­nai, sa­vų žiū­ro­vų aki­vaiz­do­je vėl žais ne­grei­tai.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, be gim­to­sios kal­bos di­džio­ji dau­gu­ma lie­tu­vių mo­ka bent vie­ną už­sie­nio – pa­gal šią sta­tis­ti­ką esa­me vie­na iš pir­mau­jan­čių ša­lių Eu­ro­po­je. Vis dėl­to šiais lai­kais vie­nos [...]
Vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vos la­ze­ri­nių pro­duk­tų ir spren­di­mų tie­kė­jų „Al­tech­na R&D“ su­kur­ta itin plo­nų pjū­vių tech­no­lo­gi­ja šie­met pri­pa­žin­ta ge­riau­siu vers­lo ir moks­lo bend­ra­dar­bia­vi­mo [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Ti­ki­ma­si, jog jau ki­tais me­tais Lie­tu­vo­je bus įreng­ta kro­vi­ni­nėms trans­por­to prie­mo­nėms skir­tos ypač sau­gios sto­vė­ji­mo aikš­te­lės.
Vis dau­giau lie­tu­vių ryž­ta­si nuo­sa­vą au­to­mo­bi­lį įsi­gy­ti li­zin­gu. Li­zin­gu per­kan­čių nau­do­tus au­to­mo­bi­lius tur­gu­je ar iš­si­rink­tus in­ter­ne­to skel­bi­mų sve­tai­nė­se gy­ven­to­jų skaičius kas­met au­ga.
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Kamb­ri­jos gra­fys­tė­je (Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja) avis au­gi­nan­tis Pi­pas Simp­so­nas kū­ry­biš­kai ėmė ko­vo­ti su va­gi­mis. Jis pa­si­tel­kė į pa­gal­bą ryškiai oran­ži­nius da­žus.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami