Aukščiausias krioklys sausuma nepasiekiamas

LŽ 2008-05-16 00:00
2008-05-16 00:00
Kanaimos miestelis turistams siūlo rojų primenančių vaizdų. Krioklį supantys kalnai - tarsi peiliu nupjauti. Autoriaus nuotrauka
Vos pra­si­dė­jus drėg­na­jam se­zo­nui, į Ve­ne­sue­lą plūs­te­li nau­ja tu­ris­tų ban­ga. Tai žmo­nės, no­rin­tys bent kar­tą gy­ve­ni­me sa­vo aki­mis iš­vys­ti de­be­sų ap­sup­tą aukš­čiau­sią pa­sau­ly­je - ki­lo­me­tro (1054 m) aukš­čio - An­ge­lio kriok­lį.

Angelio krioklys jau tūkstančius metų slepiasi Venesuelos Kanaimos nacionaliniame parke, beveik nepasiekiamas sausumos transportu ir supamas keistos formos kalnų. Čia gyvenantys indėnai šiuos kalnus vadina "tepuy" - stalais. Iš tikrųjų, tarsi peiliu nupjautos kalnų viršūnės primena milžinų pasigamintus stalus.

Gamta yra tobula dailininkė. Prieš milijonus metų ji nusprendė išskaidyti Žemės sausumą į kelis žemynus ir šių pokyčių metu Venesueloje suformavo minėtus kalnus. Judant žemynams ir pliaupiant nuolatiniam lietui dalis žemės susmego, palikdama kyšoti pačias stipriausias uolienas. Būtent jos ir tapo dabartiniais Tepuy stalkalniais.

Tokių nupjautų kalnų Kanaimos regioniniame parke yra dešimtys. Ant kai kurių galima užlipti, jei turėsite bent penkias dienas ir užtektinai pinigų, nes tai nepigus malonumas. Sako, kad į Tepuy kalnus įkopti tikrai verta. Ten, atskirta nuo priekalnės žemių, per tūkstantmečius išliko unikali gyvūnija ir augalija, taigi trijų kilometrų aukštyje ir dabar galima rasti visiškai kitą pasaulį.

Patyrus nesėkmę - atradimas

Tarpukariu amerikiečių pilotas Jimmis Angelis kartu su žmona ir dviem bendrakeleiviais skraidė virš dabartinės Venesuelos teritorijos, ieškodamas aukso telkinių. Nusprendęs ištirti Auyan Tepui kalno viršūnę, jis pabandė nutupdyti lėktuvą, tačiau sumanymas nepavyko, o lėktuvas buvo gerokai apgadintas.

Nuo kalno teko leistis pėsčiomis. Būtent šios kelionės metu J.Angelis ir atrado nuo kalno viršūnės krintant� įspūdingo aukščio krioklį, apie kurį vėliau pranešė pasauliui. Kriokliui buvo suteiktas jo atradėjo Angelio (isp. Anchel) vardas, nors vietos indėnai krioklį iki šiol vadina savo vardu - Kerepacupai-meru.

Kaip pasiekti krioklį

Keliautojai, norintys pamatyti aukščiausią pasaulyje vandens srovę, neturi daug galimybių rinktis. Paprasčiausia tai padaryti perkant organizuotą ekskursiją iš Venesueloje įsikūrusių turizmo agentūrų. Kelionė prie krioklio iš Venesuelos Bolivaro miesto kainuoja apie 700 litų, tačiau būsimas nuotykis yra vertas kiekvieno išleisto lito.

Nuo metų pradžios iki balandžio krioklį siūloma stebėti iš lėktuvo, nes sausojo sezono metu upėse trūksta vandens ir valtys negali plaukti. Nuo balandžio pradeda dažniau lyti ir turistai gali išbandyti naują nuotykį - kelionę iki krioklio valtimi.

Tai nėra lengvas pasiplaukiojimas. Valtis pakeliui turi įveikti dešimtis kaskadų ir akmenų užtvarų, todėl kelionė iki krioklio trunka kelias valandas, visi keleiviai peršlampa iki paskutinio siūlelio. Gerai, kad valtis pakeliui sustoja keliuose indėnų kaimeliuose, tad galima ne tik išsidžiovinti drabužius, bet ir pamatyti čiabuvių buitį. Keliaujant link didžiausio pasaulyje krioklio turistus džiugina ir keletas mažesnių krioklių, šniokščiančių greta Kanaimos miestelio.

Pas indėnus

Pemonų genties indėnai čia gyvena paprastai, tačiau labai įdomiai. Antai viena šeima augina keletą kapibarų - mielų graužikų, primenančių kiaulės ir žiurkėno hibridą. Aptinkame vieną visai jauną kapibarą, kuri mielai sutinka pozuoti fotografams. Už tai paprašo tik vieno - galimybės pačiulpti kieno nors pirštą, mat kapibara yra dar jauna ir nuolat ieško pieno.

Kol džiaugiamės šiuo mažu gyvūnėliu, turistų grupę lydintys gidai iš indėnų perka baltą, skystą varškę primenantį gėrimą. Jis nėra labai skanus, tačiau išgėrus kelis gurkšnius, apima svaigulys. Ne veltui indėnai vadina šį gėrimą indėnišku alumi.

Dažnai slepia debesys

Odisėjos pabaigoje prieš akis atsiveria ir svarbiausias kelionės tikslas - Angelio krioklys. Nuo birželio, įsibėgėjus lietaus sezonui, krioklį dažnai dengia debesų rūkas, todėl negalime atsidžiaugti matydami, kad aplink aukščiausią pasaulio čiurkšlę šiuo metu plaukioja tik pavieniai debesėliai.

"Jūs - išrinktieji. Ne kiekvienam taip pasiseka", - reziumuoja mūsų gidas, indėnas Akusary. Pasak jo, lietinguoju sezonu čia atvykstantys žmonės kartais per abi viešnagės dienas pamato tik debesis, iš kurių trykšta vandens srovė.

Pasiekus krioklio apačią, iš kur atsiveria įspūdingas jo aukštis, yra kur atsisėsti - aplink stūkso daug akmenų, todėl kiekvienas gali išsirinkti sau labiausiai patinkantį luitą. Drąsiausieji puola maudytis nuo Auyan Tepui viršūnės atneštame Angelio vandenyje.

Naktis hamake

Pavargę, tačiau laimingi grįžtame į stovyklavietę, kur jau laukia kepti viščiukai ir virti ryžiai. Vėliau - nakvynė hamakuose. Ne visos turizmo agentūros gali pasiūlyti nakvynę priešais Angelio krioklį, todėl rekomenduočiau į tai atkreipti dėmesį, prieš sumokant pinigus, nes nakvynė greta krioklio leidžia gėrėtis Angeliu saulei leidžiantis ir tekant.

Naktį tenka praleisti hamakuose. Ant jų užmauti tinklai patikimai saugo nuo įkyrių uodų, tačiau nepratusiems visą naktį sūpuotis virš žemės užmigti bus nelengva. Kita vertus, rytą galėsite atsikelti anksčiau ir stebėti, kaip sklaidosi rytinis rūkas ir prieš jūsų akis atsiveria rytinių saulės spindulių nušviestas Angelio krioklys.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
jet  88.222.36.53 2013-03-26 16:03:06
Tai kiek visas tas džiaugsmas kainuotų vykstant iš Lietuvos?
2 0  Netinkamas komentaras
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Kad val­dan­čių­jų ža­da­mos nau­jo­jo Dar­bo ko­dek­so (DK) pa­tai­sos bū­tų pri­im­tos iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos, Sei­mo na­riams te­rei­kia no­ro. Jei par­la­men­ta­rai šio dar­bo ne­at­lik­tų, la­biau­siai, eks­per­tų tei­gi­mu, [...]
TAI­KA. Vie­nas iš tūks­tan­čių žmo­nių, ku­rie rug­sė­jo 26 die­ną rin­ko­si į pa­grin­di­nę Bo­go­tos, Ko­lum­bi­jo­je, aikš­tę švęs­ti tai­kos su­si­ta­ri­mo. Tą­dien Kar­ta­che­nos mies­te vyriausybė ir di­džiau­sia [...]
Šio­mis die­no­mis po­pie­žius Pra­nciš­kus vie­ši Kau­ka­zo re­gio­ne. Va­kar jis at­skri­do į Gru­zi­ją, o ry­toj lan­ky­sis Azer­bai­dža­ne. Abie­jo­se ša­ly­se gy­ve­na la­bai ma­žai ka­ta­li­kų. Azerbaidžane be­veik 95 [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
Iš­vyks­tan­čios žvaigž­dės, by­ran­tis klu­bai, per pu­sę su­ma­žė­jęs žiū­ro­vų su­si­do­mė­ji­mas – to­kia su­nku­mus iš­gy­ve­nan­čio Ukrainos fut­bo­lo nū­die­na.
2020 me­tų To­ki­jo olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se žiū­ro­vai iš­vys pen­kias nau­jas spor­to ša­kas. Į olim­pi­nę prog­ra­mą įtrauk­tas spor­ti­nis lai­pio­ji­mas, bang­len­čių ir ried­len­čių spor­tas, ma­ža­sis beis­bo­las [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Pa­gal Mė­gė­jų žve­jy­bos vi­daus van­de­ny­se tai­syk­les mar­gų­jų upė­ta­kių ne­ga­li­ma žve­jo­ti nuo spa­lio 1 d. iki gruo­džio 31 d., bet šį­syk drau­di­mas įsi­ga­lios spa­lio 3-ąją, praneša Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja.
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami