Austrija: atostogos tarp Forarlbergo slėnių ir kalnų

Kristina STALNIONYTĖ 2016-09-01 06:00
Kristina STALNIONYTĖ
2016-09-01 06:00
Brėgenco panorama iš Pfandero kalno keltuvo. Kristinos Stalnionytės nuotraukos
Ma­žiau­sią ir la­biau­siai į va­ka­rus nu­to­lu­sį Aus­tri­jos re­gio­ną, ry­ti­niu pa­kraš­čiu pri­sig­lau­du­sį prie Bo­de­no eže­ro, aus­trai lai­ko gei­džia­miau­sia at­os­to­gų vie­ta. Miš­kin­gi Al­pių šlai­tai, aukš­tos vir­šū­nės, pla­tūs slė­niai, srau­nūs upe­liai ir di­džiu­lis van­dens plo­tas, ku­rį da­li­ja­si trys vals­ty­bės – Aus­tri­ja, Švei­ca­ri­ja ir Vo­kie­ti­ja, ža­di­na vaiz­duo­tę.

Kai Al­pes užk­lo­ja snie­gas, į pra­ban­giau­sio Aus­tri­jos re­gio­no sli­di­nė­ji­mo ku­ror­tus su­plūs­ta mi­nios žie­mos spor­to ais­truo­lių, o pa­va­sa­rį iš­tuš­tė­ję kai­me­liai virs­ta ža­liu gam­tos mė­gė­jų ro­ju­mi. Nu­tir­pus snie­gui krin­ta ir pa­slau­gų kai­nos, ta­čiau vieš­bu­čiai, res­to­ra­nai, kel­tu­vai vei­kia ir to­liau. Va­sa­ros ger­bė­jai nau­do­ja­si pro­ga pa­il­sė­ti Aus­tri­jos pa­sa­kų kraš­te – tie pa­tys pa­to­gu­mai, tik ma­žiau spūs­čių, dau­giau vie­nat­vės ir ty­los.

Kal­nų tu­ris­tai, sva­jo­to­jai, vaikš­ti­nė­to­jai ir ra­my­bės ieš­ko­to­jai tri­na del­nais – iš slė­nių kel­tu­vais pa­sie­kia­mos vaiz­din­gos aukš­tu­mos, nuo ku­rių ne­be­to­li ir iki vir­šū­nių. Ne­rei­kia nei per­dėm daug jė­gų, nei pa­stan­gų, nei lai­ko pa­kil­ti į vir­šų. O vaikš­ti­nė­ti yra kur – šlai­tus iš­raiz­gę šim­tai įvai­raus su­dė­tin­gu­mo ženk­lais pa­žy­mė­tų ta­kų, ku­rių bend­ras il­gis vi­sa­me Fo­rarl­ber­go re­gio­ne su­da­ro ke­le­tą tūks­tan­čių ki­lo­me­trų.

Ke­liau­jant į aukš­ty­bes rei­kia tu­rė­ti gal­vo­je, kad kel­tu­vai dir­ba iki 17 val., to­dėl ne­spė­jus lai­ku nu­si­leis­ti nuo kal­no teks lip­ti pės­čio­mis. Dėl at­sar­gos į kup­ri­nę ver­ta įsi­mes­ti ži­bin­tu­vė­lį. Dar bū­ti­na avė­ti kal­nų ba­tus, tu­rė­ti striu­kę nuo lie­taus ir sau­lės aki­nius, o pa­si­tep­ti kre­mu nuo sau­lės pa­tar­ti­na net jai ne­švie­čiant.

Šonebachėje yra ką veikti.

Iš Šo­ne­ba­chės į Melau

Šo­ne­ba­chės kai­me švie­čia sau­lė, pie­tų po­gu­lio su­vir­tu­sios avys virš­ki­na švie­žią žo­lę. Mes ir­gi virš­ki­na­me – ką tik res­to­ra­ne „E­gen­der“ su­kir­to­me po du­be­nį smul­kių sū­rio ga­ba­lė­lių, ap­kep­tų su spir­gu­čiais ir pa­gar­din­tų svo­gū­nais. Käsknöpfle va­di­na­mam pa­tie­ka­lui pa­dė­jo at­si­ras­ti tai, kad Al­pė­se nuo­lat trū­ko duo­nos. Daug ja­vų čia ne­užau­gin­si – šlai­tai sta­tūs, že­mė ne­ly­gi. Vi­sai kas ki­ta au­gin­ti kar­ves, ož­kas ar avis: joms pa­ša­rų – per akis, to­dėl ir sū­rio kiek no­ri.

Pil­nais pil­vais sū­rio tryp­čio­ja­me ap­link kryp­čių ro­dyk­lę ir mė­gi­na­me iš­si­rink­ti marš­ru­tą. Jei ei­tu­me į kai­rę, po ke­lių va­lan­dų pa­siek­tu­me Bi­cau, jei į de­ši­nę – at­si­dur­tu­me Še­te­re­go kal­no vir­šū­nė­je, jei trauk­tu­me tie­siai – per­lip­tu­me kal­ną ir va­ka­rop prie­itu­me kel­tu­vą, ku­riuo nu­si­leis­tu­me į Bė­cau. Yra ir ket­vir­tas pa­si­rin­ki­mas – kul­niuo­ti šlai­tais ap­link Šo­ne­ba­chės kai­me­lį ir vėl su­grįž­ti prie stul­po. Ga­li­my­bių daug, bet die­na – vie­na, ten­ka rink­tis.

Nu­spren­džia­me ei­ti marš­ru­tu, ve­dan­čiu tie­siai: per­si­ri­tę per vaiz­dą užs­to­jan­tį kal­ną, nu­si­lei­si­me į Bė­cau. Vie­nas, du, trys, pen­ki šim­tai me­trų… ta­ke­lis ky­la šlai­tu, apa­čio­je vi­su gra­žu­mu at­ver­da­mas Šo­ne­ba­chės kai­mą. Sau­lė plies­kia, ten­ka nu­si­mes­ti il­ga­ran­ko­vius dra­bu­žius. Žvilgs­nis bė­gio­ja slė­niu, užk­liū­da­mas už de­be­sų ir ap­lin­kui dunk­san­čių vir­šū­nių, įkai­tin­ti žo­ly­nai sklei­džia va­sa­ros kva­pus. Kar­vės tryp­čio­ja abi­pus ta­ko, žiau­mo­ja do­bi­lus ir smil­gas, smal­siais žvilgs­niais pa­ly­di mus to­lyn.

Ke­lią ro­do rau­do­no­mis ir bal­to­mis juo­sto­mis pa­žy­mė­ti stul­pe­liai. Ten, kur jų nė­ra, juo­stos nu­pieš­tos ant me­džių ka­mie­nų. Pa­sik­lys­ti, at­ro­do, ne­įma­no­ma, ta­čiau ke­lis­kart pa­me­tę marš­ru­tą tu­ri­me grįž­ti prie pa­sku­ti­nio ma­ty­to stul­pe­lio ir vėl ieš­ko­ti. Ly­gia­me lau­ke tai tik žai­di­mas, bet lai­pio­ji­mas aukš­tyn že­myn sta­čiu šlai­tu ne­ži­nant, ar teks su­grįž­ti, iš­var­gi­na. Ge­rai, kad vi­sa die­na prieš akis.

Jei Brė­gen­co že­mė­je, ku­rio­je ke­liau­ja­me, vie­šė­tu­me mė­ne­sį ir kas­dien nuo ry­to iki va­ka­ro ei­tu­me vis ki­tu marš­ru­tu, iš­vaikš­čio­tu­me vos pu­sę čia esan­čių pa­žy­mė­tų gam­tos ta­kų. O tai – tik vie­nas iš še­šių Fo­rarl­ber­go ra­jo­nų.

Va­ka­ri­nis Aus­tri­jos kam­pe­lis ypač pa­tin­ka švei­ca­rams: tė­vy­nė – ran­ka pa­sie­kia­ma, vaiz­dai – kaip na­mie, tik kai­nos per­pus ma­žes­nės. Daug švei­ca­rų Fo­rarl­ber­ge yra nu­si­pir­kę na­mus, at­va­žiuo­ja čia pra­leis­ti sa­vait­ga­lio, ki­ti gy­ve­na nuo­lat. Dar ki­ti at­vyks­ta at­os­to­gau­ti ar­ba ap­si­pirk­ti.

Smulkūs sūrio gabalėliai, apkepti su spirgučiais ir pagardinti svogūnais. Skanu!

Pės­čio­mis tarp kaimų

Gied­rą die­ną kal­nuo­se akims ti­kra pa­lai­ma, bet orui su­bju­rus sma­giau vaikš­čio­ti slė­niuo­se, leis­ti lai­ką kai­me­liuo­se. Pra­pliu­pus lie­tui ta­ke­liai pa­tyž­ta, ak­me­nys pa­si­da­ro sli­dūs, o vaiz­dų – jo­kių, kur tik pa­žvelg­si – rū­kas. Že­mu­mo­se ir­gi įreng­ti pa­si­vaikš­čio­ji­mo ta­kai. Jais ke­liau­jant iš kai­mo į kai­mą ga­li­ma apei­ti ko­ne vi­są Brė­gen­co že­mę, o gal net vi­są Fo­rarl­ber­gą.

Kai­mus jun­gian­čius ta­kus ap­tin­ka­me at­si­tik­ti­nai, ne vie­to­je nu­si­lei­dę nuo kal­no. At­si­du­ria­me Bi­cau, iš ku­rio no­rė­da­mi grįž­ti į sa­vo lai­ki­nuo­sius na­mus Me­lau tu­ri­me va­žiuo­ti dviem au­to­bu­sais. Pir­ma­sis – tik po va­lan­dos, tad nu­ta­ria­me ei­ti pės­čio­mis, nes tarp kai­mų nė­ra nė de­šim­ties ki­lo­me­trų. Ta­kas, ve­dan­tis į ar­ti­miau­sią gy­ven­vie­tę, kuo pui­kiau­siai su­žy­mė­tas gel­to­no­mis ir bal­to­mis juo­sto­mis. To­liau – ta­kas į Me­lau. Po dvie­jų va­lan­dų jau at­si­du­ria­me vie­to­je, jau­kio­je te­ra­so­je ge­ria­me ar­ba­tą ir žval­go­mės į slė­nį su­pan­čias Al­pių vir­šū­nes.

Be gam­tos ta­ke­lių, Brė­gen­co že­mė­je yra ir kul­tū­ri­nio pa­ži­ni­mo ta­kų. Šie maž­daug 1–4 va­lan­dų truk­mės pa­si­vaikš­čio­ji­mo marš­ru­tai drie­kia­si per dvy­li­ka kai­mų. Rin­ki­nį že­mė­la­pių, ku­riuo­se pa­žy­mė­ti ta­kai ir pa­teik­ti prie jų esan­čių ob­jek­tų ap­ra­šai, ga­li­ma gau­ti tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cen­truo­se.

Ke­liau­jant kul­tū­ri­nio pa­ži­ni­mo marš­ru­tu rei­kia ieš­ko­ti me­ta­li­nių stul­pe­lių, su­smaigs­ty­tų ne­to­li svar­biau­sių ob­jek­tų. Žvilg­te­lė­ję pro tuš­čia­vi­du­rį stul­pe­lį į jo vi­dų, iš­vy­si­te nu­pieš­tą is­to­ri­nį pa­sta­tą ar nau­jo­sios ar­chi­tek­tū­ros ver­ty­bę. Ap­ra­šy­me iš­var­dy­ta, ko­kie ypa­tin­gi to sta­ti­nio bruo­žai, į ko­kias de­ta­les de­rė­tų at­kreip­ti dė­me­sį, kaip jis pri­tai­ky­tas prie gam­tos. Kiek­vie­nas marš­ru­tas tu­ri bent de­šimt to­kių in­for­ma­ci­nių stul­pe­lių.

Slėnyje įsitaisęs Šonebachės kaimas.

Pfan­de­ro kal­no įdomybės

Ke­lias die­nas pa­si­vaikš­čio­ję po kal­nus, trau­kia­me Bo­de­no eže­ro link. Prie jo įsi­kū­ręs gra­žiau­sias Fo­rarl­ber­go mies­tas ir šio re­gio­no sos­ti­nė Brė­gen­cas. Nuo Me­lau iki šio gra­žuo­lio – ke­tu­rias­de­šimt ki­lo­me­trų, pa­siek­ti jį vi­są die­ną kur­suo­jan­čiais au­to­bu­sais vie­nas juo­kas.

Brė­gen­ce sku­ba­me prie Pfänder­bahn kel­tu­vo, kas­dien pa­ke­lian­čio šim­tus žmo­nių į 1023 me­trų aukš­tį. Pen­kios mi­nu­tės, ir mes žval­go­mės į eže­rą nuo 1064 me­trų Pfan­de­ro kal­no vir­šū­nės. Iki Vo­kie­ti­jos ir Švei­ca­ri­jos – vi­sai ne­to­li, čia pat ir Lich­tenš­tei­nas, te­rei­kia pa­žvelg­ti į ki­tą pu­sę. Pfänder­bahn kel­tu­vas is­to­ri­nis – pir­ma­sis Aus­tri­jo­je, įreng­tas 1927 me­tais.

Ant kal­no įreng­tuo­se apt­va­ruo­se ga­no­si ra­guo­ti kal­nų ožiai, avys, ož­kos, gy­ve­na meš­kė­nai ir ki­ti Al­pių gy­vū­nai. Ap­žiū­ri­me juos ei­da­mi nuo kel­tu­vo sto­ties ve­dan­čiu ta­ku. Taip įsis­ma­gi­na­me, kad nu­ta­ria­me grįž­ti že­myn pės­čio­mis, nes ti­ki­mės ei­da­mi šlai­tu iš­vys­ti vaiz­din­gų pa­no­ra­mų.

De­ja, pa­ten­ka­me į miš­ką ir dvi va­lan­das lei­džia­mės zig­za­gu tarp eg­lių bei pu­šų. Jo­kių pa­no­ra­mų! Vie­toj jų akis pa­ma­lo­ni­na virš miš­ko skren­dan­tis bal­tas bir­bian­tis de­be­sis. Su­mirk­siu pa­si­ti­krin­ti, ar ne­sap­nuo­ju. Di­ri­žab­lis! Šo­nai bliz­ga sau­lė­je, mo­to­ras vir­pi­na orą, di­ri­žab­lis ka­bo dan­gu­je, lė­tai su­kda­mas ra­tus virš miš­ko. Ta­da nu­skren­da Švei­ca­ri­jos link, ap­sig­rę­žia ir atgal…

Tolstant nuo Šonebachės atsiveria vis platesnė panorama.

Brė­gen­co sekmadienis

Nu­li­pę nuo kal­no ne­be­no­ri­me vaikš­ti­nė­ti po mies­tą. Nu­si­me­ta­me ne­šu­lius ir iš­si­tie­sia­me žo­lė­je prieš­ais eže­rą. Pro­me­na­da žings­niuo­ja at­si­pū­tę Brė­gen­co gy­ven­to­jai, vie­ni už­kan­džiau­ja, ki­ti ve­džio­ja šu­nis ar­ba skai­to lai­kraš­čius. Pa­kran­tės res­to­ra­nuo­se tarš­ka in­dai, prie­plau­ko­je švar­tuo­ja­si ir iš­plau­kia kel­tai, ant de­nių ai­di bal­sai, van­de­ny­je kly­kau­ja žu­vėd­ros, šnypš­čia gul­bės, krek­si an­tys. Svei­kuo­liai laks­to pir­myn at­gal pa­kran­te už­si­dė­ję au­si­nu­kus ir ne­gir­di mies­to pa­sa­kos.

Eže­ras ban­guo­ja lyg jū­ra, ki­to jo kraš­to ne­ma­ty­ti, tik – ar­ti­miau­si kran­tai ir Vo­kie­ti­jai pri­klau­san­ti Lin­dau sa­la. 395 me­trų aukš­ty­je ty­vu­liuo­jan­čia­me 63 km il­gio ir 14 km plo­čio Bo­de­no eže­re jach­tų ir lai­ve­lių tiek, kad aky­se mir­ga. Ma­ty­ti ir ne­di­de­lių krui­zi­nių lai­vų. Pa­il­sė­ję trau­kia­me prie­plau­kos link pa­si­do­mė­ti, kur ga­li­me nu­plauk­ti. Rim­tuo­lė bi­lie­tų par­da­vė­ja iš­aiš­ki­na: krui­zas pa­lei Brė­gen­co pa­kran­tes trun­ka va­lan­dą, pa­lei vi­sų tri­jų ša­lių pa­kran­tes – dvi va­lan­das. Ga­li­ma nu­plauk­ti ir į Lin­dau sa­lą ar­ba nu­ke­liau­ti į dau­gy­bę eže­ro pa­kran­tės mies­tų.

Šiame slėnyje įsikūręs Bicau miestelis.

Ro­mė­nų pa­li­ki­mas ir plū­du­riuo­jan­ti scena

Iš prie­plau­kos žings­niuo­ja­me į Brė­gen­co se­na­mies­tį, gar­sė­jan­tį ro­mė­nų pa­lik­tais pa­sta­tų frag­men­tais. V am­žiu­je pr. Kr. Brė­gen­ce įsi­kū­rė kel­tai, bet 15 me­tais pr. Kr. jų že­mes užė­mė Ro­mos im­pe­ri­ja. Ro­mė­nai vieš­pa­ta­vo ne­il­gai – mies­tas bu­vo su­griau­tas dar 260 me­tais. Nuo to lai­ko vie­to­vė daug am­žių dū­lė­jo ap­leis­ta. Brė­gen­cas at­gi­jo tik 1726 me­tais, kai ta­po Fo­rarl­ber­go že­mės sos­ti­ne. Per An­trą­jį pa­sau­li­nį ka­rą jis ir vėl bu­vo su­bom­bar­duo­tas.

Žvilgtelėjęs pro stulpelį į jo vidų išvysi istorinio pastato piešinį ar kitą architektūros vertybę.

Grį­žę prie eže­ro pro­me­na­da kul­niuo­ja­me pa­si­žiū­rė­ti di­džiu­lės van­de­ny­je plū­du­riuo­jan­čios sce­nos. Ji kas­met ke­lis mė­ne­sius sta­to­ma lie­pą-rugp­jū­tį ren­gia­mam gar­siam me­no fes­ti­va­liui. Bū­ti­nai – ko­kio nors gar­saus kū­ri­nio mo­ty­vais. Vien ši sce­na yra me­no še­dev­ras. Vyks­tant fes­ti­va­liui jo­je kas­dien ro­do­mas te­mą ati­tin­kan­tis spek­tak­lis, ku­rį pa­to­giai su­sė­dę ga­li ste­bė­ti ke­li tūks­tan­čiai žiū­ro­vų. Be pa­grin­di­nio kū­ri­nio, ren­gia­mi ir kon­cer­tai, va­di­na­mi ki­ti spek­tak­liai.

Fes­ti­va­lio die­no­mis nė 30 tūkst. gy­ven­to­jų ne­tu­rin­tis Brė­gen­cas su­lau­kia ke­lių šim­tų tūks­tan­čių lan­ky­to­jų. Į ren­gi­nius par­duo­da­mi be­veik vi­si bi­lie­tai. Ope­ros ir mu­zi­ki­niai pa­si­ro­dy­mai plū­du­riuo­jan­čio­je sce­no­je daž­niau­siai bū­na pa­sta­ty­ti po­pu­lia­riau­sių kū­ri­nių mo­ty­vais, to­kių kaip Giu­sep­pe Ver­di ope­ros „Ai­da“, „Tra­via­ta“, Gia­co­mo Pu­ci­ni „Bo­he­ma“. 2016 me­tų Brė­gen­co fes­ti­va­lio te­ma – G. Pu­ci­ni ope­ra „Tu­ran­dot“.

Ste­buk­lin­ga kortelė

Po Brė­gen­co že­mę pa­to­gu ke­liau­ti tu­rint sve­čio kor­te­lę. Ją ne­mo­ka­mai gau­na kiek­vie­nas, už­si­sa­kan­tis bent tris nak­vy­nes ko­kia­me nors Brė­gen­co že­mės vieš­bu­ty­je ar­ba ofi­cia­liai nuo­mo­ja­muo­se apar­ta­men­tuo­se. Šią kor­te­lę, ga­lio­jan­čią vi­so­mis vieš­na­gės die­no­mis nuo ge­gu­žės 1-osios iki spa­lio 31-osios, įtei­kia at­vy­kė­liui bu­to šei­mi­nin­kas ar vieš­bu­čio ad­mi­nis­tra­to­rius.

Tu­rint sve­čio kor­te­lę ga­li­ma ne­mo­ka­mai va­ži­nė­ti vi­sais Brė­gen­co že­mės mies­tų ir prie­mies­ti­niais au­to­bu­sais, kil­ti į kal­nus ir nuo jų leis­tis kel­tu­vais, nau­do­tis kai­me­liuo­se įreng­tais at­vi­rais ba­sei­nais. Lan­kan­tis mu­zie­juo­se, res­to­ra­nuo­se, už­si­sa­kant tu­riz­mo pa­slau­gas ir per­kant par­duo­tu­vė­se šios kor­te­lės tu­rė­to­jams taip pat tai­ko­mos nuo­lai­dos. Žie­mos se­zo­nu sve­čio kor­te­lės Brė­gen­co že­mė­je ne­da­li­ja­mos. Ta­čiau to­kias pat pri­vi­le­gi­jas gau­na vi­si, už­si­sa­kan­tys sli­di­nė­ji­mo pa­ke­tus.

Žvelgiant į Bodeno ežerą nuo Pfandero kalno viršūnės galima išvysti Šveicariją ir Vokietiją.

Bodeno ežere plaukioja daug laivų.

Brėgenco senamiestyje.

.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
murmeltier  159.148.4.95 2016-09-08 10:40:24
> alan Ar tik neturėjo omeny autorė švilpikus (angl., lot. marmota)? Tai Alpėms tipiški gyvūnėliai.
0 0  Netinkamas komentaras
alan  84.240.62.214 2016-09-02 08:22:51
Negražu meškėnus vadinti Alpių gyvūnais - tai Š.Amerikos invazinė rūšis, jau įlindusi ir į Kuršiu Neriją.
0 0  Netinkamas komentaras
Prieš 25 me­tus įvy­kęs So­vie­tų Są­jun­gos žlu­gi­mas, pir­mo­jo fak­ti­nio Lie­tu­vos va­do­vo Vy­tau­to Lands­ber­gio tei­gi­mu, Eu­ro­pos is­to­ri­jo­je bus pa­žy­mė­tas kaip ne­ei­li­nis įvy­kis.
Iš Lie­tu­vos iš­vy­ko dar vie­na pa­bė­gė­lių šei­ma. Tai si­rai: du su­au­gę ir trys vai­kai, pranešė LNK Ži­nios.
Eu­ro­pos Są­jun­ga pra­de­da vyk­dy­ti 348 mln. eu­rų ver­tės pa­gal­bos pro­jek­tą, pa­gal ku­rį pa­žei­džia­miau­siems pa­bė­gė­liams Tur­ki­jo­je bus skiriamos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Pir­ma­die­nį Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios le­do ri­tu­lio ly­gos rung­ty­nė­se Elek­trė­nų „E­ner­gi­ja“ na­muo­se po at­kak­lios ko­vos 3:4 (0:0, 2:4, 1:0) nu­si­lei­do „HC Brest“ eki­pai ir čem­pio­na­te pa­ty­rė [...]
Sa­vait­ga­lį Lie­tu­vos par­odų ir kong­re­sų cen­tre „Li­tex­po“ šur­mu­lia­vo Vil­niaus spor­to fes­ti­va­lis. Di­džiau­sia­me spor­to ir svei­ka­tin­gu­mo ren­gi­ny­je sa­vo veik­lą pri­sta­tė virš šim­to įvai­riau­sių [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami