Autostopu keliauja aplink pasaulį

Evelina SAVICKAITĖ ir Karolis KAZLAUSKIS 2012-08-23 08:32

Evelina SAVICKAITĖ ir Karolis KAZLAUSKIS

2012-08-23 08:32
Šušo miestas Irane. Evelinos Savickaitės ir Karolio Kazlauskio nuotraukos
Du drau­gai, Eve­li­na ir Ka­ro­lis, vie­ną va­sa­ros va­ka­rą žvelg­da­mi į že­mė­la­pį gar­siai sva­jo­jo ka­da nors pa­ke­liau­ti po pa­sau­lį. Jau bu­vo iš­šniukš­ti­nė­ję ne­ma­žai Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ir Eu­ro­pos, tad su­mąs­tė ap­juos­ti pa­sau­lį vie­na li­ni­ja ir kuo pi­giau jį ap­ke­liau­ti. Bai­gę moks­lus ir dar­bus bi­čiu­liai nu­ta­rė kil­ti į pu­san­trų me­tų žy­gį. Tai­gi jau aš­tuo­ni mė­ne­siai au­tos­to­pu ke­liau­ja iš Lie­tu­vos iki Aus­tra­li­jos...

Palikę šaltą ir apsnigtą Turkiją, pagaliau patraukėme Kaukazo kraštų link. Vėliau, sulaukę vizos, apsukome malonų ratą ir Irane. Dėl kelionės į Gruziją ir Azerbaidžaną artimieji nė kiek nenustebo: šios šalys ir anksčiau, ir dabar yra dažno keliautojo taikinys. Turintieji daugiau patirties suskato šį tą patarti, tarsi vėl pasivaikščiojo po savo prisiminimus, kai keliaudavo po buvusią Sovietų Sąjungą. Tačiau kai pasiekėme Iraną, ne vienas giminaitis giliau įkvėpė oro ir atsiduso tik tada, kai atsidūrėme Turkmėnistane.

"O, lietuviai. Žinau žinau jus, tarnavau armijoje..." - taip ar panašiai kalbėjo Gruzijoje ne tik pakeleivingų mašinų vairuotojai, bet ir metro ar gatvėje sutikti žmonės. Šiek tiek rečiau tokia patirtimi galėjo pasidalyti azerbaidžaniečiai, tačiau apie mūsų kraštą jie tikrai žinojo. Rusų kalbos mokėjimas buvo raktas į išsamesnį kultūros pažinimą, žmonių istorijas ir skundus apie korumpuotą valdžią, tebeturtėjančius turčius ir vargstančius varguolius. Visi mielai pasakojo apie savo šalį, klausė, kaip gyvename mes posovietinėje Lietuvoje. Ypač gruzinams Lietuva yra širdžiai artimas kraštas, ir jie tyliai pavydėdami žvelgia į spartesnę mūsų valstybės pažangą.

Paradiniai Gruzijos ir Azerbaidžano fasadai puošnūs, o vaizdai už sostinės ribų - kuklūs. Tbilisyje išėjęs iš senamiesčio jau gali pajusti vis dar skurdžią krašto egzistenciją. Azerbaidžanas, nors ir labai didžiuojasi naftos gausa, žvėriškai puošnėjančiu Baku, deja, visai pamiršęs kitus miestus ir kaimo vietoves.

Vakarienės pakaks visiems. Šekis, Azerbaidžanas.

Gruzija: kalnai iš viršaus  

"Norėtumėte nusipirkti vyno?" - maloniai mums šyptelėjo parduotuvėlės Tbilisio Gagarino aikštėje šeimininkas. Ir, pakvietęs į degustavimo kambarėlį, pradėjo pasakoti apie vyno rūšis, o mes tiesiog čia pat juo mėgavomės. Iki šiol svarstydami, koks kelionėje ragautas gėrimas buvo skaniausias, vis dar uoliai giriame ypatingąjį gruzinų vyną.

Leidžiantis iš Tsminda Samebos vienuolyno. Gruzija, Kazbeko kalnas.

   

Tsminda Samebos vienuolynas.

Nors už lango tvyrojo speigas, išsirengėme prie Kazbeko kalno. Užsispyrėme ir atsikratėme nakvynę ne veltui siūlančiųjų, o šie linguodami galvas nulydėjo mus užjaučiamais žvilgsniais: "Kur jūs dėsitės, kai už lango - minus penkiolika." Keletą naktų palapinėje praleidome tiesiog ant sniego. Šaltoka ir vėjuota, bet patirtis - išskirtinė. Štai vieną naktį, kai laikiną būstą susirentėme kalnuose netoli Tsmindos Samebos vienuolyno, vėjas draskė palapinę, tad teko keltis ir tvirtinti kraštus sniegu. Bet ryto saulei kylant stebėti kalnus iš viršaus - neįkainojamas grožis.  

Ragaujame azerbaidžaniečių uogienes.

Azerbaidžanas: avino skerdimas

Azerbaidžane didžiausią įspūdį padarė buvo ne gamta, o žmonės. Jų charakterio tiksliai apibūdinti nesugebėtume, bet visi mūsų nuotykiai, kuriuos patyrėme, turėjo nemažai komiškumo. Vidury laukų, atsiduodančių apokalipse, sustojo stabdomas dūstantis žiguliukas, iš kurio kyšojo medžiai ir krūmokšniai. Vos įspraudėme kuprines ir toliau važiavome tamsoje, nes žigulių "akys" nešvietė. Lijo, o iš pokšėjimų automobilyje galėjome nujausti - ilgai netrauks. Buvome teisūs. Ne kartą teko stoti ir šviesti savo žibintuvėliais be galo juokingam vairuotojui. Jo veidas geras, tik nieko nesupratom, ką šis šneka, mat rusiškai nemoka, o mūsų turkų kalbos išmanymas vos vos padėjo suvokti azerbaidžaniečių greitakalbę. Daug mosikavo, tad taip ir susikalbėjome. Supratome, kad kviečia pasisvečiuoti jo namuose. Mus pasitiko tuntas vaikų, šeimos moterys ir gaidžio sriuba.

Kitą kartą pakliuvome į trišimtines azerbaidžaniečių vestuves. Gyvuliai pjaunami ne tik prieš puotą, bet ir puotaujant. Avinas buvo skerdžiamas tiesiog priešais jaunuosius, ir šie tuoj pat ženklinami jo krauju. Visi sėdėjo prie stalų dviem eilėmis - vyrai ir moterys atskirai. Ant vyrų stalų liejosi degtinė, o moterėlės tik gurkšnojo limonadą. Bet šoko visi noriai, žinoma, įtraukdami ir mus. Svečias šiuose kraštuose - ypatinga dovana.

Tą savaitę tik kartą rinkomės miegoti prie Kaspijos jūros. O apie azerbaidžaniečių kultūros ypatumus galime porinti iš sutiktų kaimo ir mažų miestelių žmonių pokalbių prie arbatos bei jų įvairiaskonių uogienių. Pigiai ištaigus Baku artėjant "Eurovizijos" konkursui (lankėmės per patį bumą) nuotaikomis, deja, nesužavėjo.

Nuotaka pažymima paskersto avino krauju. Tovuzas, Azerbaidžanas.

Iranas: moterų elegancija

Į Iraną įvažiavome per Turkiją, tad Ararato kalnas dar ilgokai lydėjo pavymui. Vos kirtus sieną Evelinai teko prisidengti plaukus šaliku, o gana greitai - ir nusipirkti sijoną, segimą ant kelnių, mat be jo apimdavo jausmas, kad į gatvę iššlepsėjai su pižama ir šlepetėmis arba tiesiog apsinuoginusi. Čia žavi moterų elegancija. Jos puikiai geba atskleisti moteriškumą, net ir slėpdamos plaukus nuo prašalaičių akių. Kai kurios dėl to jaučiasi saugios ir nė už ką nenorėtų rodytis viešai be "drabužinės" apsaugos. Kitos, regis, tuoj pat, jei tik leistų įstatymas, mestų lauk varžantį audinį. Tačiau religinė policija, mulos draudimai ir įstatymai kol kas neleidžia rinktis. Kas galėtų pamanyti, kad netolimoje praeityje tai buvo vienas mažiausiai varžomų musulmoniškų kraštų...

Vietos žmonės Tovuze.

Užtenka šypsotis

Iranas - vis dar turtingas persų kultūros lopšys. Miestuose, tarkime, Širaze, tiesiog sklando poezijos dvasia, o jauni žmonės pasibūti ateina prie vieno garsiausių poetų Hafezo mauzoliejaus. Juo, žinoma, ir didžiuojasi. Jaunatviška universitetinė dvasia, smalsumas plevena parkuose ir viešajame transporte. Gerai angliškai kalbančios iranietės prieina ir teiraujasi apie mūsų kraštą ar Europą, noriai pasakoja apie savo profesinius planus, kartais pasiguodžia dėl neprotingos politinės situacijos.

Gyventojų vaišingumas mus stebino nuo pat Teherano iki dykumos kaimelio netoli Persepolio. Nesvarbu, ar galėjome susikalbėti angliškai, ar tik šypsotis, žmonės kvietė arbatos, vakarienės ir nakvynės. "Į kokį Jazdą naktį važiuosite? Rytoj! - užginčijo mūsų sprendimą pagyvenusi sutuoktinių pora. - Šiandien liksite pas mus." Ir šie žmonės, nė žodžio nemokantys angliškai, mus maloniai pagrobė. Greitai atsidūrėme kažkur mažame dykumos kaimelyje. Kambarys tuščias, vos keli baldai. Tokia iraniečių namų kultūra - ne baldai, o įspūdingo grožio kilimai yra svarbiausias elementas. Šeimininkė tuoj atnešė vakarienę, šeimos galva pasimeldė. Vėliau vyras surado seną anglų-persų kalbų žodyną ir mes pamažu šį tą sužinojome vieni apie kitus. Netrukus mūsų drabužiai sukosi skalbyklėje, o mes, švariai nusiprausę, miegoti buvome paguldyti į šeimininkų kambarį. Ir tai ne vienintelė patirtis per tas dvi savaites.

Erdvūs, daiktų neperkrauti namai. Isfaganas, Iranas.

Viliasi Dievo atlygio

Kai dvyliktą nakties atklydome į Isfaganą, mus tuoj pat priglaudė vietinis žmogus, dirbantis naftos ieškotoju kalnuose, o laisvalaikiu besimokantis anglų kabos ir uždarbiaujantis taksistu. Jo šeimos istorija įspūdinga: žmona turėjo daug iškęsti, kad galėtų pabėgti nuo ją skriaudusio buvusio sutuoktinio, ir dar pasiimti vaiką. Mat skyrybų atveju (moterų iniciatyvos retos) vaikai atitenka vyrams: jei ne tėvui, tada seneliui. Dabartinis Ibrahimo ir Sarit šeimos gyvenimas beveik idiliškas, o prieš keletą metų moteris vaikščiojo įstatymų vingiais it skustuvo ašmenimis.

Stabdyti pakeleivingas mašinas Irane vis dėlto yra menas. Žmonės apie tokį keliavimo būdą beveik nieko nežino, todėl dažnai turėjome aiškinti, kas tai. Mat daug automobilių, ypač prie didžiųjų miestų, važinėja kaip neoficialūs taksi, o jų vairuotojai nė neįsivaizduoja, kad įmanoma keliauti nemokant pinigų. Bet mums paprastai pagelbėdavo persų kalbos frazė "be pinigų". Įdomiausia, kad kai kurie vairuotojai, nors ir nevažiuodavo mums reikiama kryptimi, be kalbų nuveždavo į autobusų stotį, nupirkdavo bilietą, kartais net VIP ložę. Jausdavomės labai dėkingi, bet buvo nejauku. Važiuodamas viešuoju transportu su vietiniais nesusipažinsi, nes visi tvarkingai sėdi savo krėsluose ir nesidomi svetimu gyvenimu - tai nėra įprasta.

Dovanojančiuosius kelionę supratome ir nuolat jautėme dėkingumą. Jiems tai buvo galimybė atsidėkoti Dievui už tokią atsiųstą dovaną -svečią - ir viltis, kad vėliau bus gausiai atlyginta.

Hasht Behesht ("aštuonios rojaus vietos") rūmai Isfagane.

Dovana abiem

Keliauti po minėtas valstybes buvo gana saugu, nors kai kurie vietiniai perspėdavo apie nelabus gruzinus ar azerbaidžaniečius, galinčius pakenkti laisvam keliautojui. Patyrėme, kad dauguma žmonių labai malonūs, ir net jei tave vėlų vakarą kviečia į svečius, tai nereiškia, kad turi kokių nors piktų kėslų. Kita vertus, stengėmės neteikti pernelyg daug reikšmės tiems perspėjimams, keliauti pasikliaujant savo galva ir nuojauta, kuri iki šiol neapgavo.

Apsistoti pas vietinius - didelė dovana ir vieniems, ir kitiems, nes tik taip pažinsi dabartį, jų protėvių kultūrą. Buvęs skulptorius parodė savo dirbinių ir pasidalijo mintimis apie gerus sovietmečio laikus, kai metalo raižiniai buvo madingi. Neseniai pakrikštytas krikščionis iranietis tykiai pasakojo, ką reiškia būti apsuptam musulmonų, o apie savo tikėjimą neišsiduoti net žmonai. Azijos šalys ir Artimieji Rytai yra tokie kraštai, kuriuose, jei pats atsiversi ir pasitikėsi žmonių gerumu, būsi gausiai apdovanotas. Kaukaziečiai būtinai pavadins prie stalo pasivaišinti "šašlyku-mašlyku" ir pasakys, kad šis patiekalas tik jų šalyje pats tikriausias ir skaniausias. Pripils sklidinas stiklines ugnies gėrimo ir taip išreikš savo svetingumą. Tų žmonių kukli buitis - ne kliūtis nei mums, nei jiems. Iš tiesų kur kas maloniau buvo miegoti ant grindų, kambariai be lovų ir daiktų, tik iškloti kilimais, kėlė ne tuštumos ir neturto jausmą, o suteikė švaros ir erdvės mintims, bendravimui.

Evelina su vietinėmis merginomis. Isfaganas.

Trys maišai riešutų

Kaukazo virtuvė - mėsiška, o Irane daugiau patiekalų gaminama iš daržovių ar žuvų. Čia iki soties gali mėgautis sveikais ir maistingais produktais: vaisiais, daržovėmis, riešutais. Nusipirkome net tris maišus riešutų ir po saują valgėme juos iki pat Kinijos.

Kaukazo reklamuoti nebereikia, keliautojai ir taip dažnai renkasi šiuos kraštus. Jei dabar kas nors klausia mūsų, kokia šalis paliko didžiausią įspūdį, kol kas nedvejodami išpyškiname - Iranas. Norintiesiems aplankyti šį kraštą patartume mažiau skaityti spaudos, prikimštos bauginimų, o geriau pasklaidyti paprastų keliautojų užrašus. Jie iš tiesų atskleis žmonių charakterį, pasidalys patirtimi ir nuoširdžiomis istorijomis.

Imamo Ša mečetėje (Imamo aikštė). Isfaganas.

Keliautojai apie save

Karolis (23) - programuotojas, logikos, proto akibrokštų ir pasaulio tyrinėtojas. Mokslo ir filosofijos vergas.

Evelina (32) - lyg ant lyno pusiausvyros ieškanti psichologijos ir menų (fotografijos, teatro, filmo) akrobatė, vietoje nenustygstanti pasaulio keleivė, dvasios ir žmonių žmogus.

Kadžu tiltas Isfagane.

Irano dykumoje.

Dykumos kaimelyje netikėtai apsistojome  pas vieną šeimą (netoli Persepolio, Iranas).

Susiję straipsniai
Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Skaityti visus komentarus (6)
andrius  78.61.84.129 2012-08-30 21:47:28
pirmyn..... po pasaulį keliauja begalė backpacker,ių, smagu kad ir lietuviai pajudėjo.... džiaugiuosiu...
2 0  Netinkamas komentaras
faina  195.182.79.18 2012-08-27 07:04:51
Ir mane paimkit.
2 0  Netinkamas komentaras
DSM  88.118.244.150 2012-08-26 23:55:26
Šaunuoliai!
2 0  Netinkamas komentaras
helga  86.42.192.5 2012-08-24 18:10:10
kokie saunus,laisvi smalsus jauni zmones,tik nesustokit
2 0  Netinkamas komentaras
ir  84.209.25.10 2012-08-23 18:20:12
gyvena sau zmones be jokiu ES "dyrektyvu". Niekas ju laiveliu nepjausto, valstieciu nuo zemes nenuvaro, geju paradu po langais nerengia, gender lups-u programu vaiku darzeliuose per prievarta nebruka.
2 0  Netinkamas komentaras
Lie­tu­vos vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos kas­dien su­lau­kia tūks­tan­čių ban­dy­mų reng­ti ki­ber­ne­ti­nes at­akas, šim­tai jų ke­lia vi­du­ti­nę, o bent 5 proc. – rim­tą grės­mę, sa­ko Nacionalinio ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo [...]
Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas „tvar­kie­tis“ Kęs­tas Koms­kis, krei­pę­sis į pro­ku­ro­rus su pra­šy­mu pe­rim­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl jo bro­lio nu­šau­to pa­sie­nie­čių šuns, ki­ša­si į ty­ri­mą ir da­ro spau­di­mą [...]
Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se trau­ki­niui įsi­rė­žus į Ho­bo­ke­no sto­tį Nau­ja­ja­me Džer­sy­je, pa­tvir­tin­ta vie­no žmo­gaus žū­tis, sa­kė Nau­jo­jo Džer­sio gubernatorius Chri­sas Chris­tie.
Ru­si­ja ket­vir­ta­die­nį pra­ne­šė te­be­tę­sian­ti bom­bar­da­vi­mo kam­pa­ni­ją Si­ri­jo­je, ne­pai­sy­da­ma JAV pers­pė­ji­mo, kad Va­šing­to­nas nu­trauks de­ry­bas dėl šio konf­lik­to, jei­gu Mask­va nesustabdys Ale­po puo­li­mo.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Spa­lio 1 ir 2 die­no­mis Pa­ne­vė­žio Juo­zo Mil­ti­nio dra­mos tea­tre įvyks iš­skir­ti­nė prem­je­ra – gar­saus len­kų ki­no ir tea­tro re­ži­sie­riaus, sce­na­ris­to, pro­diu­se­rio Krzysz­to­fo Zanussio „Hyb­ris (Pui­ky­bė)“. [...]
Ka­dai­se, so­viet­me­čiu, tai bu­vo mies­te­lio ar kai­mo kul­tū­ros na­mai, ku­riuos sta­tant bu­vo sie­kia­ma už­gož­ti vie­tos baž­ny­čią. Da­bar kai ku­rie jų te­be­vei­kia, ki­ti ap­leis­ti, o kai kurių pa­tal­po­mis nau­do­ja­si [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Rug­sė­jo 29 d., ket­vir­ta­die­nį, du­ris ofi­cia­liai at­vė­rė de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te įsi­kū­ręs vers­lo mies­tas „Quad­rum“, į ku­rį Nor­ve­gi­jos įmo­nių gru­pė „Scha­ge Group“ investavo 100 mln. [...]
Trims Bal­ti­jos ša­lims po il­gų ir su­dė­tin­gų de­ry­bų pa­sie­kus su­si­ta­ri­mą, kad eu­ro­pi­nės ge­le­žin­ke­lio ve­žės pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ ran­gos kon­kur­sai bū­tų skel­bia­mi ne tik per bend­rą įmo­nę, [...]
Vil­niu­je ket­vir­ta­die­nį pra­dė­jus šil­dy­mo se­zo­ną, ki­ti di­die­ji Lie­tu­vos mies­tai kol kas neketina šil­dy­ti na­mų.
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį Jo­na­vo­je vyks 22-ą kar­tą ren­gia­mas tarp­tau­ti­nis mo­te­rų tink­li­nio tur­ny­ras „A. Ogo­naus­ko at­mi­ni­mo tau­rė“. Ja­me var­žy­sis po dvi Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos ko­man­das.
Žir­gų lenk­ty­nės Lie­tu­vo­je vis po­pu­lia­rė­ja, o šį spor­tą pa­ma­tę žiū­ro­vai lie­ka su­ža­vė­ti – taip tei­gia lenk­ty­nių Lie­tu­vo­je or­ga­ni­za­to­rė Eve­li­na Kol­bas­nik. Pir­mą sezoną lenk­ty­nes ren­gu­si [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Kas­kart į Lie­tu­vą ar­ti­mų­jų, gi­mi­nių ir bi­čiu­lių ap­lan­ky­ti at­vyks­tan­ti ži­no­mo po­li­ti­ko, vi­suo­me­ni­nin­ko, gy­dy­to­jo Ka­zio Bo­be­lio naš­lė Da­lia Bo­be­lie­nė iš­vys­ta ge­rų po­ky­čių. Šįsyk ją itin [...]
Rug­sė­jo pra­džio­je Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja (EB­PO) pa­skel­bė kas­me­ti­nį švie­ti­mo duo­me­nų lei­di­nį „Žvilgs­nis į švie­ti­mą“ (anlg. Edu­ca­tion at a Glan­ce), ku­ria­me pir­mą [...]
Pi­gi ir leng­vai pa­ga­mi­na­ma sin­te­ti­nė kau­lų me­džia­ga, im­plan­tuo­ta žiur­kių stu­bu­ruo­se ir bež­džio­nių kau­ko­lė­se, sti­mu­liuo­ja kau­li­nio au­di­nio vys­ty­mą­si, trečiadienį pra­ne­šė moks­li­nin­kai.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
Spe­cia­lis­tai ra­gi­na gy­ven­to­jus, nu­spren­du­sius įsi­gy­ti nau­do­tą au­to­mo­bi­lį, ne­pa­si­ra­ši­nė­ti su­tar­čių, ku­rios su­da­ro­mos ne­va su už­sie­nio pi­lie­čiais, nors au­to­mo­bi­lio pre­kei­vis yra vie­ti­nis gy­ven­to­jas.
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pe­ru pie­tuo­se pa­upį tvar­kę dar­bi­nin­kai ap­ti­ko da­lį se­no­vės in­kų al­to­riaus, ku­ris bu­vo lai­ko­mas din­gu­siu, tre­čia­die­nį pranešė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja.
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar išvados dėl numušto Malaizijos keleivinio lėktuvo pakeis Vakarų politiką Rusijos atžvilgiu?
Taip. Vakarai su Rusija elgsis griežčiau
Ne. Toliau bus vykdoma "dialogo ir kompromiso paieškos" politika
Išvados dar labiau išgąsdins Vakarus. Pozicija Maskvos atžvilgiu taps švelnesnė
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami