Autostopu per Afriką: Tanzanija ir Kenija

Evelina SAVICKAITĖ Karolis KAZLAUSKIS 2013-06-21 06:00
Evelina SAVICKAITĖ Karolis KAZLAUSKIS
2013-06-21 06:00
Aplankėme draugus - latvę Santą ir barbadosietį Ceviną (pora dešinėje), dirbančius Tanzanijoje. Evelinos Savickaitės ir Karolio Kazlauskio nuotraukos
Įvei­kiant Tan­za­ni­jos ruo­žą ti­kriau­siai de­rė­tų gie­do­ti odę gam­tos gro­žiui ir su­kti siau­bo fil­mą apie pra­žū­ties be­si­vai­kan­čius vai­ruo­to­jus. Šio­je ša­ly­je ma­tė­me dau­giau­sia nu­rie­dė­ju­sių nuo ke­lio su­nkve­ži­mių ir au­to­bu­sų, o la­biau­siai ža­vė­jo­mės gam­ta. Lik­da­vo­me iš­si­žio­ję va­žiuo­da­mi slė­niais, ku­riuo­se šimt­me­čiais snau­džia tvir­ti drū­ti bao­ba­bai.

Per­nai sau­sį iš Vil­niaus au­tos­to­pu lei­do­mės į ke­lio­nę ap­link pa­sau­lį. Per Ira­ną Šil­ko ke­liu pa­sie­kę Ki­ni­ją, per Pie­try­čių Azi­ją nu­si­ga­vę iki Aus­tra­li­jos, po žy­gių Alias­ko­je ir plau­ki­mo ka­no­ja Mi­si­si­pe, mė­ne­sio pa­tir­ties Kos­ta Ri­kos at­og­rą­žų miš­kų ūky­je, nuo­lat gąs­di­na­mi pa­vo­jų Pie­tų Ame­ri­kos ša­ly­se, ga­lų ga­le iš San Pa­ulo lei­do­mės į pa­sku­ti­nį eta­pą Af­ri­ko­je. Ke­lio­nė au­tos­to­pu per Zam­bi­ją ir Ma­la­vį slin­ko la­bai ra­miai. Gy­ven­ti Tan­za­ni­jo­je bu­vo šil­ta ir eg­zo­tiš­ka. Dau­gy­bė dir­ba­mo­sios že­mės, tad gau­su vai­sių ir dar­žo­vių. Sau­lė svei­ki­na­si nuo­lat, ta­čiau drėg­nuo­ju lai­ko­tar­piu van­dens už­ten­ka. Įpra­to­me nuo­lat šil­dy­tis sau­lė­kai­to­je.

Prie ekvatoriaus ketvirtą kartą per šią kelionę. Kenija.

Po­li­ci­jos gaudynės

Tan­za­ni­jo­je grei­tai įšo­ko­me į su­nkve­ži­mį. Nu­ta­rė­me ju­dė­ti iki Mo­ro­go­ro, ten ke­ti­no­me pa­siil­sė­ti pas drau­gus. Ra­miai at­si­pū­tė­me, bet tik pir­mą pus­va­lan­dį. Įdo­mu, ką sa­kys par­ei­gū­nai, pa­ma­tę, kad su­nkve­ži­mis ne­tu­ri nė vie­no veid­ro­dė­lio? Ki­ta ver­tus, jei vai­ruo­to­jui įdo­mu, kas de­da­si su­nkve­ži­mio už­pa­ka­ly­je, juk per lan­gą sma­giai ga­li at­sig­ręž­ti. Ne­svar­bu, len­kia kas nors ar ne. Sa­ko, bū­na ir pra­sčiau, esą kai kai ku­rie vai­ruo­to­jai net nak­ti­mis va­ži­nė­ja be ži­bin­tų.

Ne­tru­kus par­ei­gū­nas ban­dė stab­dy­ti mū­sų su­nkve­ži­mį, ta­čiau vai­ruo­to­jui ne­atro­dė, kad rei­kė­tų su­sto­ti. Gau­dy­nės bai­gė­si, kai ke­lią pa­sto­jo ki­ti po­li­ci­nin­kai, ir no­ri ne­no­ri te­ko stab­dy­ti ark­lius. Bet pi­ni­gai vi­sa­ga­liai nu­plau­na bet ko­kią vai­ruo­to­jo nuo­dė­mę, tad rie­dė­jo­me to­liau per bao­ba­bų slė­nius, strik­da­mi nuo­kal­nė­se.

Pri­va­žia­vo­me Mi­ku­mio par­ką, ku­rį ker­ta vieš­ke­lis. Nors ruo­žas te­bu­vo 50 km, pro su­nkve­ži­mio lan­gą spė­jo­me pa­ma­ty­ti ži­ra­fų, dramb­lių ir zeb­rų. Bran­gaus sa­fa­rio nė ne­rei­kė­jo. At­si­vi­jo jaus­mas, kaip Ka­na­do­je griz­liai ar Aus­tra­li­jo­je ken­gū­ros ga­nė­si pa­ke­lė­se, ir ga­li ma­ny­ti, kad žmo­nės ir lau­ki­niai gy­vū­nai pui­kiai su­ta­ria.

Pa­sis­ve­čia­vę pas drau­gus Mo­ro­go­re, lei­do­mės to­lyn. Vai­ruo­to­jai drau­giš­kai kvie­tė vi­dun, ir ne­tru­kus vėl lė­kė­me su vė­je­liu. Ką ten su vė­je­liu, jis ge­ro­kai at­si­lie­ka, mat vai­ruo­to­jas lenk­ty­niau­ja su sa­vo pro­tu. Pro­tas pra­lai­mi. "Su bro­liu su­si­ta­rė­me, kad va­žiuo­siu 120-140 km per va­lan­dą", - pri­si­pa­ži­no. Ta­čiau grei­tai už­mir­šo pa­ža­dą ir ne­pai­sy­da­mas ke­lio vin­gių va­rė dau­giau kaip 160 km per va­lan­dą, o su bro­liu jie­du len­kė jau an­trą bu­te­lai­tį vis­kio. Pa­ke­liui ma­tė­me dau­gy­bę nu­vir­tu­sių leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių ir su­nkve­ži­mių. Įsit­vė­rė­me į sė­dy­nes, ir gra­žūs Tan­za­ni­jos vaiz­dai jau iš­ga­ra­vo iš gal­vos. Kai mū­siš­kis, įpy­kęs ant "kvai­šų" vai­ruo­to­jų, pa­si­pai­nio­ju­sių ke­ly­je, vos ne­su­si­dū­rė su vie­nu jų, mū­sų ne­rvai ne­beiš­lai­kė. "Gal jau su­sto­ki­te", - pa­pra­šė­me. Iš­li­pę il­gai ėjo­me ke­liu ir džiau­gė­mės jaus­da­mi že­mę po ko­jo­mis. Te­bū­nie, ne­iš­lai­kė­me bai­mės eg­za­mi­no, ta­čiau ra­miai kvė­puo­ti yra di­džiu­lis ma­lo­nu­mas.

Vis dar nepraradome noro vaikščioti.

Su šau­tu­vu - per dykumą

Pir­ma­sis vi­su­rei­gio vai­ruo­to­jas Ke­ni­jo­je bu­vo kiek nu­ste­bęs, kad ne au­to­bu­sais va­ži­nė­jo­me, o stab­dė­me at­si­tik­ti­nius au­to­mo­bi­lius. Jis ir at­bo­gi­no mus iki po­li­ci­jos pos­to, esą te­gul jie tvar­ko­si su ne­ti­kė­tais bal­tai­siais. Po­li­ci­nin­kai su­rauk­tais vei­dais klau­sė­si jiems, re­gis, ne­įti­ki­mos mū­sų is­to­ri­jos apie ke­lio­nę au­tos­to­pu per ke­lis že­my­nus. At­ro­dė, kad įti­kin­si­me juos ke­liau­ti se­na­ma­diš­ku bū­du. Pa­si­ren­gę leis­tis į ke­lią pės­čio­mis, iš­vy­do­me po­li­ci­nin­ką ne­ti­kė­tai skės­te­lint ran­ką ir su­stab­dant azi­jie­čių bruo­žų vy­riš­kį. Ir kad pra­dė­jo daug­žo­džiau­ti apie nuo­sta­bų pro­jek­tą, į ku­rį esa­me įsi­trau­kę, ir ko­kie sma­gūs pa­šne­ko­vai esa­me. Nu­ste­bę grei­tai su­me­tė­me daik­tus į ba­ga­ži­nę ir pa­ju­dė­jo­me į Nai­ro­bį.

Re­na­to, kaip vė­liau su­ži­no­me, tė­vas Re­na­to - fi­li­pi­nie­tis mi­sio­nie­rius čia. Nors vie­ti­niams jis pa­na­šes­nis į ki­nų in­ži­nie­rių, mat jie čia ste­buk­la­da­riai la­biau nei ku­ni­gai. Pa­sie­ny­je jis dir­ba su ma­sa­jų žmo­nė­mis, kvie­čia juos nau­jo ti­kė­ji­mo. Klau­si­nė­da­mi gun­dė­me jį dau­giau pa­pa­sa­ko­ti apie sa­vo mi­si­ją. Ma­sa­jai - anks­čiau ka­rin­ga gen­tis, jos vy­rus, itin lie­sus, raus­vas ar ki­to­kių spal­vų ska­ras per pe­tį per­si­me­tu­sius, da­bar daž­niau­siai ga­li ma­ty­ti ga­nan­čius gy­vu­lius dy­ku­mo­je ar­ba juos par­da­vi­nė­jan­čius ma­sa­jų tur­guo­se. Jie, re­gis, dar ne­pra­ra­do sa­vo­jo gy­ve­ni­mo bū­do.

"Ko­dėl no­ri­te juos kvies­ti į krikš­čio­nių ti­kė­ji­mą?" - tei­ra­vo­mės. Tė­vas Re­na­to su­si­mąs­tė. "Jų ti­kė­ji­mas la­bai kon­kre­tus. Jie ti­ki me­džiais, kal­nais, mes no­ri­me tą pa­tir­tį iš­plės­ti", - dės­tė jis. Ta­čiau ne vi­si ma­sa­jai ak­ty­viai įsi­trau­kia į krikš­čio­niš­kas gre­tas. Ypač vy­rai. Jie lai­ko tai mo­te­riš­kių ir vai­kų už­siė­mi­mu, tad pa­tys mie­liau rū­pi­na­si rim­tais dar­bais. Tė­vas Re­na­to į krikš­čio­niš­kus pa­pro­čius įpi­na ir vie­ti­nių ri­tua­lų. Per ves­tu­ves, pa­vyz­džiui, jis ne tik šven­tin­tą van­de­nį šlaks­to, bet ir pie­ną su krau­ju. Gy­vu­lių krau­jo, sa­ko, ir pats ra­ga­vęs, juk ne­ga­li nu­liū­din­ti į sve­čius pa­kvie­tu­sių šei­mi­nin­kų. Su vie­ti­niais jis ir baž­ny­čią, ir vai­kų dar­že­lį sta­to. Grei­tai pra­mo­ko ma­sa­jų kal­bą, tad ne­keis­ta, kad bend­ruo­me­nė jį ge­ra­no­riš­kai pri­ėmė.

Plačiaskėčiai Tanzanijos medžiai.

Su gink­lu per žy­din­čią dy­ku­mą

"Au­tos­to­pu va­žiuo­si­te ir Ke­ni­jos šiau­rė­je?" - su­si­rū­pi­nę klau­si­nė­jo su­tik­ti ke­liau­to­jai ir vie­ti­niai. Nuo Isio­lo mies­to per dy­ku­mą vyks­tan­čių au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jai la­bai su­rim­tė­jo. Čia, sa­ko, ne­re­ti So­ma­lio gink­luo­tų ban­di­tų iš­puo­liai, tad daž­nas vyks­ta su ap­sau­ga. Ne vie­no ke­liau­to­jo už­ra­šuo­se aps­tu pa­sa­ko­ji­mų, kaip ban­di­tai šau­dė, kad au­to­mo­bi­lis su­sto­tų, o niek­da­riai apš­va­rin­tų ke­lei­vius. Kaip juo­ka­vo ra­šy­to­jas Pa­ulas The­roux sa­vo kny­go­je "Dark Star Sa­fa­ri", pats spru­kęs nuo šū­vių šio­je ša­lies da­ly­je, net ne pi­ni­gai už­puo­li­kus do­mi­na, o ba­tai, ku­riuos avi ke­lei­viai. No­rė­jai ar ne­no­rė­jai, bet prieš šį ke­lio­nės tarps­nį ėmei svars­ty­ti, kad ga­li tek­ti su kup­ri­ne at­sis­vei­kin­ti. Su­si­mąs­ty­da­vai ir apie tai, kad su kup­ri­ne ga­li tek­ti at­sis­vei­kin­ti. Ta­čiau nuo mū­sų sėk­mė ne­nu­sig­rę­žė.

Isio­lo gat­vė­se jau siau­tė smė­lį ne­šio­jan­tys vė­jai. Su­sto­jo ka­riš­kų spal­vų vi­su­rei­gis, ku­rio šei­mi­nin­kai at­šo­kę ves­tu­ves trau­kė per dy­ku­mą na­mo. Jie bu­vo pa­si­ren­gę ke­liau­ti į šiau­rę. Bre­zen­tu deng­to­je at­vi­ro­je prie­ka­bo­je sė­dė­jo ka­rys su šau­tu­vu.

Įsi­tai­sė­me ant ang­lių mai­šų ša­lia dar dvie­jų ke­lei­vių. Įdu­bu­sių skruos­tų si­jo­nuo­tas vy­riš­kis, vil­kin­tis ka­muf­lia­ži­nius, kiek apd­ris­ku­sius marš­ki­nius, sau­gos nuo ga­li­mų pa­vo­jų.

Masajų genties vyrai tebegano avis.

Hie­nų sriūbavimai

Pra­si­dė­ju­si dy­ku­ma dėl lie­tin­go lai­ko­tar­pio ne­atro­dė nu­alin­ta. At­si­ra­du­sio­se ba­lo­se re­tų kai­me­lių gy­ven­to­jos įnir­tin­gai skal­bė spal­vin­gus dra­bu­žius ir džiaus­tė juos ant krū­mų sau­lės at­okai­to­je. To­lu­mo­je stūk­so­jo kal­nai. Pers­kai­ty­tos bau­gi­nan­čios is­to­ri­jos kas­kart lin­do iš at­min­ties, vis kliu­dy­da­mos ra­miai mė­gau­tis gam­ta. Esą jie ga­li bet ka­da iš­lįs­ti iš krū­mų ir šau­dy­ti be gai­les­čio. Ta­čiau iš krū­mų iš­lin­do tik rau­do­no­je že­mė­je iš­si­vo­lio­jęs dramb­lys ir siū­buo­da­mas straub­lį ste­bė­jo, ar ne­trik­dys jo ra­my­bės at­vy­kė­liai.

Dau­giau­sia šia­me re­gio­ne gy­ve­na ren­di­le ir sam­bu­ru gen­čių žmo­nės. Kaip ir ma­sa­jai, jie vis dar iš­lai­kę sa­vo kul­tū­rą - gy­ve­ni­mo bū­dą dy­ku­mo­je ga­nant gy­vu­lius, gau­sius mo­te­rų pa­puo­ša­lus, vy­rų ap­da­rus. Čia ne­be Nai­ro­bis, kur mo­te­rys ren­gia­si tvar­kin­gais se­na­ma­diš­kais kos­tiu­mė­liais, o vy­rų marš­ki­niai bal­tu­čiai. Net čia vy­rai se­gė­jo raš­tuo­tus si­jo­nus ir ga­nė gy­vu­lius, sto­vi­nia­vo ple­pė­da­mi ar tie­siog iš­di­džiai žings­nia­vo po kai­mus, o mo­te­rys su­sė­du­sios ant že­mės už­siė­mė smul­kiais dar­bais, vė­rė pa­puo­ša­lus.

Ki­nų tie­sia­mas as­fal­tas bai­gė­si, pra­si­dė­jo jo­ji­mas per duo­bes. Toks ke­lias bus dar ke­tu­ris šim­tus ki­lo­me­trų, iki pat Etio­pi­jos sie­nos. Pu­sę ke­lio - nuo Isio­lo iki Mar­sa­bi­to mies­te­lio kal­nuo­se - kra­tė­mės ge­ras še­šias va­lan­das. At­va­žia­vo­me tems­tant. Bu­vo vė­su, mat kal­nai. Iš­ėjo­me už mies­te­lio, grei­tai su­ren­tė­me pa­la­pi­nę ir griu­vo­me nu­var­gę it ark­liai. Ta­čiau bu­din­tis rei­kė­jo ne kar­tą. Pir­miau­siai au­sis pa­sie­kė hie­nų sriū­ba­vi­mai. Nors jos gal už ko­kio pus­ki­lo­me­trio ar net ki­lo­me­tro, vis tiek bau­go­ka. Apie jų el­ge­sio ypa­tu­mus ne­daug nu­tuo­kė­me, o le­gen­dos vis­ko by­lo­ja. Po kiek lai­ko -"ma­zun­gu ma­zun­gu" ("bal­ta­sis bal­ta­sis"), pra­dė­jo šnibž­dė­tis ke­li pra­ei­viai. Bu­vo gi­li nak­tis, ir vi­si pa­do­rūs af­ri­kie­čiai se­niai mie­go­jo. To­dėl to­kie vaikš­ti­nė­to­jai ne­džiu­gi­no. Bet jie kaž­ką tarp sa­vęs su­bal­ba­ta­vo ir pa­li­ko mus ra­my­bė­je.

Kai kurie namukai atrodo gana kukliai.

Pra­trū­ko stip­rus lie­tus ir ne­gai­les­tin­gai tran­kė pa­la­pi­nės sto­gą iki ry­to. Kai vos iš­ki­šo­me no­sį lauk, jau ke­le­tas smal­sių vai­kų sto­vė­jo pa­sken­dę rū­ke. Iš kaž­kur at­si­ra­dęs ir dar vie­nas si­jo­nuo­tas ka­rys su šau­tu­vu. Ma­ši­nos čia - re­tos, to­dėl rei­kė­jo ei­ti į ke­lią. Bu­vo di­džiu­lis rū­kas. Nors vi­du­rys dy­ku­mos, ta­čiau įsi­kū­rę aukš­tai kal­nuo­se, tad čia niū­riai drėg­na.

Iš kal­nų nu­si­lei­do­me ir iki dy­ku­mos nu­si­ga­vo­me ge­ro­kai įdie­no­jus, to­dėl karš­ta bu­vo taip, kad net ke­lias ga­ra­vo. To­lu­mo­je lin­ga­vo kup­ra­nu­ga­riai, jų kai­me­nes čia ga­nė pie­me­nys. Be­ne po pus­die­nio su­sto­jo dar vie­nas vi­su­rei­gis, ži­no­ma, pri­so­din­tas ki­nų, at­si­dan­gi­nu­sių čio­nai grei­čiau­siai dėl ke­lių tie­si­mo. Iki pat Mo­ja­lės tas šim­tas ki­lo­me­trų tru­ko bent ke­tu­rias pen­kias va­lan­das jo­ji­mo, šliau­ži­mo, stri­gi­mo pur­ve, kol pa­sie­kė­me pa­sie­nio mies­tą. Vi­sai su­te­mo. Ke­lią per­bė­go hie­na, pa­la­pi­nė dar va­kar per aud­rą su­lū­žo. Dėl karš­čio ir šal­čio skir­tu­mų bu­vo­me la­bai nu­var­gę. Etio­pi­ja, mes jau ša­lia...

Kenijos šiaurėje gyvena daugiausia samburu ir rendile genčių žmonės.

Kelias dažnai vedė per dulkėtą dykumą.

Raudonoje žemėje išsivoliojęs dramblys.

Rendile genties karys, saugantis automobilį nuo galimų Somalio banditų išpuolių.

Atokvėpio akimirka.

Kupranugariai dykumoje.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
dyvaass  84.203.66.153 2013-06-24 17:40:32
Sekmes judviem.Smagu zinoti ,kad jus sveiki ir gyvi.! Esat nepakartojami.!
4 0  Netinkamas komentaras
Vi­du­ti­nio nuo­to­lio nor­ve­giš­koms ir ame­ri­kie­tiš­koms oro gy­ny­bos sis­te­moms NA­SAMS Lie­tu­va pla­nuo­ja iš­leis­ti dau­giau nei 100 mln. eu­rų.
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra [...]
Sek­ma­die­nį švei­ca­rai bal­suo­ja dėl to, ar su­teik­ti nau­jų ga­lių ša­lies žval­gy­bos tar­ny­boms, – tei­sę sek­ti veik­lą in­ter­ne­te, ti­krin­ti elek­tro­ni­nį pa­štą ir klau­sy­tis telefono po­kal­bių, kad [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Rug­sė­jo 26 die­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos fa­kul­te­te vie­šės pro­fe­so­rius iš Vo­kie­ti­jos Uwe Eich­hof­fas. Sve­čias skai­tys pa­skai­tą „The Al­most Un­li­mi­ted Pos­si­bi­li­ties of NMR in Me­di­ci­ne“. 
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Per gais­rą dau­gia­bu­čio na­mo bu­te Kau­ne sek­ma­die­nio va­ka­rą žuvo du vy­rai.
Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė sos­ti­nė­je ke­ti­na at­nau­jin­ti dar 13 pers­pė­ji­mo si­re­nų.
Sek­ma­die­nį Elek­trė­nuo­se Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio čem­pio­nai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jos“ le­do ri­tu­li­nin­kai sto­jo į ko­vą Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios ly­gos rung­ty­nė­se su sve­čiais iš Bres­to. Elek­trė­nie­čiai [...]
Dvi­ra­ti­nin­kas Ai­dis Kruo­pis („Ve­ran­da's Wil­lems“) sek­ma­die­nį Bel­gi­jo­je lai­mė­jo 13-ąsias lenk­ty­nes „Gooik­se Pijl“ (1.2 ka­te­go­ri­ja). Už per­ga­lę 29-erių me­tų lie­tu­viui atiteko 40 pa­sau­lio [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Sek­ma­die­nį Piet­va­ka­rių Ki­ni­jo­je pra­dė­jo veik­ti di­džiau­sias pa­sau­ly­je ra­dio­te­les­ko­pas. Pe­ki­nas tei­gia, kad šis pro­jek­tas pa­dės žmo­ni­jai kos­mo­se ieš­ko­ti kitų gy­vy­bės for­mų.
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Kiek­vie­nais me­tais pa­sku­ti­nį rug­sė­jo sek­ma­die­nį Pa­sau­li­nė šir­dies die­na. Įvai­rios svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos kvie­čia at­kreip­ti dė­me­sį į šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­ją, ak­ty­ves­nį gy­ve­ni­mo [...]
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami