Autostopu per Afriką: Zambija ir Malavis

Karolis KAZLAUSKIS, Evelina SAVICKAITĖ 2013-06-07 06:00
Karolis KAZLAUSKIS, Evelina SAVICKAITĖ
2013-06-07 06:00
Malavyje mus sekiodavo apie pusšimtis vaikų. Karolio Kazlauskio/Evelinos Savickaitės nutraukos
Kai Azi­jo­je ar kur nors Ame­ri­ko­je su­si­dur­da­vo­me su su­nku­mais – nu­var­gę, karš­ta, ne­sau­gu, - ko­ne kaip ri­tua­lą sau pri­min­da­vo­me: "Pra­tin­kis, Af­ri­ko­je bus su­nkiau." Ma­nė­me, jog čia rei­kės bū­ti bent ke­le­tą kar­tų bud­res­niems ke­liau­jant au­tos­to­pu ir nak­vo­jant at­si­tik­ti­nė­se vie­to­se. Tik kai ku­rie my­nu­sie­ji ta­kus per Af­ri­ką ti­ki­no, kad ten rei­kia tie­siog ke­liau­ti.

Per­nai sau­sį iš Vil­niaus au­tos­to­pu lei­do­mės į ke­lio­nę po pa­sau­lį. Per Ira­ną Šil­ko ke­liu pa­sie­kę Ki­ni­ją, per Pie­try­čių Azi­ją nu­si­ga­vę iki Aus­tra­li­jos, po žy­gių Alias­ko­je ir plau­ki­mo ka­no­ja Mi­si­si­pe, mė­ne­sio pa­tir­ties Kos­ta Ri­kos at­og­rą­žų miš­kų ūky­je, nuo­lat gąs­di­na­mi pa­vo­jų Pie­tų Ame­ri­kos ša­ly­se, ga­lų ga­le iš San Pa­ulo lei­do­mės į pa­sku­ti­nį eta­pą Af­ri­ko­je.

Ne­ro­man­tiš­ka pažintis

Sa­vo odi­sė­jos nuo pat Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­kos (PAR) smai­ga­lio pra­dė­ti ne­ga­lė­jo­me. Mat kai ke­liau­ji ne iš Eu­ro­pos, tik ten įma­no­ma gau­ti šios ša­lies vi­zą. Nu­ta­rė­me pra­dė­ti žy­gį nuo šiau­riau esan­čio Sva­zi­lan­do, ku­ria­me mums nė vi­zos ne­rei­kia. Nu­si­pir­ko­me bi­lie­tus, prieš tai iš­klau­si­nė­ję PAR am­ba­sa­dų Bra­zi­li­jo­je ir Da­ni­jo­je dar­buo­to­jų, ar įma­no­ma skris­ti per PAR, ar mus įleis į Jo­ha­nes­bur­go (PAR) oro uos­tą. "Tarp­tau­ti­nė erd­vė", - it drau­giš­kai su­si­ta­rę ra­mi­no jie. Skry­dis per At­lan­tą, ir mū­sų ke­lio­nė tu­rė­tų bū­ti sėk­min­gai tę­sia­ma jau pa­sku­ti­nia­me že­my­ne. Ta­čiau per tar­pi­nę pa­ti­krą par­ei­gū­nas burb­te­lė­jo: "Jums rei­kia tran­zi­ti­nės PAR vi­zos, jei ke­liau­ja­te į gre­ti­mą ša­lį." Net švilp­te­lė­jo­me nu­ste­bę. Vi­są die­ną kan­ki­no­mės mig­ra­ci­jos biu­ro lau­kia­ma­ja­me klau­sy­da­mi, ko­kias bė­das ap­rau­da ki­ti. Po il­gų ban­dy­mų ieš­ko­ti ga­li­my­bės skris­ti ne į gre­ti­mą vals­ty­bę vis dėl­to iš­gir­do­me nuo­spren­dį – de­por­tuo­ti. Kur? Ka­da? Kaip? At­sa­ky­mams iš­girs­ti pri­rei­kė bent 24 va­lan­dų, o iki tol bu­vo­me už­da­ry­ti už gro­tų. Ty­kiai su­glau­dę au­sis lau­kė­me, kas bus to­liau. Ki­tą die­ną su­ži­no­jo­me: "Ke­liau­si­te at­gal į Bra­zi­li­ją." It nu­si­kal­tė­liai bu­vo­me pa­ly­dė­ti į lėk­tu­vą, o iš­lai­pin­ti Bra­zi­li­jo­je iš­gir­do­me gra­si­nant, kad ne­bū­si­me pri­im­ti į šią ša­lį. At­si­dū­rė­me tarp že­mės ir dan­gaus. Ga­liau­siai nu­si­ra­mi­nę bra­zi­lai su­sig­rie­bė, kad mes nie­ko pik­ta ne­iš­krė­tė­me, ir įlei­do į sa­vo te­ri­to­ri­ją. Ta­da ka­rin­gai nu­si­tei­kę nu­dro­žė­me į Pie­tų Af­ri­kos oro li­ni­jų kom­pa­ni­ją. Po il­gų įro­di­nė­ji­mų ji sa­vo kal­tę pri­pa­ži­no ir mes, pa­lau­kę ke­le­tą die­nų, ne­mo­kė­da­mi pa­pil­do­mai nė li­to per At­lan­tą jau skri­do­me į Zam­bi­ją.

Svečiuojamės pas Griffiną ir jo organizacijos "Go! Malawi" globotinius.

Ra­ga­nų bur­tai

Zam­bi­jo­je ke­liau­ti au­tos­to­pu ir pa­pras­ta, ir įdo­mu. Vi­sa­da ga­li iš­girs­ti vie­ną ki­tą pa­ska­lą apie tai, kuo žmo­nės gy­ve­na. Jums gal­būt at­ro­dys nai­vu, ta­čiau čia gy­ve­nan­tie­ji bur­ti­nin­kais pa­si­ti­ki la­biau nei gy­dy­to­jais. "Štai ši­tų me­džių, va­di­na­mų mu­le­za, - mos­te­lė­jo ran­ka į pa­ke­lę vai­ruo­to­jas, – la­pai yra vais­tas nuo vi­sų li­gų. Pa­da­rai už­pi­lo ir gy­dai nuo AIDS." Sar­gių gy­ven­to­jai bai­mi­na­si, mat jie ga­li su­kel­ti vė­žį. Aps­kri­tai AIDS yra pra­keiks­mas, bet te­rei­kia nu­ei­ti pas bur­ti­nin­ką, ir šis pa­dės. Jei kar­tais mies­tuo­se žmo­nės ne­ga­li leng­vai ras­ti kiek­vie­na­me kai­me gy­ve­nan­čių to­kių ra­ga­nų, te­lie­ka pa­var­ty­ti lai­kraš­tį, pa­gal skel­bi­mą iš­si­rink­ti gel­bė­to­ją, ir vi­sos jū­sų bė­dos tą pa­čią die­ną iš­sisk­lai­dys kaip rū­kas. Tar­ki­me, pi­lie­tis skel­bia­si: "Dak­ta­ras Ras­hi­das iš Ma­la­vio at­vy­ko į Zam­bi­ją iš­spręs­ti vi­sų jū­sų prob­le­mų 100 proc. na­tū­ra­liai. Ga­lė­si­te jau tą pa­čią die­ną pa­si­rink­ti ko­kį no­ri­te par­tne­rį. Už­mo­kes­tis - po re­zul­ta­to. Skam­bin­ti 0972...." (Iš lai­kraš­čio "Post".)

Mie­go­ti su­ma­nė­me prie mo­kyk­los – taip sau­giau, o ir su vie­ti­niais ga­lė­jo­me su­si­pa­žin­ti. Mo­ky­to­jai, ma­tyt, kaip ir de­rė­tų, gal nė­ra tur­čiai, bet pa­gar­bos su­lau­kian­tys iš­min­čiai, ži­nių skry­nios. Kol Af­ri­kos kai­muo­se in­ter­ne­tas - kaip to­li­mas sap­nas, jie yra vie­nin­te­liai tar­pi­nin­kai su anuo - ne­af­ri­ki­niu - pa­sau­liu. Ati­džiai iš­klau­si­nė­ję, kas esa­me, mo­ky­to­jai įlei­do mus į pa­čią moks­lo šer­dį - bib­lio­te­ką. Pa­si­tei­ra­vo­me tik apie ke­lis me­trus že­mės pa­la­pi­nei pa­sis­ta­ty­ti, o jie nak­vo­ti mus pa­li­ko pra­ban­giai įsi­tai­siu­sius ant ki­li­mo tarp kny­gų ir pa­veiks­lė­lių. "Ar du­šo ne­rei­kia?" - pa­klau­sė mo­ky­to­ja, nu­žvelg­da­ma mus dul­kė­tus. "Jei yra šu­li­nys, ry­toj pa­si­sem­si­me van­dens ir nu­sip­rau­si­me", - ne­no­rė­da­mi su­kel­ti pa­pil­do­mų rū­pes­čių at­sa­kė­me jai. "Mes už­mig­ti ne­ga­lė­tu­me, jei ne­iš­si­mau­dy­tu­me kas va­ka­rą", - iš­gir­do­me ir aki­mirks­niu pa­si­ju­to­me it di­džiau­sios ra­ša­lo dė­mės. Še tau Af­ri­ka, še tau van­dens sto­ka. Žmo­nių dra­bu­žiai švie­sūs ir šva­rūs, na­mai tvar­kin­gi, iš­puo­se­lė­ti.

Žavūs molinukai šiaudinėmis kepurėmis. Malavis.

Bal­to ir juo­do pa­sau­lio san­kir­tos

Mums dar nė ko­jos ne­įkė­lus į Ma­la­vį pa­sie­nio par­ei­gū­nas jau jau­tė­si nu­dir­bęs di­džiu­lį dar­bą, mat pa­skam­bi­no sa­vo vir­ši­nin­kui ir pa­sik­lau­sė to, ką pats tu­rė­jo ži­no­ti. Ga­liau­siai pra­dė­jo gai­liai kniauk­ti, kad ar­tė­ja šven­tės (Ve­ly­kos) ir kad mes ga­lė­tu­me kaip nors prie jų pri­si­dė­ti. Pa­sa­kė­me, jog ne­lei­džia ti­kė­ji­mas. "Na, jei­gu taip..." - kal­tai nu­si­šyp­so­jo par­ei­gū­nas. Taip at­vi­rai ky­šio pra­šė tik Kir­gi­zi­jos po­li­ci­nin­kai, no­rė­ję iš­ger­ti ka­vos už mū­sų ne­va ne­leis­ti­ną pa­si­sė­dė­ji­mą ant mies­to pie­ve­lės. Tas jaus­mas, kad bū­si­me bal­tie­ji ban­ko­ma­tai ar bi­lie­tai į Eu­ro­pą, bu­vo "užants­pau­duo­tas" per šim­tą me­trų nuo vals­ty­bės sie­nos. "Duok man ma­no pi­ni­gus!"- aps­to­jo mus, ra­miai už­kan­džiau­jan­čius, bū­re­lis vai­kų. Ir koks vel­nias juos pri­mo­kė taip svei­kin­tis?

Tabakas čia - žaliasis dievas, nors darbininkai prisipažino patys nerūkantys.

Grif­fi­nas no­ri vers­lo pa­siū­ly­mų

Kol rie­dė­jo­me duo­bė­tu ke­liu, su­te­mo. Ma­la­vy­je Že­mės va­lan­dos spe­cia­liai mi­nė­ti ne­rei­kia - tai nu­tin­ka kas va­ka­rą. Gat­vė­se vi­siš­kai tams­tu, žmo­nės su­sė­dę ant slenks­čių, kai kur pa­siš­vies­da­mi pro­žek­to­riais. Bet už­tat to­kia dan­gaus gi­ly­bė, kad Va­ka­rų pa­sau­lio mies­to vai­kui nė sap­ne ne­pri­si­sap­nuo­ja. Su­stab­dy­to au­to­mo­bi­lio vai­ruo­to­jas Grif­fi­nas mus ne tik pa­ve­žė iki mies­te­lio, bet ir pa­kvie­tė į sa­vo or­ga­ni­za­ci­jos "Go! Ma­la­wi" na­me­lius kal­nuo­se, iš kur to­lu­mo­je ma­ty­ti Ma­la­vio eže­ras. Su juo at­vi­rai kal­bė­jo­mės apie tai, ko­dėl Ma­la­vis jau ku­ris lai­kas ne­ga­li iš­lip­ti iš var­go ba­tų.

Or­ga­ni­za­ci­ją "Go! Ma­la­wi" re­mia ame­ri­kie­čiai. Jų pa­stan­go­mis ga­biau­si mo­ki­niai gau­na sti­pen­di­jas ir ga­li to­liau mo­ky­tis vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je, an­traip už jas tek­tų su­si­mo­kė­ti. "Iš pra­džių žmo­nės į mus žvel­gė ne­pa­tik­liai. Ne­bu­vo­me la­bai po­pu­lia­rūs, nes ne­da­li­jo­me pi­ni­gų, kaip prieš mus da­rė ško­tai. Siū­lė­me ne pi­ni­gus, o ga­li­my­bę mo­ky­tis. Bet jei jau įpra­tai gau­ti vel­tui, kam varg­ti mo­kan­tis..." - pa­sa­ko­jo Grif­fi­nas. Jo tei­gi­mu, daž­nai pi­ni­gai nu­sė­da ap­su­krių or­ga­ni­za­ci­jų va­do­vų ir pa­val­di­nių ki­še­nė­se. Anks­tes­niam "Go! Ma­la­wi" va­do­vui ame­ri­kie­čiai bu­vo pa­ti­kė­ję svar­bų dar­bą - rū­pin­tis vai­kų na­mais. O šis nu­si­pir­ko pra­ban­gų au­to­mo­bi­lį, su­ren­gė rek­la­mi­nę kam­pa­ni­ją ir ga­vo pos­tą ša­lies val­džio­je – toks šio dar­bo re­zul­ta­tas. Pa­na­šių or­ga­ni­za­ci­jų gau­su. Daž­nai vie­ti­niai te­gau­na vos 25 proc. vi­sų jiems ski­ria­mų pi­ni­gų. Nors Va­ka­rų vals­ty­bės su­tei­kia Ma­la­viui ne­ma­žai do­ta­ci­jų, Grif­fi­nas įsi­ti­ki­nęs, kad ne su­bsi­di­jų žmo­nėms rei­kia, o vers­lo pa­siū­ly­mų. "No­ri­me kaip ir ki­tos be­si­vys­tan­čios Af­ri­kos ša­lys, tar­ki­me, Mo­zam­bi­kas ar Etio­pi­ja, ga­min­ti, par­duo­ti ir bū­ti ly­gia­ver­čiais vers­lo par­tne­riais, o ne iš­lai­ky­ti­niais", - ti­ki­no jis.

Žingsniavome raudonais Afrikos keliais Malavyje.

Mū­sų kas­die­ny­bė Ma­la­vy­je

Bent 80 proc. Ma­la­vio žmo­nių gy­ve­na kai­muo­se, o iš vi­so ši ne­di­de­lė vals­ty­bė tu­ri 15 mln. gy­ven­to­jų. Tai­gi net miš­kai, krū­my­nai tan­kiai nu­sė­ti mo­li­nu­kų šiau­dų ke­pu­rė­mis. Te­rei­kia iš­suk­ti iš tin­ka­mai nu­ties­to ke­lio, ir at­si­du­ri pa­sau­ly­je, ku­ria­me bui­tis pa­pras­ta, bet šva­ri ir tvar­kin­ga. Bū­da­mi ne­iš­ran­kūs leng­vai įsi­lie­jo­me į jų gy­ve­ni­mą. Stab­te­lė­jo­me prie ta­ba­ko la­pų džio­vyk­lų. Mo­te­rys, su­tū­pu­sios pa­vė­sy­je, per­rin­ki­nė­jo juos ir vė­rė ant bas­lių, kad iš lė­to gels­tų. Ta­ba­kas čia - ža­lia­sis die­vas, nors vie­ti­niai pri­si­pa­ži­no ne­rū­kan­tys. Jo eks­por­tas be­ne di­džiau­sias. Ma­la­vie­čiai skun­dė­si, esą Eu­ro­pa ir Ame­ri­ka vis ma­žiau rū­ko, to­dėl vers­las trau­kia­si.

Pė­di­no­me ta­ku. Iš na­me­lių, kie­mų iš­nir­da­vo bū­re­liai vai­kų, ir jų bal­sai nu­vil­ny­da­vo lyg ai­das. Su­prask, bal­tie­ji ei­na. Kai ku­rie klaus­da­vo var­do, ki­ti iš­ties­da­vo ran­ką, tre­ti de­rė­da­vo­si, kad pa­do­va­no­tu­me marš­ki­nė­lius. Įpras­tas mo­kes­tis už ke­lią - pi­ni­gai ar­ba ra­šik­lis.

Mo­te­rys ne­šė­si į ska­ras su­suk­tus ne­šu­lius ant gal­vos ir links­mai sau šne­ku­čia­vo­si, o vy­rai ėjo at­ski­rai. Kai su­sė­dę pa­vė­sy­je mai­gė­me skau­da­mus rau­me­nis, prie mū­sų dvi­ra­čiu pri­va­žia­vo vie­nas vie­ti­nių. Su­ži­no­jęs, kad ei­na­me pės­čio­mis, su­si­rū­pi­nęs ėmė lau­žy­ti gal­vą, kaip čia mums pa­dė­jus, ir nu­lė­kęs iki na­mų at­ne­šė du­be­nį dar drėg­nų že­mės rie­šu­tų. Še, kad no­ri. Pir­ma­sis, ku­ris nie­ko ne­pra­šė, ne­pra­dė­jo il­gų įman­trių kal­bų, ku­rios daž­niau­siai baig­da­vo­si: gal pa­dė­si­te už­deng­ti sto­gą, at­sių­si­te do­le­rių iš Eu­ro­pos, duo­si­te pi­ni­gų ko­ka­ko­lai ar sau­sai­niams... Pas bū­da­mas ne­tur­tin­gas at­ne­šė rie­šu­tų ir pa­do­va­no­jo.

Kartais įsikurdavome greta vietinių gyventojų namelių.

Dvi sa­va­no­rės Cla­ris­sos išeitys

"Ei­na­te pės­čio­mis, nes ren­ka­te lab­da­rai pi­ni­gų?" - klau­sė di­džiu­lę spal­vo­tą ne­rtą be­re­tę už­si­dė­jęs vai­ruo­to­jas. Kal­tai su­siž­val­gė­me, tar­si pa­si­ju­tę ti­kri egois­tai, nes ke­lia­vo­me dėl sa­vęs. "Ne­si­ner­vin­ki­te, nie­ko blo­go čia nė­ra. Tie, ku­rie ke­liau­ja rink­da­mi pi­ni­gus, nie­ko ge­res­nio ne­su­ge­ba", - pra­bi­lo ant už­pa­ka­li­nės sė­dy­nės sė­din­ti bal­to­ji. Ame­ri­kie­tė Cla­ris­sa Ma­la­vy­je dir­ba sa­va­no­re an­tri me­tai. Or­ga­ni­za­ci­ja "Pea­ce Corps" čia tu­ri daug mi­si­jų, ta­čiau ji pa­si­rin­ko mo­ky­ti bend­ruo­me­nės žmo­nes, kaip ap­si­sau­go­ti nuo ŽIV. Iš pra­džių bu­vo su­nku, bend­ra­dar­bia­vi­mo su­bti­lu­mus te­ko pu­ren­ti pen­kio­li­ka mė­ne­sių. Pri­si­pa­ži­no­me gir­dė­ję daug ne­igia­mų at­si­lie­pi­mų apie "vi­so­kio plau­ko or­ga­ni­za­ci­jas", esą jų dar­bas pri­da­ro dau­giau ža­los, ne­gu duo­da nau­dos. "Tie­sa, - ne­slė­pė ji. - Kar­tais pri­sta­to­ma pa­sta­tų, lyg ir mo­kyk­lų, ta­čiau va­do­vė­lių, mo­ky­to­jų nė­ra. Ar­ba at­va­žiuo­ja ko­kie ad­ven­tis­tai iš Ame­ri­kos, pa­sta­to baž­ny­čią, iš­da­li­ja Bib­li­jas ir pa­lie­ka. O žmo­nės pa­tys tu­ri su­si­vok­ti, ką to­liau da­ry­ti, bet jiems ne­si­se­ka."

Cla­ris­sa ma­to tik dvi iš­ei­tis. Ar­ba vi­siš­kai pa­nai­kin­ti do­ta­ci­jas, nors tuo­met mir­tų la­bai daug gy­ven­to­jų, bet ki­ti bent pra­dė­tų dirb­ti ir mąs­ty­ti pa­tys, ar­ba iš pa­grin­dų keis­ti mo­ky­mo sis­te­mą, nes da­bar ji pa­lie­ka žmo­nes ne­iš­si­la­vi­nu­sius. Ki­ta ver­tus, vals­ty­bei pa­to­gu, kai si­tua­ci­ja tam­pa be­vil­tiš­ka, - ta­da pa­di­dė­ja ti­ki­my­bė gau­ti pi­ni­gų iš Va­ka­rų.

Akį traukė elegantiškos afrikietės.

Miegojome mokyklos bibliotekoje. Zambija.

Malavio ežero vandenį kartais sunku atskirti nuo dangaus.

Šunbeždžionės babuinai ramiausiai karaliauja ant kelio.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Penk­ta­die­nio va­ka­rą še­šio­li­kai sa­vi­val­dy­bių įteik­ti „Auk­si­nės kri­vū­lės“ ap­do­va­no­ji­mai už pasiekimus skir­tin­go­se sri­ty­se.
Po­li­ci­ja tei­gia pa­sie­ku­si rim­tų pos­lin­kių iki­teis­mi­nia­me ty­ri­me dėl pla­taus mas­to ki­ber­ne­ti­nių at­akų, šį pa­va­sa­rį įvyk­dy­tų prieš Lie­tu­vos valstybės ins­ti­tu­ci­jų tink­la­la­pius.
Če­ki­jos prem­je­ras pa­pra­šė bri­tų mi­nis­trės pir­mi­nin­kės The­re­sos May su­stab­dy­ti smur­tą prieš če­kus, anot Pra­hos, pra­si­ver­žian­tį po bri­tų rin­kė­jų pri­im­to spren­di­mo iš­sto­ti iš Eu­ro­pos Są­jun­gos, [...]
Jung­ti­nės Tau­tos penk­ta­die­nį pers­pė­jo, kad maž­daug 100 tūkst. žmo­nių yra įstri­gę Pie­tų Su­da­no Jė­jaus mies­te, ku­ria­me jiems trūks­ta maisto ir me­di­ka­men­tų.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šių­me­ti­nės Šven­to­jo Je­ro­ni­mo pre­mi­jos pa­skir­tos ver­tė­jai į pra­ncū­zų kal­bą Sta­sei Ba­nio­ny­tei-Ger­vie­nei ir lie­tu­vių li­te­ra­tū­rą į bul­ga­rų kal­bą ver­čian­čiai Antonijai Pen­če­vai, pra­ne­šė [...]
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
2015 me­tais kas tre­čias iš Lie­tu­vos emig­ra­vęs vy­ras bu­vo 19–26 me­tų am­žiaus, kas penk­tas – 27–34 me­tų am­žiaus. Pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, emig­ra­vu­sių 19–26 me­tų amžiaus vy­rų skai­čius [...]
2016 m. an­trą­jį ket­vir­tį tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų srau­tas į Lie­tu­vą di­dė­jo, o tie­sio­gi­nių Lie­tu­vos in­ves­ti­ci­jų srau­tas už­sie­ny­je ma­žė­jo, bend­ra­me pra­ne­ši­me skelbia Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos [...]
VšĮ At­ei­ties vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to 2016 me­tais at­lik­tas sa­vi­val­dy­bių kul­tū­ros įstai­gų veik­los ino­va­ty­vu­mo ty­ri­mas par­odė, kad pa­grin­di­nis bū­das ska­tin­ti ino­va­ci­jas regionų kul­tū­ros įstai­go­se [...]
Se­niau­siam Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio klu­bui, daug­kar­ti­niams Lie­tu­vos čem­pio­nams ir dau­giau­siai žai­dė­jų Lie­tu­vos rink­ti­nei iš­ug­džiu­siai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jai“ at­si­bo­do taiks­ty­tis su blo­go­mis sa­vo [...]
Rug­sė­jo mė­ne­sį pra­si­dė­jęs nau­ja­sis spor­ti­nių šo­kių se­zo­nas Lie­tu­vos at­sto­vams ža­da kaip niekada daug per­ga­lių.
Šių me­tų lie­pą su­si­tuo­kęs tris­de­šimt­me­tis bu­ši­do ko­vo­to­jas Ta­das Jon­kus at­vi­ras – šei­ma jam di­džiau­sias tur­tas.
„Šian­dien da­lin­siuo­si sa­vo pa­tir­ti­mi, kaip įveik­ti dep­re­si­ją, kaip ne­pa­si­duo­ti ir at­ras­ti ti­kė­ji­mą sa­vy­je. Ži­nau, kad Lie­tu­vo­je yra la­bai skau­di si­tua­ci­ja dėl didelio sa­vi­žu­dy­bių skai­čiaus. [...]
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Nau­jus ke­lius kos­mo­so ty­ri­muo­se pra­my­nęs Eu­ro­pos kos­mi­nis zon­das „Ro­set­ta“ penk­ta­die­nį bai­gė 12 me­tų tru­ku­sią odi­sė­ją, kai bu­vo nu­kreip­tas įsi­rėž­ti į ko­me­tą, kurią ly­dė­jo pa­sta­ruo­sius [...]
Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dė­jo Mi­la­no li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je „Pa­bi­ru­čiai“, į ku­rią už­re­gis­truo­ta 30 vai­kų nuo 4 iki 12 m. Be­veik vi­si vai­kai yra iš miš­rių šei­mų.
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Pa­gal Mė­gė­jų žve­jy­bos vi­daus van­de­ny­se tai­syk­les mar­gų­jų upė­ta­kių ne­ga­li­ma žve­jo­ti nuo spa­lio 1 d. iki gruo­džio 31 d., bet šį­syk drau­di­mas įsi­ga­lios spa­lio 3-ąją, praneša Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Kaip in­for­muo­ja Na­cio­na­li­nis transp­lan­ta­ci­jos biu­ras prie Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos, šie me­tai bus įsi­min­ti­ni dėl aki­vaiz­džiai ge­rė­jan­čios si­tua­ci­jos or­ga­nų donorystės ir transp­lan­ta­ci­jos [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami