Autostopu per Etiopiją, Sudaną ir Egiptą

Evelina SAVICKAITĖ Karolis KAZLAUSKIS 2013-08-29 06:00
Evelina SAVICKAITĖ Karolis KAZLAUSKIS
2013-08-29 06:00
Etiopai yra šiek tiek kitokio gymio nei kiti afrikiečiai. Jie neslėpė savo savitumo ir tuo didžiavosi. Evelinos Savickaitės ir Karolio Kazlauskio nuotraukos
Te­be­ke­lia­vo­me per Af­ri­ką, vis­kas klo­jo­si ne­ką pra­sčiau nei ki­tuo­se že­my­nuo­se. Ke­lio­nės bū­do ne­ke­ti­no­me pa­pras­tin­ti. Kar­tais su­sis­tab­dy­ti au­to­mo­bi­lį pri­reik­da­vo vos de­šim­ties mi­nu­čių, ir jau ran­gy­da­vo­mės į su­nkve­ži­mio kė­bu­lą, o kar­tais ki­lo­me­trus ke­liau­da­vo­me pės­čio­mis, no­rė­da­mi ge­riau pa­žin­ti vie­tos žmo­nes.

Etio­pi­jos gy­ven­to­jai ne­slė­pė sa­vo sa­vi­tu­mo ir tuo di­džia­vo­si. Etio­pai yra šiek tiek ki­to­kio gy­mio nei ki­ti af­ri­kie­čiai: no­sys siau­res­nės, oda švie­ses­nė, ne vel­tui sklin­da le­gen­dos, kad mo­te­rys be­ne gra­žiau­sios pa­sau­ly­je. Gy­ven­to­jai Etio­pi­ją lai­ko Af­ri­kos tė­vy­ne. Gal­būt jie tei­sūs, mat moks­li­nin­kai pri­ta­ria, kad iš čia žmo­ni­jos ka­ra­va­nas per Je­me­ną pa­ju­dė­jo ke­lio­mis kryp­ti­mis Eu­ro­pos ir Azi­jos link. Nors čia kal­ba­ma net 81 kal­ba, pa­grin­di­nė yra am­ha­rų. Jie šne­ka švel­niai, cak­sė­da­mi. Nors klau­sy­da­mas ra­di­jo ne­ga­lė­jai su­pras­ti nė žo­džio, me­lo­di­ja ma­lo­niai liū­lia­vo. Raš­tas yra vi­siš­kai sa­vi­tas, dai­lus it me­no kū­ri­nys. Vy­rams itin bū­din­ga kū­no kal­ba, ypač aki­mis ir kak­ta, net tar­pu­sa­vy­je bend­rau­da­mi mu­du pe­rė­mė­me kak­tos pa­kė­li­mą, an­ta­kių krai­py­mą...

Vieną naktį Sudane praleidome prie faraonų kapų.

Kas­die­nė ka­vos ceremonija

Siurb­te­lė­jus pir­mą ka­vos gurkš­nį, stai­ga bur­no­je pa­skli­do dar ne­pa­tir­tas aro­ma­tas, o sme­ge­nis ku­te­no vi­so­kie po­jū­čiai. Vie­ti­niai mums vis pri­min­da­vo, kad bū­tent čia avi­ga­nis Kal­di ka­dai­se pa­ste­bė­jo, kad jo avys, krims­te­lė­ju­sios ka­vos krū­mo la­pų, pa­si­da­ry­da­vo ne­įti­ki­mai ak­ty­vios. Na­mie ar vie­šu­mo­je bent tris kar­tus per die­ną etio­pai kur­da­vo ang­lis, skru­din­da­vo ka­vos pu­pe­les, nie­kuo­met jų ne­pirk­da­vo ga­ta­vų. Žals­vos pu­pe­lės plokš­čio­je kep­tu­vė­je skleis­da­vo ma­lo­nų aro­ma­tą, iš jo vie­ti­niai at­skir­da­vo, ar jau tin­ka­mos var­to­ti. Skru­di­ni­mo kva­pai užt­vin­dy­da­vo laip­ti­nes ir skerst­gat­vius, mies­te­lių gat­ve­les. Smil­ka­li­nė­se rūk­da­vo kva­pūs smil­ka­lai. Ce­re­mo­ni­jai žmo­nės skir­da­vo ne­ma­žai lai­ko, jie, re­gis, nu­rim­da­vo, pa­leng­va gurkš­no­da­mi ka­vą bend­rau­da­vo. Nu­ri­mo­me ir mes. At­ro­dė, kad vi­sa Etio­pi­ja - tai vie­nas di­de­lis ka­vi­nu­kas.

Sudane mielai nakvojome po atviru dangumi.

La­li­be­la - šven­tyk­los uolose

Etio­pi­jos šiau­rė­je tarp pli­kų raus­vų kal­nų už­ti­ko­me mies­te­lį, gar­sė­jan­tį ne­įp­ras­tais sta­ti­niais. Ka­dai­se ka­ra­lius La­li­be­la, no­rė­jęs se­nie­siems krikš­čio­nims pa­sta­ty­ti jų Je­ru­za­lę, lie­pė iš uo­lų iš­skab­tuo­ti šven­tyk­las, į ku­rias te­bep­lūs­ta se­no­sios krikš­čio­ny­bės pi­lig­ri­mai. Įsi­vaiz­duo­ki­te, kad di­džiu­lius ak­me­nis (ne vie­ną, o net vie­nuo­li­ka) čia dar­bi­nin­kai skap­tuo­da­vo die­no­mis ir nak­ti­mis, o le­gen­dos by­lo­ja, kad tai die­vų dar­bas. Juk ši­taip dai­liai iš­rai­žy­tos jos ne tik iš­orė­je, bet ir vi­du­je. Kop­ly­čių tam­so­je tar­si snau­dė nuo lai­ko nu­si­try­nę iko­nas pri­me­nan­tys pa­veiks­lai. Ty­kiai ry­mo­jo šven­ti­kai, karš­tai į mal­das pa­ni­ru­sios bal­tai ap­si­go­bu­sios mo­te­rys. Lan­ky­to­jų čia ne­daug, to­dėl ga­lė­jai ne­truk­do­mas nar­dy­ti po tuos tu­ne­lius.

Termitinių skruzdžių pastatyti paminklai. Etiopija.

De­gi­nan­tis Su­da­no vėjas

Vos kir­tus Su­da­no sie­ną pa­si­ti­ko karš­čio ban­ga, o dy­ku­mos vė­jas - tai ne vė­si gai­va, o plau­kų džio­vin­tu­vas, pri­kiš­tas prie pat vei­do. Ne­tru­kus su­sto­jo su­nkve­ži­mis, ir vėl ran­gė­mės į jo vir­šų. Pla­čio­je dy­ku­mo­je bu­vo iš­si­bars­čiu­sios oa­zės, jų še­šė­ly­je slaps­tė­si gy­vu­liai, o kup­ra­nu­ga­riai gė­rė iki so­ties van­de­nį. Le­kiant dy­ku­ma su­nkve­ži­mio vir­šu­je ne vė­siau ne­gu ka­bi­no­je. Ne vel­tui su­da­nie­čiai vy­rai vil­kė­jo bal­tas marš­kas ir dė­vė­jo bal­tu­tė­les ke­pu­rai­tes. Jie mus iš­kart ra­gi­no keis­ti sa­vo ap­ran­gą į ką nors švie­ses­nio.

Kai ši­taip svi­li­no sau­lė, su­da­nie­čiai pri­snūs­da­vo ant pin­tų lo­vų pa­šiū­rė­se. Vi­du­die­nį jiems pats me­tas žais­ti kor­to­mis, iš­ger­ti ka­vos su prie­sko­niais, rū­ky­ti kal­ja­ną, bet ne dar­buo­tis. Karš­čiu ne­si­džiau­gė ir vai­ruo­to­jai, ke­lio dan­ga tiek įkais­da­vo, kad nau­jos pa­dan­gos ne­iš­lai­ky­da­vo. "Įro­dy­mai" tūks­tan­čiais mė­tė­si pa­ke­lė­se. Kaip ir kū­nai gy­vu­lių, nu­trenk­tų au­to­mo­bi­lių. Nei tų kū­nų, nei šiukš­lių čia nie­kas ne­ran­kio­jo, kaip ir ant krū­mų pri­ki­bu­sių plas­ti­ki­nių mai­še­lių.

Uolose iškaltos šventyklos.

Val­gy­di­no ir migdė

Se­no­lis ant ve­ži­mai­čio stab­dė sa­vo asi­liu­ką ir tei­ra­vo­si, ko ieš­ko­me. Į tur­gų ėjo­me, ta­rė­me iš­mok­tą žo­dį suk. Se­no­lis par­agi­no ką tik pro var­tus iš­ėju­sį šei­mi­nin­ką ne­šti mums van­dens. Iš­gė­rė­me vie­nu mau­ku. Kai pa­dė­ko­ję shu­kran ren­gė­mės to tur­gaus ieš­ko­ti, mū­sų ne­pa­lei­do. Par­si­ve­dė į aps­kri­tą iš mo­lio drėb­tą tro­bą be lan­gų ir vie­no­mis du­ri­mis, bet la­bai tvar­kin­gą, pa­so­di­no ant vie­nos iš pen­kių pa­lei kraš­tą su­sta­ty­tų lo­vų. At­ne­šė duo­nos ir bent ke­tu­rių rū­šių pa­gar­dų, juos kir­to­me, kad net au­sys lin­ko. Su­si­rin­ko ne­ma­žas bū­rys vai­kų ir su­au­gu­sių­jų, ku­rių gi­mi­nys­tę ir kai­my­nys­tę bu­vo su­nku įsi­min­ti. Vi­si smal­siai ste­bė­jo keis­tus užk­ly­dė­lius, vie­nas ki­tas jų su­kurp­da­vo ko­kį sa­ki­nį. Vis ban­dė­me aiš­kin­ti, kur­gi yra Lie­tu­va ir ko­kiais ke­liais čia at­kly­do­me. Ka­ro­lis po­pie­riaus la­pe net brai­žė že­mė­la­pį.

Žaliuojančios Nilo pakrantės.

Nuo­lat smal­siai dai­rė­mis, kaip to­kio­je ne­di­du­tė­je tro­be­lė­je jie tel­pa. Šva­riai iš­šluo­ta­me kie­me aps­kri­tų tro­be­sių bu­vo su­tū­pę ir dau­giau. Lo­vos su­sta­ty­tos pa­kraš­čiais, to­dėl vi­du­ry­je na­mo daug erd­vės. Pa­lei sie­ną til­po net in­dų ir vi­so­kių maž­mo­žių ko­mo­da. Grin­dys – tai bi­rūs ak­me­nė­liai, o du­rys įleis­da­vo vė­jo, bent šiek tiek vė­si­nan­čio įkai­tu­sias, net va­ka­re karš­čiu al­suo­jan­čias sie­nas. Ne­re­tai žmo­nės mie­go­da­vo iš­si­ne­šę lo­vas į lau­ką. Nak­vo­jo­me lo­vo­se lau­ke ir mes: užs­nū­do­me ste­bė­da­mi dy­ku­mos dan­gų, nu­bu­do­me, kai gre­ta se­no­lis gar­siai pra­dė­jo gie­do­ti mal­das, o dar po va­lan­dė­lės kai­me­lio mu­los už­trau­kė ry­to mal­dą.

Pa­gal­ba ir pa­gar­ba ke­liau­to­jui ir vie­nas ki­tam Su­da­ne yra be­ri­bė. Čia iš troš­ku­lio ne­mir­si. Vi­sur pri­sta­ty­ta mo­li­nių in­dų, lai­kan­čių vė­sų van­de­nį. Jis ir mus ne kar­tą gel­bė­jo.

Su mus priėmusia sudaniečių šeima.

Prie Me­ro­jės piramidžių

Ar­ti­nan­tis sau­lė­ly­džiui ruo­šė­mės nak­tį pra­leis­ti ša­lia fa­rao­nų ka­pų. Su­da­ne pi­ra­mi­džių - de­šim­ti­mis, tik gal la­biau nei Egip­to lai­ko nu­di­lin­tų. Pa­si­tie­sę ki­li­mė­lius gu­lė­mės po at­vi­ru dan­gu­mi. Mė­nu­lis ar­ti­no­si į pil­na­tį, vis la­biau apš­vies­da­mas pi­ra­mi­des. Ty­lu ir nė vie­no žmo­gaus. Tik vė­jas gai­nio­jo smė­lio dul­kes. Tai mums da­rė ne­ap­sa­ko­mą įspū­dį.

Beždžionė dželada gyvena tik Etiopijoje.

Dy­ku­ma tu­rė­jo ma­giš­kos pa­slap­ties. Jo­je ga­lė­jo at­si­ver­ti di­džiau­sios nuo­skau­dos, it gy­va­tės iš­lįs­ti juo­džiau­si jaus­mai, ta­čiau at­si­dū­rę ant karš­to smė­lio jie tar­si su­pleš­kė­da­vo, ir įsi­vy­rau­da­vo ra­my­bė. Ne vel­tui at­sis­ky­rė­liai ei­da­vo į dy­ku­mą, o ir da­bar ne­ma­žai žmo­nių trau­kia čia ieš­ko­ti sa­vęs ar Die­vo.

Kel­tas vir­to mečete

Lai­ve kle­gė­jo balt­marš­ki­niai juo­dao­džiai su­da­nie­čiai ir kiek švie­ses­nės odos egip­tie­čiai. At­sis­ky­rę nuo vi­sų lai­vo pir­ma­ga­ly­je glau­dė­si sau­ja bal­tų­jų, per Af­ri­ką ke­liau­jan­čių au­to­mo­bi­liais ar mo­pe­dais. Nu­si­lei­dus sau­lei lai­vas vir­to vie­na di­de­le me­če­te. Vy­rai klau­pė­si kak­ta lies­da­mi de­nį, vi­si su­tar­ti­nai at­si­su­kę į ry­tus. Tik ne mo­te­rys, jų vie­šai be­si­mel­džian­čių ne­iš­vy­si. Kai ga­lu­ti­nai su­te­mo ir įsi­žie­bė žvaigž­dės, iš­gir­do­me, kad rei­kia ste­bė­ti kran­tą, nes iš­vy­si­me Abu Sim­be­lioš­ven­tyk­lą ir ke­tu­rių di­de­lių sė­din­čių fa­rao­nų fi­gū­ras. Ti­krai įspū­din­ga.

Ne­si­val­dan­tys Egip­to vyrai

Kai lan­kė­mės Egip­te, vie­ti­niai guo­dė­si, kad tu­ris­tų antp­lū­dis dėl vi­so­kių re­vo­liu­ci­jų nu­slū­gęs. Egip­tie­čiai ne­te­ko bent 90 proc. čia plū­du­sių­jų, nes ke­liau­to­jai bai­mi­no­si ne­ti­kė­tų iš­puo­lių. Mes jo­kio chao­so ne­ju­to­me. Iš­sky­rus sto­vin­tį Port Sai­de tan­ką su ka­rei­viu, gy­ve­ni­mas te­kė­jo sa­va va­ga. Tie­sa, mies­tai bu­vo iš­tuš­tė­ję nuo tu­ris­tų. Tai­gi bu­vo­me re­ti eg­zemp­lio­riai, už­tat vie­ti­niams - ti­kras džiaugs­mas. Jie ne dėl to džiū­ga­vo, kad ką nors pirk­tu­me. Tie­siog de­gė smal­su­mu, kas čia to­kie, anot jų, iš­drį­su­sie­ji, o ypač šiau­rė­je vi­si kuo nuo­šir­džiau­siai mus svei­ki­no.

Egipto dykumos kalnai.

Įdo­miau­sia tai, kad Egip­to pi­ra­mi­dės ir ša­lies pra­ei­ties is­to­ri­ja nė­ra tai, kuo vie­ti­niai lin­kę di­džiuo­tis, tai ne jų kul­tū­ros sta­ti­niai. Jie mie­liau kvies­tų į iš­tai­gin­gas me­če­tes ar­ba tie­siog iš­ger­ti sal­džios ar­ba­tos. Bet juk šven­tyk­los daug la­biau pri­trau­kia pi­ni­gų. Tad gy­ve­nan­čiuo­sius gre­ta tų is­to­ri­jos pa­mink­lų iš­ti­ku­si ta­pa­tu­mo kri­zė. Lyg ir rei­kia nau­do­tis pro­ga, ta­čiau čia juk ne mū­sų. Kur kas ar­ti­mes­ni ant sie­nų pieš­ti mu­sul­mo­nų ka­riai, rai­ti ant ara­biš­kų ark­lių.

Egip­to pie­tuo­se, de­ja, te­ko keis­ti ir cha­rak­te­rį, bet tik mo­te­rims, nes ne­ti­kė­tas dė­me­sio antp­lū­dis ne­sle­piant net fi­zi­nio kon­tak­to sie­kio, da­rė­si ne­pa­ken­čia­mas. To­dėl ge­riau­sia iš­vis ne­si­juok­ti, ne­žiū­rė­ti į akis, ne­si­leis­ti į kal­bas. Tik ar ne­bus čia ug­nį pa­kū­ru­sios ir pa­čios bal­to­sios. Skli­do kal­bų, esą vy­res­nės va­ka­rie­tės vie­nat­vės pra­skaid­rin­ti skren­da į Egip­tą.

Pi­lys ir Rau­do­no­ji jūra

Nors ža­liuo­jan­tys Ni­lo pa­kraš­čiai sky­rė­si nuo Su­da­no karš­tos dy­ku­mos, vos tik pa­si­tai­kė pro­ga, spru­ko­me Rau­do­no­sios jū­ros ir dy­ku­mų link. Rie­dė­jo­me dy­ku­mos ke­liais. Kal­nai čia - lyg bū­tų kas ėmęs sau­jo­mis šla­pią smė­lį ir sta­tęs nuo­sta­baus gro­žio pi­lis, o pa­skui už­mig­dęs jas am­žiams. Ty­lin­čio vai­ruo­to­jo liū­liuo­jan­ti mu­zi­ka - vin­gu­riuo­jan­tis ara­biš­kas bal­sas be ins­tru­men­to - vi­siš­kai nu­gramz­di­no į dy­ku­mą. Taip ke­lia­vo­me iki pat jū­ros. To­li gra­žu dar ne vi­sa pa­kran­tė nu­sags­ty­ta ro­ži­nė­mis pi­li­mis ar ze­fy­ri­niais poil­sio komp­lek­sais, tad ga­li­ma ras­ti vie­tos tik žmo­gaus min­tims, nuo­giems kal­nams ir ža­liam Rau­do­no­sios jū­ros van­de­niui.

Vyrukas mielai pozavo. Etiopija.

Ga­liau­siai pa­sie­kė­me pa­tį šiau­riau­sią Af­ri­kos taš­ką, Port Sai­dą. Lyg ty­čia pa­kvi­po Eu­ro­pa - na­mų ar­chi­tek­tū­ra jau pri­mi­mė ki­tas Vi­dur­že­mio jū­ros ša­lis, Ita­li­ją ar Is­pa­ni­ją. Eu­ro­pa taip ar­ti. Jos ne­ma­tė­me me­tus ir pen­kis mė­ne­sius. Tiek lai­ko au­tos­to­pu ke­lia­vo­me ap­link pa­sau­lį.

Sudanietės smagiai klegėjo kelte.

Dau­giau apie ke­lio­nę skai­ty­ki­te:

Ke­lio­nė ap­link pa­sau­lį. Spei­guo­ta Turkija

Au­tos­to­pu ke­liau­ja ap­link pasaulį

Ke­lio­nė ap­link pa­sau­lį. Šil­ko ke­lias ir Kinija

Au­tos­to­pu per Pie­try­čių Azi­ją ir Australiją

Pen­kių sa­vai­čių odi­sė­ja JAV upėmis

Mek­si­ko­je ne­ty­čia ta­po nelegalais

Po ro­jaus pa­ieš­kų - pa­sku­ti­nio­sios nuojauta

Pie­tų Ame­ri­ka bau­gi­no ir stebino

Au­tos­to­pu per Af­ri­ką: Zam­bi­ja ir Malavis

Au­tos­to­pu per Af­ri­ką: Tan­za­ni­ja ir Kenija

Kai nuo sva­jo­nės nu­va­lai dulkes

Susiję straipsniai
Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
oho  78.60.124.146 2013-09-02 21:04:39
pavydziu
2 0  Netinkamas komentaras
Eu­ro­po­je, Azi­jo­je bei Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se at­omi­nes elek­tri­nes sta­tan­ti Ru­si­jos „Ro­sa­tom“ tam­pa geo­po­li­ti­nio spau­di­mo prie­mo­ne, lan­ky­da­ma­sis JAV par­eiš­kė ener­ge­ti­kos ministras Ro­kas Ma­siu­lis.
Lie­tu­vos vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos kas­dien su­lau­kia tūks­tan­čių ban­dy­mų reng­ti ki­ber­ne­ti­nes at­akas, šim­tai jų ke­lia vi­du­ti­nę, o bent 5 proc. – rim­tą grės­mę, sa­ko Nacionalinio ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo [...]
Krem­liui ar­ti­mi žmo­nės pro­ru­siš­kiems se­pa­ra­tis­tams Ry­tų Ukrai­no­je ak­ty­viai pa­ta­ri­nė­ja, kaip va­ry­ti „pro­pa­gan­dos kam­pa­ni­ją“ prieš Ki­je­vą ir Va­ka­rus, ket­vir­ta­die­nį pranešė Vo­kie­ti­jos ži­niask­lai­da.
Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se trau­ki­niui įsi­rė­žus į Ho­bo­ke­no sto­tį Nau­ja­ja­me Džer­sy­je, pa­tvir­tin­ta vie­no žmo­gaus žū­tis, sa­kė Nau­jo­jo Džer­sio gubernatorius Chri­sas Chris­tie.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Spa­lio 1 ir 2 die­no­mis Pa­ne­vė­žio Juo­zo Mil­ti­nio dra­mos tea­tre įvyks iš­skir­ti­nė prem­je­ra – gar­saus len­kų ki­no ir tea­tro re­ži­sie­riaus, sce­na­ris­to, pro­diu­se­rio Krzysz­to­fo Zanussio „Hyb­ris (Pui­ky­bė)“. [...]
Ka­dai­se, so­viet­me­čiu, tai bu­vo mies­te­lio ar kai­mo kul­tū­ros na­mai, ku­riuos sta­tant bu­vo sie­kia­ma už­gož­ti vie­tos baž­ny­čią. Da­bar kai ku­rie jų te­be­vei­kia, ki­ti ap­leis­ti, o kai kurių pa­tal­po­mis nau­do­ja­si [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Rug­sė­jo 29 d., ket­vir­ta­die­nį, du­ris ofi­cia­liai at­vė­rė de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te įsi­kū­ręs vers­lo mies­tas „Quad­rum“, į ku­rį Nor­ve­gi­jos įmo­nių gru­pė „Scha­ge Group“ investavo 100 mln. [...]
Trims Bal­ti­jos ša­lims po il­gų ir su­dė­tin­gų de­ry­bų pa­sie­kus su­si­ta­ri­mą, kad eu­ro­pi­nės ge­le­žin­ke­lio ve­žės pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ ran­gos kon­kur­sai bū­tų skel­bia­mi ne tik per bend­rą įmo­nę, [...]
Vil­niu­je ket­vir­ta­die­nį pra­dė­jus šil­dy­mo se­zo­ną, ki­ti di­die­ji Lie­tu­vos mies­tai kol kas neketina šil­dy­ti na­mų.
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Ute­nos „Ju­ven­tus“ ko­man­da sa­vų sir­ga­lių aki­vaiz­do­je kur kas už­ti­krin­čiau su­sit­var­kė su Por­to „Por­to“ krep­ši­nin­kais ir žen­gė į pa­grin­di­nį FI­BA Čempionų ly­gos tur­ny­rą.
Penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį Jo­na­vo­je vyks 22-ą kar­tą ren­gia­mas tarp­tau­ti­nis mo­te­rų tink­li­nio tur­ny­ras „A. Ogo­naus­ko at­mi­ni­mo tau­rė“. Ja­me var­žy­sis po dvi Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos ko­man­das.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Kas­kart į Lie­tu­vą ar­ti­mų­jų, gi­mi­nių ir bi­čiu­lių ap­lan­ky­ti at­vyks­tan­ti ži­no­mo po­li­ti­ko, vi­suo­me­ni­nin­ko, gy­dy­to­jo Ka­zio Bo­be­lio naš­lė Da­lia Bo­be­lie­nė iš­vys­ta ge­rų po­ky­čių. Šįsyk ją itin [...]
Rug­sė­jo pra­džio­je Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja (EB­PO) pa­skel­bė kas­me­ti­nį švie­ti­mo duo­me­nų lei­di­nį „Žvilgs­nis į švie­ti­mą“ (anlg. Edu­ca­tion at a Glan­ce), ku­ria­me pir­mą [...]
Pi­gi ir leng­vai pa­ga­mi­na­ma sin­te­ti­nė kau­lų me­džia­ga, im­plan­tuo­ta žiur­kių stu­bu­ruo­se ir bež­džio­nių kau­ko­lė­se, sti­mu­liuo­ja kau­li­nio au­di­nio vys­ty­mą­si, trečiadienį pra­ne­šė moks­li­nin­kai.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
Spe­cia­lis­tai ra­gi­na gy­ven­to­jus, nu­spren­du­sius įsi­gy­ti nau­do­tą au­to­mo­bi­lį, ne­pa­si­ra­ši­nė­ti su­tar­čių, ku­rios su­da­ro­mos ne­va su už­sie­nio pi­lie­čiais, nors au­to­mo­bi­lio pre­kei­vis yra vie­ti­nis gy­ven­to­jas.
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pe­ru pie­tuo­se pa­upį tvar­kę dar­bi­nin­kai ap­ti­ko da­lį se­no­vės in­kų al­to­riaus, ku­ris bu­vo lai­ko­mas din­gu­siu, tre­čia­die­nį pranešė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja.
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami