TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Azerbaidžanas: naftos ir prabangos šešėliuose

2012 11 02 8:14
Monikos Peldavičiūtės nuotraukos/Nachičevanės regionas po darbo. Trumpas atokvėpis.

Kaskart vis daugiau lietuvių traukia atrasti Kaukazo kalnų ir ten slypinčių kultūrų. Dažniausiai maršrutai krypsta į Gruziją, tačiau kita Kaukazo valstybė Azerbaidžanas dar netapo tradicine turistų lankoma vieta.

Autorė Monika Peldavičiūtė

Ši Kaspijos valstybė, įsprausta tarp Rusijos ir Irano, išsidėsčiusi prie Europos ir Azijos ribos. Čia gyvenantys žmonės - etniniai turkai, tačiau su Persijos prieskoniu, anksčiau priklausę sovietams, o šiuo metu valdomi daugianacionalinių bendrovių ir prezidento Ilhamo Alijevo šeimos klano.

Kur pučia vėjai

Kirtus Gruzijos ir Azerbaidžano sieną Kaukazo kalnai kairėje ir toliau driekiasi, skirtumas toks, kad vietoj gruziniškų karvių pakelėse laksto laukiniai žirgai. Pro langą matyti, kaip gamtovaizdis iš lėto virsta dykuma. Apie pusę šalies ploto užima kalnai su įspūdingomis subalpinėmis pievomis, viduryje tįso Lenkoranės subtropinė žemuma, kurioje nuolat kvapą gniaužia karštis, o šiaurėje - didžiausias pasaulyje ežeras, vadinamas Kaspijos jūra. Vietos gyventojai giriasi, esą jų vienoje šalyje iš galimų vienuolikos klimato juostų galima rasti net devynias.

Artėjant Baku link vis daugėja naftos gręžinių ir ryškėja žmonių gyvenimo skirtumai. Vienoje kelio pusėje darbininkai ir tie, tiesiogiai gyvenantys didžiulėje naftos pelkėje, kitoje pusėje -  privačios pilys Kaspijos jūros pakrantėje. Daugumai žmonių išgirdus Baku pavadinimą pirmos asociacijos siejasi su nafta ir prabanga, kuriamas modernaus miesto įvaizdis, tačiau čia piliečiai gyvena Azerbaidžano didelio turto šešėlyje, o naftos siurbliai toliau dirba I.Alijevui ir siurbia likusius dolerius iš išdegusios žemės.

Nors kruopščiai prižiūrimas senamiestis, o miesto centre kyla dangoraižiai, apie kuriuos visi kalba, įprastas vaizdas priemiestyje pasitinka ne juodais visureigiais ir blizgesiu. Čia šimtai surūdijusių ladų, skubančių gruoblėtais keliais ir keliančių dulkių debesis.

Baku, išvertus iš senovės farsi kalbos, reiškia "miestas, kuriame pučia vėjai". Ne veltui. Mat miestas įsikūręs pačiame Apšerono pusiasalio kranto skersvėjyje.

Vietiniai prie parduotuvės.

Autonomiškiausias regionas

Daugiau nei 18 metų Nachičevanės regionas yra atskirtas nuo pagrindinės Azerbaidžano dalies Armėnijos okupuota Kalnų Karabacho teritorija. Nachičevanė labai mažai kam žinomas ar girdėtas vardas, nors iš ten kilę beveik visi Azerbaidžano svarbiausi lyderiai ir intelektualai. Ji - taip pat gimtasis dabartinio prezidento miestas, o gamta čia įspūdingiausia ir turtingiausia visoje šalyje. Tai vienas autonomiškiausių regionų pasaulyje, labiausiai autoritarinis Azerbaidžano regionas. Į jį patekti sausumos kelio nėra, reikia skristi lėktuvu iš Baku arba keliauti neseniai atidarytu automobilių maršrutu per Iraną. Tačiau jei turite Armėnijos arba Irano vizą, jūsų įvažiavimas gali būti uždraustas, įtariant jus šnipinėjant. Baku valdžia ne tik palaiko ir remia, bet ir pateisina visas priemones dėl regiono grėsmingos geografinės padėties visai šaliai.

Gamta Azerbaidžane - užburianti.

Nachičevanės diktatūra

Nachičevanė pasižymi unikalia valdymo sistema su visomis ministerijomis, kaip ir Baku, bei sava Konstitucija. Rinkimai niekada nevyko konkurencijos principu, kadangi atsisakoma registruoti opoziciją. Regiono lyderis Vasifas Talibovas, kuris santuoka yra susijęs su Azerbaidžano valdančiąja šeima, jau keliolika metų yra nepakeičiamas Nachičevanės autoritetas. Ši vieta jam paskirta už ištikimybę prezidentui, o visa valdžios sėkmė slypi šeimos klanuose. Parlamento pirmininko V.Talibovo valdymo laikotarpiu nacionalinio saugumo narių ir armijos atsirado daugiau nei paprastų gyventojų, psichikos prieglaudos perpildytos, nepriklausoma žiniasklaida beveik išnyko. Nachičevanė dažnai vadinama "policijos valdžios regionu", nes režimas priklauso saugumo pajėgoms ir policijai, taip siekiama kontroliuoti bet kokį visuomenės nepasitenkinimą. Policija renka informaciją apie vyriausybės kritikus ir jų artimuosius. Šie įtraukiami į vadinamuosius juoduosius sąrašus arba tiesiog suimami ir deportuojami. Dauguma policijos smurto išpuolių yra oficialiai nepranešami, antraip grasinama sudeginti namus.

Kalnų didybė.

Kad negadintų vaizdo

Beveik visas Nachičevanės verslas priklauso diktatoriaus šeimai, vietiniai turgūs buvo sunaikinti, taip priverčiant žmones pirkti prekybos centruose. 2005 metais valdžia įsakė uždaryti barus ir kavines, panaikinti visus lauko suoliukus, kad žmonės nešvaistytų savo brangaus laiko. Policija uždraudė rinktis kaimo centre daugiau nei trims žmonėms. Tačiau išliko populiarūs vadinamieji sovietiniai savaitgaliai. Visi viešojo sektoriaus darbuotojai yra verčiami esą savo noru atlikti viešuosius darbus šeštadienį arba sekmadienį. Efektyviai naudojamos ir propaguojamos psichiatrijos ligoninės - tiems, kurie skundžiasi esama padėtimi, dažnai diagnozuojama paranoja arba šizofrenija.  

Komiška, tačiau šį tą pasako ir draudimas drabužius džiovinti balkonuose. Nachičevanės lyderis mano, kad kabinti viešumoje savo apatinius yra neetiška ir neestetiška, gadina miesto vaizdą. Valdžia taip pat sunaikino kaimuose gyvenančių žmonių privačias duonos kepyklas, kaltindama juos aplinkos teršimu ir versdama palaikyti parduotuvių tinklą. Egzistuoja oficialiai nerašyta taisyklė, draudžianti importuoti iš užsienio bet kokį automobilį, kuris gali geriau atrodyti ar daugiau kainuoti negu paties krašto lyderio.

Naftos siurbliai Baku priemiestyje.

Karštis, dykuma, kalnai

Korupcijos lygis (Azerbaidžanas patenka į labiausiai korumpuotų šalių trejetuką), ekonominiai rodikliai ir autoritarinis režimas žmonių charakterio neatskleidžia. Ko gero, labiausiai gyventojų būdą lemia karštis, dykumos ir kalnai. Nors viešai bučiuotis negarbinga ir draudžiama, žmonos paslapčia skundžiasi besaikiu vyrų potraukiu mylėtis, o šie juokiasi, kad gamta taip davė - medus, riešutai, mėsa, aštrūs prieskoniai - ir kraujas verda. Bendras vyrų ir moterų bruožas - beprotiškas pavydas. Pagrindinės bendravimo tarp žmonių taisyklės - padėka, pagarba ir paslaugumas. Vadinasi, reikia daug kartų padėkoti, svarbu nedrumsti kaimynams ramybės, mažiau turinčiajam ištiesti pagalbos ranką.

Visuomenė turi tiek islamo, tiek vakarietiškos laisvės elementų, tačiau islamo vaidmuo nėra toks reikšmingas kaip, tarkim, Irane. Arbata geriama didesnėmis stiklinėmis nei Turkijoje, o Azerbaidžane  skelbiant tostus lazda neperlenkiama taip, kaip dažnai pasitaiko Gruzijoje.

Viešojo sektoriaus darbuotojai savaitgaliais verčiami "savanoriškai" pasidarbuoti.

Vestuvių ypatumai

Dar daugiau apie nacionalinį tautos charakterį sužinojau dalyvaudama ne vienose kaimo vestuvėse. Paprastai jos trunka tris  dienas. Pirmiausia tuoktuvėmis džiaugiasi vyro pusė, antrą dieną šoka trypia moters giminė, o štai trečiąją - sustumdomi stalai ir ruošiama puota. Santuokos šventove tampa milžiniška palapinė, suregzta iš kaimynų suneštų margų paklodžių.

Tradicinėse palapinėse pietauja tik vyrai, liberalesnėse - moterys ir vyrai, tačiau prie skirtingų stalų. Man, kaip viešniai iš Europos, buvo galima rinktis, todėl išreiškiau protestą ir tarsi nieko nesuprasdama drąsiai prisėdau prie vyrų kompanijos.

Išragavę skirtingus mėsos patiekalus ir suvalgę karališkąjį plovą, vieni skubėjo į šokių aikštelę, kiti - dažniausiai vyresnieji - sakyti tostų. Neišvengiamas tradicinis tostas - poema apie gamtą.  

Arėjant vakarui besituokiantieji staiga dingsta ir visų širdyse atsiranda nekantrumo jausmas. Tai didžiausia laimė arba nelaimė jaunosios ir jaunojo šeimoms. Trys moterys ir trys vyrai laukia už durų jaunavedžių pirmosios nakties ir skuba pranešti apie jaunosios nekaltybę ir santuokos sėkmę.

Šis jaudulio jausmas yra įprastas ir kasdieniame žmonių gyvenime. Nors Azerbaidžanas gerai žinomas dėl vieno didžiausių naftos eksporto pasaulyje, Kalnų Karabacho konflikto ir neseniai vykusios "Eurovizijos", vis dėlto tikrieji šalies kontrastai ir paslaptys, režimo baimė, islamo taisyklės ir senos tradicijos verčia gyventi svajonėmis apie kitokį pasaulį. Kaip žymiausias Azerbaidžano sufijų  poetas rašė: "Manyje gali tilpti net du pasauliai, tačiau aš netelpu į šį pasaulį."

Pertraukėlė keliaujant autobusu.

Nachičevanės miestas.

Gražios šeimos portretas.

Vestuvės Azerbaidžane trunka tris dienas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"