Balis: pasislėpusio rojaus pėdsakais

Marijus GIRŠA marijusgirsa@lzinios.lt 2014-06-06 06:00
Marijus GIRŠA
marijusgirsa@lzinios.lt
2014-06-06 06:00
Žvejų laiveliai prie Bukito pusiasalio krantų. Marijaus Giršos (LŽ) nuotraukos
“Ar iš Ba­lio tas gra­žu­mas?“ - iro­niš­kai klau­sia vie­na ko­le­gė, pa­ma­čiu­si ma­ne pir­mą die­ną dar­be po at­os­to­gų. Ver­ta, ti­krai ver­ta pri­si­lies­ti prie ba­lie­tiš­kų gro­žy­bių - pa­jau­nė­si­te ir kū­nu, ir sie­la. In­do­ne­zi­jos sa­ly­no per­liu­kas tie­siog spin­du­liuo­ja tei­gia­mą ener­gi­ją, jos įsi­krau­ni lyg ko­kia ba­te­ri­ja.

Vyk­ti į bet ku­rią sve­čią ša­lį, juo­lab trenk­tis į ki­tą pa­sau­lio kraš­tą, yra ne­pi­gus iš­šū­kis, ypač jei ke­lio­nės or­ga­ni­za­vi­mo rū­pes­čius pa­ti­ki­me ko­kiai nors agen­tū­rai - ne­svar­bu, lie­tu­viš­kai ar ne to­kiai plė­ši­kiš­kai vo­kiš­kai. Bent kiek pra­ku­tęs sa­va­ran­kiš­kas "biu­dže­ti­nis" ke­liau­to­jas vis­kuo pa­si­rū­pi­na ge­ro­kai iš anks­to ir su­tau­po ma­žiau­siai pu­sę to, ką bū­tų ati­da­vęs agen­tui.

Ba­lis šiuo po­žiū­riu - ne iš­im­tis. Vi­sa ki­ta pri­klau­so nuo kiek­vie­no žmo­gaus po­rei­kių ir ga­li­my­bių. Te­rei­kia jas įver­tin­ti ir at­sa­kin­gai rink­tis, kad vė­liau ne­tek­tų gai­lė­tis, jog vos ke­lis do­le­rius kai­na­vę pie­tūs vie­ti­niams skir­to­se užei­go­se, va­di­na­mo­se warung, su­kė­lė svei­ka­tos su­tri­ki­mų, ku­riuos pri­si­min­si­te vi­są gy­ve­ni­mą.

Kai vi­sur kve­pia jostrai

Sa­lo­je brėkš­ta ry­tas. Iš­ėjęs į vieš­bu­čio bal­ko­ną pa­si­mė­gau­ti ba­lie­tiš­ka ka­va iš­kart su­pran­ti, kad karš­tis ir tvan­ku­ma tvy­ro­jo vi­są nak­tį. Ore - vis tas pats sals­vas, gun­dan­tis jos­trų žie­dų kva­pas. Žvilgs­nis kryps­ta į kie­me esan­tį iš­dai­lin­tą so­dą ir tven­ki­nį - to­bu­lą iki skaus­mo. „Be­veik ro­jus“, - ne­va­lin­gai iš­ta­riu ir iš­kart pri­si­me­nu, jog tai ofi­cia­lus Ba­lio tu­riz­mo in­dus­tri­jos šū­kis.

Tik ke­lio­nės pa­bai­go­je su­pra­siu, kad bū­tent tu­riz­mo plė­tra šią hin­duis­tų do­mi­nuo­ja­mą, įsta­bia gam­ta ap­do­va­no­tą In­do­ne­zi­jos sa­lą vis la­biau ver­čia vie­ta, kur ro­jaus vaiz­di­niai ir po­jū­čiai pri­klau­so vien nuo šla­man­čių­jų kie­kio ki­še­nė­je. Ta­čiau be­ga­li­nis vie­tos gy­ven­to­jų nuo­šir­du­mas ir iš jų vei­dų nie­ka­da ne­dings­tan­čios šyp­se­nos by­lo­ja - įdė­jus šiek tiek pa­stan­gų čia vis dar įma­no­ma pa­jus­ti nuo kas­die­ny­bės min­čių „gy­dan­čią“ pa­lai­mą. O ko gi žmo­gui dau­giau rei­kia per at­os­to­gas?

Ba­lio sa­lo­je, ku­ri 10 kar­tų ma­žes­nė už Lie­tu­vą, bet gy­ven­to­jų tu­ri per 4 mi­li­jo­nus, vis­ko la­bai daug. Ne­ver­ta kel­ti sau tiks­lo per dvi sa­vai­tes pa­ma­ty­ti vi­sas ke­lio­nių gi­duo­se mi­ni­mas lan­ky­ti­nas vie­tas ar­ba pa­siek­ti įde­gio re­kor­dą. Idea­lus spren­di­mas - de­rin­ti kū­no ir sie­los ma­lo­nu­mus.

Van­de­ny­nas - pašonėje

Po par­ą tru­ku­sios ke­lio­nės, lėk­tu­vuo­se ir oro uos­tuo­se pra­leis­tų lau­ki­mo va­lan­dų pa­plū­di­mys ir nuo kai­tros gelbs­tin­tis van­duo - ge­riau­sia iš­ei­tis. Pie­ti­nė­je sa­los da­ly­je, ypač Bu­ki­to pu­sia­sa­ly­je, trau­kia įvai­rios van­dens spor­to pra­mo­gos, mat pa­kran­tės ne­pa­sie­kia di­džiu­lės ban­gos. Jos dūž­ta prie ri­fų, esan­čių at­okiau.

Sau­gio­je zo­no­je kaip žą­sys turš­kia­si poil­siau­to­jai, dūz­gia van­dens mo­to­cik­lai, sklen­džia „skrai­dan­čios žu­vys“ - mo­to­ri­nių val­čių tem­pia­mi pri­pu­čia­mi čiu­ži­niai. Juos itin mėgs­ta ad­re­na­li­no iš­troš­kę tu­ris­tai iš Ki­ni­jos ir Ru­si­jos. Eu­ro­pie­čiai vie­toj mo­to­rų gau­de­sio pa­pras­tai ren­ka­si pa­vir­ši­nį nar­dy­mą ar pa­sip­lau­kio­ji­mą bai­da­rė­mis - vis sma­giau sa­vus rau­me­nis pa­mankš­tin­ti.

Tiems, ku­riems van­dens sti­chi­ja yra ko­ne gim­to­ji, vie­to­vių Nu­sa Dua ir Tan­džun­go Be­noa pa­kran­tė­je ne­ten­ka nuo­bo­džiau­ti ir ant ban­ge­lių. Vis dėl­to ne­slėp­siu - šis tas nuo­tai­ką ga­di­na. Bū­na die­nų, kai van­de­ny­je plū­du­riuo­ja dau­gy­bė plas­ti­ko at­lie­kų. Iš­kart su­pran­ti, su ko­kio­mis eko­lo­gi­nė­mis prob­le­mo­mis su­si­du­ria ne tik Ba­lis, bet ir ki­tos šio re­gio­no sa­los. Vie­tos žmo­nės to­kį van­de­nų šiukš­li­ni­mą sie­ja su bea­to­dai­riš­ka vieš­bu­čių plė­tra. Ta­čiau ne­te­ko ma­ty­ti, kad pen­kių žvaigž­du­čių vieš­bu­čiai vers­tų plas­ti­ko at­lie­kas į jū­rą. Ne kar­tą re­gė­jau ki­to­kį vaiz­de­lį - kaip šiukš­les iš van­dens trau­kia nuo pa­to­gių gul­tų pa­šo­kę tų vieš­bu­čių sve­čiai, dau­giau­sia bri­tai ir vo­kie­čiai.

Šiukš­lės bent jau ne­kan­da. Kas ki­ta - van­dens gy­va­tės. Kai ku­rios jų la­bai pa­vo­jin­gos ir nuo­din­gos. Dvi ma­čiau prie pat sa­vo ko­jų. Bai­mės bu­vo, bet tai ne­at­bai­dė nuo to­les­nių mau­dy­nių šiek tiek „at­vė­su­sio­je ar­ba­tė­lė­je“.

Va­ka­rė­ja, van­de­nį prieš ku­rį lai­ką pa­sig­lem­žė at­os­lū­gis, spal­vin­gi žve­jų lai­ve­liai at­si­dū­rė ant dug­no. Leng­vas vė­je­lis bent lai­ki­nai pri­ver­tė at­si­trauk­ti kai­trą. Pats me­tas ma­sa­žui prie jū­ros. Skep­ti­kams iš­kart pa­sa­ky­siu: jei ne­pa­si­mė­gau­si­te ba­lie­tiš­ku ma­sa­žu, nė ne­si­gir­ki­te, kad bu­vo­te Ba­ly­je. Tos ma­žos mo­te­rys da­ro ste­buk­lus, o jos­trų kva­po alie­jus dar la­biau hip­no­ti­zuo­ja - api­ma ma­lo­nus snau­du­lys. Kai at­si­pei­kė­ji, jau­tie­si taip, tar­si kū­nas bū­tų bes­vo­ris. Tai­gi ma­sa­žas - pri­va­lo­ma ir ti­krai ne­vien­kar­ti­nė bend­ros prog­ra­mos da­lis. Šio gė­rio kai­nas nu­ty­lė­siu. Net pa­čios di­džiau­sios, jei ly­gin­tu­me su Lie­tu­vos ma­sa­žis­tų įkai­niais, at­ro­do be­gė­diš­kai juo­kin­gos.

Ubu­do link

Ry­tas, vėl karš­tis kaip ga­ri­nė­je pir­ty­je. Sė­di­me per­ne­lyg stip­riai kon­di­cio­nuo­ja­ma­me au­to­mo­bi­ly­je. Su jo vai­ruo­to­ju Ke­tu­tu su­si­pa­ži­no­me dar iš­va­ka­rė­se ir da­bar drau­ge ty­ri­nė­ja­me Ba­lio že­mė­la­pį, pa­si­žy­mė­da­mi tai, ką bū­ti­na pa­ma­ty­ti. Čia pir­ma mū­sų ke­lio­nė į sa­los gi­lu­mą, pir­mas iš­si­ver­ži­mas iš tu­ris­tų re­zer­va­to į ti­krą­jį Ba­lį.

“A­čiū, kad da­vė­te dar­bo“, - pir­miau­sia pa­dė­ko­ja Ke­tu­tas. Jo var­das man pri­mi­nė gar­saus fil­mo su Ju­lia Ro­berts he­ro­jų iš­min­čių. Mū­sų Ke­tu­tas - ir­gi iš­min­tin­go­mis, be­si­šyp­san­čio­mis aki­mis, drau­ge ir vai­ruo­to­jas, ir gi­das. To­kių čia la­bai daug, tad kon­ku­ren­ci­ja tarp jų mil­ži­niš­ka. Ir vis tiek ne­si­liau­ji ste­bė­tis, kad vi­sos die­nos nuo­ty­kis dviem žmo­nėms at­sieis tik 60 JAV do­le­rių. Vie­na bė­da - Ke­tu­tas pra­stai kal­ba ang­liš­kai, tiks­liau, jį su­nku su­pras­ti dėl ne­įp­ras­tos tar­ties. Pa­ma­žu au­sis pri­pran­ta ir bend­rau­ti tam­pa pa­pras­čiau. Ke­tu­tas pa­sa­ko­ja, kaip su­nku už­si­dirb­ti, kaip vis­kas pa­bran­go, ko­kia di­de­lė ko­rup­ci­ja, ir da­li­ja­si sa­vo abe­jo­nė­mis, ar iš­ga­lės leis­ti sū­nų į uni­ver­si­te­tą.

Le­kia­me iš Bu­ki­to pu­sia­sa­lio į cen­tri­nę sa­los da­lį trum­pes­niu ke­liu - ne­se­niai pa­sta­ty­tu ne­nu­sa­ko­mo il­gio til­tu, nu­ties­tu dėl ei­li­nio vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo, ku­rį In­do­ne­zi­ja su­ren­gė pir­mi­nin­kau­da­ma Azi­jos ir Ra­mio­jo van­de­ny­no ša­lių eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo or­ga­ni­za­ci­jai. Naf­tos ir du­jų tur­tin­ga ša­lis ga­li sau leis­ti to­kius pro­jek­tus. Po ke­lių aki­mir­kų strin­ga­me nuo iš­me­ta­mų­jų du­jų dūs­tan­čio­je spūs­čių raiz­ga­ly­nė­je - čia ke­liai ša­ko­ja­si į pa­grin­di­nes pie­ti­nės Ba­lio da­lies vie­to­ves: sos­ti­nę Den­pa­sa­rą, Ku­tą, Le­gia­ną, Sa­nū­rą.

Mū­sų pa­si­rink­tas ke­lias ve­da gar­saus Ubu­do mies­te­lio link per ma­žes­nius ama­ti­nin­kų kai­me­lius - Ba­tu­bu­la­ną, Če­lu­ką, Ba­tua­ną, Ma­są. Vie­nur įsi­kū­rę tik ait­va­rų ga­min­to­jai, ki­tur - me­džio dro­žė­jai, dar ki­tur - auk­so ir si­dab­ro pa­puo­ša­lų meis­trai. Vi­sur ver­ta bent trum­pam iš­lip­ti ir ap­siž­val­gy­ti.

Ubu­das - vie­nas la­biau­siai tu­ris­tus iš Eu­ro­pos ir Ame­ri­kos trau­kian­čių mies­te­lių. Va­ka­rie­čiams jis ta­po ži­no­mas tik pra­ėju­sio am­žiaus ket­vir­tą­jį de­šimt­me­tį, kai į šį tuo­met dar kai­me­lį, pa­drą­sin­ti vie­tos ka­ra­liš­ko­sios šei­mos, ėmė plūs­ti me­ni­nin­kai ir in­te­lek­tua­lai iš už­sie­nio. Vė­liau Ubu­das vir­to reikš­min­gu kul­tū­ri­nio tu­riz­mo mies­te­liu, tu­rin­čiu dau­gy­bę ga­le­ri­jų, par­duo­tu­vė­lių ir res­to­ra­nų. Ke­lių va­lan­dų vieš­na­gės čia ne­pa­kan­ka. Ne­ma­žai at­vy­kė­lių Ubu­de ap­si­gy­ve­na ke­lioms die­noms.

Bet mes va­žiuo­ja­me aukš­tyn - Kin­ta­ma­nio link. Pa­ke­liui su­sto­ja­me ka­vos plan­ta­ci­jo­je, pa­si­vai­ši­na­me gur­ma­niš­ka „Ko­pi Lu­wak“ ka­va. Ji ga­mi­na­ma iš gy­vū­nų - pa­lmi­nių mu­san­gų - skran­dy­je ap­virš­kin­tų ka­va­me­džio vai­sių. Ačiū šiems žvė­riu­kams, mat ka­va ti­krai ypa­tin­ga ir ver­ta „žvė­riš­kos“ kai­nos.

Ba­ly­je au­gi­na­ma ne tik ka­va, vis­kam iš­var­dy­ti pri­reik­tų ke­lių pa­strai­pų, o eg­zo­ti­niai vai­siai aps­kri­tai ver­ti at­ski­ro ro­ma­no. Ta­čiau svar­biau­sia au­ga­li­nin­kys­tės ša­ka - ry­žiai, glo­bo­ja­mi spe­cia­lios dei­vės Ci­li. Ten vis­kas pa­tie­kia­ma su ry­žiais. Iš tie­sų ge­riau­sias bū­das par­agau­ti ba­lie­tiš­kų pa­tie­ka­lų - rijsttafel, ar­ba „ry­žių sta­las“. Pa­va­di­ni­mas - ko­lo­ni­ji­nis olan­dų pa­li­ki­mas. Su skir­tin­gai par­uoš­tais ry­žiais gau­na­te vi­są pa­le­tę įvai­rių tra­di­ci­nių pa­tie­ka­lų - mė­sos, jū­rų gė­ry­bių ir žu­vų, ve­ge­ta­riš­kų, bet ne­di­de­lį kie­kį. Vi­sur do­mi­nuo­ja ai­trio­sios pa­pri­kos. Ir gar­du, ir ge­ra or­ga­niz­mo de­zin­fek­ci­ja.

Be­je, Kin­ta­ma­nio vie­to­vė­je yra res­to­ra­nas, iš ku­rio at­si­ve­ria ke­rin­ti pa­no­ra­ma - Ba­tū­ro ug­ni­kal­nis, to pa­ties pa­va­di­ni­mo eže­ras, ap­lin­ki­niai miš­kai. Čia vien dėl vaiz­dų jau­tie­si so­tus.

Šven­tyk­lų ne­bū­na per daug

Ba­lio hin­duis­tų šven­tyk­lų gau­sa jau­kia pro­tą - jų yra apie 200 tūks­tan­čių. Kad pa­ma­ty­tum vi­sus tuos mal­dos na­mus, vei­kiau­siai gy­ve­ni­mo ne­pa­kak­tų. Kaip pa­grin­di­nės ir iš­skir­ti­nio gro­žio šven­tyk­los įvar­di­ja­mos bent de­vy­nios. Jei ne­sa­te all inclusive ver­gas, iš­ti­so­mis die­no­mis siurb­čio­jan­tis ba­sei­ne ne­mo­ka­mus svai­giuo­sius gė­ri­mus, jo­mis spė­si­te pa­sig­ro­žė­ti. Tik pa­tar­ti­na iš anks­to nu­si­pirk­ti sa­ron­gą (to­kį tar­si si­jo­ną, ku­riuo rei­kia ap­si­juos­ti), nes ap­nuo­gin­to­mis ko­jo­mis nie­kas į šven­tyk­las ne­įleis, o il­gos kel­nės Ba­ly­je per karš­čius - ti­kra pra­pul­tis. Tie­sa, be sa­ron­go, kai kur dar dėl pa­gar­bos rei­ka­lau­ja spe­cia­lios juo­smens juo­stos ir „ka­rū­nos“ ant gal­vos.

Bu­ki­to pu­sia­sa­ly­je esan­čio­je Ulu­va­tu vie­to­vė­je ga­li­ma ne tik pa­sig­ro­žė­ti vie­nu šven­čiau­sių kla­si­ki­nės ba­lie­tiš­kos ar­chi­tek­tū­ros pa­vyz­džių - ant aukš­to skar­džio sto­vin­čia šven­tyk­la Pu­ra Luhur, bet ir gre­ta tu­ris­tams įreng­to­je "es­tra­do­je" (be­veik Vil­niaus Kal­nų par­ko ati­tik­muo) tems­tant ste­bė­ti tra­di­ci­niu va­di­na­mą ug­nies šo­kį kecak.

Į šven­tyk­los te­ri­to­ri­ją įžen­gian­tys tu­ris­tai pers­pė­ja­mi dėl čia siau­čian­čių ag­re­sy­vių bež­džio­nių va­gi­lių. Esą ne­nau­dė­lės kė­si­na­si nu­gvelb­ti aki­nius, ke­pu­res, net fo­toa­pa­ra­tus. Bet bež­džio­nės, kaip man pa­si­ro­dė, nuo joms bru­ka­mų ba­na­nų yra ta­pu­sios to­kios apa­tiš­kos, kad jo­kie bliz­gu­čiai nuo­bo­džiau­jan­čių gy­vū­nė­lių jau se­niai ne­be­vi­lio­ja. Ra­miai ap­žiū­ri­me šven­tyk­lą iš iš­orės (tu­ris­tai į vi­dų ne­įlei­džia­mi) ir ke­liau­ja­me pa­ma­ty­ti iš­gir­to­jo ug­nies šo­kio.

Pa­aiš­kė­ja, kad kecak - vei­kiau ne šo­kis, o ke­lių da­lių be­veik dvi va­lan­das trun­kan­tis spek­tak­lis. Ir ne toks jau tra­di­ci­nis, kaip kal­ba­ma, bet pa­gar­din­tas tu­ris­tams pa­ma­lo­nin­ti skir­tais prie­sko­niais „a­čiū, kad at­vy­ko­te į Ba­lį“. Ta­čiau pub­li­ka lie­ka su­ža­vė­ta. Ne­ži­nia ko­dėl ypač džiū­gau­ja ja­po­nai. Ki­tiems la­biau rū­pi, kad iš spek­tak­lio vie­tos ma­ty­ti ant skar­džio į tam­su­mą grimz­tan­ti šven­tyk­la ir į In­di­jos van­de­ny­ną be­si­lei­džian­ti sau­lė.

Į Ku­tą - tik dėl bangų

Prieš ke­lio­nę į Ba­lį apie Ku­tą bu­vau gir­dė­jęs tik tiek, kad tai - bang­len­ti­nin­kų me­ka ir kad ten bū­ta dvie­jų te­ro­ro iš­puo­lių, pra­žu­džiu­sių ne­ma­žai gy­vy­bių.

Vaikš­tant Ku­tos gat­vė­mis su­nku su­vok­ti, jog dar prieš pu­sę am­žiaus čia iš es­mės ne­bu­vo nie­ko. Da­bar tai - la­biau­siai vi­so­je sa­lo­je ko­mer­cia­li­zuo­ta vie­to­vė, ne­ga­lin­ti pa­si­gir­ti nei kul­tū­ri­niais, nei is­to­ri­niais ob­jek­tais.

Mėgs­tan­tie­ji ap­si­pirk­ti ir pa­si­ner­ti į nak­ti­nių klu­bų svai­gu­lį Ku­to­je ran­da ką veik­ti. Dau­giau­sia tarp tu­ris­tų yra aus­tra­lų - jau­nų bang­len­ti­nin­kų ir vi­du­ti­nio am­žiaus po­rų. Ko­ne vi­si kaip vie­nas įsisp­rau­dę į po­pu­lia­rų in­do­ne­zie­tiš­ką alų „Bin­tang“ rek­la­muo­jan­čius marš­ki­nė­lius su pet­ne­šė­lė­mis, vaikš­to po se­nų­jų Ga­riū­nų ly­gio par­duo­tu­vė­les ir no­riai per­ka pi­ra­ti­nę vaiz­do įra­šų pro­duk­ci­ją.

Kal­bant be užuo­lan­kų rei­kia pri­pa­žin­ti, kad Ku­ta ver­ta trum­pos vieš­na­gės tik dėl įspū­din­gų ban­gų, dūž­tan­čių prie pa­plū­di­mio kran­to. Ku­rį lai­ką įdo­mu ste­bė­ti, kaip bang­len­ti­nin­kai skro­džia virš jų ke­te­rų.

Bet ku­ris smal­saus pro­to tu­ris­tas Ku­to­je ne­už­si­bus, nes Ba­ly­je ir taip yra daug ką pa­ma­ty­ti. Ir vie­no kar­to tam ne­pa­kan­ka. Kaip ne­pa­kan­ka erd­vės iš­sa­miau pa­pa­sa­ko­ti apie šią sa­lą, ku­rio­je dar li­ko ne­pa­lies­to ro­jaus pėd­sa­kų.

Ma­ri­jaus Gir­šos nuotraukos

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Eu­ro­po­je, Azi­jo­je bei Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se at­omi­nes elek­tri­nes sta­tan­ti Ru­si­jos „Ro­sa­tom“ tam­pa geo­po­li­ti­nio spau­di­mo prie­mo­ne, lan­ky­da­ma­sis JAV par­eiš­kė ener­ge­ti­kos ministras Ro­kas Ma­siu­lis.
Lie­tu­vos vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos kas­dien su­lau­kia tūks­tan­čių ban­dy­mų reng­ti ki­ber­ne­ti­nes at­akas, šim­tai jų ke­lia vi­du­ti­nę, o bent 5 proc. – rim­tą grės­mę, sa­ko Nacionalinio ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo [...]
Krem­liui ar­ti­mi žmo­nės pro­ru­siš­kiems se­pa­ra­tis­tams Ry­tų Ukrai­no­je ak­ty­viai pa­ta­ri­nė­ja, kaip va­ry­ti „pro­pa­gan­dos kam­pa­ni­ją“ prieš Ki­je­vą ir Va­ka­rus, ket­vir­ta­die­nį pranešė Vo­kie­ti­jos ži­niask­lai­da.
Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se trau­ki­niui įsi­rė­žus į Ho­bo­ke­no sto­tį Nau­ja­ja­me Džer­sy­je, pa­tvir­tin­ta vie­no žmo­gaus žū­tis, sa­kė Nau­jo­jo Džer­sio gubernatorius Chri­sas Chris­tie.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Spa­lio 1 ir 2 die­no­mis Pa­ne­vė­žio Juo­zo Mil­ti­nio dra­mos tea­tre įvyks iš­skir­ti­nė prem­je­ra – gar­saus len­kų ki­no ir tea­tro re­ži­sie­riaus, sce­na­ris­to, pro­diu­se­rio Krzysz­to­fo Zanussio „Hyb­ris (Pui­ky­bė)“. [...]
Ka­dai­se, so­viet­me­čiu, tai bu­vo mies­te­lio ar kai­mo kul­tū­ros na­mai, ku­riuos sta­tant bu­vo sie­kia­ma už­gož­ti vie­tos baž­ny­čią. Da­bar kai ku­rie jų te­be­vei­kia, ki­ti ap­leis­ti, o kai kurių pa­tal­po­mis nau­do­ja­si [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Rug­sė­jo 29 d., ket­vir­ta­die­nį, du­ris ofi­cia­liai at­vė­rė de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te įsi­kū­ręs vers­lo mies­tas „Quad­rum“, į ku­rį Nor­ve­gi­jos įmo­nių gru­pė „Scha­ge Group“ investavo 100 mln. [...]
Trims Bal­ti­jos ša­lims po il­gų ir su­dė­tin­gų de­ry­bų pa­sie­kus su­si­ta­ri­mą, kad eu­ro­pi­nės ge­le­žin­ke­lio ve­žės pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ ran­gos kon­kur­sai bū­tų skel­bia­mi ne tik per bend­rą įmo­nę, [...]
Vil­niu­je ket­vir­ta­die­nį pra­dė­jus šil­dy­mo se­zo­ną, ki­ti di­die­ji Lie­tu­vos mies­tai kol kas neketina šil­dy­ti na­mų.
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Ute­nos „Ju­ven­tus“ ko­man­da sa­vų sir­ga­lių aki­vaiz­do­je kur kas už­ti­krin­čiau su­sit­var­kė su Por­to „Por­to“ krep­ši­nin­kais ir žen­gė į pa­grin­di­nį FI­BA Čempionų ly­gos tur­ny­rą.
Penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį Jo­na­vo­je vyks 22-ą kar­tą ren­gia­mas tarp­tau­ti­nis mo­te­rų tink­li­nio tur­ny­ras „A. Ogo­naus­ko at­mi­ni­mo tau­rė“. Ja­me var­žy­sis po dvi Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos ko­man­das.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Kas­kart į Lie­tu­vą ar­ti­mų­jų, gi­mi­nių ir bi­čiu­lių ap­lan­ky­ti at­vyks­tan­ti ži­no­mo po­li­ti­ko, vi­suo­me­ni­nin­ko, gy­dy­to­jo Ka­zio Bo­be­lio naš­lė Da­lia Bo­be­lie­nė iš­vys­ta ge­rų po­ky­čių. Šįsyk ją itin [...]
Rug­sė­jo pra­džio­je Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja (EB­PO) pa­skel­bė kas­me­ti­nį švie­ti­mo duo­me­nų lei­di­nį „Žvilgs­nis į švie­ti­mą“ (anlg. Edu­ca­tion at a Glan­ce), ku­ria­me pir­mą [...]
Pi­gi ir leng­vai pa­ga­mi­na­ma sin­te­ti­nė kau­lų me­džia­ga, im­plan­tuo­ta žiur­kių stu­bu­ruo­se ir bež­džio­nių kau­ko­lė­se, sti­mu­liuo­ja kau­li­nio au­di­nio vys­ty­mą­si, trečiadienį pra­ne­šė moks­li­nin­kai.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
Spe­cia­lis­tai ra­gi­na gy­ven­to­jus, nu­spren­du­sius įsi­gy­ti nau­do­tą au­to­mo­bi­lį, ne­pa­si­ra­ši­nė­ti su­tar­čių, ku­rios su­da­ro­mos ne­va su už­sie­nio pi­lie­čiais, nors au­to­mo­bi­lio pre­kei­vis yra vie­ti­nis gy­ven­to­jas.
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pe­ru pie­tuo­se pa­upį tvar­kę dar­bi­nin­kai ap­ti­ko da­lį se­no­vės in­kų al­to­riaus, ku­ris bu­vo lai­ko­mas din­gu­siu, tre­čia­die­nį pranešė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja.
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami