Barselonos turgaus romantika

LŽ 2008-08-01 00:00
2008-08-01 00:00
Banguojantis Santa Caterina turgavietės stogas. Autorės nuotrauka
"Ko dar?", - daž­niau­siai Bar­se­lo­nos tur­gu­je gir­di­mas klau­si­mas. Triukš­mas, de­ry­bos dėl kai­nos, nau­ji kva­pai ir grą­žą ati­duo­dan­čios mė­sy­te ap­li­pu­sios ran­kos su­da­ro ža­vin­gą tur­gaus ri­tua­lo mo­zai­ką.

Kiekvienas Barselonos rajonas turi pagrindinį ir mažesnius turgelius, nuolat ar tik sekmadieniais veikiančius, specializuotus ar pilnus visko ir bet ko. Iš viso mieste jų yra apie 40. Turgų reikalus tvarko 1991 metais įkurtas Municipalinis turgų institutas. Šios autonominės organizacijos internetiniame puslapyje - naujienos iš turgaus gyvenimo, taip pat informacija apie jų istoriją, pobūdį, ateities planus. Instituto nuopelnu miesto turgūs tapo patogesni gyventojams: įrengtos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, bankomatai, sutvarkyta aplinka. Be to, gyventojai suprato, kad gal neverta vilktis į plastmase atsiduodantį negyvą prekybos milžiną, jei visko yra "už kampo".

Seniausi žinomi rašytiniai dokumentai, kuriuose minimi Barselonos turgūs, datuojami X a. Dar nuo romėnų laikų dėl privilegijuotos geografinės padėties Barselonoje vyko aktyvi komercinė veikla. Dauguma Katalonijos miestelių kūrėsi aplink turgų. Paties turgaus istorija prasidėjo prieš daugel tūkstančių metų, kai gentys suprato, kad jei aš turiu tris vištas, o tu - kibirą pupelių, galim mainytis ir abu būsim sotūs.

Pasivaikščiokime truputį po XXI a. Barselonos turgus. Štai La Boqueria, kitaip žinoma Šv.Juozapo turgaus vardu, įsikūrusi beveik pačiame La Ramblos viduryje. Čia užsuka ne tik tikrieji pirkėjai, bet ir tūkstančiai žioplinėtojų, kuriems pasivaikščiojimas gėrybių paviljone yra šauni pramoga. Gal dėl to prie pat įėjimo pasitinka gražuoliai šokoladukai ir šviežių vaisių kokteiliai - visai pamiršti, kad atėjai bulvių sriubai. Čia apstu mėsos, paukštienos, žuvų ir jūros gėrybių, daržovių, vaisių, riešutų ir paplepėti visad pasiruošusių pardavėjų. Jie jau priprato prie nuolat žybsinčių turistų fotoaparatų ir dažnas gali kainą pasakyti angliškai.

Santa Caterina. Turgaus skiriamasis ženklas - iš 325 tūkst. spalvotų keraminių plytelių sudarytas banguojantis stogas. Šio projekto autoriai yra Katalonijos architektūros žvaigždės Enricas Mirallesas ir Bernadetta Tagliabue. Jie gavo užduotį vienoje erdvėje sudėlioti turgų, 59 socialinius butus senyvo amžiaus piliečiams, požeminę aikštelę 250 automobilių ir organinių atliekų saugyklą. Rezultatas toks, kokio ir norėta.

Els Encants Vells. Tai didžiausias mieste sendaikčių turgus, vykstantis keturias dienas per savaitę. Tiesa, kai kurie daiktai, tikėtina, yra nauji. Pavyzdžiui, plaukų džiovintuvas ir elektros lemputės, kurių krūva tokia didelė, kad beveik krinta nuo prekystalio. Iš tiesų čia gali apsirūpinti nenumatytoms situacijoms: rankšluosčiai už porą eurų, pirmykštis "Kodak" fotoaparatas už 60 eurų; kol nenusipirksi, nežinosi, ar veikia. Kojinės už eurą, 1957 metais išleistas ispanų-vokiečių kalbų žodynėlis, kuriame 30 tūkst. žodžių. Šis atsieis pusę euro, žada prekeivis, bet tik jei pirksi dar ką nors. "Tik pažiūrėti atėjau...", - numykiu, ir jis nebekreipia į mane dėmesio. Jei neperki, užleisk vietą kitiems. Suku kitur. "Mano prekės pigios! Tik euriukas!" - šaukia iš visų pusių. Regiu lėkštę su Jono Pauliaus II atvaizdu, tiesiog ant žemės pabertus varžtus, kiniškus džinsus. O aš einu medžioti kokio pigaus senovinio ąsočio.

Lost&Found. Barselona žavi tuo, kad čia palaikomos įvairios iniciatyvos. Štai Mindaugo Karūnavimo dieną netoli paplūdimio organizuotas "Lost&Found" turgus. Jame galima atsikratyti to, kas namuose tik vietą užima, ir už tai dar gauti pinigo. Šiam turgui nereikia savivaldybės leidimų, patentų, kitų biurokratinių išradimų. Už 2x2 metrų būsimąjį prekybos plotą organizatoriams susimoki 20 eurų ir pardavinėk į valias. Parduoti gali nedėvimus rūbus, perskaitytas knygas, paties tapytą paveikslą, apskritai viską, ką nori. Nupėdinau apsidairyti. Vienadieniai prekybininkai - daugiausia jauni žmonės, kuriems šis sekmadienis yra smagus užsiėmimas. Ir ne uždirbti čia svarbiausia.

Barselonos turgų pasiūla didžiulė: nuo šviežių daržovių ir ką tik Viduržemio jūroje sugautų jos gyventojų iki senovinių monetų ir rankų darbo papuošalų. Kainos turguje padorios, o ir pats pirkimo procesas malonus. Sant Antoni turgus centriniame Raval rajone yra "trys viename" - po stogu prekiaujama maisto produktais, išorėje - drabužiais, o sekmadieniais parduodamos senos knygos, žemėlapiai, pašto ženklai. Ramaus Gracia rajono turgūs garsėja itin skaniu maistu. Kas antrą savaitgalį Pi aikštėje vyksta Maisto mugė, kurioje pilna vietinės gamybos sūrių, saldumynų, medaus. Ketvirtadieniais Nova aikštėje būriuojasi senienų mėgėjai, sekmadieniais kvadrato formos palmėmis apsodinta Reial aikštė traukia monetų ir pašto ženklų kolekcininkus. Ištisus metus prie prabangios Gracia gatvės veikia gėlių turgus, o vietos meistrų, siuvėjų, juvelyrų darbų galima įsigyti skirtingose miesto vietose nuolat rengiamuose laikinuose turgeliuose.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
lina  85.230.75.60 2013-03-26 16:03:06
manau,kad puikus tokie turgus
2 0  Netinkamas komentaras
Šeš­ta­die­nį mi­rė gydytojas Re­mi­gi­jus Nar­gė­la.
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­ja šeš­ta­die­nį su­ren­gė pi­ke­tą sos­ti­nės Mins­ko cen­tre, per ku­rį gy­ven­to­jai bu­vo ra­gi­na­mi pa­si­ra­šy­ti pe­ti­ci­ją, kad anks­tes­nei na­cio­na­li­nei bal­tos ir raudonos spal­vos vė­lia­vai [...]
JAV vy­riau­sy­bė šeš­ta­die­nį bai­gė for­ma­lų in­ter­ne­to prie­žiū­ros vaid­me­nį ir per­da­vė sai­ty­no ad­re­sų sis­te­mos val­dy­mą tarp­tau­ti­nei ne pel­no or­ga­ni­za­ci­jai.
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Vil­niu­je dviem skve­rams ke­ti­na­ma su­teik­ti su so­vie­tų oku­pa­ci­ja ko­vo­ju­sių par­ti­za­nų va­do Juo­zo Luk­šos-Dau­man­to bei Ukrai­nos var­dus.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Aly­taus „Dzū­ki­jos“ krep­ši­nin­kai gar­bin­gai prieš­ino­si Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tui“, ta­čiau sos­ti­nės klu­bas iš­li­ko vie­nin­te­lis dar ne­pa­ty­ręs pra­lai­mė­ji­mo „Te­te-a-Tete Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te. [...]
Ovi­di­jaus Ver­bic­ko rea­li­zuo­tas bau­di­nys at­ne­šė tris svar­bius taš­kus Klai­pė­dos „At­lan­tui“ Vil­niu­je. Tre­čio­je vie­to­je įsi­kū­ru­si uos­ta­mies­čio eki­pa an­trą sy­kį se­zo­ne įveikė čem­pio­na­to ly­de­rį [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Spa­lio 1-ąją Me­dar­do Čo­bo­to tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to (MČTAU) sen­jo­rai iš­kil­min­gai pra­dė­jo nau­jus – jau dvi­de­šimt an­truo­sius – moks­lo me­tus. Tra­di­ciš­kai moks­lo metų pra­džios iš­va­ka­rė­se [...]
Ne­ga­li­te pa­kęs­ti sto­vė­ti ei­lė­je prie sa­vo mėgs­ta­mo res­to­ra­no? Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Nis­san“ su­gal­vo­jo iš­ma­nų bū­dą, ku­ris ti­krai pa­tiks jūsų skau­dan­čioms ko­joms.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Šian­dien Ra­dai­liuo­se, Klai­pė­dos ra­jo­ne, ati­da­ry­tas pir­ma­sis Bal­ti­jos ša­ly­se ir di­džiau­sias Eu­ro­po­je apverstas gy­ve­na­ma­sis na­mas. 
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami