TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Barselonos turgaus romantika

2008 08 01 0:00
Banguojantis Santa Caterina turgavietės stogas.
Autorės nuotrauka

"Ko dar?", - dažniausiai Barselonos turguje girdimas klausimas. Triukšmas, derybos dėl kainos, nauji kvapai ir grąžą atiduodančios mėsyte aplipusios rankos sudaro žavingą turgaus ritualo mozaiką.

Kiekvienas Barselonos rajonas turi pagrindinį ir mažesnius turgelius, nuolat ar tik sekmadieniais veikiančius, specializuotus ar pilnus visko ir bet ko. Iš viso mieste jų yra apie 40. Turgų reikalus tvarko 1991 metais įkurtas Municipalinis turgų institutas. Šios autonominės organizacijos internetiniame puslapyje - naujienos iš turgaus gyvenimo, taip pat informacija apie jų istoriją, pobūdį, ateities planus. Instituto nuopelnu miesto turgūs tapo patogesni gyventojams: įrengtos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, bankomatai, sutvarkyta aplinka. Be to, gyventojai suprato, kad gal neverta vilktis į plastmase atsiduodantį negyvą prekybos milžiną, jei visko yra "už kampo".

Seniausi žinomi rašytiniai dokumentai, kuriuose minimi Barselonos turgūs, datuojami X a. Dar nuo romėnų laikų dėl privilegijuotos geografinės padėties Barselonoje vyko aktyvi komercinė veikla. Dauguma Katalonijos miestelių kūrėsi aplink turgų. Paties turgaus istorija prasidėjo prieš daugel tūkstančių metų, kai gentys suprato, kad jei aš turiu tris vištas, o tu - kibirą pupelių, galim mainytis ir abu būsim sotūs.

Pasivaikščiokime truputį po XXI a. Barselonos turgus. Štai La Boqueria, kitaip žinoma Šv.Juozapo turgaus vardu, įsikūrusi beveik pačiame La Ramblos viduryje. Čia užsuka ne tik tikrieji pirkėjai, bet ir tūkstančiai žioplinėtojų, kuriems pasivaikščiojimas gėrybių paviljone yra šauni pramoga. Gal dėl to prie pat įėjimo pasitinka gražuoliai šokoladukai ir šviežių vaisių kokteiliai - visai pamiršti, kad atėjai bulvių sriubai. Čia apstu mėsos, paukštienos, žuvų ir jūros gėrybių, daržovių, vaisių, riešutų ir paplepėti visad pasiruošusių pardavėjų. Jie jau priprato prie nuolat žybsinčių turistų fotoaparatų ir dažnas gali kainą pasakyti angliškai.

Santa Caterina. Turgaus skiriamasis ženklas - iš 325 tūkst. spalvotų keraminių plytelių sudarytas banguojantis stogas. Šio projekto autoriai yra Katalonijos architektūros žvaigždės Enricas Mirallesas ir Bernadetta Tagliabue. Jie gavo užduotį vienoje erdvėje sudėlioti turgų, 59 socialinius butus senyvo amžiaus piliečiams, požeminę aikštelę 250 automobilių ir organinių atliekų saugyklą. Rezultatas toks, kokio ir norėta.

Els Encants Vells. Tai didžiausias mieste sendaikčių turgus, vykstantis keturias dienas per savaitę. Tiesa, kai kurie daiktai, tikėtina, yra nauji. Pavyzdžiui, plaukų džiovintuvas ir elektros lemputės, kurių krūva tokia didelė, kad beveik krinta nuo prekystalio. Iš tiesų čia gali apsirūpinti nenumatytoms situacijoms: rankšluosčiai už porą eurų, pirmykštis "Kodak" fotoaparatas už 60 eurų; kol nenusipirksi, nežinosi, ar veikia. Kojinės už eurą, 1957 metais išleistas ispanų-vokiečių kalbų žodynėlis, kuriame 30 tūkst. žodžių. Šis atsieis pusę euro, žada prekeivis, bet tik jei pirksi dar ką nors. "Tik pažiūrėti atėjau...", - numykiu, ir jis nebekreipia į mane dėmesio. Jei neperki, užleisk vietą kitiems. Suku kitur. "Mano prekės pigios! Tik euriukas!" - šaukia iš visų pusių. Regiu lėkštę su Jono Pauliaus II atvaizdu, tiesiog ant žemės pabertus varžtus, kiniškus džinsus. O aš einu medžioti kokio pigaus senovinio ąsočio.

Lost&Found. Barselona žavi tuo, kad čia palaikomos įvairios iniciatyvos. Štai Mindaugo Karūnavimo dieną netoli paplūdimio organizuotas "Lost&Found" turgus. Jame galima atsikratyti to, kas namuose tik vietą užima, ir už tai dar gauti pinigo. Šiam turgui nereikia savivaldybės leidimų, patentų, kitų biurokratinių išradimų. Už 2x2 metrų būsimąjį prekybos plotą organizatoriams susimoki 20 eurų ir pardavinėk į valias. Parduoti gali nedėvimus rūbus, perskaitytas knygas, paties tapytą paveikslą, apskritai viską, ką nori. Nupėdinau apsidairyti. Vienadieniai prekybininkai - daugiausia jauni žmonės, kuriems šis sekmadienis yra smagus užsiėmimas. Ir ne uždirbti čia svarbiausia.

Barselonos turgų pasiūla didžiulė: nuo šviežių daržovių ir ką tik Viduržemio jūroje sugautų jos gyventojų iki senovinių monetų ir rankų darbo papuošalų. Kainos turguje padorios, o ir pats pirkimo procesas malonus. Sant Antoni turgus centriniame Raval rajone yra "trys viename" - po stogu prekiaujama maisto produktais, išorėje - drabužiais, o sekmadieniais parduodamos senos knygos, žemėlapiai, pašto ženklai. Ramaus Gracia rajono turgūs garsėja itin skaniu maistu. Kas antrą savaitgalį Pi aikštėje vyksta Maisto mugė, kurioje pilna vietinės gamybos sūrių, saldumynų, medaus. Ketvirtadieniais Nova aikštėje būriuojasi senienų mėgėjai, sekmadieniais kvadrato formos palmėmis apsodinta Reial aikštė traukia monetų ir pašto ženklų kolekcininkus. Ištisus metus prie prabangios Gracia gatvės veikia gėlių turgus, o vietos meistrų, siuvėjų, juvelyrų darbų galima įsigyti skirtingose miesto vietose nuolat rengiamuose laikinuose turgeliuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"