TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Batonai ant medžių neauga

2008 07 25 0:00
Kaukas su liniuote matuoja Aklaežerio vandens lygį.
Autorės nuotrauka

Jeigu jūsų vaikas neskiria, o patys irgi nelabai žinote, kaip atrodo, pavyzdžiui, plačiai pas mus paplitę šaltekšniai, drebulės ar uosiai, Jomantų pažintinis takas netoli Telšių, Varnių girininkijoje, - kaip tik jums.

"Dar neseniai juokdavomės spaudoje skaitydami, kad amerikiečių vaikai nežino, iš kur pienas atsiranda, o batonai, jų manymu, kažkur ant medžių auga. Panaši situacija klostosi ir pas mus, - sakė į Žemaitiją lydėjęs Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento specialistas Selemonas Paltanavičius. - Kaip paaiškėjo iš neseniai darytų tyrimų, mūsų pradinukai jau eglės nuo pušies neskiria! O kad drebulę nuo uosio atskirtų, tai nė kalbos negali būti."

Dievų buveinė.

Su Lietuvoje augančiais medžiais galima susipažinti Telšių miškų urėdijos Varnių regioniniame parke įrengtame Jomantų pažintiniame take. Prie medžių lentelė su užrašu "Beržas", "Liepa" gal daug kam iš suaugusiųjų ir šypseną kels, tačiau tikrai ne visi pažins gudobeles, šeivamedžius, ožekšnius, žilakrūmius. Keliaujant šiuo 4 kilometrų pažintiniu taku bus galima susipažinti su visais šiame krašte augančiais medžiais ir krūmais. Miškininkai įrengė pažintines aikšteles, pasakojančias apie miško naudą žmogui, supažindinančias, kaip atrodo miškas nuo jaunuolyno iki brandos ir kirtimų. Visas miškininkystės pradžiamokslis, pasak jų, kaip ant delno.

Dar visai neseniai čia buvo labai brandus miškas. Viename hektare medienos galima buvo priskaičiuoti iki 400 kvadratinių metrų. Pasak miškininkų, etaloniniai eglynai ir ąžuolynai čia ošė, tačiau po 1993 metų audros daug jų išvirto, miškas praretėjo ir gerokai pakeitė išvaizdą. Suvešėjo jaunuolynai, o tarp jų - vėl kitokia augalija, kitokie žolynai.

Tako pradžioje pasitinka ąžuolinės miško dievų skulptūros. Juk kaip tik miške, pasak mitologijos, šie dievai ir gyveno. Beržynuose, liepynuose rinkdavosi klajūnės vėlės, dvasios, laumės ir raganos. Na, pabandykite vaiką įtikinti, kad ragana gyvena mieste, nepatikės, o jei atvedę į mišką patikinsite, suklus ir net nebandys triukšmauti.

Per lietų - sausas, per sausrą - šlapias

Daug kur šalia tako - pelkėtos vietos, miško tankmė, tikra miško dievų buveinė. Sakoma, kad, pavyzdžiui, po šeivamedžiu gyvena barstukų, bezdukų ir kaukų globėjas dievas Puškaitis. Tereikia šeivamedį išmokti pažinti, jį susirasti, o tada jau ir su Puškaičiu jo pavėsy pabandyti pasikalbėti.

Iškart tako pašonėje iš pelkėtos Aklaežerio žemumos kyšo medinis kaukas su aukšta liniuote. Pastatytas ant akmens jis matuoja vandens lygį Aklaežeryje. Šis mistinis ežeriukas, dar vadinamas Vokšteliu, būna pilnas per sausrą, o kai lietingi orai - beveik išdžiūvęs.

Kaip paaiškinti tokią gamtos įdomybę, nežinia. Pasakojama, kad kadaise kažkas su visu arkliu vožtelėjo ir šiame ežeriuke nuskendo. Vėliau vietinis girininkas jį Aklaežeriu pervadino. Tačiau abu pavadinimai atskleidžia paslaptingumą.

"Pagal jį ir orus galima spėti. Jau artinantis sausrai vanduo jame kyla. Šiemet Žemaitijoje ilgai nelijo, tai šio laikotarpio pradžioje mūsų kaukui vanduo burną sėmė, - pasakojo Telšių miškų urėdijos urėdas Bronislovas Banys. - O dabar palijus tik iki juosmens."

Kliūčių ruožas

Urėdas džiaugiasi, kad pernai rudenį atidarytame pažintiniame take lankytojų netrūksta. "Kartą savaitgalį keliasdešimt automobilių suskaičiavau. Mūsų idėja pasiteisino. Įrengėme trise - mes, Varnių regioninis parkas ir Telšių savivaldybė, - pasakojo jis. - Tačiau sunkiausia yra ne įrengti, o išlaikyti neišdarkytą ir prižiūrėtą, nes ne visi žmonės dar drausmingi. Nors, kaip pastebime, jau žmonės kultūringesni, nelaužo ir negadina inventoriaus. Trys minėtos institucijos, įrengusios taką, pasirašėme sutartį, kad jį ir toliau prižiūrėsime. Savivaldybė net etatą skyrė, šiukšles išveža."

Šalia tako pilna įvairių atrakcijų vaikams, tikras kliūčių ruožas. "Mes tokią mintį ir turėjom, kad, pavyzdžiui, tėvai ar seneliai takeliu eina, o vaikai šalia tako įrengtais kliūčių ruožo atrakcionais kabarojasi", - pasakojo B.Banys.

Yra net tarzaniškas keltuvas: nuo vienos kalvelės iki kitos per daubą galima nutiesta virve akimirksniu persikelti. Atlaiko ir suaugusiuosius.

Pelkės stabdo potvynius

Iš arti šalia tako ir pelkes galima apžiūrėti. Viena jų - Varnapelkė ir informacinis stendas apie pelkių įvairovę. Daug kam iš savo pozicijų žvelgiant atrodo, kad iš pelkės jokios naudos, juk ten įžengti negali, tačiau pelkių vertė neįkainojama. Jų augalija pagamina labai daug deguonies. Vienas hektaras pelkės gali sugerti iki 3 tonų dulkių! O vienas kvadratinis metras pelkių durpyno ploto gali išvalyti iki 800 litrų sunkiaisiais metalais užteršto vandens. Pelkės stabdo ir potvynius, nes kaip kempinės moka sugerti lietaus perteklių.

Gaila, kad daugelis jų kažkada, norint atkariauti iš gamtos žemių, buvo nusausintos. Per pastaruosius 30 metų netekome net 70 procentų pelkių. O tos, kurios dabar likusios, sudaro apie 6 proc. Lietuvos teritorijos.

Kaip atskirti žemapelkę nuo aukštapelkės? Žemapelkė (tokia yra ir Varnapelkė), dar vadinama raistu, maitinama gruntinių vandenų, tad beveik visada šlapia. Aukštapelkę girdo lietaus ir paviršiniai vandenys. Čia durpės būna rūgščios reakcijos, tad augti gali tik tokią dirvą pakenčiantys augalai - pušys, spanguolės, švyliai, gailiai. O pagrindinis aukštapelkės augalas - kiminai.

Pusė Puntuko

Jomantų pažintinis takas jungia tris gamtos paminklus - Didįjį Jomantų ąžuolą, Triliemenį ąžuolą ir Jomantų akmenį. Pastarasis tikrai galingas, kaip pusė Puntuko: 2,58 m aukščio, 3,9 m pločio ir 4,7 m ilgio. Jomantų ąžuolas, kuriam gali būti jau du šimtai metų, pūva ir genda. "Kviesimės specialistus iš Čekijos, jie specializuojasi atlikti tokius darbus, žino, kaip ir kuo vertingus gendančius medžius "užplombuoti", - sakė urėdo pavaduotojas Justinas Norvilas.

Tako pabaigoje pastatytas paminklas - jūrų žvaigždė - pirmajam Žemaitijos jūrų kapitonui. Visai netoliese, Jomantų kaime, 1871 metais gimęs Liudvikas Stulpinas 1909-1918 metais plaukiojo tolimomis jūromis. Paskui dirbo konsulu Liepojoje, o kai 1923 metais Klaipėdos kraštas buvo grąžintas Lietuvai, dirbo Klaipėdos jūrų uoste. 1934 metais miręs jūrų kapitonas palaidotas Smiltynėje.

Koks medžio aukštis?

Miškininkai atskleidžia gudrybę, kaip išmatuoti medžio aukštį. Dėl to visai nereikia į jo viršūnę ropštis. Atsistoji nugara į medžio kamieną, pasilenki taip, kad rankomis žemę siektum. Tada eini į priekį vis sau tarp kojų žiūrėdamas, ar nesimato to medžio viršūnė. Kai pasimatys, sustoji, o nuo tos vietos pamatuoji: kiek metrų bus iki medžio, tokio jis ir aukščio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"