TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Belgija - vandens mėgėjams

2008 05 23 0:00
Briugė dėl daugybės laivybai pritaikytų kanalų vadinama Šiaurės Venecija.
Autorės nuotraukos

Belgija pradžiugins tuos, kurie mėgsta pažvelgti į miestą iš upėmis ir kanalais zujančių laivelių. Keliautojų poreikiams pritaikyta laivyba šioje šalyje tiesiog klesti.

Belgija - tai valstybė, savo plotu perpus mažesnė už Lietuvą, įsikūrusi geografiškai patogioje Vakarų Europos dalyje, prie Šiaurės jūros. Šalis maža, tačiau gyventojų čia net triskart daugiau nei Lietuvoje. Ir nors ši valstybė turi tik 67 kilometrus jūros pakrantės, laivyba čia itin klesti. Antras pagal dydį miestas Antverpenas - svarbus pramoninės laivybos uostas ne tik Belgijos, bet ir visos Europos mastu, o turistų poreikiams tobulai pritaikytos upės ir kanalai - kitų dviejų miestų: Briugės ir Gento privilegija.

Šiaurės Venecija

Briugė dėl daugybės laivybai pritaikytų kanalų ir namų, stovinčių tiesiog vandenyje, pelnytai vadinama miestu muziejumi po atviru dangumi arba tiesiog Šiaurės Venecija. Miesto gyvenimas čia užsimezgė dar VII amžiuje, o XIII amžiuje Briugė išgarsėjo kaip uostamiestis, kuriame klestėjo viduramžių amatininkų gildijos, populiarios tarp užsienio šalių pirklių. Kaip tik šiuo laikotarpiu ir pastatyta dauguma tikra viduramžių dvasia alsuojančių namų, bokštų, bažnyčių ir tiltų. Pastarieji virš kanalų pratęsia siauras ir vingiuotas senojo miesto gatveles, labiau pritaikytas pėstiesiems ir dviratininkams nei automobilių vairuotojams. Beje, Briugėje dviratis beveik toks pat populiarus kaip ir gretimoje Olandijoje.

Nors eismas Šiaurės Venecijoje tikrai sudėtingas, vis dėlto gatvėmis zuja daugybė arkliais kinkytų karietų su skrybėlėtais vadeliotojais, dar labiau sustiprinančių viduramžišką miesto aurą.

Pasivažinėti karietomis - pramoga turistams, tačiau toli gražu ne tokia populiari, kaip pusvalandžio trukmės pasiplaukiojimas laiveliu, kainuojantis 6 eurus. Tiesa, stovėti eilėje prie bilietų kasos, bent jau šiltuoju metų laiku, užtrunka kiek ilgiau, nei pati ekskursija laiveliu. Tačiau išbandyti šią pramogą tikrai verta - iš arti apžiūrėti senuosius pastatus patogiausia keliaujant vandens keliu.

Įdomiausios lauktuvės iš Briugės vis dėlto nesusijusios su laivais ir vandeniu. Briugė garsėja išskirtiniais nėriniais, iš kurių gaminamos užuolaidos, staltiesės, drabužiai ir net suvenyriniai atvirukai, gobelenais, kurie talentingų meistrų rankose pavirsta pagalvėlių užvalkalais, lovatiesėmis, rankinėmis, piniginėmis ir kitomis praktiškomis smulkmenomis.

Tarp dviejų upių

Imperatoriaus Karolio V miestas - Gentas, savo viduramžiška dvasia nė kiek nenusileidžia Briugei. Čia taip pat klesti laivyba, miestas įsikūręs tarp dviejų upių - Schelde ir Leie.

Leie upės krantinė, vadinamoji Graslei, turistus stebina autentiškais viduramžių namais. Nors kai kurie šių pastatų akivaizdžiai pasvirę į kanalo pusę, tačiau šie patys seniausi ir iš pažiūros pavojingi toliau naudoti, virto prabangiausiais Gento restoranais. Gražiausi vaizdai atsiveria nuo Šv. Mykolo tilto, simbolizuojančio ano meto gildijų galią.

Pažinti Gentą vien ekskursijos laiveliu tikrai nepakanka. Gotikos architektūros palikimas - Šv. Bavo katedra, nepriekaištingai išsilaikiusi XIII amžiaus varpinė su 44 varpais, keliais amžiais anksčiau pastatyta išskirtinio grožio Šv. Nikolajaus katedra (prancūzų revoliucijos laikais virtusi arklidėmis ir vėl atgimusi kaip šventovė) ir Grafų pilis, dar vadinama istorine miesto širdimi - tai tikriausiai privalomi pirmos pažinties su Gentu lankytini objektai.

Neturistinė laivyba

Antras pagal dydį miestas Antverpenas - gal kiek mažiau patrauklus turistams. Čia klesti ne turisto reikmėms, o pramonei pritaikyta laivyba. Šis uostamiestis labiau garsėja kaip pasaulinės reikšmės deimantų sostinė, nei kaip minias turistų pritraukiantis miestas. Turistų rojaus titulas ir didžiausias keliautojų dėmesys vis dėlto pelnytai atitenka Briugei.

Antverpeno senamiestis nors ir nedidelis, bet įdomus. Maždaug per valandą galima apeiti svarbiausius objektus: Didžiąją aikštę su Brabo fontanu ir Belgijos vizitine kortele tapusiais renesansiniais gildijų namais, apžiūrėti gotikinę katedrą ir pakrantėje įsitaisiusią pilį.

600 alaus rūšių

Belgijos sostinėje Briuselyje, kitaip negu Briugėje ar Gente - romantiškai pasiplaukioti laiveliu kanalais neįmanomi, nes šių paprasčiausiai nėra. Tačiau jis garsėja šokolado ir alaus parduotuvėlėmis. Alaus Belgijoje gaminama net 600 rūšių ir išgeriama daugiausiai pasaulyje. Specialios alaus parduotuvės, kuriose nepatyrusi turisto akis tiesiog paklysta tarp gausybės spalvotų butelaičių ir įvairiausių formų bokalų, siūlo ne tik įprastas šviesiųjų ir tamsiųjų, taip pat baltojo alaus rūšis, bet ir tradicinio vyšninio alaus "Kriek", kurį kai kurios alaus daryklos gamina vos 3 laipsnių stiprumo. Tokiu, labiau į vyšnių limonadą nei į alų panašiu gėrimu Belgijoje neretai atsigaivina ir vaikai.

Briuselyje yra ką veikti ne tik smaližiams ir alaus mėgėjams, bet ir tikriems gurmanams. Jiems specialiai skirta vadinamoji Mėsininkų gatvė, kurioje vienas prie kito rikiuojasi jūros gėrybes ir delikatesinius kepsnius siūlantys restoranėliai. Už gurmanišką vakarienę gali tekti pakloti ne vieną šimtinę eurų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"