Berlynas: kur žalia ir gaivu

Aistė STANKEVIČIENĖ 2007-08-10 00:00
Aistė STANKEVIČIENĖ 2007-08-10 00:00
Va­sa­rą užk­ly­dus į Ber­ly­ną ne­bū­ti­na vien zu­lin­ti grin­di­nio, - ga­li­ma ma­lo­niai lai­ką leis­ti mies­to žel­dy­nuo­se, ras­ti pa­to­gią vie­tą at­si­pūs­ti prie van­dens.

Gerai jaustis čia galima vien dėl to, kad pernelyg netenka taupyti maistui: parduotuvėse panašiomis į lietuviškas kainomis įmanoma įsigyti daugelį produktų, nebrangių pusgaminių. Kai kurių daržovių bei vaisių, pavyzdžiui, brokolių, žiedinių kopūstų, bananų ar nektarinų, taip pat jogurto ar dribsnių ir kitų vasariškai lengvų produktų pasižvalgius galima rasti net pigiau nei pas mus. Butelaitis alaus parduotuvėje - 60-70 euro centų (apie 2,5 lito). Tiesa, lauko kavinėje bokalas šio gėrimo atsieis vidutiniškai 3,5 euro (apie 12 litų), kavos puodelis - apie 2 eurus (beveik 7 litai).

Vokietijos sostinėje matėme nemažai nepretenzingų, vadinamojo laisvo stiliaus lauko kavinių, ir ypač - spalvinga publika išsiskiriančiame Prenclauer Bergo rajone. Palei pat gatvę laukan išnešti paprasčiausi suolai, kai kur - seni odiniai foteliai ar net dėžės nuo produktų. Viena Prenclauer Bergo užeigų - "Weinerei" - taiko savotišką mokėjimo tvarką. Iki 20 valandos kava, vynas, užkandžiai, desertai tekainuoja po 1 eurą (3,45 lito). Po 20 valandos už įėjimą jau tenka mokėti 1 eurą, gėrimų ar užkandžių nuo švediško stalo gali imti kiek nori. Ant vieno stalo - didelis vyno butelių pasirinkimas, ant kito - kepta duona, salotos. Tačiau išeidamas sumoki tiek, kiek manai esą verta. Daugelis lankytojų nepagaili 5-7 eurų (iki 25 litų), tačiau jei taupus lietuvaitis nepaliks nieko - niekas negaudys, į policiją neveš.

Vakarop šurmuliuoja vieno gražiausių Berlyno rajonų, esančio šalia "Hackescher Markt" transporto stoties, užeigos. Netoli - ir žavingi "Hackesche Hofe" pereinami kiemai, gausiai lankomi turistų. Viename kiemų įsikūrusiame "Chamaleon" varjetė rodomas šou "Soap". Tarp internacionalinės trupės atlikėjų - ir lietuviška dainininkės Linos Navakaitės pavardė.

Paupio gyvenimas

Norisi atsipūsti arčiau vandens? Tada keliaukite prie miestą kertančios Šprė upės. Keista - upė kvepia. Gal - kad švari, o gal - kad krantinės žemesnės ir esi visai šalia vandens. Iš abiejų pusių - gausybė lauko kavinių, kur smagu stebėti praplaukiančius laivus. Jie, plukdantys pro garsiausius istorinius Berlyno paminklus: reichstagą, Katedrą, Muziejų salą, modernius valstybės institucijų pastatus, kursuoja vienas po kito. Atsižvelgiant į maršruto ilgį bei įvairias nuolaidas, kelionė suaugusiajam kainuoja 7-15 eurų (apie 25-52 litus).

Kelete paupio vietų įrengti miesto paplūdimiai. Palei neseniai baigtą statyti bene didžiausią Europoje geležinkelio stotį "Lehrter Bahnhof", kur susikerta požeminio "U-Bahn", antžeminio "S-Bahn" bei greitojo traukinio linijos bei gausu įvairių parduotuvių, supiltas smėlio ruožas.

Čia jau kelintus metus rengiamas tarptautinis smėlio skulptūrų festivalis "Sandsation". Įėjimas nepigus, apsimoka nebent šeimyninis bilietas, tačiau lankytojų nemažai. Kažkas apžiūrinėja milžiniškus, kelių metrų aukščio, regis, neįsivaizduojamai sudėtingus įgyvendinti rytietiškos tematikos kūrinius, o kai kas, įsitaisę paplūdimio kėdėse, paprasčiausiai stebi gyvenimą.

Pasilepinti prie ežerų

Liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje Berlyne buvo vėsu bei lietinga, tad neteko pasilepinti saule prie vieno iš miestą supančių ežerų. Jų išties nemažai, o pasiekti šiuos vandenis iš bet kurios vietos miesto transportu galima per pusvalandį. Beje, įrengti paplūdimiai yra mokami. Reikia atsiskaityti už komfortą: valomą smėlį, dušo kabinas, persirengimo kabinas ir kt. Diena - 2,5-3 eurai (apie 10 litų). Nuošaliau esančiomis paežerėmis galima mėgautis nemokamai. Aplink ežerus yra ir ne vienas nudistų paplūdimys, - jie čia mėgstami. Beje, nuogaliai kartais nesidrovi pagulinėti ir miesto centro parkuose.

Labai norint iš Berlyno galima palėkti ir iki pat Baltijos jūros. Artimiausią kurortą - Varnemundę - traukiniu galima pasiekti per tris valandas. Naudojantis savaitgalio akcija vadinamąjį gražaus savaitgalio bilietą ten ir atgal 5 žmonėms galima įsigyti už 33 eurus (apie 115 litų). Keliaujant keliese - kaina ta pati.

Su kepsnine - į parką

Nenorint vaikštinėti įkaitusio miesto gatvėmis, galima išsiruošti ir į vieną Berlyno centre ar aplink įsikūrusių parkų. Internete skelbiama, kad šiame mieste yra daugiau kaip 2,5 tūkst. žaliųjų plotų, parkų ir poilsio vietų. Bendras jų plotas sudaro maždaug 5,5 tūkst. hektarų. Centre besidriekiantis ūksmingas "Tiergarten"/// užima net 210 hektarų ir yra seniausias ir didžiausias Berlyno parkas jau net 500 metų. Praeityje tai buvo miesto miško plotas priešais miesto vartus, jį diduomenė naudojo iškyloms žirgais bei medžioklei. Pamažu miestas kūrėsi ir aplink parką, o pastarasis išsiplėtė nuo Berlyno zoologijos sodo geležinkelio stoties iki Brandenburgo vartų.

Jo takeliais vaikštinėjantį atvykėlį dabar gal labiausiai stebina draudžiantys parko teritorijoje naudoti kepsnines ženklai. Tačiau, anot berlyniečių, keptos mėsytės mėgėjai nepaiso šių draudimų. Labiausiai "grilintojų" pamėgta vieta esą žalieji plotai prie rūmų - "Haus der Kulturen der Welt".

Verda šeimyninis gyvenimas

Šeimai su vaikais smagu aplankyti Berlyno zoologijos sodus. Jų yra du: miesto centre esantis garsusis "Zoologischer Garten" yra seniausias Vokietijoje, įkurtas dar 1844 metais. Jis didžiuojasi gyvūnų gausa: čia jų yra apie 14 tūkst. ir net 1500 rūšių. Antrasis - sostinės pakraštyje esantis "Tierpark"///, arba Žvėrynas, buvo įkurtas 1954 metais Vokietijos Demokratinės Respublikos laikais ir 160 hektarų plotu yra didžiausias Europos zoologijos sodas. Norint neskubant jį apeiti reikia gero pusdienio, tad verta iš anksto pasirūpinti užkanda. Taip daro ir vokiečių šeimos - susėdusios ant suoliuko traukia iš rankinių virtą kiaušinuką ar bandelę. Beje, Zoologijos sode vaikštančių berlyniečių šeimas, poras ar vienišius labai neretai lydi dar vienas ar keli lankytojai, tai yra šunys, su kuriais vokiečiai, regis, niekur negali išsiskirti.

Zoologijos sodo ypatybė - gyvūnams skirtos didžiulės teritorijos, kur jie laksto beveik laisvi, nuo lankytojų neretai atskirti tik vandens grioviu. Nuostabu tai, kad daugelis žvėrių atsivedę jauniklius, tad parke verda gyvenimas, kurio neatsibosta stebėti: drambliukai žaidžia straubliais, tigriukai vaiko, stumdo vienas kitą kaip didžiausi padaužos, beždžioniukai taškosi balos vandeniu. Didelį įspūdį šiame parke daro labai erdvūs paukščiams skirti kupolai bei aptvarai.

Augalijos karalystėje

Berlynas didžiuojasi ir vienu didžiausių Europoje Botanikos sodu. Deja, pagrindinis paviljonas remontuojamas, tačiau ir kituose galima pamatyti įvairių rūšių egzotiškos augalijos: neįtikimų rūšių kaktusų, paparčių, palmių, Australijos, Naujosios Zelandijos medžių bei krūmokšnių ir t. t. Vaikštant laukuose aplink, atrodo, vien tik augalijos rūšis žyminčios lentelės. Net nesant prisiekusiam gamtos pasaulio mėgėjui iš čia sunku išeiti.

Įdomu užsukti ir į rytiniame miesto pakraštyje Marcano rajone įsikūrusį poilsio parką. Lankytojai kviečiami pasigrožėti arabiško, kiniško, japoniško, korėjietiško ir Balio salos apželdinimo ypatumais. Ir suaugusiesiems, ir vaikams patinka tujų labirintas. Galima pasisupti hamake ar tiesiog pagulėti po medžiu gėrintis margaspalviais vasariškais želdiniais. Įdomu, kad tiek šiame, tiek, pavyzdžiui, anksčiau minėtame Žvėryne galima įsigyti metinį lankytojo bilietą. Ateityje poilsio parko teritorijoje žadama kurti naują - Itališko renesansinio stiliaus kampelį. Ta proga prisiminti planai pertvarkyti Gedimino bokšto papėdėje esantį Sereikiškių parką į renesansinį. Pastaruoju metu apie tai nieko neteko girdėti.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Eu­ro­po­je, Azi­jo­je bei Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se at­omi­nes elek­tri­nes sta­tan­ti Ru­si­jos „Ro­sa­tom“ tam­pa geo­po­li­ti­nio spau­di­mo prie­mo­ne, lan­ky­da­ma­sis JAV par­eiš­kė ener­ge­ti­kos ministras Ro­kas Ma­siu­lis.
Lie­tu­vos vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos kas­dien su­lau­kia tūks­tan­čių ban­dy­mų reng­ti ki­ber­ne­ti­nes at­akas, šim­tai jų ke­lia vi­du­ti­nę, o bent 5 proc. – rim­tą grės­mę, sa­ko Nacionalinio ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo [...]
Krem­liui ar­ti­mi žmo­nės pro­ru­siš­kiems se­pa­ra­tis­tams Ry­tų Ukrai­no­je ak­ty­viai pa­ta­ri­nė­ja, kaip va­ry­ti „pro­pa­gan­dos kam­pa­ni­ją“ prieš Ki­je­vą ir Va­ka­rus, ket­vir­ta­die­nį pranešė Vo­kie­ti­jos ži­niask­lai­da.
Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se trau­ki­niui įsi­rė­žus į Ho­bo­ke­no sto­tį Nau­ja­ja­me Džer­sy­je, pa­tvir­tin­ta vie­no žmo­gaus žū­tis, sa­kė Nau­jo­jo Džer­sio gubernatorius Chri­sas Chris­tie.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Spa­lio 1 ir 2 die­no­mis Pa­ne­vė­žio Juo­zo Mil­ti­nio dra­mos tea­tre įvyks iš­skir­ti­nė prem­je­ra – gar­saus len­kų ki­no ir tea­tro re­ži­sie­riaus, sce­na­ris­to, pro­diu­se­rio Krzysz­to­fo Zanussio „Hyb­ris (Pui­ky­bė)“. [...]
Ka­dai­se, so­viet­me­čiu, tai bu­vo mies­te­lio ar kai­mo kul­tū­ros na­mai, ku­riuos sta­tant bu­vo sie­kia­ma už­gož­ti vie­tos baž­ny­čią. Da­bar kai ku­rie jų te­be­vei­kia, ki­ti ap­leis­ti, o kai kurių pa­tal­po­mis nau­do­ja­si [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Rug­sė­jo 29 d., ket­vir­ta­die­nį, du­ris ofi­cia­liai at­vė­rė de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te įsi­kū­ręs vers­lo mies­tas „Quad­rum“, į ku­rį Nor­ve­gi­jos įmo­nių gru­pė „Scha­ge Group“ investavo 100 mln. [...]
Trims Bal­ti­jos ša­lims po il­gų ir su­dė­tin­gų de­ry­bų pa­sie­kus su­si­ta­ri­mą, kad eu­ro­pi­nės ge­le­žin­ke­lio ve­žės pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ ran­gos kon­kur­sai bū­tų skel­bia­mi ne tik per bend­rą įmo­nę, [...]
Vil­niu­je ket­vir­ta­die­nį pra­dė­jus šil­dy­mo se­zo­ną, ki­ti di­die­ji Lie­tu­vos mies­tai kol kas neketina šil­dy­ti na­mų.
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Ute­nos „Ju­ven­tus“ ko­man­da sa­vų sir­ga­lių aki­vaiz­do­je kur kas už­ti­krin­čiau su­sit­var­kė su Por­to „Por­to“ krep­ši­nin­kais ir žen­gė į pa­grin­di­nį FI­BA Čempionų ly­gos tur­ny­rą.
Penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį Jo­na­vo­je vyks 22-ą kar­tą ren­gia­mas tarp­tau­ti­nis mo­te­rų tink­li­nio tur­ny­ras „A. Ogo­naus­ko at­mi­ni­mo tau­rė“. Ja­me var­žy­sis po dvi Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos ko­man­das.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Kas­kart į Lie­tu­vą ar­ti­mų­jų, gi­mi­nių ir bi­čiu­lių ap­lan­ky­ti at­vyks­tan­ti ži­no­mo po­li­ti­ko, vi­suo­me­ni­nin­ko, gy­dy­to­jo Ka­zio Bo­be­lio naš­lė Da­lia Bo­be­lie­nė iš­vys­ta ge­rų po­ky­čių. Šįsyk ją itin [...]
Rug­sė­jo pra­džio­je Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja (EB­PO) pa­skel­bė kas­me­ti­nį švie­ti­mo duo­me­nų lei­di­nį „Žvilgs­nis į švie­ti­mą“ (anlg. Edu­ca­tion at a Glan­ce), ku­ria­me pir­mą [...]
Pi­gi ir leng­vai pa­ga­mi­na­ma sin­te­ti­nė kau­lų me­džia­ga, im­plan­tuo­ta žiur­kių stu­bu­ruo­se ir bež­džio­nių kau­ko­lė­se, sti­mu­liuo­ja kau­li­nio au­di­nio vys­ty­mą­si, trečiadienį pra­ne­šė moks­li­nin­kai.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
Spe­cia­lis­tai ra­gi­na gy­ven­to­jus, nu­spren­du­sius įsi­gy­ti nau­do­tą au­to­mo­bi­lį, ne­pa­si­ra­ši­nė­ti su­tar­čių, ku­rios su­da­ro­mos ne­va su už­sie­nio pi­lie­čiais, nors au­to­mo­bi­lio pre­kei­vis yra vie­ti­nis gy­ven­to­jas.
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pe­ru pie­tuo­se pa­upį tvar­kę dar­bi­nin­kai ap­ti­ko da­lį se­no­vės in­kų al­to­riaus, ku­ris bu­vo lai­ko­mas din­gu­siu, tre­čia­die­nį pranešė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja.
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar išvados dėl numušto Malaizijos keleivinio lėktuvo pakeis Vakarų politiką Rusijos atžvilgiu?
Taip. Vakarai su Rusija elgsis griežčiau
Ne. Toliau bus vykdoma "dialogo ir kompromiso paieškos" politika
Išvados dar labiau išgąsdins Vakarus. Pozicija Maskvos atžvilgiu taps švelnesnė
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami