Braitonas – Anglijos vasaros sostinė

Povilas-Sigitas Krivickas   2015-08-27 06:00
Povilas-Sigitas Krivickas
 
2015-08-27 06:00
Buvęs žvejų kaimelis po 1700-ųjų ėmė garsėti procedūromis, nes jūrų vanduo tapo populiaria gydymo priemone. britainfromabove.org.uk nuotrauka
Ver­ta ži­no­ti, kad Ang­li­jo­je yra ne tik Lon­do­nas. Ša­ly­je esa­ma daug įdo­mių vie­tų vi­so­mis ke­tu­rio­mis kom­pa­so kryp­ti­mis. Šį kar­tą pa­trauk­si­me į pie­tus. Ke­lio­nę pra­de­da­me nuo vie­nos se­niau­sių Lon­do­no ir vi­sos Ang­li­jos ge­le­žin­ke­lio sto­čių.

Iš jos pie­ti­nės jū­ros link ke­liau­da­vo ir ka­ra­lie­nė Vik­to­ri­ja (1819 –1901), il­giau­siai val­džiu­si Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją – net 63 me­tus. Jos lai­kais pa­skli­do po pa­sau­lį di­die­ji iš­ra­di­mai – te­leg­ra­fas, fo­tog­ra­fi­ja, te­le­fo­nas ir pats ge­le­žin­ke­lis su ga­ro lo­ko­mo­ty­vu. Dėl pa­sta­ro­jo daug pa­si­dar­ba­vo Geor­ge'as Step­hen­so­nas (1781–1848), ang­lų in­ži­nie­rius, ki­lęs iš pa­pras­tos ang­lia­ka­sio šei­mos.

Lyg laivai slenka Anglijos miestų dviaukščiai autobusai. /Ingos Krivickaitės ir Povilo Sigito Krivicko nuotraukos

1815 me­tais jis su­kons­tra­vo pir­mą­jį ga­ru va­ro­mą lo­ko­mo­ty­vą, ku­ris maž­daug ke­tu­rių my­lių per va­lan­dą grei­čiu į kal­ną trau­kė aš­tuo­nis va­go­nus, pa­krau­tus 30 to­nų ak­mens ang­lių.1829-ai­siais pa­gal jo pro­jek­tą bu­vo nu­ties­ta ge­le­žin­ke­lio li­ni­ja nuo Man­čes­te­rio iki Li­ver­pu­lio. Pa­laips­niui su įvai­riais ša­lies re­gio­nais ge­le­ži­niais bė­giais bu­vo su­jun­gia­ma sos­ti­nė. Lon­do­ne vie­na po ki­tos at­si­ra­do įspū­din­gos sto­tys. Vie­na jų ga­vo Vik­to­ri­jos var­dą. Gal ne tiek dėl pa­čios ka­ra­lie­nės, o kad bu­vo Vik­to­ri­jos gat­vės pa­bai­go­je. Nuo čia 1841 me­tais pra­dė­tas ties­ti ge­le­žin­ke­lis į pie­tus, o po tre­je­to me­tų jis pa­sie­kė pa­jū­rį – Brai­to­ną. Iki jo gar­ve­žiai pūš­kuo­da­mi temp­da­vo va­go­nus po­rą ir dau­giau va­lan­dų. Šian­dien grei­tas be­gar­sis elek­tri­nis sąs­ta­tas at­švil­pia vos per ke­tu­rias­de­šimt mi­nu­čių. Brai­to­no vieš­bu­čio „The Curt­lands“ bu­dė­to­jui sa­ko­me, kad per die­ną sos­ti­nė­je ge­ro­kai pri­var­go­me, o jis gud­riai šyp­te­li: „Ne­jau­gi pės­ti ėjo­te iš pa­ties Lon­do­no?“

St. Nicholas bažnyčia pastatyta dar XI amžiuje ir yra pats seniausias pastatas Braitone./ britainfromabove.org.uk nuotrauka

Karališkojo paviljono indiškais motyvais fragmentas.

.

Tadž Ma­ha­lo kičas

Brai­to­nas – tai mies­tas Pie­tų Ang­li­jo­je, prie La Man­šo są­siau­rio. Bu­vęs žve­jų kai­me­lis po 1700-ųjų ėmė gar­sė­ti pro­ce­dū­ro­mis, nes jū­rų van­duo ta­po po­pu­lia­ria gy­dy­mo prie­mo­ne. 1780 me­tų pa­bai­go­je pra­dė­jus sta­ty­ti me­tro­po­li­jos sti­liaus na­mus ir te­ra­sas, ne­di­de­lė pa­jū­rio gy­ven­vie­tė il­gai­nui vir­to to­kiu tu­riz­mo cen­tru, koks jis yra da­bar.

Įterpus savo veidus, galima tapti paplūdimio stipruoliais.

Nu­tie­sus ge­le­žin­ke­lį, čia itin su­kles­tė­jo tu­riz­mas. Į Brai­to­ną ėmė plūs­ti apy­lin­kė­se ir ypač Lon­do­ne gy­ve­nan­tys žmo­nės. Jie čia at­vyk­da­vo ne tik at­os­to­gų, bet ir pir­ko na­mus. Dėl ge­rė­jan­čio su­si­sie­ki­mo ta­po pa­to­gu gy­ven­ti pa­kran­tė­je, o dirb­ti sos­ti­nė­je. Ne­tru­kus čia įsi­kū­rė ne­ma­žai tur­tin­gų, kil­min­gų ir šiaip gar­sių žmo­nių. Ne­to­li pa­plū­di­mio im­ta sta­ty­ti vieš­bu­čius, vi­las ir dau­gia­bu­čius.

Sa­ko­ma, kad per pir­mą­jį ap­si­lan­ky­mą Brai­to­ne ka­ra­lius Jur­gis IV (1762–1830) tie­siog įsi­my­lė­jo žve­jų mies­tą ir įsa­kė ja­me pa­sta­ty­ti rū­mus, ku­rie šian­dien ži­no­mi kaip Ka­ra­liš­ka­sis pa­vil­jo­nas (Royal Pavilion). 1802 ir 1804 me­tais pa­sta­tas iš iš­orės bu­vo de­ko­ruo­tas ki­nų me­no sti­liu­mi, ypač ma­din­gu XIX am­žiaus pra­džio­je. Vė­liau Ka­ra­liš­ka­sis pa­vil­jo­nas bu­vo pa­il­gin­tas, o nau­ja­sis fa­sa­das pa­puoš­tas in­diš­kais mo­ty­vais. Šian­dien tai at­ro­do kaip sa­vi­tas in­diš­ko­jo Tadž Ma­ha­lo ki­čas. Vie­nas ka­ra­liš­ko­sios gi­mi­nės at­sto­vų pri­ncas Hen­ry pa­nū­do vis daž­niau ir il­giau ap­sis­to­ti „in­diš­kuo­se“ Brai­to­no rū­muo­se, nes jo gy­dy­to­jas pa­ta­rė, kad po­dag­ros so­pu­lius ga­li pa­leng­vin­ti jū­rų van­duo. Šių ei­lu­čių au­to­riui ir­gi tik­tų čia il­giau pa­si­lik­ti, nes jam jau ne­blo­gai pa­žįs­ta­ma ta pri­nco Hen­ry li­ga. Kiek vė­liau, tarp 1815 ir 1822 me­tų, Ka­ra­liš­ka­sis pa­vil­jo­nas bu­vo re­kons­truo­tas ir ta­po toks, koks yra ir da­bar.

Meistriški grafičiai, dėl kurių nesinori pykti.

Ko ne­mė­go ka­ra­lie­nė Vikltorija

Rū­mus mė­go ka­ra­liai Jur­gis IV ir jį pa­kei­tęs Vil­ja­mas IV. Ta­čiau jie vi­sai ne­pa­ti­ko il­giau­siai sė­dė­ju­siai Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sos­te ka­ra­lie­nei Vik­to­ri­jai. Mo­nar­chei ir jos gau­sė­jan­čiai šei­mai ėmė trūk­ti ra­my­bės, kai iki Brai­to­no bu­vo nu­ties­tas ge­le­žin­ke­lis, ir čia ėmė lan­ky­tis vis dau­giau lon­do­nie­čių. 1850 me­tais rū­mai bu­vo par­duo­ti mies­tui už 53 tūkst. sva­rų ster­lin­gų. Per Pir­mą­jį pa­sau­li­nį ka­rą rū­muo­se įsi­kū­rė ka­ro li­go­ni­nė. Jo­je po­rą me­tų gy­dė­si per 2,3 tūkst. su­žeis­tų­jų, dau­giau­sia mo­bi­li­zuo­tų iš In­di­jos ka­rei­vių. Li­go­ni­nė, vė­liau gy­džiu­si ci­vi­lius gy­ven­to­jus, vei­kė iki 1920 me­tų, kol rū­mai bu­vo grą­žin­ti iki ka­ro juos val­džiu­siai Brai­to­no kor­po­ra­ci­jai, pri­tai­kiu­siai juos tu­riz­mo reik­mėms. Mū­sų laikais Ka­ra­liš­ka­sis pa­vil­jo­nas kas­met su­lau­kia iki pu­sės mi­li­jo­no lan­ky­to­jų. Jie ypač mėgs­ta iš vi­sų pu­sių fo­tog­ra­fuo­ti tarytum in­diš­ką an­samb­lį, jaus­da­mie­si lyg pa­bu­vę to­li­ma­ja­me In­dos­ta­no pu­sia­sa­ly­je.

Antrą šimtmetį gyvuojanti senoji Braitono geležinkelio stotis. /britainfroabove.org.uk nuotrauka

Įspū­din­gas iki šiol iš­sau­go­tas ir rū­mų vi­dus – erd­vios sa­lės, puo­šnūs bal­dai, re­ti pa­veiks­lai. Jur­gis IV kur bu­vęs, kur ne­bu­vęs daž­nai vis už­suk­da­vo į Brai­to­no re­zi­den­ci­ją ir jo­je už­truk­da­vo. Už­tat jo įpė­di­nė ka­ra­lie­nė Vik­to­ri­ja, kaip mi­nė­ta, ne­mė­go šio sta­ti­nio, ji su sa­vo gau­sia šei­ma pa­si­rin­ko ki­tą bu­vei­nę. Ka­ra­lie­nė tu­rė­jo de­vy­nis vai­kus, ku­rie ve­dy­bo­mis kar­tu su su­nkia li­ga pa­skli­do po ki­tas Eu­ro­pos ka­ra­liš­ką­sias šei­mas. Vie­nas gar­siau­sių at­ve­jų – pa­sku­ti­nio Ru­si­jos ca­ro Ni­ko­la­jaus II sū­nus Alek­se­jus. Jis sir­go su­nkia he­mo­fi­li­jos for­ma, o jo ma­ma, Vik­to­ri­jos vai­kai­tė, ti­kė­da­ma ste­buk­lin­go­mis gy­do­mo­sio­mis ga­lio­mis, pa­si­da­vė Ras­pu­ti­no įta­kai ir iš da­lies pa­si­ra­šė sa­vo šei­mai nuo­spren­dį. Im­po­zan­tiš­ka rūs­čio­sios val­do­vės skulp­tū­ra sto­vi Brai­to­no pa­kraš­ty­je, prie jū­ros ve­dan­čio bul­va­ro pa­bai­go­je.

At­mi­ni­mo len­te­lės ir pra­mo­gų molas

Ne­ka­ra­liš­kie­ji as­me­nys Brai­to­no pa­kran­tė­je įam­ži­na­mi kuk­liau – ant suo­lų pri­su­ka­mo­se me­ta­li­nė­se len­te­lė­se iš­gra­vi­ruo­ti sen­ti­men­ta­lūs įra­šai: „JIM PRI­CE(1932–2007), ku­ris my­lė­jo jū­rą, sa­vo dar­bą ir šei­mą“, „ED HAR­RIS (1979–2008), Ta­vo žvaigž­dė vi­sa­da skais­čiai švies“. Ne­tgi su hu­mo­ru: „Iš­rū­kyk man sil­kę, grį­šiu pus­ry­čių. MIC­HAEL HOP­SON (1981–2007). Su mū­sų mei­le“. Pa­ste­bė­jo­me, kad ne­ma­žai len­te­lių skir­ta jau­niems žmo­nėms at­min­ti. Ne­ži­nia, ko­dėl toks trum­pas bu­vo jų gy­ve­ni­mas – gal žu­vo au­to­ka­tas­tro­fo­je, gal nu­sken­do – ne­bu­vo ko pa­klaus­ti.

Ilgiausiai valdžiusios karalienės Viktorijos paminklai stūkso visoje Anglijoje.

Kiek že­miau kran­ti­nės su suo­lais – pla­tūs pa­plū­di­miai. Jie nu­klo­ti ak­me­nu­kų, ant ku­rių, kaip ant sta­lo te­ni­so ka­muo­liu­kų, be minkš­tes­nio pa­klo­to ne­pri­gul­si. Tai ne mū­sų Bal­ti­jos pa­jū­rio šil­ki­nis smė­liu­kas… Gal to­dėl gu­li­nė­jan­čių­jų Brai­to­no pa­jū­ry­je nė­ra tirš­ta. Žmo­nės dau­giau vaikš­ti­nė­ja aukš­tes­ne kran­ti­ne ar­ba sė­di už­kan­džiau­da­mi ir girs­no­da­mi ne­di­de­liuo­se na­me­liuo­se, la­bai pa­na­šiuo­se į mū­siš­kius me­ta­li­nius ga­ra­žus. Juos, pa­kvė­pa­vę jū­ros oru, už­ra­ki­na iki ki­to ap­si­lan­ky­mo. Kam pa­bos­ta vien bin­dzi­nė­ti pa­kran­te ar spok­so­ti į jū­rą iš sa­vo „ga­ra­žė­lio“, ga­li pa­trauk­ti į Brai­to­no mo­lą (Brigh­ton Pier). Tai vie­nas se­niau­sių ir il­giau­sių mo­lų pa­sau­ly­je. Jo il­gis – maž­daug pu­sė ki­lo­me­tro. Mo­las bu­vo pra­dė­tas sta­ty­ti 1891-ai­siais, o ati­da­ry­tas 1899 me­tais. Šį mo­lą ap­lan­ko dau­giau­sia pa­sau­ly­je tu­ris­tų. Ir ko tik ten nė­ra?

Pil­na įvai­riau­sių pra­mo­gų. Vi­sai ki­taip nei ant Pa­lan­gos til­to, ku­ris yra vi­sai tuš­čias ir tin­ka tik žve­jo­ti, į ban­gas vėp­so­ti ar­ba ne­le­ga­liai nu­šok­ti į jū­rą, kaip da­ry­da­vo švie­saus at­mi­ni­mo dai­li­nin­kas ir pui­kus plau­ki­kas Sta­sys Kra­saus­kas. Brai­to­ne – vi­sai kas ki­ta, nes ga­li­ma pa­si­rink­ti: nuo ty­so­ji­mo ne­mo­ka­ma­me šez­lon­ge iki links­mų žai­di­mų ir lo­ši­mų ar­ba su­čiau­mo­ti tra­di­ci­nį į fish and chips (žu­vis ir bul­vy­tės). Dar įma­no­ma už 20 sva­rų (apie 25 eu­rus) su­ži­no­ti sa­vo at­ei­tį iš pa­gal Ta­ro kor­tas ją nu­sa­kan­čio ži­niuo­nio, tū­nan­čio se­no­vi­nia­me deng­ta­me ve­ži­me. Jei at­ei­ties iš­girs­ti ne­pa­nūs­ta­te, ga­li­te iš­si­kei­tę ko­kį sva­rą į va­rio­kus, šva­riai juos pra­loš­ti ka­zi­no au­to­ma­tu. Ar­ba ap­si­lan­ky­ti pil­na­me bai­sy­bių „Vai­duok­lių vieš­bu­ty­je“. Grį­žę į se­na­mies­tį iš kaž­ke­lin­to kar­to pa­si­ren­ka­te ti­piš­ką alu­dę ir už­si­ropš­tę ant aukš­tų kė­džių ker­ta­te jau­tie­nos bei kiau­lie­nos keps­nius, pa­vil­gy­da­mi sid­ru ar alu­mi. O iš ki­tos alu­dės ker­tės ai­di ne­var­žo­mas už­kre­čia­mas ku­rio nors lan­ky­to­jo kva­to­ji­mas. Jis, ma­tyt, ne­su­si­lai­ko ne­žven­gęs nuo sod­rių anek­do­tų, ku­rių jūs per at­stu­mą ne­gir­di­te.

Tai vienas seniausių ir ilgiausių molų pasaulyje. Jo ilgis - maždaug pusė kilometro.

Ką dar pa­ma­ty­ti, kur užkąsti

Brai­to­ne ga­li­ma ne tik pa­sig­ro­žė­ti ak­me­nuo­ta pa­kran­te ir nuo­sta­biu At­lan­to van­de­ny­no mė­ly­nu­mu, pa­puoš­tu sau­lė­ly­džio, bet ir ap­lan­ky­ti daug įdo­mių vie­tų. Be jau mi­nė­tų Ka­ra­liš­ko­jo pa­vil­jo­no rū­mų, smal­su pa­tek­ti į Brai­to­no mu­zie­jų ir pa­veiks­lų ga­le­ri­ją, kur ro­do­mi Eu­ro­pos ir Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos me­no lo­biai bei eks­po­na­tai, at­ke­lia­vę iš Ame­ri­kos bei ki­tų vals­ty­bių. Ga­li­ma pa­sig­ro­žė­ti ir griež­tai pa­pras­to­mis St. Nicholas baž­ny­čios ar­chi­tek­tū­ros for­mo­mis. O juk ši šven­to­vė pa­sta­ty­ta dar XI am­žiu­je ir yra pats se­niau­sias pa­sta­tas Brai­to­ne. Per­šo­kant tūks­tan­čiu me­tų į prie­kį, į jau mū­sų XXI am­žių, ga­li­ma pa­tai­ky­ti į šiuo­lai­ki­nes gro­žy­bes – iš­ti­są gra­fi­čių gat­vę. Pie­ši­niai kur­ti ti­krų pro­fe­sio­na­lų, vi­sai ne­pri­mi­ty­vūs, pri­me­nan­tys pra­ncū­zo Fer­nand'o Le­ger kū­ry­bą, ir to­dėl gal pir­mą kar­tą ne­ima pyk­tis ant jų kū­rė­jų.

Brai­to­ne, kaip ir ki­tuo­se pa­kran­čių mies­tuo­se, pil­na nak­ti­nių klu­bų, res­to­ra­nų, ba­rų ir ki­to­kių pra­mo­gų. Daug įvai­riau­sios mu­zi­kos. Kur val­gy­ti Brai­to­ne? Pa­tys ang­lai juo­kda­mie­si sa­ko, kad tai ne­bran­gus mies­tas, ku­ria­me ga­li­ma sma­giai leis­ti lai­ką ir ska­niai bei pi­giai pa­val­gy­ti. Ži­no­ma, vis­kas pri­klau­sys tik nuo jū­sų pi­ni­gi­nės ir to, kiek no­ri­te iš­leis­ti va­ka­rie­nei. Brai­to­ne yra įvai­riau­sių vir­tu­vių, kaip ir vi­so­je Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, pra­de­dant po­pu­lia­ria in­diš­ka, bai­giant tra­di­ci­niais bis­tro, alu­dė­mis ar ang­liš­kais res­to­ra­nais. Ži­no­ma, vi­suo­met yra įvai­riau­sių ak­ci­jų, ta­čiau rei­kia bū­ti ati­diems, nes ga­li­ma nu­si­vil­ti ko­ky­be.

Jauki senamiesčio gatvelė.

Per trum­pą vieš­na­gę su­nku pri­pras­ti prie kai­rio­jo eis­mo. Vis at­ro­do, kad dviaukš­tis au­to­bu­sas pa­vo­jin­gai su­ka ne į tą pu­sę ar­ba su­sto­ja ne ta­me gat­vės pa­kraš­ty­je. Te­lie­ka šyp­te­lė­ti pri­si­mi­nus anek­do­tiš­ką at­ve­jį iš mū­sų pla­tu­mų. Ke­lių po­li­ci­nin­kas su­stab­do nu­si­žen­gu­sį vai­ruo­to­ją: „Pra­šau jū­sų do­ku­men­tų, se­re.“ – „Ko­dėl stai­ga į ma­ne krei­pia­tės se­re?“ – „To­dėl, kad va­žiuo­ja­te kai­rią­ja pu­se.“

Pa­sku­ti­nis ry­tas Brai­to­ne. Iš­li­pę iš dviaukš­čio au­to­bu­so, lė­tai pė­di­na­me jū­ros pa­kran­te. Jū­ra ra­mi ir ly­gi kaip veid­ro­dis, kly­kau­ja žu­vėd­ros. Nu­girs­ta­me kal­ban­tis lie­tu­vių šei­my­ną. Tė­vai at­vy­kę į sve­čius pas du­krą, ku­ri iš­te­kė­ju­si už bri­to ir jau tu­ri ma­žą sū­nų. Gė­ri­mės veš­liai pra­žy­du­sia au­ga­li­ja ir at­sis­vei­kin­da­mi su Brai­to­nu dar kar­tą fo­tog­ra­fuo­ja­mės prie ka­ra­lie­nės Vik­to­ri­jos pa­mink­lo. Trau­ki­nu­ku rie­da­me iki Lon­do­no ir grįž­ta­me į Vik­to­ri­jos sto­tį. Jo­je pa­si­tin­ka juo­dai uni­for­muo­tų au­to­ma­ti­nin­kų bū­re­lis. Jie lai­ko ran­ko­se į vi­sas pu­ses at­sta­ty­tus gink­lus. Gal­būt vėl ko­kia spe­cia­li par­eng­tis, skir­ta ke­lei­vių sau­gu­mui už­ti­krin­ti. Tai yra ir mū­sų la­bui. Bet vis tiek ne­ra­mu. De­ja, toks šiuo­lai­ki­nis pa­sau­lis.

Šiame vežime galima sužinoti ateitį pagal Taro kortas.

Tai – ne garažai, o paplūdimio buveinės.

.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Skaityti visus komentarus (11)
Dėkoju PSK!  84.46.246.21 2015-09-14 14:40:16
tik pasivėlinau savaitę kitą perskaityti ir karalienė Viktorija jau nebėra ilgiausiai valdžiusi :) Sėkmių!
0 0  Netinkamas komentaras
Gražina  88.222.103.109 2015-09-08 10:14:14
Prisiminiau ir savo pasivaikščiojimus po Braitoną ir tai , kad mieli draugai anglai pas kuriuos svečiavau jau anapily....
0 0  Netinkamas komentaras
to Laimiui  195.194.187.132 2015-09-02 19:50:06
Konservatyvi,ligota Anglija yra tokia pati,kaip ir homodebiliska,maroziska Lietuva. Anglija-Lietuva kvadratu.
1 0  Netinkamas komentaras
Rasa  78.57.244.220 2015-09-02 04:01:26
buvo įdomu, ačiū autoriui.
2 0  Netinkamas komentaras
Angelė  89.117.242.136 2015-08-31 08:32:55
Puikus vietovės pristatymas.Skaitau kelintą kartą ir mokausi stiliaus įtaigos.Ačiu.
4 0  Netinkamas komentaras
Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ra­gi­na ge­ne­ra­li­nį po­li­ci­jos ko­mi­sa­rą Li­ną Per­na­vą įver­tin­ti pir­muo­sius po­li­ci­jos pert­var­kos re­zul­ta­tus ir tęs­ti ją tik įsi­ti­ki­nus, kad tai pagerino po­li­ci­jos dar­bą [...]
Itin bran­giai vir­tu­vės įran­kius Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei par­da­vu­si bend­ro­vė „No­ta Be­ne“ pri­pa­žįs­ta su­kly­du­si, kad ne­in­for­ma­vo ka­riuo­me­nės, jog „auk­si­nius šaukš­tus“ perpardavė iš Lie­tu­vos [...]
Po­pie­žiaus Pra­nciš­kaus Len­ki­jo­je per Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios pa­sau­lio jau­ni­mo die­nų ren­gi­nius nau­do­ti au­to­mo­bi­liai pir­ma­die­nį bu­vo iš­sta­ty­ti auk­cio­ne, o už juos gau­tos lė­šos bus skir­tos Si­ri­jos [...]
Tur­ki­ja dėl įta­ria­mų ry­šių su ne­sėk­min­gu lie­pos 15-osios ban­dy­mu įvyk­dy­ti per­vers­mą at­lei­do 87 žval­gy­bos agen­tū­ros dar­buo­to­jus, an­tra­die­nį pranešė vals­ty­bi­nė ži­niask­lai­da.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Sce­nos erd­vės, de­ko­ra­ci­jų pro­jek­ta­vi­mas, es­ki­zų, brė­ži­nių kū­ri­mas ir rea­li­za­vi­mas, apš­vie­ti­mo par­in­ki­mas – 45-erių bri­tės Es Dev­lin kas­die­nis dar­bas. Sce­nog­ra­fę traukte įtrau­kė spal­vin­gas [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Klai­pė­dos jau­ni­mo tea­tras (KJT) pa­si­tin­ka penk­tą­jį sa­vo se­zo­ną. Kū­rė­jai nau­ją į star­tą žen­gia su pir­mo­jo mo­nos­pek­tak­lio prem­je­ra ir pla­nuo­ja at­ei­ties dar­bus. Iš­skir­ti­nį KJT re­per­tua­rą jau [...]
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Ku­lau­tu­vos pa­grin­di­nė mo­kyk­la kar­tu su Ku­lau­tu­vos jau­ni­mo cen­tru bai­gė įgy­ven­din­ti pro­jek­tą, ku­ris įga­li­no at­nau­jin­ti da­lį mo­kyk­los pa­tal­pų ir jo­se įkur­ti vai­kų die­nos cen­trą su at­vi­ra erd­ve [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Ki­tą mė­ne­sį Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) va­do­vai ofi­cia­liai pa­dė­kos Jo­nui Kaz­laus­kui už dar­bą na­cio­na­li­nė­je vyrų krep­ši­nio rink­ti­nė­je.
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Kos­mi­nis te­les­ko­pas „Hubb­le“ pa­ste­bė­jo iki 200 km aukš­čio van­dens čiurkš­les, trykš­tan­čias vie­na­me apledėjusiame Ju­pi­te­rio pa­ly­do­ve.
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
De­vy­ni iš 10 žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je kvė­puo­ja pra­stos ko­ky­bės oru, an­tra­die­nį pa­skel­bė Pa­sau­li­nė svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) ir par­agi­no im­tis dra­ma­tiš­kų veiks­mų prieš tar­šą, nu­le­mian­čią [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai ga­lu­ti­nai nu­ta­rė skir­ti 84,4 mln. eu­rų Vil­niaus va­ka­ri­nio ap­link­ke­lio tre­čia­jam eta­pui. Ko­mi­si­ja dar bir­že­lį pra­ne­šė apie fi­nan­sa­vi­mą, ta­čiau per tris mėnesius ga­lė­jo ne­pri­tar­ti [...]
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja par­agi­no pa­sku­bė­ti dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to vandens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Ja­po­ni­jos su­perg­rei­ta­sis trau­ki­nys pir­ma­die­nį bu­vo pri­vers­tas įvyk­dy­ti ava­ri­nį su­sto­ji­mą, nes ja­me tarp krės­lų bu­vo ap­tik­ta be­si­ran­gan­ti gy­va­tė, pranešė vie­ti­nė ži­niask­lai­da.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami