Brėmeno muzikantų beieškant

RASA PAKALKIENĖ   2011-06-17 00:00
RASA PAKALKIENĖ
 
2011-06-17 00:00
Legendinė Brėmeno muzikantų skulptūra. Gidas G.Klostermannas pademonstravo, kaip reikia įsikibti asilui į kojas, kad išsipildytų sugalvotas noras. Rasos Pakalkienės nuotrauka
Vieš­na­gė Vo­kie­ti­jos mies­te Brė­me­ne tru­ko dvi die­nas, bet li­ko ryš­kūs įspū­džiai, nu­spal­vin­ti įdo­maus bei mar­go da­bar­ties gy­ve­ni­mo ir pa­slap­tin­gos se­no­vės.

Brėmenas yra šiaurės vakarinėje Vokietijos dalyje. Jo istorija apima daugiau kaip tūkstantį ir du šimtus metų. Kadaise tai buvo Hansos pirklių sąjungos miestas. Brėmenas ir jo jaunesnis brolis - Brėmenhafenas sudaro mažiausią iš šešiolikos Vokietijos federalinių žemių. Šiuo metu Brėmene vietinių yra panašiai kaip Vilniuje - apie pusė milijono. Pagal gyventojų skaičių jis yra dešimtas Vokietijos miestas, pagal milijonierių - trečias po pirmaujančio Miuncheno ir antroje vienoje esančio Hamburgo. Tai antras pagal dydį šalies uostas. Per miestą vingiuoja Vėzerio upė, kuri maždaug už 60 km įteka į Šiaurės jūrą. Kad netoliese plyti vandeningos platumos, galima suprasti iš gaivaus ir maloniai drėgno oro. Taigi čia tvyro jūrininkų miesto atmosfera. Brėmenas labai žalias, jį puošia dideli ir mažesni parkai, skverai, begalė gėlynų.

Galima "užsisakyti" norą

Ištarus Vokietijos miesto Brėmeno pavadinimą, iš atminties pirmiausia išnyra kitas žodis - muzikantai. Pagal žinomą brolių Grimmų užrašytą pasaką asilas, šuo, katinas ir gaidys norėjo patekti į Brėmeną, ten keliavo, bet jo nepasiekė, nes pasiliko miško trobelėje, iš jos išvaikę plėšikus. Muzikuoti šiame mieste jiems taip ir liko svajonė.

Praėjusią savaitę nedidelei lietuvių grupei pavyko ten nukeliauti, mat oro linijų bendrovė "Ryanair" skraidina keleivius maršrutu Vilnius-Brėmenas ir atgal. Nusileidę šio Vokietijos miesto pakraštyje, kuklų bagažą palikę netoli oro uosto esančiame viešbutyje, sėdę į tramvajų po 10-15 minučių atsidūrėme miesto centre. Kai klajojome jaukiomis gatvėmis ir skersgatviais, į akis krito Brėmeno muzikantų skulptūros, kurių yra ne viena ir ne dvi. Pačiame centre prie rotušės stiebiasi pagrindinė, sukurta skulptoriaus Gerhardo Marckso 1953 metais. Apačioje ant nedidelio postamento stovintis asilas "įdarbintas" burtininku. Vietiniai teigia, kad jeigu jį tvirtai palaikysi už kojų, užsimerksi ir sugalvosi norą, šis būtinai išsipildys. Miesto svečiai mėgsta šią atrakciją, todėl prie skulptūros nuolat plūsta turistai su fotoaparatais - jiems maga ir norą "užsisakyti", ir įsiamžinti.

Brėmene galima rasti įvairių šios keturių muzikantų skulptūros interpretacijų: gyvūnų piramidė kyla priešinga tvarka - nuo mažiausio iki didžiausio, ant asilo įsitaisę kiti šios pasakos herojai skaito knygas ir taip toliau. Knygynuose ir suvenyrų parduotuvėse yra daug su Brėmeno muzikantais susijusių atributų, leidinių įvairiomis kalbomis. Buvo kiek netikėta ir malonu pastebėti, kad vokiečių ir anglų kalbomis išleista pasaka yra iliustruota žinomo lietuvių dailininko Kęstučio Kasparavičiaus.

Kur mindžikuoja turistai

Legendinės Brėmeno muzikantų skulptūros - vienas miesto centro akcentų. Pagrindinėje, viduramžius menančioje Turgaus aikštėje stovi rotušė ir katedra. Taip pat ten yra ir naujesnės statybos - XX amžiaus - Brėmeno žemės parlamento rūmai. Aplink šiuos pastatus - didelės erdvės, kuriose, dairydamiesi aplinkui, mindžiukuoja būreliai turistų, kiti gaivinasi netoliese esančiose lauko kavinėse. Miesto svečių dėmesį traukia ir čia esantis Brėmeno nepriklausomybės simbolis - 10 m Rolando skulptūra.

Kiekviename mieste visada norisi pamatyti daugelio amžių paženklintas vietas. Brėmene toks yra ir Šnūro kvartalas. Tai vingrios, tarpusavyje susipynusios plytomis grįstos gatvelės, kurių siauriausia - vos 60 cm pločio. Jose daug mažų parduotuvėlių ir restoranėlių, nors ten mažai vietos, šeimininkai staliukus ir kėdes sugeba pastatyti lauke prie savo užeigos. Senų namų sienomis aukštyn ropščiasi vijokliai, kur tik apsidairysi - rožių krūmai, dažnoje gatvelėje - patogūs ir dailūs suolai, kur galima prisėsti pailsėti. Tada pėdini toliau, kol atrandi kompaktiškiausią Brėmeno ir vieną mažiausių pasaulyje viešbutį "Vestuvių namai" ("Hochzeitshaus"). Tačiau net ir šie kuklučiai vienai porai skirti apartamentai - per du aukštus. Dažniausiai juos nuomojasi ką tik žiedus sumainę jaunavedžiai arba kurias nors vestuvių metines minintys sutuoktiniai. Dar kiek paėjęs, užtinki mažiausią gyvenamąjį namą, labai siaurą ir žemų lubų, bet turintį tris aukštus. Kadaise šiame 41 kv. m būste gyveno net 11 žmonių šeima - drauge trys kartos. Nedideli senamiesčio restoranai taip pat yra Brėmeno gyvenimo istorijos dalis. Tarkime, pietavome vietoje, kuri vadinasi "Pakinktai" ("Ausspann"). Kaip pasakojo gidas Jurgenas Wenderholdas, kadaise keliautojai ten keisdavo arklius, o pailsėdavo ir pavalgydavo toje užeigoje. Seniai niekas nebekeliauja nei raiti, nei karietomis, bet per du aukštus įsikūręs restoranas laukia lankytojų ir siūlo paragauti įvairių, taip pat ir nacionalinių patiekalų.

Dar viena šio kvartalo įdomybė - visus metus veikianti Kalėdų Senelio parduotuvė, kurią itin pamėgę vaikai. Kam nepatiktų kalėdinių dovanėlių gauti ne tik žiemą, bet ir kada panorėjus? Tas kampas išpuoštas žiemos švenčių motyvais.

Savitas Fyrtelio veidas

Kai nardėme po Brėmeno centro ir senamiesčio kvartalus, atkreipusi dėmesį, kad pastatų sienos tvarkingos, švarios ir neapipurkštos dažais, pasišaipiau, kad šis miestas tikriausiai neturi savo Solomono. Tuos žodžius prisiminiau atsidūrusi kitoje įdomioje aplinkoje. Prieš lankantis vadinamajame Fyrtelio rajone, mus lydėjęs gidas Guido Klostermannas paaiškino, kad ten gyvena labai įvairi publika: teisininkai ir menininkai, studentai ir artistai, pankai ir hipiai, taigi įsikūrę saviti, originalūs žmonės. Šią įdomią miesto dalį sudaro Ostertoro, Fesenfledo ir Steinforo rajonai.

Kai skyrėme beveik nematomą ribą, kur prasideda Fyrtelis, pirmiausia akys užkliuvo už grafitais išpiešto mūro. Netrukus paaiškėjo, kad šiame rajone apstu kuo įvairiausio sienų meno. Mačiau ir profesionalių freskų, ir dažais užpurkštų originalių kompozicijų, ir bjaurių teplionių. Turbūt labiausiai grafitais išmargintos vienos populiariausių Brėmeno jaunimo diskotekos durys ir ilga siena. Atkreipiau dėmesį ir į įdomiai ištapytą vietos teatro arkinę tarpuvartę.

Smagu stebėti Fyrtelio žmones: vieni apsunkę nuo alaus rymo prie stalelių, kiti gatvėse prekiauja ar muzikuoja, labiau prakutusieji dirba savo studijose, dirbtuvėse, nedideliuose mados salonuose, parduotuvėse ir kavinėse. Vietiniai mėgsta bendrauti, diskutuoti, net patys prieina prie turistų pasišnekėti. Tiesą sakant, Fyrtelyje jaučiausi kaip savoje aplinkoje. Na, tarkime, lyg būčiau Vilniaus Užupyje, tik gerokai didesniame ir visomis prasmėmis margesniame rajone.

Vakarai restoranuose

Buvo akivaizdu, kad Brėmeno gyventojams patinka vakaroti mieste, vakarieniauti nedideliuose restoranuose ir kavinėse. Kaip pasakojo G.Klostermannas, prie stalo susėda kolegos, bičiuliai arba šeimos nariai. Taip leisti laiką yra populiaru, todėl norintiesiems vakarieniauti mieste patariama stalelį užsisakyti iš anksto. Suprantama, vaikus auginantys tėveliai laiką dažniau leidžia namie. Tačiau kai atžalos ūgteli, daug kur keliauja kartu. Kai vakarojome Fyrtelio restorane "Kuche 13", esančiame ramioje siaurių gatvelių sankirtoje, mačiau nuostabų vaizdą: prie stalo sėdėjo ir valgiaraščius vartė gausi trijų kartų šeima - nuo anūkų iki senelių.

Derėtų pridurti, kad vokiečiams bepigu taip leisti laiką. Kaip teigė mūsų palydovas G.Klostermannas, šio krašto pensininkai neskursta. Vidutinė pensija Vokietijoje - apie pusantro tūkstančio eurų. O vidutinis šalies gyventojų atlyginimas yra apie du tūkstančius eurų.

Mokslo centro įdomybės

Įdomi ne tik šio vokiečių miesto centrinė dalis, kurią smalsiai apžiūrinėjome vaikščiodami, kol imdavome nebejausti kojų. Išskirtinis projektas - Brėmeno mokslo centras "Universum". Nuo jo atidarymo 2000 metų rugsėjį į šį erdvėlaivį primenantį savitos architektūros statinį kasdien plūsta apie 1300 lankytojų, norinčių suprasti mokslo pasaulį. Ten ypač smagu smalsiems vaikams ir jaunimui. Dauguma "Universum" eksponatų yra interaktyvūs ar simuliuojantys prietaisai, vaizdo instaliacijos ar žaidybinės inscenizacijos, padedančios lankytojams pažinti žemę, žmogų ir visatą. Norėdami kuo daugiau visko išbandyti, "Universum" praleidome gerokai daugiau laiko nei planavome ir džiūgavome kaip vaikai. Juk smagu pačiam sukelti bangas, sukurti krioklį, rankomis paliesti miniatiūrinį tornadą, baugu, bet įdomu ištverti dirbtinį žemės drebėjimą, pamatyti, kaip funkcionuoja muliažiniai žmogaus organai, pajusti, kaip veikiamos emocijos, pažvelgti į Žemės lopinėlį - paplūdimį, kuriame guli žmogus, - iš arti ir tolstant nuo mūsų planetos metrus, kilometrus, milijonus kilometrų, šviesmečius... Tai dar ne viskas. Brėmene yra tarptautinės kosminės stoties modulis "Columbus", kuriame galima pasinerti į astronautikos pasaulį.

Lankytina miesto centro vieta - modernus pastatas su originaliomis vidaus erdvėmis ir interjeru "Haus Atlantis", kurio šeimininkas Bernhardas Hoetgeris tikėjo, kad paslaptingoji Atlantida egzistuoja. Užėjęs į vidų atsiduri nerealiame, keistų geometrinių formų ir akustinių efektų pasaulyje. Šalia šio namo yra kita populiari vieta, kur galima klausytis 30 porceliano varpų skleidžiamos muzikos. Ji skamba maloniai ir atpalaiduoja.

Brėmeno gyventojai susigalvoja įvairių pramogų. Kvartale, kur yra nemažai muziejų, matėme grupelę vidutinio amžiaus žmonių, apsiginklavusių kaltais ir grąžtais. Vadovaujami profesionalaus skulptoriaus, erdviame žaliame kieme vyrai ir moterys iš akmens luitų kūrė meno darbus.

Patogūs dviračių takai

Kadangi Brėmenas yra jūrininkų miestas, prieplaukose galima pamatyti įvairiausių laivų - nuo senovinių iki modernių. Vėzerio upė teka per patį Brėmeno centrą, pakrantės Šlachtės promenada malonu vaikštinėti, dar smagiau yra minti dviračiu. Visame mieste - patogūs raudonomis plytelėmis grįsti dviračių takai, kuriais nevalia žingsniuoti pėstiesiems. O centre ribojamas automobilių eismas. Kaip sakė mus lydėjęs G.Klostermannas, Brėmeno gyventojai 60 proc. atstumo įveikia viešuoju transportu, dviračiais arba pėsčiomis, 40 proc. kelio - automobiliais, kurių dažniausiai prireikia keliaujant į užmiestį ar dar toliau. Jis teigė, kad čia dviračiai vagiami itin retai, todėl brėmeniečiai yra ramūs dėl šios transporto priemonės. O juos minančiųjų Brėmene labai daug.

Turistai dviračius gali išsinuomoti, tada greitai ir patogiai apkeliauti įdomiausias Brėmeno vietas. Vietiniai ir svečiai dažnai naudojasi viešuoju miesto transportu - tramvajais ir autobusais. Galima įsigyti vienos ar kelių dienų bilietą bei važiuoti bet kuo ir bet kur, nesukant sau galvos. Kaip minėjau, prie oro uosto sėdęs į tramvajų nespėji gerai apsidairyti, o jau atsiduri miesto centre. Tai patogu tiems, kuriems Brėmenas - tarpinė kelionės vieta. Jei iki kito "Ryanair" lėktuvo skrydžio yra kelios ar daugiau valandų, šį laiką galima praleisti ne lūkuriuojant oro uosto salėje, bet apžiūrinėjant istorines Brėmeno vietas, vaikštinėjant po viduramžius menantį senamiestį arba apsilankant žinomų pasaulyje ar Vokietijoje prekybos tinklų parduotuvėse, esančiose Hutfilterstrasėje, Obernstrasėje, Sogestrasėje ir kitose gatvėse. Kelionės nuovargio galima atsikratyti puikiuose žaliuose Brėmeno parkuose. O atsidūrus Brėmene pavasarį, galima pamatyti įstabią žydinčią vietą - rododendrų parką, kuriame auga apie 680 iš tūkstančio pasaulyje aptinkamų laukinių rododendrų rūšių ir dar apie tūkstantis rūšių įvairiausių dekoratyvinių rododendrų bei azalijų.

Lankytinos vietos

* Šnūro kvartalas (Schnoorviertel) - istorinė miesto vieta, garsi nedideliais XV-XVIII amžiaus namais. Kadaise tai buvo vienas neturtingiausių miesto kvartalų.

* Šv. Jono bažnyčia - istoriniame Šnūro kvartale esanti gotikinė bažnyčia.

* Žaislų muziejus - istoriniame Šnūro kvartale įsikūręs muziejus.

* Brėmeno rotušė (Rathaus), esanti pagrindinėje Turgaus (Marktplatz) aikštėje, buvo pastatyta 1405-1410 metais ir yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Rotušėje yra vadinamasis Poilsio rūsys (Rastkeller), kuriame siūloma paragauti maždaug 600 rūšių vyno.

* Šv. Petro katedra, pastatyta XI amžiuje, bet vėliau ne kartą perstatyta. Tai didinga romaninė katedra, turinti dvibokštį fasadą.

* Rolando statula Turgaus aikštėje - ji taip pat įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Ši 10 m aukščio statula, esanti priešais miesto rotušę, buvo pastatyta XV amžiaus pradžioje. Tai Karolio Didžiojo sūnėno Rolando, simbolizuojančio Brėmeno nepriklausomybę, skulptūra.

* Brėmeno muzikantų skulptūra stiebiasi Turgaus aikštėje. Ji vaizduoja keturis muzikantus, pasakos veikėjus: asilą, šunį, katiną ir gaidį.

* Meno galerija saugo Europos meno darbus nuo viduramžių iki XX amžiaus.

Verta pamatyti ir išgirsti

Brėmene visus metus vyksta žiūrovų pritraukiantys renginiai, koncertai, parodos. Gausu jų bus ir šią vasarą bei rudenį. Liepos 1-3 dienomis Brėmene rengiamas klasikinės muzikos festivalis po atviru dangumi, liepos 6-10 dienomis - tradicinė "Brėminalė", per kurią Vėzerio upės pakrantėje ir laivuose koncertuoja ir pradedantys bei visoje Vokietijoje mėgstami atlikėjai. Rugpjūčio 18-21 dienomis džiugins ir stebins gatvės cirko festivalis "La Strada". O rudenį po remonto atidaryta Meno galerija pakvies į garsaus norvegų dailininko Edvardo Muncho parodą "Paslaptis anapus drobės".

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Lie­tu­va penk­ta­die­nį ati­duo­da duo­klę ve­lio­niui Iz­rae­lio prezidentui Shi­mo­nui Pe­re­sui.
Prieš ket­ve­rius me­tus Eli­gi­jaus Ma­siu­lio ir Val­de­ma­ro To­ma­ševs­kio va­do­vau­ja­mas par­ti­jas Sei­mo rin­ki­muo­se pa­lai­kė maž­daug 200 tūkst. rin­kė­jų. Ne­di­de­lės, ta­čiau stabilų elek­to­ra­tą tu­rin­čios [...]
Veng­rai sek­ma­die­nį vyk­sian­čia­me re­fe­ren­du­me ti­kriau­siai at­mes pa­bė­gė­lių pa­skirs­ty­mo Eu­ro­pos Są­jun­go­je pa­gal pri­va­lo­mas kvo­tas pla­ną ir šiuo žings­niu ga­li dar su­stip­rin­ti griežtai prieš im­ig­ran­tus [...]
Ukrai­nos na­cio­na­li­nis an­ti­ko­rup­ci­jos biu­ras (UNAB) vei­kia jau be­veik de­šimt mė­ne­sių. Per šį lai­ką jis pra­dė­jo dau­giau nei 200 kri­mi­na­li­nių ty­ri­mų, su­si­ju­sių su įsigalėjusia ša­ly­je ko­rup­ci­ja. [...]
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Gal­būt net ne vi­si vil­nie­čiai ži­no, kur va­ka­rais ga­li­ma pa­bėg­ti nuo ne­oni­nių var­to­to­jų kul­tū­ros lem­pu­čių ir ras­ti ne to­kią triukš­min­gą, tru­pu­tį nos­tal­gi­jos dul­kė­mis nusėtą ra­my­bės oa­zę.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Įmo­nėms, ku­rios Vil­niu­je ne tik žen­gė pir­muo­sius žings­nius, bet ir skai­čiuo­ja čia veik­los de­šimt­me­čius ar šimt­me­tį, mies­to pra­na­šu­mai na­tū­ra­liai nu­sve­ria trū­ku­mus: lo­gis­ti­kos iš­šū­kiai [...]
Rug­sė­jo 29 d., ket­vir­ta­die­nį, du­ris ofi­cia­liai at­vė­rė de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te įsi­kū­ręs vers­lo mies­tas „Quad­rum“, į ku­rį Nor­ve­gi­jos įmo­nių gru­pė „Scha­ge Group“ investavo 100 mln. [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Birš­to­no me­ri­ja ofi­cia­liai at­sip­ra­šė kū­rė­jos Il­zės But­ku­tės už teks­tus, nu­si­ra­šy­tus iš jos tink­la­raš­čio. Ta­čiau au­to­rė krei­pė­si į ad­vo­ka­tus, nes jos kū­ry­ba sa­vi­na­ma­si jau ne pir­mą kar­tą.
Šią sa­vai­tę su­kan­ka 20 me­tų, kai Lon­do­no „Ar­se­nal“ fut­bo­lo klu­bą tre­ni­ruo­ja prancūzas Ar­se­ne'as Wen­ge­ras.
Po tri­jų Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos (LKL) tu­rį vien­val­dis ly­de­ris yra Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“. Per­ga­lės sko­nio šį se­zo­ną dar ne­pa­ju­to ša­lies vi­ce­čem­pio­nas Klai­pė­dos „Neptūnas“ ir be­ne [...]
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Jau penk­tus me­tus iš ei­lės vyks­tan­ti IT pa­slau­gų bend­ro­vės „Tie­to Lie­tu­va“ IT ta­len­tų ug­dy­mo prog­ra­ma „Mė­nuo su IT“ šie­met pir­mą kar­tą su­lau­kė itin daug par­aiš­kų ne tik iš Lie­tu­vos, [...]
Rug­sė­jo pra­džio­je Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja (EB­PO) pa­skel­bė kas­me­ti­nį švie­ti­mo duo­me­nų lei­di­nį „Žvilgs­nis į švie­ti­mą“ (anlg. Edu­ca­tion at a Glan­ce), ku­ria­me pir­mą [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pra­ncū­zi­jo­je skan­da­lą su­kė­lė žur­na­lis­tas, pa­si­pik­ti­nęs bu­vu­sios tei­sin­gu­mo mi­nis­trės Ra­chi­dos Da­ti dukrai duo­tu var­du.
Net pei­liu gink­luo­tas plė­ši­kas ne­pri­vers at­si­sa­ky­ti puodelio ar­ba­tos Ang­li­jo­je.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami