TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Bulgarijos Rodopų kalnų staigmenos

2014 04 11 6:00
Gamtos stebuklas – Čudnite mostove. Aušros Steikūnienės nuotrauka

Vilnietė Aušra Steikūnienė su grupele bendražygių devynias dienas keliavo po Bulgarijos Rodopų kalnus. Pakeliui grožėjosi gėlėtomis pievomis, priekalnių bažnytėlėmis, tradicinės architektūros miesteliais, sekė legendinio Orfėjo pėdsakais, žygiavo senovės romėnų keliais, lietė priešistorinės trakų tvirtovės sienas, nakvojo įstabiame vienuolyne.

Penkių moterų grupelė, vadovaujama patyrusio keliautojo Felikso Bitino, į kelionę po Rodopus susirengė pernai birželį. Pietinėje Bulgarijos dalyje besidriekiantys kalnai nėra aukšti, siekia apie 2 kilometrus. Jie nesudaro ištiso kalnagūbrio, tarsi išmėtyti kalvelėmis. Pagal legendą šiuose kalnuose gimė vienas garsiausių senovės herojų, dainininkas ir muzikantas Orfėjas. Rodopuose yra jo vardu pavadintas kalnas, vietiniai pasakoja apie apylinkėse augančią Orfėjo žolelę, miesteliuose stovi ne vienas herojui skirtas paminklas.

Keliautojus iš Lietuvos Bulgarijos kalnai traukė ir tuo, kad jais galima ilgai eiti nesutinkant žmonių, o turistams netaikomi jokie ribojimai. Taigi grupelė gyveno laukinėmis sąlygomis: nakvojo palapinėse, gamino maistą ant laužų, gėrė čia pat skintų žolynų ir gėlių arbatą. Žemėlapių buvo įsigiję dar Lietuvoje, ir nors jie buvo nelabai tikslūs, tai nesugadino numatytos programos.

"Kalnuose man buvo labai gera ir ramu", – sakė A.Steikūnienė. Dviejų savaičių išvyka į Rodopus, įskaitant kelionę iš Lietuvos ir atgal, jai kainavo apie 1500 litų.

Tarp gėlių

Bulgariją keliauninkai pasiekė maršrutiniais autobusais. Jų žygis prasidėjo nuo slėnyje įsikūrusio kurortinio Smoliano miesto. Apsinakvojo gretimoje vietovėje, kur rado "chižą" – namelį, priimantį turistus.

A.Steikūnienę apstulbino netoliese matyta įvairiomis gėlėmis nusėta pieva: žydėjo tūbės, gegužraibės, šliaužiančios jonažolės, žiognagės, iš kurių, kaip sužinojo, galima išsivirti kiek svaiginančios arbatėlės. Vėliau paaiškėjo, jog šioje vietoje buvo specialiai užsėta net 1 mln. 250 tūkst. augalų. Regis, jie čia tikrai mėgstami. Štai Smoliano apylinkių kalnų miesteliuose per Jonines vyksta laukinių gėlių festivalis. Dviračiais atmynę jaunuoliai gali piešti gėles. Skaitomos paskaitos arba, tarkim, mokoma megzti gėlytes.

Spalvinga Rodopų augalija tikrai papuošė vilniečių kelionę. "Kai kurie kalnų takeliai buvo taip apaugę gėlėmis, jog atrodė, kad patekome į tikrą sodą. Žavėjo didžiuliai, gal trijų metrų aukščio baltų erškėtrožių krūmai. Įmetę į puodą vos keletą jų žiedų, dar pridėję dobilų, gėrėme labai aromatingą arbatą", – prisiminė A.Steikūnienė.

Turistai iš Lietuvos gaivinosi šaltinėlių vandeniu iš kalnuose įrengtų gėryklų. Prie jų dažnai dar būdavo pritaisytas paveikslėlis žmogaus, kurio garbei ta gėrykla pastatyta. „Vandens tėkmė vienaip pritaikyta žmonėms, kitaip – gyvuliams. Mus stebino, kad jie taip pagarbiai visais rūpinasi", – prisiminė Aušra.

Ir sielai, ir kūnui

Gera buvo užsukti į kalnus nusėjusias šventyklėles, kurios tampa ir prieglobsčiu nuo lietaus bei kitų gamtos išdaigų. Bulgarai labai religingi, svarbiausias jų šventasis yra Ivanas Rilskis, oloje išgyvenęs 12 metų ir įkūręs švenčiausią Bulgarijos vietą – Rilos vienuolyną. Beje, svarbiausias konkrečios šventyklos šventasis paprastai vaizduojamas kairėje altoriaus pusėje.

Kaip pasakojo A.Steikūnienė, dažnos kalnų šventyklėlės durys būdavo užrištos vien virvele ar kaspinėliu arba jose kyšodavo raktas. Tad galėjai patekti vidun, apsižiūrėti, pasimelsti ir ramiai išeiti.

Vaikštinėdami po Smolianą, jo centre keliauninkai aptiko saugomą gamtos paminklą – labai seną plataną, kurį vos apglėbė šešiese. Dar vienas miesto simbolis – Orfėjo ir jo mylimosios Euridikės skulptūra. Atvykėliai iš Lietuvos aplankė vietos istorijos muziejų, susidomėję apžiūrėjo čia eksponuojamus bulgarų tautinius drabužius, skrynias, net sudžiovintą vestuvių karvojų. Matė ir jų verbų, kurios kiek kitoniškos nei mūsiškės, taip pat susidūrė su bulgarų Užgavėnių persirengėliais. Ši šventė čia vyksta kovą.

Smoliane keliautojai ragavo šaltsriubės ("tarator"), panašios į mūsų šaltibarščius. Tik tiek, kad ji pagaminta iš agurkų ir jogurto gėrimo airano. Kainavo vos 1 levą, t. y. 2 litus. Aušra gyrė ir kitus Bulgarijoje ragautus valgius, pavyzdžiui, pupelių sriubą "bob čiorba", salotas iš pomidorų, agurkų, violetinių svogūnų bei su panašiu į fetą sūriu.

Pakilo ant Orfėjo kalno

Iš Smoliano pajudėję kalnų link aptiko bulgarišką užrašą "Saugokitės meškų. Jeigu sutiksite, elkitės taip ir taip..." Buvo nurodytas net telefonas, kuriuo reikėtų skambinti susidūrus su rudąja. Nors meškos ir neišvydo, keletą kartų pasijuto nejaukiai, netoliese išgirdę keistą burzgimą ir kaukimą.

Užtat žygiuojant į svarbiausią tikslą – garsųjį Orfėjo kalną – turistų link atbildėjo visa arklių kaimenė. Pasižiūrėjusi, kas lankosi jų valdose, kaimenė apsisuko ir nušuoliavo atgal.

Pakilus į Orfėjaus viršūnę, esančią 2188 metrų aukštyje, atsivėrė gražūs apylinkių vaizdai. Vis dėlto neapžėlusių viršūnių, iš kurių matoma panorama, šiuose kalnuose nedaug. Didžioji dalis Rodopų ištisai apžėlę eglaitėmis, kitokiais medžiais. Tačiau kelionių nuotraukose liko įamžintos viršukalnėse patirtos nepaprastos akimirkos. Pavyzdžiui, nuo aukštybių gėrintis pro rūką besiskverbiančiais tekančios saulės spinduliais. Arba stebint tolimą lietų ir žaibus.

Istorinės įdomybės

Keliaudami per miškų tankumynus turistai iš Lietuvos aptiko senovės indoeuropiečių genties – trakų - tvirtovę. Kaip parašyta paminklinėje lentoje, tvirtovė išliko net iš XI-IX amžiaus prieš Kristų. Stora, maždaug 2,5 metro, jos siena buvo sudėliota iš plokščių akmenų. Įdomu, kad tokios pat formos akmenimis dengti ir bulgarų tradicinių namelių stogai.

Jau kitoje vietoje turistai apžiūrėjo Europos Sąjungos lėšomis restauruojamos trakų šventyklos pamatus.

Dar viena istorinė pramoga miškų glūdumoje – senovės romėnų kelias, grįstas akmenų luitais. Paėjėję tolėliau žygeiviai aptiko dar vieną tokį, kuris driekėsi bene 5 kilometrus.

Široka laka

Vienas tradicinės bulgarų architektūros miestelių, kurį apžiūrėjo nusileidę iš kalnų, – tai Široka Laka. Vietovei būdingų namukų viršutiniai aukštai kiek išlindę į priekį, kad kambariai būtų erdvesni, stogai dengti plokščiais akmenimis. Miestelyje išlikę dar senovės romėnų laikų tiltelių, jungiančių upės krantus.

Nuo vidudienio kaitros keliauninkai slėpėsi vėsioje vietos bažnytėlėje, pastatytoje vos per 38 paras. Šios šventyklos sienos buvo baltos, neaprūkusios nuo žvakių liepsnos, kaip kad matė kitur.

Široka Lakoje irgi puikavosi Orfėjo skulptūra. Miestelyje yra ir mokykla, kurioje rengiami folklorininkai, dainininkai ir šokėjai. Vietinių gyventojų čia nematė, pakeliui sutiko tik turistų. Prisėdę užeigoje lietuviai joje paliko 70 levų, o nuėję į parduotuvę prisipirko maisto 3 dienoms vos už 17 levų.

Netikėti susitikimai

Dar vienas įsimintinas įspūdis – iš Zaberdo, kito kurortinio miestelio, į kurį nusileido kalnuose atšventę Jonines. Įžengę į jį ryte pamatė daugybę močiučių, šluojančių savus gatvės ruoželius. Turistai iš Lietuvos eidami per miestuką dainavo lietuvių liaudies dainas. Garsas sklido puikiai, o vietos gyventojai mojavo dainininkams iš svetur. Beje, Zaberdo vietovė garsi kaip Bulgarijos Holivudas, nes čia buvo filmuojami filmai, o ant stačios nuokalnės puikavosi didelės raidės, primenančios užrašą, esantį tikrajame Holivude - „Sveiki atvykę į Zaberdo“.

Sutiktas bulgaras rekomendavo aplankyti gamtos paminklą – Čudnite mostove, galingą arkos formos uolą, išplautą upės. "Nors vieta ir labai didinga, ten jaučiausi nelabai jaukiai", – prisiminė Aušra.

Jau paliekant kalnus keliautojai sutiko žmogų, kuris prisistatė esąs bulgarų kultūros atašė Rusijoje, ir užsuko pasisvečiuoti jo "chižoje". Vyras gerai mokėjo rusiškai, papasakojo visokiausių istorijų, taip pat apie legendinę Orfėjaus gėlelę, kuri keletą metų gali būti po žeme, o paskui atgyja ir pasirodo paviršiuje. Svečius bulgaras vaišino arbata, pagaminta iš jonažolių, taip pat pušų ūglių ir žiognagių, pats ragavo pipirinės degtinaitės.

Bulgarai A.Steikūnienei paliko gerų, malonių žmonių įspūdį. Tik buvo neįprasta matyti juos purtant galvą. Šis judesys bulgariškai reiškia "taip", bet vis tiek atrodydavo, kad pašnekovai meluoja.

Įspūdžiai iš vienuolyno

Liūdna buvo atsisveikinti su Rodopais. Iš jų keliauninkai autobusu pasiekė Bačkovskio vienuolyną. Tik tą vakarą jų ten nepriėmė, nes vienuolynas uždaromas 16.30 valandą. Kitą dieną vienuolyno durys atsivėrė. Turistams buvo leista pernakvoti, jiems skirti kuklūs kambariukai. Valgė tamsiame vienuolių valgomajame, kur yra išlikusių senovinių freskų.

A.Steikūnienė grožėjosi vidiniu vienuolyno kiemu, jame augančiais labai senais medžiais. Tarp jų – ir laukinis persimonas. Mūsų parduotuvėse parduodami persimonai yra oranžiniai, o laukinio medžio vaisiai yra rudai mėlyni. Iš jų vienuoliai gamina ypatingą vyną.

Pagyventi šiame vienuolyne buvo labai gera. Atvykėliai iš Lietuvos dalyvavo ir dvejose pamaldose, klausėsi nuostabaus giedojimo. Kaip pasakojo A.Steikūnienė, Bačkovskio vienuolynas visame pasaulyje garsus ir tuo, kad jo bažnyčios freskose vaizduojami ne tik religiniai veikėjai, bet ir žymūs filosofai.

Vienuolyno įžymybes aprodė rusakalbis gidas. Jis labai gyrė Bulgariją. Anot gido, viskas šioje šalyje yra geriausia. Kaip pabrėžė Aušra, tokios jo kalbos gerokai skyrėsi nuo mūsų, lietuvių, įpročio vaizduoti savąjį kraštą kitiems.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"