Burkina Faso vaikai nematę baltaodžių

Jūratė MIČIULIENĖ   2013-01-11 08:12
Jūratė MIČIULIENĖ
 
2013-01-11 08:12
Oresto Gurevičiaus nuotraukos Įprastas krovinių gabenimo būdas.
Vil­nie­tis Ores­tas Gu­re­vi­čius ir jo drau­gė Jus­ti­na mė­ne­sį vie­šė­jo ga­na skur­džio­je Va­ka­rų Af­ri­kos ša­ly­je Bur­ki­na Fa­se. Pa­da­ręs iš­va­dą, kad tu­ris­tui čia be­veik nė­ra ką veik­ti, vai­ki­nas vis dėl­to no­rė­tų dar kar­tą su­grįž­ti. "Čia ti­kra, juo­do­ji Af­ri­ka", - tei­gė jis.

Burkina Fasas neturi priėjimo prie jūros, negali pasigirti įspūdinga gamta, beveik pusė šalies teritorijos - skurdžios sausos stepės, uolos, raudona, išdegusi žemė. Orestas prisipažino, kad liūdniausia būdavo, kai prie jo priėjęs mažas vaikas klausdavo: "Pone, gal turite vandens?" Įspūdžiai, nauja patirtis Afrikoje ir tai, ką mėnesį matė aplinkui, pakeitė vaikino poreikius. "Jie tapo kuklesni", - sakė jis.

Su fotoaparatu daugiausia šalies sostinėje Vagadugu laiką leidęs pašnekovas tvirtina, kad turistams čia tiesiog nėra ką veikti. Pasidairyti po šalį gal ir būtų įdomu, tačiau nesaugu. "Gretimose valstybėse vyksta pilietiniai karai, neramumai. Kadangi lankėmės per rinkimus, kontrolė buvo sustiprinta, tačiau apskritai čia nėra labai ramu ar saugu. Po Libijos krizės į Afrikos vakarus patraukė daug radikalių islamistų. Pavyzdžiui, ir man ne vienas grasino užmušti vien už tai, kad fotografuoju. O kai mums ėmė pasakoti, kad, tarkime, vidury dienos gatvėje kažkas šaudė į pravažiuojantį kanadiečių džipą, apvogė prancūzų autobusą, važiuojantis mopedu vietinis švedei nuo peties nuplėšė rankinuką su visais dokumentais, tai pavažiavę pasidairyti toliau už sostinės net nelipdavome iš automobilio. Žvalgėmės tik pro langus. Apskritai mums patarta už sostinės į rytus ar šiaurę važiuoti ne toliau nei 60 kilometrų", - pasakojo pašnekovas.

Nedrąsūs, bet smalsūs vaikai.

Tad nenuostabu, kad turistų Burkina Fase beveik nėra. Baltaodžių taip pat retai sutiksi. "Vaikai, pamatę mus, šaukdavo "nasano, nasano" ("baltas, baltas") ir sprukdavo išsigandę, nes tokių dar nebuvo matę, - tikino Orestas. - Manau, kad čia apskritai net nežino, kas tas turistas. Iš dešimties atvykusiųjų tik kokie du gal bus tiesiog pažioplinėti atsidanginę, visi kiti - darbo reikalais."

Rado aukso

Dar visai neseniai buvusi ketvirta nuo galo pagal skurdumą pasaulyje šalis pastebimai ėmė keistis tik nuo 2009 metų, kai joje buvo atrasta aukso. "Anksčiau pagrindinis eksportas buvo medvilnė, iš taukmedžio gaminama kosmetika, verdamas muilas. Dabar valstybė pajamų gauna ir iš aukso. Kalbėjausi su žmonėmis, kurie čia iš Europos atvyko būtent tais metais. Pasak jų, oro uostas sostinėje Vagadugu buvo tiesiog asfaltuotas takas ir medinė būdelė, kurioje dėdavo antspaudus į pasus. Dabar oro uostas jau panašus į įprastus", - teigė  keliautojas.

Kol kas Burkina Faso jums nepasiūlys nė viena Lietuvos kelionių agentūra. Valstybė žemėlapyje - žemyn nuo Alžyro ir Malio. Vakaruose ribojasi su Dramblio Kaulo Krantu. Nuo Vilniaus tiesioginis atstumas - 3238 kilometrai. "Skrendant keliskart persėdant, vien nuo Alžyro lėktuve dar teks praleisti keturias valandas", - aiškino Orestas.

Zoologijos sode galima arti prieiti prie stručio.

Buvusioje Prancūzijos kolonijoje (nepriklausomybę atgavo 1960 metais) ir dabar valstybinė kalba - prancūzų. Anksčiau šalis vadinosi Aukštutinė Voltos Respublika. 1984 metais tuometinis prezidentas Thomas Sankara ją pavadino dviejų vietinių genčių - mosių ir dogonų - kalbų žodžiais, o tai išvertus reiškia "sąžiningų žmonių žemė". Pašnekovo teigimu, žmonės iš tikrųjų čia atrodo nuoširdūs, tačiau leistis vieniems keliauti po provincijas būtų per daug nesaugu. Šalyje apstu netvarkos. "Kartais nesupranti, ar prie tavęs prieina policininkas, ar apsauginis, ar koks nors plėšikas. Nežinai, kuo pasitikėti. Gaila, kad nemokėjome prancūzų kalbos, nes sutikti žmonės buvo paslaugūs, norėdavo padėti ir pabendrauti. Nors irgi abejodavome, kiek tas nuoširdumas tikras, o kiek - tikintis kokios nors naudos. Nesu tikras, kur jie būtų mus nusivedę ar nuvežę, ar apskritai būtume grįžę. Girdėjome, kad užsieniečiai neretai grobiami tikintis išpirkos.

Apie šalies šiaurės rytuose gyvenančią vudu gentį taip pat sklinda baugių pasakojimų, esą ji turi gana keistų tradicijų, sakysime, sėkmės ženklu laikoma nešiotis kieno nors nukirstą galvą, - aiškino Orestas. - Gyvybė šioje skurdžioje šalyje menkavertė, tad nusidanginęs kur nors toliau nuo sostinės gali ir nesugrįžti. Dar prieš dešimt metų gyvenimo vidurkis čia buvo 17 metų. Daug vaikų mirdavo ir nuo įvairių ligų. T.Sankara buvo pradėjęs daug pažangių reformų: skiepijo vaikus, statė mokyklas, namus. Vėliau valdžios keitėsi. Dabar nesuprasi, kurlink šalis suka. Susidaro vaizdas, kad jei ne Prancūzijos, kitų valstybių parama, žmonės čia badautų."

Taip sostinėje atrodo taksi automobiliai.

Kultūrinis šokas

"Kai atvykome iš Lietuvos, gana maloniai nuteikė karšto oro pliūpsnis, - prisiminė Orestas. - Ilgainiui karštis ėmė varginti. Beje, čia ištisus metus nebūna vėsiau nei 18 laipsnių šilumos."

Pasak keliautojo, gyvenimas šiame mieste virte verda: dieną ar naktį čia tikras chaosas, nuo kurio silpnesnių nervų žmogui ne juokais gali susisukti galva. Centrinės miesto gatvės asfaltuotos, apšviestos ir plačios, tačiau be šaligatvių. Šviesoforai stovi tik didesnėse sankryžose. Tačiau kelio ženklų nepamatysi, kelio juostų ant asfalto taip pat nėra, visi važiuoja, kaip kas nori. Aplink - dusinantis degėsių kvapas, šiukšlių krūvos, dulkės. Pagrindinė transporto priemonė - mopedas arba motoroleris. Pasak Oresto, jį net galima laikyti nacionaliniu sostinės simboliu. Sunkesnius krovinius vyrai gabena vežimu, pakinkytu asilu, o moterys tradiciškai neša ant galvos.

Taip gyvena vietiniai turtuoliai.

Pašnekovas prisipažino, kad Vagadugu jau pirmosiomis dienomis jį ir jo draugę ištiko kultūrinis šokas. "Išeini į gatvę, o nuo eismo intensyvumo ir srautų sukasi galva, varva prakaitas, - prisiminė jis. - Pro šalį dideliu greičiu lekia nuo svorio į vieną pusę pavojingai pakrypę autobusai ir autobusiukai. Viduje - žmonės, ant stogo - jų kroviniai arba į krūvą sumestos pririštos ir gailiai bliaunančios avys ar ožkos, jaučiai ar karvės."

Orestą stebino ir žalios spalvos taksi automobiliai. "Jų techninę būklę sunku aprašyti, gal užtenka paminėti, kad užpakalinį stiklą galima užkalti mediena, ir niekam tai rūpesčio nesukels. Pavakary čia gelbsti tik automobilių arba mopedų šviesos, gatvių apšvietimo nėra. Tačiau vietiniai su ekstremaliomis eismo sąlygomis puikiai susitvarko. Avarijos čia nėra kasdienybė", - tvirtino keliautojas. Pašnekovas prisipažino, kad labiausiai mieste juos ir stebino tokios vairavimo sąlygos, prie kurių europiečiui tiesiog neįmanoma priprasti.

Statybininkas mielai pozavo.

Trūksta vandens

Kaip pastebėjo keliautojas, šalis dar labai skurdi, ypač provincijoje. Darbų jokių, net sunku įsivaizduoti, iš ko žmonės gyvena. "Žemė tokia, kad nieko joje neužsiauginsi. Parduotuvėse visas maistas - importuotas, kainos didelės. Čia perka tik turtingi ir turintys gerus darbus miestiečiai. Kiti valgo gana skurdžiai, kiek matėme - kukurūzų košę, - pasakojo Orestas. - Vietos restorane už 2,5 euro užsisakėme ryžių su kažkokiu padažu ir žuvimi. Bet geriau jos būtume neragavę...

Labiau į šalies Vakarus - daugiau žalumos, auga ir įvairesnių vaisių. Bet jų, žinoma, visam kraštui neužtenka. Šiaurėje niekas neauga, ten Sacharos pakraštys. Jei šalyje būtų vandens, viskas žaliuotų ir ji nebūtų skurdi."

Nors ir veši skurdas, gyvenimas sostinės gatvėse nuolat šurmuliuoja. "Tamsu ar šviesu, gatvėje gali nusipirkti įvairiausios paskirties daiktų - šaldytuvų, lovų, daržovių, vaisių, spalvingų vietinių dailininkų paveikslų, bronzinių skulptūrėlių, - pasakojo Orestas. - Tiesa, kokybės čia niekas negarantuoja. Saulei pasiekus aukščiausią tašką, laikas mieste tarsi sustoja, prekybininkai snaudžia susirangę pavėsyje prie savo turto.

Norėdami pažinti miestą, mes vis tiek bandydavome klaidžioti po sostinę. Orientuotis nebūdavo lengva, nes ne visos milijoninės sostinės gatvės turi pavadinimus. Atokvėpį nuo miesto dulkių ir pavėsį nuo alinančio karščio rasdavome netoli miesto centro esančiame parke. Akį paganyti ten buvo kur: parko upės vėsa mėgaujasi krokodilai, medžių viršūnėse čiulba niekur negirdėti ir nematyti paukščiai, o žalesnio ploto dairosi raguotos gazelės. Artėjant vakarui miesto gatvės pakvimpa dūmais. Kūrenasi laužai ir ruošiamasi kepti mėsą ir žuvis. Įsigyti dujų išgali vienetai, todėl kepama tiesiog ant žarijų, ir dūmai niekada neišsisklaido. Tačiau švaresnio rytojaus vilčių teikia kur ne kur pastatytos saulės baterijos."

Dulkėtame, murziname, netgi šiukšliname mieste Orestą žavėjo afrikiečių pomėgis menui: pavakarę sostinės centre nuolat pasigirsdavo muzikantų būgnai. "Gyventojai labai mėgsta šokti, žiūrėti kiną. Vagadugu vyksta kino festivaliai. Jie netgi turi paminklą kinui. Yra ir skulptūrų parkas, tik jis nesutvarkytas."

Šalis, regis, visiškas užkampis, todėl Orestą labai nustebino, kai Burkina Fase sutiko vietinių, viešėjusių Lietuvoje. "Pasirodo, jų draugai iš Nigerijos studijavo Lietuvoje, tad buvo atvykę aplankyti", - pasakojo keliautojas.

Tokiose lūšnelėse glaudžiasi paprasti afrikiečiai.

Ant stogo keliauja surištos gyvos ožkos.

Sostinės parko gaiva mėgaujasi krokodilas.

 

 

 

Susiję straipsniai
Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Prieš 25 me­tus įvy­kęs So­vie­tų Są­jun­gos žlu­gi­mas, pir­mo­jo fak­ti­nio Lie­tu­vos va­do­vo Vy­tau­to Lands­ber­gio tei­gi­mu, Eu­ro­pos is­to­ri­jo­je bus pa­žy­mė­tas kaip ne­ei­li­nis įvy­kis.
Iš Lie­tu­vos iš­vy­ko dar vie­na pa­bė­gė­lių šei­ma. Tai si­rai: du su­au­gę ir trys vai­kai, pranešė LNK Ži­nios.
Eu­ro­pos Są­jun­ga pra­de­da vyk­dy­ti 348 mln. eu­rų ver­tės pa­gal­bos pro­jek­tą, pa­gal ku­rį pa­žei­džia­miau­siems pa­bė­gė­liams Tur­ki­jo­je bus skiriamos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Pir­ma­die­nį Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios le­do ri­tu­lio ly­gos rung­ty­nė­se Elek­trė­nų „E­ner­gi­ja“ na­muo­se po at­kak­lios ko­vos 3:4 (0:0, 2:4, 1:0) nu­si­lei­do „HC Brest“ eki­pai ir čem­pio­na­te pa­ty­rė [...]
Sa­vait­ga­lį Lie­tu­vos par­odų ir kong­re­sų cen­tre „Li­tex­po“ šur­mu­lia­vo Vil­niaus spor­to fes­ti­va­lis. Di­džiau­sia­me spor­to ir svei­ka­tin­gu­mo ren­gi­ny­je sa­vo veik­lą pri­sta­tė virš šim­to įvai­riau­sių [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami