TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Demokratija užsmaugė? Ilgitės praeities?

2007 11 30 0:00
"Restauracija tų aplinkybių, kuriose mes gyvenome, galbūt mus prablaivys. Reikia skiepytis nuo lengvabūdiško gyvenimo", - sakė režisierius Jonas Vaitkus.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Tokiais žodžiais (tik rusiškai "demokratija zadušila? Po prošlomu skučajete?") milicijos kapitonas prie požeminio bunkerio (netoli Vilniaus), išlaikiusio visą sovietinių laikų atmosferą, pasitinka būrį smalsaujančiųjų ir norinčiųjų pajusti anų laikų dvasią.

Turizmas & kelionės

Įsijausti į sovietmetį apsilankiusiesiems požeminiame bunkeryje-slėptuvėje nuo atominės bombos padeda penki aktoriai, kalbantys įsakmiai, neleidžiantys prieštarauti ir keliantys baimę. Tokią baimę ir pažeminimą kadaise kėlė sovietinės jėgos struktūros. Tris valandas slegiančių ir šiurpių išgyvenimų turistams siūlo projekto "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" organizatorių interaktyvus istorinis edukacinis projektas-išgyvenimo drama "1984". Turistai bunkeryje pasijunta tarsi būtų anų laikų dalyviai.

Beje, projekto pavadinimas toks pat, kaip ir George'o Orwello antiutopinio romano, uždrausto SSRS, pavadinimas. 1984-ieji - sovietų sistemos agonija prieš prasidedant "perestrojkai".

Skiepai nuo sovietmečio

Kaip pasakojo programos "Gyvoji istorija" vadovė Eglė Staškūnaitė, šio projekto idėja kilo istorikui Alfredui Bumblauskui papriekaištavus, esą Lietuvoje stinga sovietinius laikus atskleidžiančių sumanymų, iliustruojančių mus kausčiusią baimę. Tad trijų valandų ekskursija po sustiprinto režimo zoną su griežtu sovietų milicijos kapitonu, dviem jo pagalbininkais, siaubą varančiu ir kumščiu į stalą besitrankančiu tardytoju, kurį siutina bet kokia šypsenėle, kariškų manierų medicinos sesele, pasak projekto rengėjų, turėtų išvaduoti iš nostalgijos sovietmečiui.

"Projektu siekiame pristatyti totalitarinio režimo įtaką ne tik politiniam, ekonominiam, kultūriniam, bet ir kasdieniam žmonių gyvenimui", - sakė E.Staškūnaitė. Dar vienas intriguojantis "Gyvosios istorijos" planuojamas renginys, primenantis sovietmetį - šaltojo karo laikų meno paroda.

"Juk mes dar taip netoli nuo tos praeities. Užteks išvažiuoti keletą kilometrų nuo Vilniaus Baltarusijos link, ir pamatysime. Negali patikėti, kad mes taip gyvenome. Ir keista, kad apklausų duomenimis daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų mano, kad sovietmečiu jiems buvo gyventi geriau. Suprantama, tai jaunystės ilgesys. Tačiau gydytis nuo šio ilgėjimosi reikia skiepais, - sakė projekto prodiuserė Rūta Vanagaitė. - Lietuvoje kasmet gimsta apie 30 tūkt. vaikų. Suskaičiavau, kad jau nepriklausomoje Lietuvoje yra gimę apie 600 tūkst. žmonių. Jie nematė sovietmečio. Ši išgyvenimų stovykla jiems parodytų, kaip gyveno jų tėvai."

Paveiks jausmus

Projekto režisierius Jonas Vaitkus, dar iš sovietų laikų garsus teatro režisierius, jo kiekvienas spektaklis drebino kinkas tuometinės valdžios atstovams.

"Enciklopedinis praeities žinojimas vargu ar žadina žmogui prieštaringų išgyvenimų ir vertinimų, kelia pasirinkimo įtampą. Išgyvenimo dramoje "1984" patirtos to meto situacija, aplinkybės, realijos paveiks ne tik protą, bet ir jausmus. Patirtis formuoja vertybes, neleidžia likti abejingam, skatina gyventi išmintingai, - sakė J.Vaitkus. - Partija ir vyriausybė taip gerai sutaria ir veda mus nežinia kur, tačiau nepartinių yra kur kas daugiau, tad mes, nepartiniai, turime vienytis. Mums reikia vienytis prieš TV šou, sporto ir kitokias orgijas. Vien alumi ir sportiniais žaidimais mūsų niekas neišgelbės. Restauravimas tų aplinkybių, kuriose mes gyvenome, galbūt mus prablaivys. Reikia skiepytis nuo lengvabūdiško gyvenimo."

Tik nuo 18 metų

Išgyvenimo drama norinčių patirti rūsčią anų laikų realybę turistų lauks jau nuo gruodžio 15 dienos. "Vėliau, nuo sausio, šią "ekskursiją" į sovietmetį planuojame parduoti per kelionių agentūras", - sakė E.Staškūnaitė. Sovietinių išgyvenimų drama 40 žmonių grupėms bus rodoma savaitgaliais. Užsieniečiams ir nesuprantantiesiems rusiškai - verčiama.

Sovietmetį patirti galės tik dalyviai nuo 18 metų. Pasak sumanymo autorių, jaunesniems gal būtų per sunku suprasti. Kokį pradinuką ar darželinuką gal net traumuotų toks šiurkštus elgesys su žmonėmis. Juk, pavyzdžiui, kai milicininkas liepia visiems bėgti bunkerio koridoriumi, kiekvieną dar šiurkščiai pastumia, atsakinėti į klausimus leidžia tik dviem būdais: "Tak točno" ir "Nikak niet" ("Tikrai taip", "Jokiu būdu"/ "Tikrai ne"). Kadangi atvykėliai yra ypatingo saugumo zonoje, milicininkas kartais kaip niekur nieko surinka, liepia visiems stotis veidu į sieną ir paleidžia lojančius šunis apuostyti - ar kas neturi sprogmenų. Arba kai išsisukinėjama nuo tardytojo klausimų, šis iš visų jėgų tau prieš nosį ima kumščiu trankyti stalą - pasidaro nejauku. Be to, ordinų ir medalių juostelėmis krūtinę nusisagstęs tardytojas atsuka į jus, "liaudies priešus", stalinę lempą ir patenkintas pučia dūmus į akis.

Verta pabrėžti, jog aktoriai vaidmenis atlieka taip puikiai, kad ima atrodyti, jog tai ne artistai, o tikrų tikriausi anų laikų pareigūnai. Jie nė akimirkai nesušvelnėja. Išlaiko tą įsakmų toną, kuriuo sovietmečiu su paprastu žmogum bendravo jėgos struktūrų atstovai. Beje, šiuos vaidmenis atlikti buvo kviesti Rusų dramos teatro aktoriai, tačiau nė vienas jų nesutiko.

Keturi metrai po žeme

Bunkeris, kuriame vyks ši išgyvenimų drama, - Lietuvos televizijai vis dar priklausantis pastatas. Televizija nežino, kaip jo atsikratyti. Statytas jis gražiu pavadinimu "Kūrybos namai" buvo dar 1978-1985 metais, šaltojo karo laikotarpiu, kai vyko įtemptos ginklavimosi varžybos tarp dviejų supervalstybių - SSRS ir JAV. Tada Sovietų Sąjungos komunistų partijos generalinio sekretoriaus Leonido Brežnevo nurodymu visoje šalyje pradėtos statyti atsarginės TV stotys, kurios galėtų pakeisti esamas atominio karo su JAV atveju. Kartu tai turėjusi būti ir požeminė slėptuvė nuo atominės bombos. Pirmoji tokia įslaptinta stotis buvo pastatyta prie Maskvos, Sofrino gyvenvietėje, antroji - Taškente, trečioji - Vilniuje. Maskvos ekspertai ilgai ieškojo vietos netoli Vilniaus, kuri atitiktų visus reikalavimus: objektas turėjo būti visiškai slaptas, atlaikyti atominės bombos smūgį, turėti tiesioginį ryšį su partijos centro komitetu, įrengtas turėjo būti netoli geležinkelio. Ryšių kabeliai stotį turėjo jungti su radijo ir televizijos reliniu punktu bei atsarginiu ryšių mazgu.

Tokia vieta rasta už Nemenčinės, Naujasodės kaime. Statybos darbai pradėti 1983 metais. Apatinis bunkerio aukštas įrengtas 4 metrai po žeme, viršutinis - po antžeminiais pylimais. Bunkerio sienų storis siekia pusmetrį, stogas - 60 centimetrų storio, ant jo dar užverstas metro storio žemės sluoksnis. Toks stogas atlaiko 2 kg/kv. cm svorį. Bunkeryje įrengta automatinė šildymo sistema (dabar čia nešildoma), kanalizacija, arteziniai gręžiniai. Visi kabinetų pavadinimai - tik rusiškai.

Siautėjo omonininkai

1991-ųjų sausio 11 dieną pirmiausia į šiuos "Kūrybos namus", o ne į pagrindinę Lietuvos radijo ir televizijos buveinę S.Konarskio gatvėje įsiveržė omonininkai, prieš tai nuginklavę pastatą saugojusį milicininką. Kitas OMON būrys okupavo netoliese esantį Ryšių ministerijai priklausantį bunkerį su ryšių perdavimo sistema. Pastato administratorius R.Dabužinskas prisimena, kaip KGB leitenantas Stepanovas tuomet aprodė bunkerį OMON pulkininkui, o šis nusistebėjo: "Tak vot otkuda vaš Landsbergis govoril. Nu, ničevo, napomnim vam Čechoslovakiju i Vengriju" ("Tai štai iš kur jūsų Landsbergis kalbėjo. Na, nieko, priminsim jums Čekoslovakiją ir Vengriją")."

Nuo šio bunkerio sovietų daliniai sausio 13-ąją pajudėjo televizijos bokšto link, įsitikinę, kad iš atsarginės TV stoties jau niekas negalės transliuoti programos. "Kūrybos namų" apsaugą perėmė iš Sofrino atvykę "Specnazo" daliniai. Jie bunkeryje praleido tris savaites, sunaudojo visą čia sukauptą "mobrezervą" - maisto ir cigarečių atsargas. Per tas tris savaites iš bunkerio dingo TV įranga, diktofonai, objektyvai, filmavimo kameros. Vėliau čia iš Sniečkaus (dabartinio Visagino) buvo atsiųsta Vidaus reikalų divizija. Bokštelyje nuolat budėjo kulkosvaidininkas. Ypatinga sumaištis objekte kilo SSRS rugpjūčio pučo metu - visą aikštelę kariškiai apjuosė gynybiniais blokais, manydami, jog juos puls Lietuvos savanoriai. Bunkeris buvo paliktas tik rugpjūčio 24 dieną, kai iš Lietuvos traukėsi Sovietų armija.

Nuo šių metų "Kūrybos namai" nenaudojami, nors oficialiai ir priklauso LRT. Iš pradžių ketinta čia įrengti kalėjimą, bet apžiūrėjus patalpas nuspręsta, kad tam jos netinkamos.

1992 metais Vengrijos tyelevizija sukūrė dokumentinį filmą "Bunkeris", kuriame lietuviškuosius "Kūrybos namus" lygino su garsiuoju Andrejaus Tarkovskio filmu "Stalkeris".

Stovykla nepriklausomybės kartai

Kaip sakė projekto prodiuserė R.Vanagaitė, 2009 metais planuojamas ir TV realybės šou, kuriame jaunuoliai, gimę po 1990-ųjų, televizijos žiūrovų akivaizdoje galės patirti rūsčias sovietinio gyvenimo pamokas. Kažin, kaip ištvers tokią rūsčią stovyklą nepriklausomybės metų karta? Įdomu, kaip jie jausis patekę į 1984-ųjų tikrovę, atkuriančią sovietinio sąstingio, skurdo ir nevilties metus? Kaip susitaikys su jiems siūlomu laisvalaikiu be mobiliųjų telefonų (4 metrų gylio bunkeryje jie ir taip neveikia), MP3, "iPoD" grotuvų, be bulvių traškučių ir kokakolos, aprengti treningais ir "fufaikėmis" (šimtasiūlėmis), pasodinti prie televizoriaus klausytis nuobodžių komunistų partijos suvažiavimo kalbų? Jų išgyvenimai turėtų būti įdomūs.

Tamsusis turizmas

Pasaulyje dabar populiarus vadinamasis tamsusis turizmas. Žmonės važiuoja ten, kur gali patirti tai, kas buvo niūraus: nakvoja kalėjimuose, požeminiuose bunkeriuose. Beje, latviai pirmieji iš Baltijos šalių jau keletą metų turistams yra atidarę savo požeminę slėptuvę nuo atominės bombos Cėsio rajone, Ligatnėje. Ekskursija su sovietinėmis vaišėmis šiame bunkeryje kainuoja 10 litų.

Lietuvoje smalsuoliams teks mokėti gerokai brangiau - 120 litų vienam asmeniui. Nors tai ne tik ekskursija, bet tikra išgyvenimo drama, į kurią patekęs netruksi pajusti, kaip sovietų laikais buvo elgiamasi su žmonėmis, vis tiek kaina atrodo didoka. Ar atsiras anų laikų taip besiilginčiųjų, kurie sutiks tokius pinigus mokėti? Juk dar nesame labai jų pamiršę. Užsieniečiai, savo kailiu nepatyrę, vargu ar per tas tris valandas supras, ką mes esame išgyvenę. Jaunimas sakys: "Negali būti." Pamaniau, jog geriau jau už tą 120 litų nueiti į to paties režisieriaus J.Vaitkaus keletą dabartinių spektaklių. Nors... kita vertus, skiepai nuo nostalgijos sovietmečiui turėtų būti veiksmingi. Kai ką gal ir per prievartą būtų verta išvežti į tokią ekskursiją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"