REKLAMA

Didikų keliais: nuo Birštono iki Aukštadvario

LŽ red@lzinios.lt 2014-06-21 06:00
red@lzinios.lt 2014-06-21 06:00
Leidėjo nuotrauka
Tra­di­ciš­kai va­sa­ra Lie­tu­vo­je – at­os­to­gų me­tas, o at­os­to­gos vi­sa­da aso­ci­juo­ja­si su poil­siu ir pra­mo­go­mis. Dau­ge­lis at­ši­lus orams krau­na man­tą ir le­kia į gam­tą. Sma­gu, kad ga­li­me iš­lįs­ti iš vir­tu­vės ir mais­tą ga­min­ti gry­na­me ore, virš ti­kros ug­nies, kar­tu su šei­ma ar bi­čiu­liais!

Šią va­sa­rą dau­gy­bę re­cep­tų ir idė­jų iš­ky­loms po Lie­tu­vą ra­si­me nau­jau­sio­je lei­dyk­los TER­RA PUB­LI­CA kny­go­je „Iš­ky­los Lie­tu­vo­je: ke­lio­nės ir re­cep­tai“. Tai pir­ma­sis ku­li­na­ri­nis ke­lio­nių va­do­vas mū­sų ša­ly­je. Ja­me pa­tei­kia­ma 20 ke­lio­nių marš­ru­tų po Lie­tu­vą au­to­mo­bi­liu ir 150 iš­ky­loms skir­tų pa­tie­ka­lų re­cep­tų. Kny­go­je re­cep­tai pa­tei­kia­mi prie kiek­vie­no marš­ru­to, at­siž­vel­giant į to kraš­to et­nog­ra­fi­nes, is­to­ri­nes ir ku­li­na­ri­nes tra­di­ci­jas.

Pla­nuo­jan­tiems pa­ke­liau­ti tau­tie­čiams siū­lo­me leis­tis di­di­kų ke­liais. Marš­ru­tas nuo Birš­to­no iki Aukš­tad­va­rio ke­liau­to­jus vi­lio­ja pa­suk­ti ki­tu ke­liu nei įpras­ti­nė au­to­ma­gis­tra­lė Kau­nas–­Vil­nius. Anks­čiau šia­me kraš­te šei­mi­nin­ka­vo di­di­kai Pa­cai, me­džio­ti at­vyk­da­vo ku­ni­gaikš­čiai, o šian­dien jo ne­ap­len­kia uni­ka­laus kul­tū­ros pa­vel­do ieš­ko­to­jai bei gam­tos įdo­my­bių ger­bė­jai.

Birštonas

Ke­lio­nę pra­dė­ki­me Ne­mu­no kil­pų ap­juos­ta­me Birš­to­ne. Pir­mą kar­tą is­to­ri­nė­se kro­ni­ko­se (kry­žiuo­čių žy­gio ap­ra­šy­me) Birš­to­nas mi­ni­mas 1382 me­tais. To lai­ko­tar­pio ap­ra­šy­muo­se Birš­to­nas įvar­dy­tas kaip ge­rai įtvir­tin­ta pi­lis ant sta­taus Ne­mu­no skar­džio. Mies­tas pra­dė­jo gar­sė­ti XIX a., kai žmo­nėms gy­dy­ti pra­dė­tas nau­do­ti Birš­to­no mi­ne­ra­li­nis van­duo. Pa­si­vaikš­čio­ji­mą ver­ta pra­dė­ti nuo Vy­tau­to par­ko ir ja­me esan­čio gel­to­nai da­žy­to na­me­lio – „Tul­pės“ sa­na­to­ri­jos biu­ve­tės. Čia ga­li­me par­agau­ti mi­ne­ra­li­nio van­dens iš „Vy­tau­to“ šal­ti­nio. Pie­ti­nia­me ku­ror­to pa­kraš­ty­je už­lip­ki­me ant pi­lia­kal­nio, va­di­na­mo Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Vy­tau­to var­du. Ne­sku­ban­tiems ke­liau­to­jams ver­ta pa­suk­ti cen­tri­nio ku­ror­to par­ko link. Jį puo­šia me­ni­nin­kų su­kur­tos skulp­tū­ros, pui­kiai įreng­tos spor­to ir lais­va­lai­kio zo­nos.

Jieznas

To­liau ke­lio­nę tęs­ki­me Jiez­no link. Nuo se­no gy­ven­vie­tė gar­sė­jo kaip di­di­kų Pa­cų re­zi­den­ci­jos vie­ta. Iki šių die­nų iš­li­ko ne­daug anks­čiau di­di­kus gar­si­nu­sio dva­ro pra­ban­gos – iš su­de­gu­sių dva­ro rū­mų te­li­kę frag­men­tai. Di­di­kų Pa­cų gi­mi­nės lai­kus me­na ir 1643–1670 me­tais Ste­po­no Kris­tu­po Pa­co lė­šo­mis sta­ty­ta Jiez­no baž­ny­čia (1770 m. at­nau­jin­ta). Šv. ar­kan­ge­lo My­ko­lo ir Jo­no Krikš­ty­to­jo baž­ny­čia va­di­na­ma ne­atras­tu Lie­tu­vos per­lu. Šven­to­vės lu­bos ir sie­nos iš­ta­py­tos ver­tin­go­mis fres­ko­mis. Ba­ro­ki­nės baž­ny­čios sa­kyk­la lai­ko­ma vie­na gra­žiau­sių Lie­tu­vo­je. Baž­ny­čios rū­siuo­se iš­li­ku­sios di­di­kų Pa­cų krip­tos.

Ož­kų pečius

To­liau marš­ru­tas ve­da Nib­rių link. Ži­dei­ko­nių kai­mo pa­kraš­ty­je, de­ši­nia­ja­me Verk­nės šlai­te, prie pat šios upės san­ta­kos su Ne­mu­nu, yra kong­lo­me­ra­to uo­la "Ož­kų pe­čius". Tai Lie­tu­vos kraš­tui ne­įp­ras­tas 6 m aukš­tį ir 5 m plo­tį sie­kian­tis ko­rė­tas smė­lio, žvy­ro, gargž­do ir rie­du­lių da­ri­nys, iš pa­žiū­ros pri­me­nan­tis pi­lies bokš­to lie­ka­nas ar­ba di­de­lį bi­čių ko­rį. No­rint uo­lą ap­žiū­rė­ti iš ar­čiau, ge­riau­sia už­lip­ti ant jos vir­šaus. Ta­čiau ten jo­kių in­for­ma­ci­nių nuo­ro­dų nė­ra, šlai­tai sta­tūs. Ne­pai­sant to, vi­sus var­gus at­per­ka aukš­tu­mo­je at­si­ve­rian­tis dvie­jų upių san­ta­kos gro­žis.

Le­pe­lio­nių pi­lia­kal­nis

Ap­lan­kę "Ož­kų pe­čių" grįž­ki­me at­gal ir va­žiuo­ki­me Vil­niaus link. Vi­sai ša­lia plen­to stūk­so Le­pe­lio­nių pi­lia­kal­nis, pa­trau­kian­tis be­ne kiek­vie­no dė­me­sį. Jo sta­tūs iki 15 m aukš­tį sie­kian­tys šlai­tai ne­apau­gę me­džiais. Dėl sa­vo for­mos kal­nas dar va­di­na­mas Bal­na­kal­niu ar­ba Na­po­leo­no ke­pu­re. Prieš tūks­tant­me­tį šio­je vie­to­je sto­vė­jo pi­lis, pi­lia­kal­nio pa­pė­dė­je bu­vo įkur­ta gy­ven­vie­tė.

Aukš­tad­va­ris

To­liau ke­lias at­ve­da į Aukš­tad­va­rį, ku­ris mi­ni­mas XV a. vi­du­ry­je kaip Lie­tu­vos di­die­siems ku­ni­gaikš­čiams pri­klau­sęs mies­te­lis. Žy­gi­man­tas Se­na­sis XVI a. pra­džio­je Aukš­tad­va­rį pa­do­va­no­jo ku­ni­gaikš­čiui Iva­nui Liac­kiui, ku­rio pa­li­kuo­nys jį val­dė il­gus šimt­me­čius. Tik XIX a. pra­džio­je dva­rą pe­rė­mė An­ta­nas Ma­levs­kis, vė­liau pa­sta­tęs iki šių die­nų iš­li­ku­sią dva­ro so­dy­bą. 1906 m. dva­re bu­vo įsteig­tas upė­ta­kių au­gi­ni­mo ūkis.

Mies­te­lio cen­tri­nę aikš­tę su­pa XX a. pr. pa­sta­tai. Se­nes­nius lai­kus me­na XVII a. sta­ty­ta Šv. Do­mi­ny­ko baž­ny­čia su vie­nuo­ly­nu.

Aukš­tad­va­rio mies­te­lio cen­tri­nė da­lis su tur­gaus aikš­te pa­skelb­ta ur­ba­nis­ti­kos pa­mink­lu.

Vel­nio duo­bė

Maž­daug 4 km į šiau­rės va­ka­rus nuo Aukš­tad­va­rio slūg­san­ti Vel­nio duo­bė yra vie­na įdo­miau­sių Aukš­tad­va­rio re­gio­ni­nio par­ko vie­tų. Tai pil­tu­vo for­mos įgriu­va, ku­rios skers­muo vir­šu­je sie­kia 220 m, o gy­lis – iki 40 m. Slen­kant le­dy­nams, di­de­lis le­do lui­tas ga­lė­jo bū­ti pa­lai­do­tas tarp su­stum­tų grun­to sluoks­nių, kol pa­ga­liau iš­tir­po su­for­muo­da­mas įdo­mios for­mos įgriu­vą. Prie Vel­nio duo­bės įreng­ta poil­sia­vie­tė, iki pat duo­bės dug­no nu­ties­tas ta­kas.

Ni­kro­nių akmuo

Pa­sku­ti­nė marš­ru­to įdo­my­bė – ne­to­li Ver­nie­jaus eže­ro pa­kran­tės ir Ni­kro­nių kai­mo stūk­san­tis ma­sy­vus rie­du­lys, va­di­na­mas Ni­kro­nių var­du. Ak­mens vir­šu­je esan­ti duo­bu­tė liu­di­ja, jog se­niau čia ga­lė­jęs bū­ti pa­go­niš­kas al­kas. Šian­dien Ni­kro­nių ak­muo pa­skelb­tas geo­lo­gi­jos pa­mink­lu. Ap­žiū­rė­ję ak­me­nį ga­li­me nu­si­leis­ti že­myn iki čia pat esan­čios poil­sia­vie­tės prie Ver­nie­jaus eže­ro ar­ba įsi­kur­ti sto­vyk­la­vie­tė­je prie Aukš­tad­va­rio tven­ki­nio ir pa­iš­ky­lau­ti.

Sto­vyk­la­vie­tė­je ga­li­me su­ruoš­ti pie­tus. Ga­min­da­mi pa­nau­do­ki­me di­džiau­sią šio kraš­to tur­tą – mi­ne­ra­li­nį van­de­nį. Taip pat vi­sai ne pro ša­lį bū­tų pa­si­kep­ti upė­ta­kių, ku­riais ka­dai­se gar­sė­jo Aukš­tad­va­rio dva­ras. Tai­gi, pra­de­da­me!

„Vy­tau­to“ šašlykai

1,5–2 kg kiau­lie­nos spran­di­nės, mėgs­ta­mų žo­le­lių mi­ši­nio, 1 l „Vy­tau­to“ mi­ne­ra­li­nio van­dens, po­ra šaukš­tų obuo­lių ar­ba vy­no ac­to, drus­kos, pipirų

Mė­są su­pjaus­ty­ti vi­du­ti­nio dy­džio ga­ba­lė­liais, įber­ti prie­sko­nių, ge­rai iš­mai­šy­ti ir už­pil­ti mi­ne­ra­li­niu van­de­niu (van­duo tu­ri ap­sem­ti vi­są mė­są), ta­da iš­kart su­dė­ti į in­dą ir san­da­riai už­da­ry­ti. Pa­dė­ti į šal­tą vie­tą 8–12 val., ta­da įber­ti 1–1,5 šaukš­to drus­kos ir įpil­ti 3–4 šaukš­tus ac­to. Dar pa­lai­ky­ti šal­to­je vie­to­je apie 4 va­lan­das. Taip par­uoš­tus šaš­ly­kus ver­ti ant ieš­mų ir kep­ti ant gro­te­lių apie 30 mi­nu­čių. Pa­ti­krin­ti įpjau­nant: jei iš­sis­ki­ria skaid­rios su­ltys – ga­li­ma val­gy­ti.

Patarimas. Mė­sos ga­ba­liu­kus ant ieš­mų ver­ti iš­il­gai rau­mens, kad tvir­tai lai­ky­tų­si. Taip bus iš­sau­go­tos mė­sos su­ltys, šaš­ly­kas ne­per­keps. Mė­sos ga­ba­lė­lius rei­kia su­ver­ti be tar­pų, ieš­mus kep­ti su­dė­jus vie­ną prie ki­to. Vers­ti ieš­mus rei­kė­tų vie­nu me­tu. Prie šaš­ly­kų pui­kiai tiks bet ku­ris rau­do­na­sis pa­da­žas. Jo ga­li­ma pa­si­ruoš­ti pa­tiems, taip pat ga­li­ma pa­si­kep­ti no­ri­mų dar­žo­vių.

šašlykai

Upė­ta­kis, įvy­nio­tas į šoninę

4–6 iš­skros­ti upė­ta­kiai; vie­nam upė­ta­kiui: 2–4 rū­ky­tos šo­ni­nės rie­ke­lės (kiek rei­kės šo­ni­nės, pri­klau­so ir nuo upė­ta­kių dy­džio), 1 ci­tri­nos su­ltys, 2 šaukš­tai so­jų pa­da­žo, druskos

Upė­ta­kius nu­plau­ti po šal­tu te­kan­čiu van­de­niu, nu­sau­sin­ti, iš iš­orės ir vi­daus apš­laks­ty­ti ci­tri­nos su­lti­mis, pa­bars­ty­ti drus­ka, o pil­vo ert­mę pa­tep­ti tru­pu­čiu so­jų pa­da­žo. Par­uoš­tas žu­vis ap­vy­nio­ti šo­ni­ne ir su­dė­ti į spe­cia­lias dvi­pu­ses ke­pi­mo gro­te­les. Gro­te­les ge­rai už­da­ry­ti. Upė­ta­kius kep­ti iš abie­jų pu­sių po 5–10 min., kol aps­krus šo­ni­nė.

Pa­ta­ri­mas. Ne­pa­dau­gin­ki­me drus­kos, nes ke­pant ant gro­te­lių šo­ni­nė tam­pa sū­res­nė.

Ra­bar­ba­rų gaiva

Šį gė­ri­mą ga­li­me pa­si­ruoš­ti namie

1 kg ra­bar­ba­rų, 2 l van­dens, 1 stik­li­nė cu­kraus, 1 ci­tri­na, 1 l mi­ne­ra­li­nio vandens

Ra­bar­ba­rus nu­plau­ti, nu­lup­ti, iš­vir­ti, nu­koš­ti ir pa­sal­din­ti. At­vė­su­sį gė­ri­mą su­pil­ti į bu­te­lius, už­suk­ti ir par­uoš­ti vež­tis. Prieš pils­tant į stik­li­nes su­pjaus­ty­ti ci­tri­ną, grie­ži­nė­lius su­dė­ti į stik­li­nes ar ąso­tį ir pa­gal sko­nį įpil­ti mi­ne­ra­li­nio van­dens.

Pa­ta­ri­mas. To­kią gai­vą ga­li­ma vir­ti ne tik iš ra­bar­ba­rų – tiks vi­sos už­de­rė­ju­sios uo­gos ar vai­siai. Ga­li­ma nau­do­ti ne­tgi džio­vin­tus vai­sius.

Užs. VJ-1244

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Len­ki­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tro pa­ta­rė­jas po­li­to­lo­gas Prze­mys­ław Piotr Żu­raws­ki vel Gra­jews­ki ma­no, kad po SSRS žlu­gi­mo de­mo­kra­ti­ja Ru­si­jo­je ne­įsit­vir­ti­no dėl tam tikrų is­to­ri­nių prie­žas­čių. [...]
Bend­ro­vė „No­ta Be­ne“ at­si­sa­ko Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei grą­žin­ti 174 tūkst. eu­rų, už ku­riuos ji pir­ko at­sar­gi­nę lauko vir­tu­vės įran­gą.
Eu­ro­pos Są­jun­ga pra­de­da vyk­dy­ti 348 mln. eu­rų ver­tės pa­gal­bos pro­jek­tą, pa­gal ku­rį pa­žei­džia­miau­siems pa­bė­gė­liams Tur­ki­jo­je bus skiriamos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Sa­vait­ga­lį, rug­sė­jo 24–25 d., aukš­čiau­sią rei­tin­gą tu­rin­tys Lie­tu­vos gol­fo žai­dė­jai su­si­run­gė dėl ge­riau­sio­jo var­do. Po Drus­ki­nin­kų Vil­kės gol­fo klu­bo aikš­ty­ne vy­ku­sio Lietuvos gol­fo tu­ro [...]
Sa­vait­ga­lį Šiau­liuo­se vy­ku­sia­me tarp­tau­ti­nia­me vy­rų tink­li­nio tur­ny­re „Šiau­lių tau­rė – 2016“ pir­mą­sias dvi vie­tas užėmė Lie­tu­vos ko­man­dos.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami