TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Didikų keliais: nuo Birštono iki Aukštadvario

2014 06 21 6:00
Leidėjo nuotrauka

Tradiciškai vasara Lietuvoje – atostogų metas, o atostogos visada asocijuojasi su poilsiu ir pramogomis. Daugelis atšilus orams krauna mantą ir lekia į gamtą. Smagu, kad galime išlįsti iš virtuvės ir maistą gaminti gryname ore, virš tikros ugnies, kartu su šeima ar bičiuliais!

Šią vasarą daugybę receptų ir idėjų iškyloms po Lietuvą rasime naujausioje leidyklos TERRA PUBLICA knygoje „Iškylos Lietuvoje: kelionės ir receptai“. Tai pirmasis kulinarinis kelionių vadovas mūsų šalyje. Jame pateikiama 20 kelionių maršrutų po Lietuvą automobiliu ir 150 iškyloms skirtų patiekalų receptų. Knygoje receptai pateikiami prie kiekvieno maršruto, atsižvelgiant į to krašto etnografines, istorines ir kulinarines tradicijas.

Planuojantiems pakeliauti tautiečiams siūlome leistis didikų keliais. Maršrutas nuo Birštono iki Aukštadvario keliautojus vilioja pasukti kitu keliu nei įprastinė automagistralė Kaunas–Vilnius. Anksčiau šiame krašte šeimininkavo didikai Pacai, medžioti atvykdavo kunigaikščiai, o šiandien jo neaplenkia unikalaus kultūros paveldo ieškotojai bei gamtos įdomybių gerbėjai.

Birštonas

Kelionę pradėkime Nemuno kilpų apjuostame Birštone. Pirmą kartą istorinėse kronikose (kryžiuočių žygio aprašyme) Birštonas minimas 1382 metais. To laikotarpio aprašymuose Birštonas įvardytas kaip gerai įtvirtinta pilis ant stataus Nemuno skardžio. Miestas pradėjo garsėti XIX a., kai žmonėms gydyti pradėtas naudoti Birštono mineralinis vanduo. Pasivaikščiojimą verta pradėti nuo Vytauto parko ir jame esančio geltonai dažyto namelio – „Tulpės“ sanatorijos biuvetės. Čia galime paragauti mineralinio vandens iš „Vytauto“ šaltinio. Pietiniame kurorto pakraštyje užlipkime ant piliakalnio, vadinamo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto vardu. Neskubantiems keliautojams verta pasukti centrinio kurorto parko link. Jį puošia menininkų sukurtos skulptūros, puikiai įrengtos sporto ir laisvalaikio zonos.

Jieznas

Toliau kelionę tęskime Jiezno link. Nuo seno gyvenvietė garsėjo kaip didikų Pacų rezidencijos vieta. Iki šių dienų išliko nedaug anksčiau didikus garsinusio dvaro prabangos – iš sudegusių dvaro rūmų telikę fragmentai. Didikų Pacų giminės laikus mena ir 1643–1670 metais Stepono Kristupo Paco lėšomis statyta Jiezno bažnyčia (1770 m. atnaujinta). Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia vadinama neatrastu Lietuvos perlu. Šventovės lubos ir sienos ištapytos vertingomis freskomis. Barokinės bažnyčios sakykla laikoma viena gražiausių Lietuvoje. Bažnyčios rūsiuose išlikusios didikų Pacų kriptos.

Ožkų pečius

Toliau maršrutas veda Nibrių link. Žideikonių kaimo pakraštyje, dešiniajame Verknės šlaite, prie pat šios upės santakos su Nemunu, yra konglomerato uola "Ožkų pečius". Tai Lietuvos kraštui neįprastas 6 m aukštį ir 5 m plotį siekiantis korėtas smėlio, žvyro, gargždo ir riedulių darinys, iš pažiūros primenantis pilies bokšto liekanas arba didelį bičių korį. Norint uolą apžiūrėti iš arčiau, geriausia užlipti ant jos viršaus. Tačiau ten jokių informacinių nuorodų nėra, šlaitai statūs. Nepaisant to, visus vargus atperka aukštumoje atsiveriantis dviejų upių santakos grožis.

Lepelionių piliakalnis

Aplankę "Ožkų pečių" grįžkime atgal ir važiuokime Vilniaus link. Visai šalia plento stūkso Lepelionių piliakalnis, patraukiantis bene kiekvieno dėmesį. Jo statūs iki 15 m aukštį siekiantys šlaitai neapaugę medžiais. Dėl savo formos kalnas dar vadinamas Balnakalniu arba Napoleono kepure. Prieš tūkstantmetį šioje vietoje stovėjo pilis, piliakalnio papėdėje buvo įkurta gyvenvietė.

Aukštadvaris

Toliau kelias atveda į Aukštadvarį, kuris minimas XV a. viduryje kaip Lietuvos didiesiems kunigaikščiams priklausęs miestelis. Žygimantas Senasis XVI a. pradžioje Aukštadvarį padovanojo kunigaikščiui Ivanui Liackiui, kurio palikuonys jį valdė ilgus šimtmečius. Tik XIX a. pradžioje dvarą perėmė Antanas Malevskis, vėliau pastatęs iki šių dienų išlikusią dvaro sodybą. 1906 m. dvare buvo įsteigtas upėtakių auginimo ūkis.

Miestelio centrinę aikštę supa XX a. pr. pastatai. Senesnius laikus mena XVII a. statyta Šv. Dominyko bažnyčia su vienuolynu.

Aukštadvario miestelio centrinė dalis su turgaus aikšte paskelbta urbanistikos paminklu.

Velnio duobė

Maždaug 4 km į šiaurės vakarus nuo Aukštadvario slūgsanti Velnio duobė yra viena įdomiausių Aukštadvario regioninio parko vietų. Tai piltuvo formos įgriuva, kurios skersmuo viršuje siekia 220 m, o gylis – iki 40 m. Slenkant ledynams, didelis ledo luitas galėjo būti palaidotas tarp sustumtų grunto sluoksnių, kol pagaliau ištirpo suformuodamas įdomios formos įgriuvą. Prie Velnio duobės įrengta poilsiavietė, iki pat duobės dugno nutiestas takas.

Nikronių akmuo

Paskutinė maršruto įdomybė – netoli Verniejaus ežero pakrantės ir Nikronių kaimo stūksantis masyvus riedulys, vadinamas Nikronių vardu. Akmens viršuje esanti duobutė liudija, jog seniau čia galėjęs būti pagoniškas alkas. Šiandien Nikronių akmuo paskelbtas geologijos paminklu. Apžiūrėję akmenį galime nusileisti žemyn iki čia pat esančios poilsiavietės prie Verniejaus ežero arba įsikurti stovyklavietėje prie Aukštadvario tvenkinio ir paiškylauti.

Stovyklavietėje galime suruošti pietus. Gamindami panaudokime didžiausią šio krašto turtą – mineralinį vandenį. Taip pat visai ne pro šalį būtų pasikepti upėtakių, kuriais kadaise garsėjo Aukštadvario dvaras. Taigi, pradedame!

„Vytauto“ šašlykai

1,5–2 kg kiaulienos sprandinės, mėgstamų žolelių mišinio, 1 l „Vytauto“ mineralinio vandens, pora šaukštų obuolių arba vyno acto, druskos, pipirų

Mėsą supjaustyti vidutinio dydžio gabalėliais, įberti prieskonių, gerai išmaišyti ir užpilti mineraliniu vandeniu (vanduo turi apsemti visą mėsą), tada iškart sudėti į indą ir sandariai uždaryti. Padėti į šaltą vietą 8–12 val., tada įberti 1–1,5 šaukšto druskos ir įpilti 3–4 šaukštus acto. Dar palaikyti šaltoje vietoje apie 4 valandas. Taip paruoštus šašlykus verti ant iešmų ir kepti ant grotelių apie 30 minučių. Patikrinti įpjaunant: jei išsiskiria skaidrios sultys – galima valgyti.

Patarimas. Mėsos gabaliukus ant iešmų verti išilgai raumens, kad tvirtai laikytųsi. Taip bus išsaugotos mėsos sultys, šašlykas neperkeps. Mėsos gabalėlius reikia suverti be tarpų, iešmus kepti sudėjus vieną prie kito. Versti iešmus reikėtų vienu metu. Prie šašlykų puikiai tiks bet kuris raudonasis padažas. Jo galima pasiruošti patiems, taip pat galima pasikepti norimų daržovių.

šašlykai

Upėtakis, įvyniotas į šoninę

4–6 išskrosti upėtakiai; vienam upėtakiui: 2–4 rūkytos šoninės riekelės (kiek reikės šoninės, priklauso ir nuo upėtakių dydžio), 1 citrinos sultys, 2 šaukštai sojų padažo, druskos

Upėtakius nuplauti po šaltu tekančiu vandeniu, nusausinti, iš išorės ir vidaus apšlakstyti citrinos sultimis, pabarstyti druska, o pilvo ertmę patepti trupučiu sojų padažo. Paruoštas žuvis apvynioti šonine ir sudėti į specialias dvipuses kepimo groteles. Groteles gerai uždaryti. Upėtakius kepti iš abiejų pusių po 5–10 min., kol apskrus šoninė.

Patarimas. Nepadauginkime druskos, nes kepant ant grotelių šoninė tampa sūresnė.

Rabarbarų gaiva

Šį gėrimą galime pasiruošti namie

1 kg rabarbarų, 2 l vandens, 1 stiklinė cukraus, 1 citrina, 1 l mineralinio vandens

Rabarbarus nuplauti, nulupti, išvirti, nukošti ir pasaldinti. Atvėsusį gėrimą supilti į butelius, užsukti ir paruošti vežtis. Prieš pilstant į stiklines supjaustyti citriną, griežinėlius sudėti į stiklines ar ąsotį ir pagal skonį įpilti mineralinio vandens.

Patarimas. Tokią gaivą galima virti ne tik iš rabarbarų – tiks visos užderėjusios uogos ar vaisiai. Galima naudoti netgi džiovintus vaisius.

Užs. VJ-1244

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"